Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudž.byla Nr. 1A-743-134/2012
Teisėja Irena Pocevičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1;
(S)
2.4.6.3.2; 2.4.6.3.4
Teisminio sprendimo Nr.1-71-1-00084-2012-7
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 26 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teisėjų Eligijaus Gladučio ir Artūro Ridiko,
sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,
dalyvaujant :
prokurorui Broniui Šiaudiniui,
gynėjui advokatui Kastyčiui Paspirgėliui,
nuteistajam D. L.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. gynėjo advokato Kastyčio Paspirgėlio apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kurio D. L. nuteistas :
Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, D. L. skirtas laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams.
Priteista iš D. L. V. G. 290 Lt turtinei žalai atlyginti.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
D. L. nuteistas už tai, kad 2012 m. kovo 5-6 d., tiksliai nenustatytu laiku, iš kiemo, esančio, pagrobė V. G. priklausantį turtą: automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 700 litų vertės, kuriame buvo 15 litrų dyzelinio kuro už 69 litus, įrankių dėžė 70 litų vertės, gesintuvas 110 litų vertės, lanksti vilktis 25 litų vertės, kaproninė virvė su plunksnakabliu 25 litų vertės, raktų komplektas 50 litų vertės, avarinis ženklas 15 litų vertės, peilis „Fiskars“ 20 litų vertės, odinė kepurė 50 litų vertės, odinės pirštinės 20 litų vertės, bei tyčia sulaužė automagnetolos valdymo skydelį 200 litų vertės, taip savo veiksmais D. L. pagrobė nukentėjusiojo bendros 1154 litų vertės turtą ir sugadino 200 litų vertės turtą.
Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir D. L. išteisinti arba sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo bausmę.
Skunde teigia, kad byloje nėra patikimų nuteistojo kaltę patvirtinančių įrodymų, todėl nepaneigta nuteistojo versija, kad pagrobtą automobilį ,,Mazda“ jam parūpino liudytojas A. K., kurio parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Liudytojas kiekvienoje apklausoje skirtingai aiškino įvykio aplinkybes : 2012-03-07 apklausoje nenurodė, kad su nuteistuoju važinėjo 2012-03-05 ir užklimpo sniege ir teigė nežinojęs, kad automobilis vogtas, 2012-03-13 apklausoje nurodė, kad apie automobilio vagystę sužinojo iš D. L., o 2012-05-09 - kad tai sužinojo iš policijos, teisme patvirtino, kad tik aptariant nuteistojo pabėgimą iš automobilio, buvo apsvarstyta tikimybė, kad automobilis vogtas. Apeliantas teigia, kad A. K. parodymai nelogiški, nes jis 2012-03-13 apklausoje nurodė, kad nuteistasis apie tai, kad pagrobė automobilį, pasakė kaime, tačiau liudytojas apie vagystę suprato tik juos sustabdžius policijos pareigūnams. Tai, kad automobilį pagrobė ne nuteistasis, o liudytojas A. K., patvirtina ir tai, kad pas liudytoją rasta iš automobilio pavogta įrankių dėžė, liudytojas vairavo pagrobtąjį automobilį.
Teismo išvada, kad nuteistojo disponavimą automobiliu patvirtina A. K. parodymai, jog nuteistasis iš jo paėmė automobilio raktelius ir pats vairavo automobilį, yra nepagrįsta, nes pagal A. K. parodymus, nuteistasis automobilio vairavimą perėmė dėl jo blogo vairavimo, o ne siekdamas patvirtinti disponavimo automobiliu faktą.
Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų O. P. ir J. Ir V. N. parodymais, nes liudytojai buvo vidutinio girtumo laipsnio. Teisme liudytoja O. P. paneigė ikiteisminiame tyrime sakiusi, kad D. L. prisipažino pagrobęs gaisrininko automobilį. Nors O. P. apklaususi tyrėja E. J. teisme patvirtino protokolą surašiusi pagal liudytojos gera valia duotus parodymus, tačiau šie tyrėjos parodymai nepatikimi, nes ji tiesiog negalėjo teigti priešingai.
Teismas nuteistojo parodymų nepatikimumą nepagrįstai motyvavo jo parodymų keitimu, nes tai yra nuteistojo teisė. Be to, nuteistasis teisme paaiškino parodymų keitimo priežastis.
Teismas nuteistojo kaltę nepagrįstai grindė telefoninių pokalbių duomenimis, kuriuose užfiksuota, kad nuteistasis nuo 2012-05-05, 22.51 val. iki 2012-03-06, 13.16 val. nebuvo Kupiškyje, kuriuos esą patvirtina A. K. parodymai, kad jie įklimpo kažkur laukuose, Kupiškyje taip pat yra laukų, kuriuose gali įklimpti automobilis, todėl telefoninių pokalbių išklotinės nepatvirtina nuteistojo važinėjimo automobiliu. Trasologinių tyrimų specialisto išvada dėl sportinės avalynės pėdsakų pagrobto automobilio stovėjimo vietoje nėra kategoriška, todėl nuteistojo kaltės dėl automobilio vagystės taip pat nepatvirtina.
Apeliantas teigia, kad byloje nėra ir jokių įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę dėl BK 187 str. 3 d. numatytos veikos, t.y. nukentėjusiojo automobilio automagnetolos valdymo skydelio sulaužymo ir bagažinės apmušalo sugadinimo. Automobiliu važinėjo pats nuteistasis, liudytojai J. N., A. K., O. P., todėl sugadinti šiuos daiktus galėjo bet kuris iš jų. Nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad daiktus sugadino D. L..
Apeliantas teigia, kad teismas nuteistajam skyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę, nes neatsižvelgė į nedidelį vagystės dalyko vertingumą : pagrobto automobilio vertė 700 Lt, jame buvę daiktai taip pat nevertingi. Nuteistasis yra recidyvistas, tačiau iš esmės apibūdinamas gerai, nes beveik metus po bausmės atlikimo nepadarė naujų nusikalstamų veikų, buvo registruotas darbo biržoje, vedęs. Nuteistojo veikos ir asmenybės pavojingumui būtų adekvati 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas skunde teisingai nurodo, kad šioje byloje nėra tiesioginių D. L. kaltės dėl V. G. turto vagystės įrodymų, tačiau nepagrįsti apelianto argumentai, kad netiesioginių įrodymų visuma nepatvirtina D. L. padarius šį nusikaltimą. Apeliantas, skunde atskleisdamas netiesioginių įrodymų turinį, teisingai pažymi, kad įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, nes tokiu atveju nei vienas įrodymas kaltininko su nusikaltimu tiesiogiai nesusieja, o nusikalstamos veikos eigą būtina atkurti iš tarpinių faktų. Tačiau šioje byloje surinkti netiesioginiai įrodymai yra ginčijami remiantis tuo, kad jie nepasižymi savybėmis, kurios netiesioginiams įrodymams nebūdingos, t.y. kad kiekvienas iš netiesioginių įrodymų tiesiogiai nepatvirtina D. L. kaltės dėl vagystės. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje teismas, atsižvelgdamas į netiesioginių įrodymų specifiką, juos išanalizavęs išdėstė, kuri jų dalis ir kartu jų visuma įrodo, kad būtent D. L. pagrobė nukentėjusiojo automobilį ir jame buvusį turtą.
Vienas pagrindinių įrodymų šaltinių yra liudytojo A. K. parodymai, kuriais nustatyta, kad jam ir D. L. girtaujant, D. L. išėjo iš jo namų, o grįžęs pasiūlė pasivažinėti automobiliu, jiems tris dienas bevažinėjant po Kupiškio apylinkes, kartu važiavę J. N. ir O. P. kalbėjo, kad automobilis vogtas. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad A. K. parodymai yra nepatikimi, nes prieštaringi. Tokią išvadą apeliantas daro, lygindamas A. K. pirmosios, t.y. 2012-03-07 apklausos metu duotus parodymus su vėliau tyrėjui, ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisme duotais parodymais. Skunde teisingai pažymima, kad pirmieji A. K. parodymai yra neinformatyvūs, nes jis nenurodė šiuo automobiliu su D. L. važinėjęs kelias dienas, teigė žinojęs, kad D. L. nuosavo automobilio neturi, bet nežinojęs, kad automobilis vogtas (1 t., 74 b.l.). Tačiau vėlesnėse apklausose išsamiau apklaustas apie įvykio aplinkybes, A. K. nuosekliai teigė, kad būtent nuteistasis atvyko į jo namus iš kažkur gautu automobiliu, kuriame jie vėliau buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Nors apeliaciniame skunde teisingai teigiama, kad liudytojas nurodė šiek tiek skirtingą sužinojimo apie automobilio vagystę laiką, tačiau ši aplinkybė nėra esminė. A. K. parodymų pagrindinė reikšmė ta, kad jis nuosekliai teigė, jog automobilį į jo namus atvairavo D. L., o ne kuris nors kitas asmuo. Būtent šis faktas, o ne liudytojo sužinojimas, kad automobilis buvo pavogtas, susieja D. L. su automobilio pagrobimu.
A. K. parodymus iš dalies patvirtina kiti netiesioginiai įrodymai : telefoninių pokalbių išklotinių duomenys, trasologinių tyrimų specialisto išvada. Nuteistojo telefoninių pokalbių išklotinėmis nustatyta, kad nuo 2012-03-05, 22.51 val. iki 2012-03-06, 13.16 val. D. L. telefonas Kupiškyje neveikė (1 t., 59; 62 b.l.), o tai atitinka A. K. parodymus, kad kovo 5 d. naktį jis su D. L. važinėdami automobiliu įklimpo laukuose. Apeliaciniame skunde nepagrįstai abejojama trasologinių tyrimų specialisto išvada, remiantis tuo, kad ji nėra kategoriška. Nors specialistas konstatavo tik tai, kad avalynės pėdsakai, rasti automobilio vagystės vietoje, palikti panašaus tipo avalyne, kaip ir D. L. (1 t., 26-28 b.l.), tačiau teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad įvertinus nukentėjusiojo M. G., liudytojo M. T. parodymus, kad po vietą, kurioje paliktas automobilis, pašaliniai asmenys paprastai nevaikšto, ši išvada taip pat vertintina kaip netiesioginis D. L. kaltės įrodymas.
Apeliantas skunde prašo nesiremti liudytojos O. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad D. L., važinėdamas automobiliu, jai sakė pavogęs šį automobilį iš gaisrininko (t.y. v.G), taip pat liudytojo J. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, nors ir apklausęs tyrėją E. J., patvirtinusią, kad ji, apklausdama O. P., jokio poveikio liudytojai nedarė ir parodymus surašė pagal liudytojos nurodytas aplinkybes, nuosprendyje nuteistojo kaltės negrindė O. P. ikiteisminiame tyrime nurodyta aplinkybe dėl D. L. prisipažinimo pavogus automobilį. Liudytojų O. P. ir J. N. teisme duoti parodymai reikšmingi tuo, kad liudytojai patvirtino kartu su nuteistuoju važinėję ir dieną prieš tai, kai policija sulaikė automobilį, ir sulaikymo dieną, o tai paneigia nuteistojo pirminius parodymus, kuriuose jis tvirtino automobiliu kovo 6 d. nevažinėjęs.
Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad pats nuteistasis proceso metu savo kaltės dėl vagystės niekuomet nepripažino. Tačiau teismas pagrįstai įvertino nuteistojo parodymų nenuoseklumą : duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, D. L. nurodė, kad vogtą automobilį pamatė tik kovo 7 d. rytą (1 t. 113-114 b.l.), o teisiamajame posėdyje tvirtino, kad šiuo automobiliu jau važinėjo ir kovo 6 d. (2 t., 101 b.l.). Parodymų keitimas ar nedavimas viena iš teisiamojo teisių, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, tokios teisiamojo pozicijos teisinis įvertinimas nereiškia šių teisių apribojimo. Teismas padarė teisingą išvadą, kad toks D. L. parodymų keitimas yra susijęs su tuo, kad jis, proceso metu sužinojęs liudytojų A. K., O. P., J. N. parodymus apie ilgesnį automobilio naudojimo laiką, savo parodymus derino prie jų, siekdamas, kad jo versija akivaizdžiai neprieštarautų liudytojų parodymams.
Apibendrinus daroma išvada, kad D. L. kaltė dėl automobilio vagystės įrodyta, todėl tenkinti skundo prašymą jį išteisinti dėl šio nusikaltimo nėra pagrindo. Tačiau apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad byloje nėra jokių D. L. kaltę dėl V. G. turto sugadinimo - pagrobtame automobilyje buvusios automagnetolos valdymo skydelio sulaužymo – patvirtinančių įrodymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nesiaiškinta, ar D. L. buvo tas asmuo, kuris, automobiliu važinėjęs kartu su dar keturiais asmenimis, sulaužė automagnetolos valdymo skydelį. Esant tokioms aplinkybėms, D. L. pagal BK 187 str. 3 d. išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme (BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Nukentėjusysis V. G. pareiškė 290 Lt dydžio civilinį ieškinį, kuriuo sugadintą automagnetolą įvertino 200 Lt (1 t., 71 b.l.). D. L. išteisinus dėl šio nusikaltimo, ši nukentėjusiojo ieškinio dalis nebegali būti tenkintina, todėl atmestina (BPK 115 str. 3 d. 1 p.).
Apeliantas skunde ginčija nuteistajam paskirtos laisvės bausmės dydį, teigdamas, kad ši bausmė aiškiai per griežta. Šis apeliacinio skundo argumentas pagrįstas. Automobilio pagrobimas yra viena iš vagystę kvalifikuojančių aplinkybių, tačiau ir šiuo atveju būtina įvertinti vieną pagrindinių vagystės pavojingumą apibūdinančių požymių – turto vertę. D. L. pagrobto automobilio vertė – 700 Lt ir jame buvusio turto vertė – 438 Lt – nėra didelės, nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilis buvo senas : aprūdijęs, be signalizacijos, todėl jį planavo parduoti dalimis (1 t., 68 b.l.). Šios ir kitos byloje nustatytos automobilio panaudojimo aplinkybės rodo, kad D. L. kėsinosi į akivaizdžiai nudėvėtą automobilį, nesiekdamas iš šios vagystės gauti turtinės naudos, o siekdamas jį panaudoti trumpalaikėms asmeninėms reikmėms. Teismas šių aplinkybių neįvertino ir D. L. pagal BK 178 str. 2 d. skyrė aiškiai per griežtą bausmę, todėl ši bausmė švelnintina iki 2 metų laisvės atėmimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 2 p., 4 p., 329 str. 1 p.,
n u s p r e n d ė :
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį dėl D. L. nuteisimo pagal BK 187 str. 3 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
D. L. dėl kaltinimo pagal BK 187 str. 3 d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme.
Panaikinti bausmių subendrinimą BK 63 str. 5 d. 1 p. numatyta tvarka.
Pakeisti nuosprendžio dalis dėl bausmės ir civilinio ieškinio išsprendimo.
D. L. pagal BK 178 str. 2 d. paskirtą bausmę sumažinti iki laisvės atėmimo 2 metams.
Priteisti iš D. L. V. G. 90 Lt turtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį dėl 200 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai : Bronė Vidzėnienė
Eligijus Gladutis
Artūras Ridikas