Bylos Nr. ATP-544-498/2014;

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01919-2014-9;

Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.;

(S)

45.4.2.; 79.1.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas  Olegas Šibkovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucijos), apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimo D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

D. M. 2014 m. kovo 9 d. apie 23.05 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini) v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,53 promilių girtumas). Taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus.

Kauno apylinkės teismas 2014-03-26 nutarimu pripažino D. M. padarius administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d., 1241 str. 7 d. numatytus pažeidimus ir nubaudė 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Teismas savo nutarimą grindė administracinio teisės pažeidimo protokolu, jame esančiu D. M. paaiškinimu, asmens blaivumo testu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, pažyma apie asmens baustumą.

Institucija apeliaciniame skunde prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014-03-26 nutartį ir skirti pažeidėjui 1300 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėn.

Institucijos skunde teigiama, kad paskirdamas minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą teismas nevisapusiškai įvertino D. M. asmenybę, nes jis linkęs nusižengti, savo veikimu pažeisti įstatymų nustatą tvarką, moralės bei elgesio normas, periodiškai traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, o būtent už KET, ankščiau jam skirtų baudų nesumokėjo, turi galiojančių nuobaudų už administracinių teisės pažeidimų padarymą. Teismas D. M. paskyrė minimalią ATPK 126 str. 1 d. numatytą nuobaudą, nors jis turėjo galiojančių nuobaudų, nebuvo pritaikyta taisyklė, kad esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Skunde pažymėjo, jog D. M. praeityje teismo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamąjį įstatymą dėl sunkių nusikalstamų veikų padarymo, ne kartą baustas užsienio teisėsaugos institucijų (Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje), kur buvo baustas pinigine nuobauda bei laisvės atėmimu. Įstatymų leidėjas praeityje buvusius asmens nusikalstamus veiksmus vertina kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę (ATPK 32 str. 6 d.), kas, skiriant nuobaudą D. M. už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą nebuvo įvertinta ir apie ką teismas nutarime nepasisakė. Skunde pažymėjo ir tai, jog D. M. nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo, kas liudija apie dar vieną jo padarytą pažeidimą, jo sąmoningą priešingą teisei elgesį, įstatymų ir nustatytos tvarkos nesilaikymą. D. M. nustatytas 1,53 promilių girtumas. Įstatymo imperatyvi norma apibrėžia, jog asmens apsvaigimas nuo alkoholio esant alkoholio koncentracijai kraujyje nuo 1,53 iki 2,5 promilių vertinamas vidutiniu neblaivumo (girtumo) laipsniu. Atsižvelgiant į blaivumo matavimo prietaiso paklaidą (1,7 %) kvalifikuojant D. M. inkriminuojamą nusižengimą buvo konstatuotas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. D. M. apsvaigimas nuo alkoholio artimas vidutiniam. Taigi D. M. neabejotinai žinojo savo priešingo teisei veikimo pasekmes, praeityje skirtos administracinės nuobaudos jo atžvilgiu nepasiekė įstatyme įtvirtintų tikslų, ateityje nenusižengti, skirtų nuobaudų (piniginių baudų) jis nemoka.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

Ginčo dėl D. M. kaltės padarius ATPK 126 str. 1 d., 1241 str. 7 d. numatytus pažeidimus nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Institucija nesutinka su D. M. už ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą paskirtos nuobaudos dydžiu. 

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.

ATPK 30 str., reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 302 str. 1 d. numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.

Nors Institucija apeliaciniame skunde teigia, kad sunkinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta, tai jog pažeidėjas ne kartą buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų, bei Įtariamųjų ir, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (b. l. 24, 25) matyti, kad D. M. buvo teistas vieną kartą, Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-17 nuosprendžiu, teistumas yra išnykęs, o 2012-06-08 D. M. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 2 d. ir 149 str. 2 d., tačiau ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas, o nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio nėra pagrindo konstatuoti, kad yra D. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 str. 1 d. 6 p.

Institucija skunde nurodė, kad teismas pažeidėjui paskyrė minimalią ATPK 126 str. 1 d. numatytą nuobaudą, nors jis turėjo galiojančių nuobaudų, nebuvo pritaikyta taisyklė, kad esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo, taip pat teismas nevertino jog D. M. periodiškai daro KET pažeidimus ir anksčiau jam paskirtų baudų nesumokėjo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ATPK 32 str. 1 d. 5 p. numatyta, jog atsakomybę sunkina pakartotinai per metus laiko padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė sietina su asmens pažeidimų recidyvu per vienerius metus, o ne su galiojančių nuobaudų buvimu. Nagrinėjamu atveju Institucijos minimi pažeidimai Lietuvoje padaryti daugiau nei prieš metus, ir nors pažeidėjui paskirtos baudos nėra sumokėtos, tai nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ATPK 32 str. 1 d. 5 p. prasme. O iš Institucijos pateikto įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, nėra galimybės nustatyti, kokias veikas užsienio valstybėje yra padaręs administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, todėl teismas negali nustatyti, kad anksčiau D. M. padaryti pažeidimai atitinka ATPK 32 str. 1 d. 5 p. reikalavimus ir yra tokios pačios rūšies pažeidimai. Įvertinus šias aplinkybes aukštesnysis teismas sprendžia, jog D. M. pakartotinai per metus nepadarė tokios pačios rūšies administracinio teisės pažeidimo, o anksčiau jo padaryti administracinės teisės pažeidimai negali būti laikomi jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tačiau ši aplinkybė vertinama, kaip neigiamai asmenį charakterizuojanti aplinkybė.

Aukštesnysis teismas pritaria Institucijos skundo argumentui, kad pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis yra artimas vidutiniui, tačiau įvertinus alkotesteriu matuojamo neblaivumo galimą paklaidą (±1,7 proc.) pažeidėjo naudai, teisingai nustatyta, kad D. M. neblaivumas įvykio metu neviršijo minimalaus – 1,5 promilių alkoholio kiekio, kas leido konstatuoti, jog D. M. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos D. M. už vairavimą išgėrus anksčiau niekada baustas nebuvo, o ankstesni jo baustumai yra ne už tokius šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (vairuodamas automobilį pažeidė kelio ženklo važiuoti į dešinę reikalavimus, vairavo neužsisegęs saugos diržų, vairavo automobilį, kuris nebuvo draustas privalomuoju civiliniu draudimu, pėsčiųjų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, ir pan.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į tai, kad nustatyta D. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, apylinkės teismas turėjo teisinį pagrindą skirti ATPK 126 str. 1 d. sankcijoje numatytą minimalus dydžio nuobaudą. Esant nustatytoms aplinkybėms, didesnės nuobaudos skyrimas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, prieštarautų baudos skyrimą reglamentuojančioms įstatymo normoms (ATPK 302 str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes ir D. M. parinko teisingą nuobaudą. D. M. paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra pakankama administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ATPK 20 str., pasiekti, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r ė :

Palikti Kauno apylinkės teismo 2014-03-26 nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                       Olegas Šibkovas