Civilinė byla Nr. e2-9072-1119/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03692-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.4.4.; 1.1.1.4.5.; 1.3.2.5.6.; 1.3.2.9.13.; 1.3.7.2.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.9.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.1.7.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 28 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Jurga Žulpė,

sekretoriaujant Ramonai Subačienei, Erikai Andrulienei, 

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovui V. K., advokatui Daliui Vaičiuliui,

atsakovei E. F., atsakovės atstovei advokatei Kristinai Vezbergaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei E. F. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ieškovė arba darbdavys arba įmonė) ieškiniu prašo pripažinti, kad ieškovė nevykdė atsakovės E. F. (toliau - taip pat atsakovė arba darbuotoja) atžvilgiu psichologinio smurto ir nepadarė jai neturtinės žalos bei priteisti iš atsakovės ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas (el. b. medž. 1 t., 1-5 l.). Nurodė, kad su atsakove (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta darbo sutartis administratorės pareigoms užimti, numatant, kad darbuotojas pradeda dirbti (duomenys neskelbtini), apie tai nustatyta tvarka informuota SoDra. Darbdavio iniciatyva atsakovei buvo nustatytas 3 mėn. bandomasis laikotarpis. Atsakovė 2022-04-02 ir 2022-04-06 atliko eilę grubių drausmės pažeidimų - neįdėjo pinigų į kasą, vedėsi savo draugą į tarnybines patalpas, kur praleido daugiau nei tris valandas, viešbučio svečiams be ieškovės leidimo ir žinios iš baro davė alkoholinius gėrimus, nevedė apskaitos. 2022-04-09 atsakovė nevykdė ieškovės nurodymų, neleisti viešbučio svečiams rūkyti neleistinose ir tam neskirtose vietose. Atsakovė savavališkai vyko pas ieškovės vadovą ir administracijoje pati pradėjo savo elgesiu kibti prie jo, teikiant pasiūlymus nuvykti su juo papietauti, pabendrauti ir teikiant panašaus priekabaus pobūdžio užuominas. Taip pat atsakovė reikalavo, kad ieškovė nutrauktų darbo sutartį su viešbučio vadove A. A. ir vietoje jos į pareigas paskirtų ją. Atsakovė taip pat, neinformavusi nei viešbučio vadovės, nei kitų personalo darbuotojų, savavališkai pasišalino iš darbo vietos su darbo priemone - telefonu, nevykdė viešbučio vadovės pavedimų, konfliktavo su ja, akivaizdžiai kuriant negatyvų darbo klimatą. Pasak ieškovės, ji siekė su atsakove nutraukti darbo santykius liberaliau t. y., nepaisant jos padarytų darbo tvarkos pažeidimų, 2022-04-14 pasiūlant nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu DK 54 straipsnyje pagrindu, tačiau atsakovė su šiuo pasiūlymu nesutiko. Atsakovė 2022-04-19 rašytiniu pranešimu informuota, kad ji išbandymo metu pažeidė ieškovės nustatytą vidaus tvarką, administratorės pareiginius nuostatus, dėl ko neišlaikė bandomojo laikotarpio ir nuo 2022-04-21 su ja nutraukta darbo sutartis.

2.       Atsakovė kreipėsi į Šiaulių darbo ginčų su prašymu priteisti iš ieškovės neturtinę žalą dėl patirto mobingo. 2022-06-07 Šiaulių darbo ginčų komisija sprendimu byloje APS-116-7275/2022 nutarė atsakovės reikalavimą tenkinti iš dalies priteisiant jos naudai iš ieškovės 300,00 Eur neturtinės žalos.

3.       Pažymėjo, kad atsakovė neginčijo darbo sutarties nutraukimo fakto, pagrindo ir nutraukimo teisėtumo. Ieškovės veiksmai visais atvejais buvo susiję su atsakovės vykdytu darbu, jo vertinimu bei situacijų sureguliavimu, siekiant išvengti neigiamų padarinių pačiai ieškovės įmonei, siekiant darbuotojo darbo profesionalumo ir teikiant pastabas dėl netinkamai atlikto darbo bei veiksmų, kurių teisės atlikti atsakovė išvis neturėjo - prekyba bare, svetimų žmonių vedimas į tarnybines patalpas ir pan. Vien nesusipratimai, diskusijos, nuomonių nesutapimas nėra psichologinis smurtas, lygiai taip pat kaip ir darbdavio veiksmai susiję su kontrole kaip darbuotojas laikosi jam pavestų pareigų, reikalaujant jas vykdyti tinkamai, ir reiklumas šiuo aspektu taip pat nėra mobingas. Atsakovė nei vienu darbo drausmės pažeidimo atveju savo elgesio nevertino negatyviai, o visas diskusijas, priekaištus, reikalavimus vykdyti tinkamai darbo pareigas prilygino psichologiniam smurtui, nors kaip minėta, tai neatitinka mobingo sąvokos. Būtina įvertinti ir tai, kad mobingas turi būti trunkamas, itin negatyviai veikiantis asmenį ir nulemiantis darbo santykių pabaigą, nors šių faktų nėra, kadangi ieškovė dirbo itin trumpą laikotarpį, darbo santykiai nutrūko dėl neigiamų išbandymo rezultatų ir nebuvo nustatyta jokių neturtinės žalos kriterijų atsakovės atžvilgiu.

4.       Teismo posėdyje ieškovės atstovai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas V. K. be ieškinyje nurodytų aplinkybių papildomai paaiškino, kad restoranui – viešbučiui (duomenys neskelbtini) buvo reikalinga administratorė. Atsakovė praėjo atranką, žinojo, kad ji neturi darbo patirties, tačiau darbdaviui svarbiau buvo ne patirtis, o tai, kad darbuotojas mokėtų anglų kalbą, sugebėtų bendrauti. Nors išvaizdai reikalavimų nėra, tačiau viešbučio administratorė yra viešbučio veidas. Atsakovė atitiko visus reikalavimus. Atsakovė, prieš pradėdama dirbti, 2 savaites buvo atvykusi pasižiūrėti, kaip dirbama, ją apmokė administratorės S. G. ir V. M.. Atsakovei darbo sutartyje buvo nustatytas 3 mėnesių išbandymo terminas. Darbo sutarties iškart nedavė atsakovei, nes nebuvo pranešta SoDrai apie darbo pradžią. Todėl atsakovė turėjo ateiti kitą rytą pasiimti darbo sutarties egzemplioriaus, tačiau tą rytą neatėjo, pasiėmė savo darbo sutarties egzempliorių po 2 dienų. Atsakovė buvo supažindinta su visais reikalingais vidaus teisės aktais, ji juos skaitė apie 4-5 valandas, fotografavo. Jam buhalterė pranešė tai, klausė, ar leisti fotografuoti. Jis tuo metu buvo pasitarime. Jis išankstinio nusistatymo prieš atsakovę neturėjo, mikroklimatas pas juos įmonėje yra geras, darbuotojai geranoriški, padeda vieni kitiems. Iš pradžių ir pačios atsakovės atsiliepimai apie kolektyvą buvo geri, dalinosi jais per socialinius tinklus su kitomis administratorėmis. Paaiškino, kad jo dažnai nebūna darbo vietoje, nes jis yra 17 įmonių direktorius. Įmonės turi savo padalinio vadovus, su kuriais darbuotojai turi palaikyti kontaktą, jis paprastai su darbuotojais nebendrauja. Atsakovė turėjo visus klausimus spręsti per viešbučio-restorano vadovę A. A. Praėjus 2-3 paroms nuo atsakovės darbo pradžios prasidėjo pažeidimai: atsakovė kelis kartus buvo atsivedusi pašalinius asmenis (3 vyrus) į tarnybines patalpas, kur yra seifas su pinigais, dedami asmeniniai darbuotojų daiktai, ant patalpos durų yra užrašas, kad pašaliniams įeiti draudžiama. Po 22 val. atsakovė į barą įleido 2 klientus, jiems pilstė alkoholinius gėrimus, už kuriuos nepaėmė pinigų, nors administratorės neturi teisės eiti į barą ir parduoti alkoholį, jei būtų buvęs patikrinimas, tai įmonė būtų netekusi licenzijos prekiauti alkoholiu. Barmenės kitą rytą pastebėjo, kad trūksta alaus. Atsakovė leido rūkyti klientams viešbučio patalpose, nors jose draudžiama rūkyti, yra įrengta signalizacija, atsakovei skambino ir sakė, kad neleidžiama rūkyti, tačiau ji nereagavo. Per pertrauką atsakovė išėjo su telefonu, tuo tarpu žmonės stovėjo ir laukė prie registratūros, nors atsakovė turėjo prieš išeidama telefoną nunešti į barą ir pranešti, kada grįš. Paaiškino, kad atsakovei liepė atiduoti telefoną kitai darbuotojai, tačiau atsakovė neklausė ir telefono neatidavė, jis liepė A. A. iškviesti kitą administratorę S., kad nebūtų daugiau problemų ir jai padėtų, situacija tuo metu buvo nevaldoma. Atsakovė rašė 3 pasiaiškinimus dėl pažeidimų. Visi pažeidimai užfiksuoti vaizdo įrašuose, jis stebi vaizdo įrašus. Iš vieno vaizdo įrašo matyti, kad ateina 2 karininkai pas atsakovę, po to, ji vieną jų kalbėdamasi palydi iki durų. Pastebėjus, kad atsakovė parduoda alkoholį, jis neskambino, nes tai turėjo padaryti padalinio vadovė. Kilus konfliktui tarp atsakovės ir A. A., jis patarė kviesti (duomenys neskelbtini) juristą D., kad šis pabendrautų su atsakove. D. su atsakove bendravo vakare. Nurodė, kad iškart darbuotojo neatleidžia, stengiasi jį išmokinti, viskas vyksta geranoriškai. Iškart atleidžia darbuotojus dėl nesąžiningumo, dėl to, kad pasisavino įmonės turtą, jei neatėjo į darbą, jei darbe pasirodė neblaivus. Atsakovė buvo tinkama dirbti administratorės pareigose, tačiau jai viskas buvo negerai, prašė atleisti A. A., jį kvietė asmeniškai susitikti, pavakarieniauti, viską aptarti, grasino, kad jų laukia rimti finansiniai sunkumai, kad tokios bylos teisme yra laimimos. Jis neturi laiko kalbėtis su visais darbuotojais. Paaiškino, kad atsakovė buvo atleista, nes ji nesusitvarkė su darbu. Viešbutyje nėra nuolatinė darbuotojų kaita, keičiasi apie 30 proc. darbuotojų dėl darbo sezoniškumo.

5.       Atsakovė E. F. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (el. b. medž. 193-196 l.). Nurodė, kad ieškovė deklaratyviai teigia, kad nevykdė psichologinio smurto atsakovės atžvilgiu ir dėl to nepadarė jai jokios neturtinės žalos. Paaiškino, kad darbo ginčų komisija nustatė, jog ieškovė 2022-04-08 atvyko į atsakovės administracines patalpas pasiimti darbo sutarties egzempliorių ir šis ieškovės atvykimo tikslas ir išsakyta pozicija dėl papildomų darbo funkcijų vykdymo direktoriui galėjo nepatikti ir sąlygoti reikalavimą ieškovei rašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo, ką darbo ginčų komisija laikė visų įvykių atskaitos tašku. Pažymėjo, kad viešbučių, restoranų vadovės bei trečiojo asmens, kuris nėra atsakovės darbuotojas veiksmus darbo ginčų komisija laikė psichologiniu spaudimu dėl atsakovės apsisprendimo nutraukti darbo sutartį, šie neteisėti veiksmai atsakovei sukėlė stresą, vidinius pergyvenimus, įtampą, neužtikrintumo jausmą ir padarė jai neturtinę žalą.

6.       Teismo posėdyje atsakovė E. F. ir jos atstovė advokatė Kristina Vezbergaitė palaikė atsiliepimą į ieškinį. Atsakovė papildomai be atsiliepime nurodytų aplinkybių nesutiko su šiomis ieškovės atstovo nurodytomis aplinkybėmis: nurodė, kad ji skambino A. A. dėl rūkymo viešbučio patalpose, nei jai buvo skambinta. Tarnybinėse patalpose lankėsi tik jos vaikinas, jis atnešė jai jos asmeninius daiktus, kiti vyrai nesilankė, ji jų nepažįsta, ir ant patalpos durų nebuvo lentelės. Jai buvo pasakyta, kad ji visur turi nešiotis darbo telefoną, nes administratorės dirbo papildomus darbus: nešė skalbinius į skalbyklą, kuri yra virš restorano, lygino patalynę. S. buvo iškviesta po to, kai ji nesutiko dėl nušalinimo, S. turėjo jai ne padėti, o ją pakeisti, direktorius skambino jai į darbo telefoną ir liepė atiduoti jį S., tačiau ji nesutiko, tada skambino S. į asmeninį telefoną, tą vakarą ji nesutiko palikti darbo vietos ir dirbo jos abi. Paaiškino, kad viešbutis yra sujungtas su restoranu, ji turėjo teisę praeiti pro restorano patalpas ir jai niekas nepaaiškino, kad draudžiama parduoti alkoholį po 22 val. Ji paliko barmenėms lapelį, kad paėmė alų, galvojo išrašyti sąskaitą. Paaiškėjus, kad svečiai turėjo sumokėti už alkoholį grynais pinigais, ji paprašė jų sumokėti ryte, o ieškovė pateikė video, kad ji neva trukdo svečiams pusryčiauti. Viešbutyje yra nuolatinė darbuotojų kaita, skelbimai, kad ieškomi darbuotojai nėra išimami.

7.       Dėl padarytų pažeidimų ji paaiškino, kad dėl alkoholio pardavimo jai ryte kolegė pasakė, kad negalima parduoti, dėl vaikino apsilankymo priekaištai atsirado tik atsukus vaizdo įrašus, o dėl rūkymo viešbučio patalpose ji skambino restorano-viešbučio vadovei A. A. ir klausė, ar yra leidžiama rūkyti elektronines cigaretes viduje, jai buvo atsakyta, kad draudžiama ir ji iškart paprašė svečių viduje neberūkyti. Ji savo klaidas pripažino, teikė pasiaiškinimus.

8.       Pasak atsakovės, ji apie 2 savaites iki darbo pradžios buvo supažindinama su darbo funkcijomis, būsimos kolegės jai viską aprodė, ji buvo stebėtoja, kolegės kvietė ją stebėti, kaip ruošiami ir patiekiami pusryčiai. Ji sutiko dirbti papildomus į darbo sutartį neįtrauktus darbus – ruošti pusryčius, lyginti ir skalbti, kad šiuos darbus reikės dirbti informavo kolegės administratorės. Tačiau kambarių valymas neįėjo į jos pareigas, tai vadino pagalba kambarinėms, neva kitaip negalima. Jos pirmoji darbo pamaina buvo 2022-04-02, po šios pamainos ji jokių pastabų negavo. Paaiškėjo, kad 2022-04-09 – ji dirbs administratorės darbą bei viena pati turės valyti kambarius. Todėl kilus klausimui dėl jos darbo funkcijų, kadangi nebuvo gavusi savo darbo sutarties egzemplioriaus, ji 2022-04-08 nuvyko į administracijos ofisą. Ofise direktorius ją apie 15 minučių terorizavo dėl to, kam jai reikia darbo sutarties, kad turės viena pati viską dirbti, o jei nenori, padėjo baltą lapą ir liepė rašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo. Darbo sutartis buvo ne pas direktorių kabinete, o pas buhalterę, ji jos ilgai ieškojo. Darbo sutarties turinys neatitiko jos atliekamų darbo funkcijų. Darbo sutartį jį norėjo pasiimti tam, kad galėtų apsiginti. Po to ji kalbėjo su A. A., kuri klausė, kas nutiko, prašė atvažiuoti į viešbutį. Nuvykus į viešbutį restorano-viešbučio vadovė liepė jai pasirašyti 3 pasiaiškinimus, tačiau įspėjimo nepateikė. Ji pasiaiškinimus pasirašė, tačiau tuomet negalvojo, kad visa tai grės atleidimu, tuo metu darbe dar jautėsi gerai. 2022-04-12 A. A. iškvietė ją į restorano galeriją, prašė pasiaiškinti, kodėl neišvalė generolo A. R. kambario, jis neva dėl to sutrumpino savo buvimo laiką viešbutyje, sakė, kad ja labai nepatenkintos kolegės, padavė baltą lapą ir liepė rašyti prašymą dėl atleidimo. Ji tada buvo šoke, pradėjo rašyti, tačiau nebaigė, atsakė, kad vėliau pabaigs. Vėliau paaiškėjo, kad generolas sutrumpino savo laiką viešbutyje, nes su savo mergina išsinuomojo butą, ką patvirtina byloje esantis jo susirašinėjimas. 2022-04-14 jos kolegė V. buvo labai nepatenkinta, nes darbo grafike atsirado pertraukos, o V. rūko. 2022-04-14 užsisakė pietus darbe, ir jai vietoje 2,50-3,00 Eur (kiek kainuodavo darbuotojų pietūs) į mušė į kvitą 9,00 Eur, o jai pasipiktinus, restorano darbuotojos nusišaipė, kad ji vis dar darbuotoja, todėl įmušė 3,00 Eur sumą. 2022-04-14 buvo didelis viešbučio užimtumas, ji 17 val. išleido kambarinę, užrakino tarnybines patalpas, pasiėmė darbo telefoną ir išėjo per pertrauką į lauką. 17.25 val. ji grįžo atgal, prasilenkė su 2 viešbučio svečiais ir prie registratūros pamatė A. A. su barmene. Ją viešbučio-restorano vadovė užsipuolė, kad nieko neinformavo dėl pertraukos, o atsakovė pasiūlė, kad kai darbuotojams yra pertrauka, tai reikėtų padėti kokį laikroduką ar dar ką nors, informuojantį, kad dabar yra pertrauka. Jai 18 val. vadovė įteikė nušalinimą, kurį gavusi ji bandė skambinti direktoriui, norėjo su juo išsiaiškinti, kas vyksta, tačiau jai liepė atvykti kitą dieną į ofisą. Ji nesuprato, kodėl yra nušalinama, sakė, kad pati išsikvies policiją, kad patikrintų jos blaivumą. Tą vakarą buvo iškviesta S., kad ją pakeistų, tačiau ji atsisakė atiduoti jai darbo telefoną ir atsisakė palikti darbo vietą. Vakare atvyko D., kuris prisistatė teisininku, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jis ne teisininkas. Jis su A. A. bandė ją spausti pasirašyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Ji ranka sulaikė dokumentą ir tik todėl jis nebuvo suplėšytas. Ji bendravo telefonu su sese, jai sesuo davė patarimus. Tą pamainą ji jautėsi siaubingai, matė, kad norima ja atsikratyti, savijauta buvo labai bloga. Ji tuomet jau siuntė savo gyvenimo aprašymą kitur, nes matė, kad nieko gero nebus. Kitą rytą kreipėsi į Šiaulių darbo ginčų komisiją su prašymu spręsti darbo ginčą. Iki tol su kitomis administratorėmis S. ir V. santykiai buvo draugiški, tačiau po to, jie tapo neutralūs, kolegiški, nebeliko nuoširdumo. 2022-04-16 A. A. atspausdino atsakovės darbo grafiką, pagal kurį ji turėjo dirbti ne 2022-04-17 (ji buvo susikeitusi pamainas su kita administratore), o 2022-04-18, paaiškino, kad visi pamainų pakeitimai turi būti daromi raštu. Gal tik 3 pamainą sužinojo, kad kilus klausimams, ji bet kada gali skambinti A. A.. Bandė su vadove susisiekti 2022-04-18 (savaitgalį), tačiau jai parašė SMS žinutę, kad savaitgaliais ji nedirba. Paskutinę darbo pamainą 2022-04-18 ji dirbo su V., kuri ją visiškai ignoravo, nesikalbėjo. 2022-04-19 ryte ji gavo pranešimą, kad ji atleidžiama iš darbo nepasibaigus išbandymo terminui. Atleidimo iš darbo pagrindo neskundė. Paaiškino, kad ji nesiūlė direktoriui eiti į restoraną, tame pačiame kur ir administracija pastate yra direktoriaus valdoma valgykla, į kurią siūlė nueiti ir ramiai pasikalbėti, nes administracijos patalpose tuo metu buvo kitų asmenų. Mano, kad kaip darbuotoja turi teisę teikti pasiūlymus direktoriui dėl darbo funkcijų, dėl kitų darbuotojų. Garso įrašus ji pradėjo daryti 2022-04-14, nes jautė spaudimą, siekė surinkti įrodymus, priešingu atveju – ji nieko nebūtų galėjusi įrodyti. Apie daromą garso įrašą informavo tik D., kitu metu apie garso įrašus nieko neinformavo, tačiau jau tuomet, kai buvo pas direktorių jai liepė palikti telefoną, rankinę kitoje patalpoje.

9.       Pats darbas kėlė daug streso, darbo buvo daug, nes dirbo papildomus kambarinių darbus, technika gesdavo, neišlyginus patalynės, dėl ko priekaištaudavo kolegės. Kolegės yra susitaikiusios su darbo tvarka, nes bijo prarasti darbą, nenori konfliktų. Direktoriaus būdas sunkus, su juo sudėtinga susišnekėti, jis gana konfliktiškas, nesugebantis išbūti vienoje vietoje, darbuotojas nepagarbiai vadindavo, skambindavo ir po darbo valandų darbuotojams, tačiau jos atžvilgiu viskas liovėsi, kai ji atėjo pasiimti darbo sutarties. Mano, kad viskas prasidėjo po to, kai ji pasiėmė savo darbo sutarties egzempliorių. Nutraukus darbo sutartį, ji turėjo valgymo sutrikimus, dėl patirto streso surakino nugarą, vartojo vaistus. Ji nieko nesuprato, nes 3 savaites ji mokėsi, buvo pasitikrinta, ar ji tinkama darbui, o po 2 pamainų bandė ja atsikratyti. Restorano-viešbučio vadovė A. A. jos neinstruktavo ir neapmokė, ją apmokė kolegės. 2022-05-09 ji pradėjo dirbti viešbutyje Palangoje, nes Šiauliuose darbo nerado, naujoje darbo vietoje turėjo labai daug klausimų, ją apmokė dirbti ir už tai buvo mokama kaip už darbą. Atleidus ją iš darbo, ji pakeitė visą savo gyvenimą, Šiauliuose liko gyventi jos draugas.

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos aplinkybės ir įrodymų vertinimas.

10.       Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė E. F. pagal 2022-03-30 darbo sutartį Nr. 2022/013 nuo (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) viešbučio (duomenys neskelbtini) administratore, darbuotojai buvo nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis (el. b. medž. 1 t., 39-44, 35-37, 38 l.). Darbas pamaininis pagal darbo grafiką, iš darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad faktiškai dirbta 2022 m. balandžio 2-3 dienomis, 6-7 dienomis, 9-10 dienomis, 14-15 dienomis ir 18-19 dienomis (el. b. medž. 1 t., 48 l.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2022-04-08 atsakovė parašė 3 pasiaiškinimus – dėl pinigų neįdėjimo į kasą, dėl pašalinio asmens tarnybinėse patalpose ir dėl alkoholio pardavimo 2022-04-07 apie 1 val. nakties (el. b. medž. 1 t., 26-28 l.). Taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovės pamainos metu 2022-04-09 viešbučio registratūroje svečiai rūkė elektronines cigaretes (el. b. medž. 1 t., 29 l.), kad 2022-04-14 atsakovė pasinaudojo jai suteikta pertrauka nuo 17 val. iki 17.25 val. (el. b. medž. 1 t., 31 l.). 2022-04-14 vakare atsakovei buvo pateiktas pranešimas dėl nušalinimo nuo darbo ir pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu (DK 54 str.) (el. b. medž. 1 t., 131 l.). Byloje esanti 2022-04-19 išvada dėl bandomojo laikotarpio neišlaikymo, 2022-04-19 pranešimas, tarnybinis pranešimas, 2022-04-22 įsakymas dėl E. F. atleidimo iš darbo neišlaikius bandomojo laikotarpio, pranešimas apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą ir darbo sutartyje esantis įrašas patvirtina, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) atleista pagal DK 36 straipsnio 3 dalį (el. b. medž. 1 t., 32-34, 45, 46 l.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad su atsakove buvo visiškai atsiskaityta nutraukiant darbo teisinius santykius (el. b. medž. 1 t., 47-54 l.).

11.       E. F. 2022-04-15 pateikė Šiaulių darbo ginčų komisijai prašymą dėl 1500,00 Eur (dydis nurodytas posėdžio metu) neturtinės žalos iš darbdavio patyrus mobingą išieškojimo (el. b. medž. 1 t., 129-130 l.). 2022-06-07 Šiaulių darbo ginčų komisija sprendimu Nr. DGKS-2674 prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš (duomenys neskelbtini) E. F. 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

12.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

13.       Nagrinėjamoje byloje ieškovės atstovas V. K. teigė, kad pas atsakovę darbo vietoje ir tarnybinėse patalpose, į kurias pašaliniams asmenims draudžiama ateiti, lankėsi 3 vyrai. Atsakovė neigė, kad pas ją lankėsi 3 vyrai, teigė, kad pas ją lankėsi tik jos vaikinas, kurį buvo nusivedusi į tarnybines patalpas. Peržiūrėjus ieškovės į bylą pateiktus vaizdo įrašus, nustatyta, kad vaizdo įrašai kartojasi (2022-04-14-01-28-13 2022-04-06 20.33 val. ir SVID_20220423_214829_1 20.33 val. ir SVID_20220423_220334_1 20.33 val. ir SVID_20220426_000210_1 20.33 val. registratūroje daryti vaizdo įrašai), juose matyti, kad tik 1 pašalinis asmuo įeina į tarnybines patalpas, taigi neįrodyta, kad į tarnybines patalpas įeina 3 pašaliniai asmenys.

14.       Ieškovės atstovas V. K. nurodė, kad pas atsakovę į registratūrą atėjo 2 karininkai, kad atsakovė nuėjo paskui vieną jų, tačiau iš pateiktų video įrašų (SVID_20220426_020422_1 2022-04-06 17.16 val. - 17.20 val. registratūra ir SVID_20220426_020820_1 išėjimas 2022-04-06 17.19 val. – 17.20 val.) nustatyta atsakovė registratūroje atliko klientų registracijos veiksmus ir vienam iš klientų palikus ant registratūros stalo butelį, jį iškart nunešė klientui. Tuo metu registratūroje daugiau klientų nebuvo.

15.       Nors ieškovės atstovas V. K. nurodė, kad atsakovė po restorano – baro valandų pilstė klientams alų, tačiau iš video įrašų (SVID_20220426_015140_1 2022-04-07 00.43 val. – 00.52 val. registratūra; SVID_20220426_020119_1 2022-04-07 1.07 val. registratūra; SVID_20220423_212116_1 2022-04-07 1.09 val. – 1.18 val. ir SVID_20220424_215305_1 2022-04-07 1.09 val. – 1.18 val. baras; SVID_20220423_213329_1 2022-04-07 1.31 val. baras; SVID_20220423_213645_1 2022-04-07 1.43 val. baras; SVID_20220423_213955_1 2022-04-07 1.58 val. baras; SVID_20220423_214423_1 2022-04-07 2.06 val. ir SVID_20220424_221513_1 baras; SVID_20220423_214757_1 2022-04-07 2.12 val. baras) nenustatyta, kad atsakovė pilstė klientams alkoholinius gėrimus. Paminėtina taip pat tai, kad video įrašai (SVID_20220426_020218_1 2022-04-07 7.50 val. galerija pusryčiai; 2022-04-22-00-45-59 2022-04-07 8.44 val. galerija pusryčiai) patvirtina ir tai, kad atsakovė paprašė susimokėti už parduotą alkoholį ryte per pusryčius, įrodymų, kad tokiu būdu buvo trukdoma klientams pusryčiauti (dėl ko klientai liko nevalgę, paliko pusryčių salę ar kt.) ieškovė nepateikė.

16.       Nors ieškovė teigė, kad atsakovė buvo tiesiogiai pavaldi viešbučio-restorano vadovei A. A. (ieškovės atstovo V. K. paaiškinimai, liudytojų A. A., S. G., V. M. parodymai), tačiau (duomenys neskelbtini) 2014-11-27 direktoriaus V. K. įsakymu patvirtinti vadovės (viešbučio-restorano) pareiginiai nuostatai (el. b. medž. 1 t., 125-126 l.) nepatvirtina tiesioginio viešbučio (duomenys neskelbtini) administratorių pavaldumo viešbučio-restorano vadovei, vadovė tik organizuoja, koordinuoja ir administruoja viešbučio darbą (nuostatų 2 p.), atlieka operatyvų darbų organizavimą ir sisteminimą, problemų sprendimą ir analizę (nuostatų 9 p.), kontroliuoja ir reikalauja, kad darbuotojai laikytųsi saugos darbe, gaisrinės saugos, kelių eismo, įmonės darbo taisyklių reikalavimų (nuostatų 14 p.), turi teisę nušalinti darbuotoją nuo darbo, jei jis darbo metu yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, ar serga (nuostatų 15, 27 p.). Pagal 2020-02-17 direktoriaus įsakymą Nr. P-030 viešbučio-restorano vadovei pavesta kontroliuoti LR alkoholio ir tabako kontrolės įstatymo vykdymą (el. b. medž. 2 t., 34 l.), pagal 2020-02-03 direktoriaus įsakymą Nr. P-023 viešbučio-restorano vadovė atsakinga už tinkamą kasos aparatų priežiūrą ir apskaitos vykdymą (el. b. medž. 2 t., 35 l.), pagal 2021-01-02 direktoriaus įsakymą Nr. P-231 viešbučio-restorano vadovė atsakinga už darbuotojų faktinio darbo laiko apskaitymą apskaitos žiniaraščiuose bei darbo grafikų rengimą (el. b. medž. 2 t., 37 l.). Tuo tarpu pagal (duomenys neskelbtini) 2014-11-27 direktoriaus V. K. įsakymu Nr. 974 patvirtintų viešbučio administratorės pareiginių nuostatų (el. b. medž. 1 t., 152-153 l.) 4 punktą viešbučio administratorė yra pavaldi direktoriui. Taigi viešbučio-restorano vadovei tiek pagal pareiginius nuostatus, tiek ir pagal atskirus įmonės direktoriaus įsakymus buvo pavesta atlikti tam tikras darbo funkcijas, tačiau viešbučio administratorės jai nėra tiesiogiai pavaldžios.

17.       Ieškovė, siekdama pagrįsti, kad viešbučio-restorano vadovė turėjo teisę nušalinti atsakovę nuo darbo, pateikė 2021-01-05 direktoriaus įsakymą Nr. P-233 (el. b. medž. 2 t., 38 l.). Tačiau visų pirma, minėtame įsakyme nėra nurodytas darbuotojo vardas ir pavardė, kurį vadovei leidžiama nušalinti. Antra, minėta teisė vadovei suteikta 2021-01-05 tiriant galimą padarytą darbo pareigų pažeidimą, o tuo tarpu 2022-04-14 pranešime dėl nušalinimo nuo darbo (el. b. medž. 2 t. 54 l.), kuris buvo įteiktas atsakovei, nenurodyta, kad ji nušalinama dėl to, jog yra tiriamas galimas jos darbo pareigų pažeidimas, nušalinimas motyvuotas anksčiau padarytais (neįvardintais) pažeidimais ir nepagarbiu elgesiu su viešbučio-restorano vadove. Minėta, kad viešbučio-restorano vadovės pareiginiuose nuostatuose vadovei suteikta teisė nušalinti darbuotoją jam esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų ar sergant. Taigi ieškovė neįrodė, kad viešbučio-restorano vadovė turėjo teisę nušalinti atsakovę nuo darbo, o 2022-04-14 pranešimas dėl nušalinimo nuo darbo laikytinas neteisėtu.

18.       Dėl atsakovės garso įrašų kaip įrodymų nagrinėjamoje civilinėje byloje paminėtina tai, kad vieno garso įrašo (Nr. 13) darymo metu buvo atskleista, kad pokalbis yra fiksuojamas, kitų garso įrašų metu nebuvo pagarsinta, jog pokalbiai fiksuojami, tačiau buvo fiksuojami ne asmeniniai pokalbio dalyvių santykiai, o susiję su atsakovės darbu, įrašai buvo daryti atsakovei siekiant fiksuoti jos darbo teisių pažeidimus, o ir ieškovė neginčijo garso įrašų padarymo aplinkybių, datos ir laiko, atsakovė nurodė asmenis, kurie dalyvavo fiksuotuose pokalbiuose, garso įrašai šiuo atveju yra ne vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuri nagrinėjamoje civilinėje byloje patvirtino buvus atitinkamas aplinkybes. Paminėtina, kad teismų praktikoje garso įrašai yra pripažįstami kaip tinkami įrodymai (pvz. žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. P. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. G., J. P. v. A. M. M., bylos Nr. 3K-302/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017 ir kt.). Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nevertinti atsakovės pateiktų garso įrašų kitų byloje esančių įrodymų kontekste.

19.       Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė savo argumentus grindė liudytojų, kurie yra ieškovės darbuotojai, parodymais, prašė juos vertinti kritiškai ir jais nesivadovauti. Tačiau vien tai, kad liudytojai yra ieškovės darbuotojai nesuteikia pagrindo abejoti liudytojų parodymais, todėl teismas, vertindamas liudytojų parodymus, atsižvelgia visus byloje esančius įrodymus ir vertina jų visumą.

20.       Byloje kilo ginčas dėl darbdavio atsakomybės (ne)pažeidus pareigą sukurti tinkamą darbo aplinką.

Dėl darbdavio pareigos sukurti tinkamą darbo aplinką

21.       DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (2 dalis). Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (3 dalis). Kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo (5 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021).

22.       DK 26 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ir nebūtų duodami nurodymai diskriminuoti, taip pat nebūtų persekiojamas ir būtų apsaugotas nuo priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, jeigu pateikia skundą dėl diskriminacijos ar dalyvauja byloje dėl diskriminacijos. DK 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinama, kad darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį. DK 30 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

23.       2019-07-25 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 2575 patvirtinta Lygių galimybių politika ir jos įgyvendinimo programa nustato, jog įmonėje netoleruojamas bet kokia forma galintis pasireikšti priekabiavimas, psichologinis smurtas, patyčios, ar naudojimasis užimama padėtimi (13 p.), darbuotojų atleidimo iš darbo kriterijai yra susiję tik su darbuotojo kvalifikacija, darbo pareigų netinkamu vykdymu ir kitomis aplinkybėmis, numatytomis įstatymuose (22 p.). Programoje nustatyta darbuotojo pranešimo (pranešama pamainos meistrui, gamybos vadovui ar darbų saugos specialistui) apie diskriminaciją ar lygių galimybių pažeidimą, jo tyrimo ir sprendimų priėmimo tvarka (el. b. medž. 1 t., 120-123 l.). Įrodymų, kad minėta programa yra faktiškai taikoma įmonėje, ypač pasireiškus psichologinio smurto apraiškoms, nepateikta.

24.       Atsakovė teigė, kad ji po to, kai 2022-04-08 atvyko į administracijos patalpas pasiimti savo darbo sutarties egzemplioriaus ir pasiaiškinti dėl jos darbo funkcijų, patyrė psichologinį spaudimą iš įmonės vadovo, kitų darbuotojų, viešbučio-restorano vadovės A. A. bei trečiojo asmens D. J., dirbančio (duomenys neskelbtini). Taigi šioje byloje yra tikslinga ištirti aplinkybes, susijusias su darbdavio ir/ar jam pavaldžių asmenų veiksmais ar neveikimu, įvertinti šių veiksmų (neveikimo) teisėtumą ir pasekmes, bei nustatyti, ar minėti veiksmai (neveikimas) turėjo įtaką kitiems įmonėje dirbantiems asmenims, darbo aplinkai.

25.       Pasak atsakovės, 2022-04-08 ji nuvyko į įmonės administracijos patalpas dėl darbo sutarties egzemplioriaus pasiėmimo ir siekdama pasiaiškinti dėl kambarių valymo (jai buvo pasakyta, jog kitą pamainą ji viena pati turės valyti kambarius). Tuo metu administracijoje buvęs įmonės vadovas ją pradėjo terorizuoti, davė baltą popieriaus lapą, kad ji pasirašytų prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, jei nesutinka valyti kambarių. Ieškovės atstovas neigė, kad 2022-04-08 prieš atsakovę buvo naudojamas psichologinis smurtas, siūloma pasirašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo. Byloje daugiau įrodymų, kurie patvirtintų 2022-04-08 įvykusio susitikimo aplinkybes, nėra. Taigi atsakovė neįrodė, jog 2022-04-08 administracijos patalpose ji patyrė spaudimą ar psichologinį smurtą.

26.       Dėl reikalavimo viešbučio administratorei valyti kambarius paminėtina tai, kad atsakovė prieš pradėdama dirbti pas ieškovę buvo supažindinta su papildomomis darbo pareigomis, kurios nėra įrašytos į darbo sutartį, taip pat ir su pareiga padėti kambarinėms tvarkyti viešbučio kambarius. Iki 2022-04-08 atsakovė nekėlė klausimo dėl papildomų darbo pareigų, su jomis sutiko, šias papildomas darbo pareigas vykdo visos viešbučio administratorės. Šias aplinkybes patvirtino tiek pati atsakovė, tiek ir kiti byloje apklausti dalyvavę asmenys (ieškovės atstovas, liudytojos A. A., S. G., V. M.). Taigi paties reikalavimo padėti kambarinėms tvarkyti kambarius, negalima laikyti kaip išimtinai nukreiptu prieš atsakovę, siekiant jai sudaryti nepalankią darbo aplinką, pavesti atlikti darbo pareigas, dėl kurių nebuvo susitarta. Tačiau šiame kontekste yra svarbu tai, kad pasak liudytojos V. M. tik pirmadieniais ir antradieniais nebūdavo kambarinių, todėl tekdavo kambarius tvarkyti vienoms, kai tuo tarpu atsakovės kita pamaina buvo 2022 m. balandžio 9-10 d., t. y., šeštadienis ir sekmadienis, taigi šiomis dienomis kambarinės turėjo dirbti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog reikalavimas kitą pamainą atsakovei ne tik atlikti tiesiogines viešbučio administratorės pareigas, bet ir vienai pačiai tvarkyti kambarius, vertintinas kaip nepagrįstas reikalavimas, siekiant atsakovei sudaryti ypač nepalankią darbo aplinką, pavedant atlikti darbus, kurių ji neturėjo dirbti 2022 m. balandžio 9-10 d.

27.       Byloje nustatyta, kad iš karto po to, kai atsakovė pasiėmė savo darbo sutarties egzempliorių viešbučio-restorano vadovė A. A. paprašė parašyti pasiaiškinimus dėl pinigų neįdėjimo į kasą, dėl 2022-04-06 pašalinio asmens atėjimo ir buvimo tarnybinėse patalpose bei 2022-04-07 apie 1 val. nakties svečiams parduotų alkoholinių gėrimų. Šių pažeidimų atsakovė neginčijo, juos pripažino, 2022-04-08 parašė ir pasirašė pasiaiškinimus, nurodė, kad daugiau tokių klaidų nebekartos. Atsakovės padarytus pažeidimus patvirtina ir byloje esantys kiti įrodymai: liudytojos A. A. parodymai, vaizdo įrašai (2022-04-14-01-28-13 2022-04-06 20.33 val. ir SVID_20220423_214829_1 2022-04-06 20.33 val. ir SVID_20220423_220334_1 2022-04-06 20.33 val. ir SVID_20220426_000210_1 registratūra, užfiksuotas pašalinis asmuo, įeinantis į tarnybines patalpas; SVID_20220426_015140_1 2022-04-07 00.43 val. – 00.52 val. registratūra atvyko svečiai; SVID_20220426_020119_1 2022-04-07 1.07 val. registratūra svečiai ir atsakovė išeina į restoraną-barą; SVID_20220423_212116_1 2022-04-07 1.09 val. ir SVID_20220424_215305_1 2022-04-07 1.09 val., SVID_20220423_213329_1 2022-04-07 1.31 val., SVID_20220423_213645_1 2022-04-07 1.43 val., SVID_20220423_213955_1 2022-04-07 1.58 val., SVID_20220423_214423_1 2022-04-07 2.06 val. ir SVID_20220424_221513_1 2022-04-07 2.06 val., SVID_20220423_214757_1 2022-04-07 2.12 val. užfiksuota, kaip atsakovė su svečiais ateina į restoraną-barą, atsakovė paduoda svečiams alkoholinius gėrimus, su jais bendrauja, po to visi išeina iš baro). Kadangi A. A. 2020-02-17 direktoriaus įsakymu Nr. P-030 buvo paskirta atsakinga už tinkamą LR alkoholio ir tabako kontrolės įstatymo vykdymą (el. b. medž. 2 t., 34 l.), 2020-02-03 direktoriaus įsakymu Nr. P-023 buvo paskirta atsakinga kasos aparatų priežiūrą ir apskaitos vedimą (el. b. medž. 2 t., 35 l.) bei pagal vadovės (viešbučio-restorano) pareiginių nuostatų (el. b. medž. 2 t., 43-44 l.) 2. punktą yra atsakinga už viešbučio darbo organizavimą, koordinavimą, administravimą, darbuotojų veiksmų kontroliavimą, pagal pareiginių nuostatų 14. punktą kontroliuoja ir reikalauja, kad darbuotojai laikytųsi saugos darbe, gaisrinės saugos, kelių eismo, įmonės darbo tvarkos taisyklių, spręstina, kad atsakovės pagrįstai buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimus raštu dėl padarytų pažeidimų. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, antrą kartą analogiškų pažeidimų atsakovė nepadarė.

28.       Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad 2022-04-09 atsakovės pamainos metu viešbučio svečiai rūkė viešbučio patalpose elektronines cigaretes, kad dėl to atsakovė skambino viešbučio restorano vadovei A. A. telefonu. Tačiau atsakovei nepripažinus, kad ji nesudrausmino viešbučio svečių, įvertinus tai, kad atsakovė drąsiai reiškia savo nuomonę, teikia pasiūlymus, nevaržomai bendrauja, ką patvirtina tiek atsakovės pateikti garso įrašai, tiek ir ieškovės pateikti vaizdo įrašai, ieškovo atstovo paaiškinimai ir liudytojų parodymai, laikytina, kad ieškovė neįrodė 2022-04-11 viešbučio-restorano vadovės A. A. tarnybiniame pranešime (el. b. medž. 2 t., 53 l.) nurodytos aplinkybės, kad atsakovė nedrįso pasakyti viešbučio svečiams, jog patalpose nerūkoma. Dėl šio įvykio atsakovė pasiaiškinimo nerašė, jos nebuvo prašoma pasiaiškinti. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad pati ieškovė nevertino šio įvykio kaip darbo tvarkos taisyklių ar kitų taisyklių pažeidimo.

29.       Atsakovė nurodė, kad 2022-04-12 A. A. iškvietė atsakovę į restorano galeriją, prašė pasiaiškinti, kodėl neišvalė generolo A. R. kambario, teigė, jog kitos darbuotojos yra nepatenkintos atsakovės darbu, padavė tuščią popieriaus lapą ir liepė rašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo, šias aplinkybes iš dalies patvirtino teismo posėdyje liudytoja A. A., kuri pripažino, kad galėjo ir ne darbo metu išsikviesti atsakovę, kad generolas skundėsi dėl to, jog nesutvarkytas kambarys. Iš atsakovės paaiškinimų ir susirašinėjimo telefone fotokopijos (el. b. medž. 1 t., 75 l.) matyti, kad A. R. nereiškė priekaištų dėl kambario tvarkymo ir nusprendė susitrumpinti viešnagės viešbutyje laiką dėl to, kad pas jį atvyksta jo mergina. Taigi iš minėtų įrodymų, įvertinus tai, kad ieškovė, siekdama paneigti atsakovės aukščiau nurodytą teiginį, nepateikė galerijos vaizdo įrašo, daryto 2022-04-12, nors vaizdo įrašus, darytus kitomis dienomis pateikė, spręstina, kad labiau tikėtina, jog 2022-04-12 atsakovės ir viešbučio-restorano vadovės A. A. pokalbis vyko, tačiau atsakovė nesutiko pasirašyti prašymo dėl atleidimo iš darbo.

30.       Nors atsakovė pripažino, kad 2022-04-14 17.00 val. ji išėjo iš viešbučio patalpų, kad pasinaudotų jai suteikta 30 min. pertrauka, nepaliko darbo telefono viešbutyje ar restorane buvusiems darbuotojams ir neinformavo, kad palieka viešbučio patalpas, tačiau minėto įvykio ji pati nevertino kaip pažeidimo. Byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kaip darbuotojas turėtų pasinaudoti savo teise į pertrauką, ką turėtų informuoti ir/ar kokius kitus veiksmus atlikti. Iš liudytojos A. A. parodymų matyti, kad apie darbo vietos palikimą turėjo būti informuoti ji pati ar restorano darbuotojai, telefonas turėjo būti paliktas viešbučio registratūroje, tačiau visi šie nurodymai buvo duoti žodžiu. Kad šias taisykles žino, teismo posėdyje patvirtino liudytojos S. G. ir V. M.. Visgi atsakovei nepripažįstant, kad jai šios taisyklės buvo išaiškintos ir teigiant, kad ji buvo išmokyta visur pasiimti su savimi darbo telefoną (jį neštis į visas viešbučio ar restorano patalpas), kad paaiškėjus minėtoms taisyklėms ji pati darbo grafike savo ranka užrašė, kad prieš išeinant į lauką reikia informuoti A. A. (el. b. medž. 1 t., 68 l.), spręstina, kad minėtos taisyklės atsakovei nebuvo išaiškintos. Be kita ko, atsakovė nepateikė įmonės vidaus darbo taisyklių ar kitų dokumentų (ir neteigė, jog teisė pasinaudoti pertraukomis yra detaliai reglamentuota), kuriuose būtų reglamentuota, kaip viešbučio administratorė turėtų pasinaudoti pertrauka, kam turėtų pranešti apie tai, jog palieka registratūrą, ką turėtų daryti su darbo telefonu. Ir nors ieškovė teismo posėdyje įrodinėjo, kad registratūros palikimas pertraukos metu be priežiūros galėtų sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes įmonei (pvz. paaiškėtų asmens duomenys), tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė nurodė, ko ieškovė neginčijo, o liudytoja A. A. patvirtino, jog prieš paliekant viešbučio patalpas atsakovės viskas buvo užrakinta, taigi atsakovė pasirūpino darbo vietoje esančių darbo priemonių, dokumentų, duomenų apsauga. Dėl šio įvykio atsakovė pasiaiškinimo nerašė, jos nebuvo prašoma pasiaiškinti, taigi pati ieškovė nevertino šio įvykio kaip darbo tvarkos taisyklių ar kitų taisyklių pažeidimo.

31.       Paminėtina ir tai, kad prieš atsakovės 2022 m. balandžio 14-15 d. pamainą darbo grafike buvo nurodytas pertraukų laikas (el. b. medž. 1 t., 68 l.), iki tol pertraukų laikas įmonėje nebuvo reglamentuotas. Pagal DK 122 straipsnio 3 dalį pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai. Taigi darbo (pamainų) grafike privalo būti nurodytas laikas, skirtas pertraukoms.

32.       Pertraukos yra skirtos darbuotojui pailsėti ir pavalgyti, ir darbuotojas turi teisę panaudoti pertrauką taip, kaip jis nori. Byloje ieškovė neįrodinėjo, o ir nėra duomenų, kad atsakovės darbo pobūdis būtų toks, kad ji negalėtų pasinaudoti pertrauka taip, kaip ji nori, pvz., išeiti pasivaikščioti. Visgi liudytojos S. G. ir V. M. nurodė, kad jos niekuomet nepalieka savo darbo vietos, net ir pertraukos metu.

33.       Nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbu tai, kad iškart po to, kai atsakovė 2022-04-14 pasinaudojo savo teise į pertrauką ir nesutiko būti nušalinta, į darbo vietą buvo iškviesta administratorė S. G.. Teismo posėdyje liudytoja S. G. teigė, kad ją iškvietė telefonu, nepaaiškino, kodėl kviečiama, tačiau atvykus paaiškėjo, jog ji turės padėti dirbti atsakovei, nes atsakovė gali vėl palikti viešbučio patalpas. Liudytojos paaiškinimus, kad ji atvyko padėti atsakovei, teismas vertina kritiškai ir priimdamas šį sprendimą nesivadovauja, nes jų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, o būtent byloje nėra ginčo dėl to, jog viešbučio administratorės dirba po vieną, ką patvirtina byloje esantis darbo grafikas (el. b. medž. 1 t., 68 l.), taigi darbas dviese nėra įprasta praktika. S. G. atvyko po to, kai A. A. pateikė atsakovei 2022-04-14 pranešimą dėl nušalinimo nuo darbo (el. b. medž. 1 t., 132 l.; 2 t., 47 l.), o atsakovė nesutiko būti nušalinta. Taigi visi minėti A. A. nuoseklūs veiksmai patvirtina, kad S. G. buvo iškviesta su tikslu pakeisti atsakovę.

34.       Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad 2022-04-14 atsakovei nesutikus su nušalinimu, direktoriui patarus, A. A. iškvietė (duomenys neskelbtini) atstovą D. J. D. J. bendravo su atsakove ir su A. A., stengėsi nustatyti konflikto esmę ir kartu su A. A. siūlė nuo 2022-04-15 nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (DK 54 str.). Šias aplinkybes byloje patvirtina šalių paaiškinimai, atsakovės daryti garso įrašai, liudytojų A. A. ir D. J. parodymai bei 2022-04-14 pasiūlymas (el. b. medž. 1 t. 131 l.). Minėtu pasiūlymu buvo siūloma nutraukti darbo sutartį abiejų šalių bendru sutarimu, numatant visišką atsiskaitymą su darbuotoju bei siūlant sprendimą dėl darbo sutarties nutraukimo priimti per 1 dieną. Su pasiūlymu atsakovė nesutiko. Paminėtina tai, kad šis pasiūlymas neatitinka DK 54 straipsnio 3 dalies reikalavimų, nes darbuotojas vadovaujantis minėta įstatymo sąlyga turi teisę nuspręsti dėl pasiūlymo priėmimo ar atsisakymo jį priimti per 5 darbo dienas. Be to, šį pasiūlymą turi teisę pateikti tik darbdavys (arba pats darbuotojas) (DK 54 str. 1 d.), kai šiuo atveju pasiūlymą pateikė neturinti įgaliojimo pateikti pasiūlymą nutraukti darbo sutartį viešbučio-restorano vadovė A. A. ir (duomenys neskelbtini) nedirbantis ir neturintis jokių įgaliojimų tretysis asmuo.

35.       Įvertinus Sprendimo 30-34 punktuose nurodytas aplinkybes, tai, kad 2014-04-14 įvykio pati ieškovė nevertino kaip darbo pareigų pažeidimo, spręstina, kad neturinčios įgaliojimų viešbučio-restorano vadovės A. A. atsakovei pateiktas, teisės aktų reikalavimų neatitinkantis 2014-04-14 nušalinimas nuo darbo, kitos viešbučio administratorės iškvietimas į darbo vietą, taip pat neturint įgaliojimų viešbučio-restorano vadovės ir trečiojo asmens atsakovei pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, vertintini kaip neadekvati reakcija į tai, kad atsakovė paliko darbo vietą su tikslu pasinaudoti pertrauka, bei nepagrįstas spaudimas atsakovei nutraukti darbo teisinius santykius.

36.       Atsakovei dirbant 2022 m. balandžio 18-19 dienomis jokie pažeidimai neužfiksuoti, atsakovė šią pamainą dirbo kartu su administratore V. M., ką patvirtina atsakovės paaiškinimai, liudytojos V. M. parodymai. Liudytoja V. M. nurodė teismo posėdyje, kad ji atvyko į darbą kaip numatyta darbo grafike, o kodėl atsakovė kartu dirbo – negalėjo nurodyti, galbūt atsakovė turėjo „atidirbti“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės iniciatyva pateiktame darbo grafike (el. b. medž. 2 t., 48 l.) nurodyta, kad 2022 m. balandžio 18-19 dienomis V. M. ir atsakovė dirba kartu. Tačiau minėtame darbo grafike nėra atsakovės daryto prierašo, jog būtina pranešti A. A. prieš paliekant viešbučio patalpas (el. b. medž. 1 t. 68 l.), taip pat kaip matyti iš atsakovės fotografuoto darbo grafiko (el. b. medž. 1 t. 68 l.), atsakovė 2022 m. balandžio 18 d. turėjo perimti pamainą iš V. M., ir iki darbo grafiko pakeitimo viešbučio administratorės dirbo po vieną. Taigi darbo grafikas po 2022-04-14 buvo pakeistas. Priimtas 2022-04-15 sprendimas dėl E. F. (el. b. medž. 2 t., 41 l.), su kuriuo nei V. M., nei atsakovė nebuvo supažindintos, bei pakeistas darbo grafikas, patvirtina, jog šių veiksmų ieškovė ėmėsi siekiant pateisinti atsakovės ir V. M. darbą kartu ir kontroliuoti atsakovės veiksmus.

37.       Šiame kontekste taip pat svarbu paminėti ir tai, kad nors visi ieškovės į teismo posėdį kviesti liudytojai nurodė, kad įmonėje yra gera darbo atmosfera, direktorius su darbuotojais elgiasi pagarbiai, įmonėje nėra psichologinio smurto apraiškų, darbuotojai yra draugiški vienas kito atžvilgiu, tačiau nei vienas liudytojas negalėjo atsakyti, kaip faktiškai įgyvendinama Lygių galimybių politika, nenurodė įmonėje dirbančių darbuotojų, kuriems galėtų pranešti apie diskriminaciją ar kitą netinkamą elgesį darbe. Nors liudytojos S. G. ir V. M. žinojo apie nustatytas pertraukas pailsėti, tačiau nurodė, kad niekada nepalieka darbo vietos, taigi ir laisvai nepasinaudoja savo teise į pertrauką. Taip pat nors abi minėtos liudytojos tvirtino, jog jos tiesiogiai atskaitingos viešbučio-restorano vadovei, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jos yra pavaldžios viešbučio-restorano vadovei, kad jai yra faktiškai suteikti įmonės vadovo įgaliojimai, be kita ko tirti kiekvieną (taip pat ir atsakovės) darbo pareigų pažeidimą (žr. Sprendimo 17 p.), nušalinti atsakovę nuo darbo pareigų atlikimo (išskyrus pareiginių nuostatų 15. punkte nurodytą atvejį – jei darbuotojas darbo vietoje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų), teikti išvadą dėl bandomojo laikotarpio (el. b. medž. 2 t., 50 l.), teikti pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Tai, kad viešbučio-restorano vadovė, nesant teisinio pagrindo, atliko įmonės vadovui priskirtinus veiksmus, nesukuria skaidrumo ir aiškumo, o nagrinėjamu atveju atsakovei kėlė pagrįstas abejones dėl subordinacijos ir, ar pagrįstai iš jos reikalaujama atitinkamo elgesio, veiksmų atlikimo. Šios aplinkybės, taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovės darbo laikotarpiu nuolat keitėsi darbo sąlygos (pamainos perdavimo laikas – el. b. medž. 1 t., 67 l.; darbo grafiko pakeitimai – el. b. medž. 1 t., 71 l.; atsirado pertraukos, tačiau atsakovei nebuvo paaiškinta, kokia tvarka ji gali pasinaudoti pertrauka ir kt.), apie pasikeitusias darbo sąlygas atsakovė ne visuomet tinkamai buvo informuojama (atsakovei nebuvo suteikiama visa reikalinga informacija apie darbo grafiką (el. b. medž. 1 t., 73-74 l.)), atsakovei buvo reiškiami nepagrįsti priekaištai dėl jos neva netinkamo darbo pareigų atlikimo (dėl generolo A. R. kambario neišvalymo), nors ieškovė 2022-04-14 įvykio (atsakovei neinformavus kitų darbuotojų, kad ketina pertraukos metu palikti darbo vietą, ir nepalikus darbo telefono) nelaikė darbo pareigų pažeidimu, tačiau reakcija į šį įvykį buvo neadekvati (atsakovei buvo pareikštas nušalinimas, siūloma nesilaikant įstatyme nustatyto termino apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, iškviesta kita administratorė pakeisti atsakovę, pasitelkiamas trečiasis asmuo), taip pat nors 2022-04-18 – 2022-04-19 atsakovė nepadarė nei vieno pažeidimo, tačiau privalėjo dirbti pamainoje kartu su kita administratore, kad darbuotojams nepaaiškinama, kodėl jie yra iškviečiami dirbti ne savo pamainos metu (liudytojos S. G., V. M.), paneigia ieškovės atstovų paaiškinimus ir ieškovės kviestų liudytojų parodymus apie tai, kad įmonėje darbo atmosfera ir psichologinis mikroklimatas yra geras.

38.       Minėta, kad atsakovei kėlė abejones, ar viešbučio-restorano vadovė turi įgaliojimus atlikti atitinkamus veiksmus, atsakovei kėlė abejones priimti sprendimai dėl nušalinimo nuo darbo, darbo sutarties nutraukimo, todėl ji pagrįstai stengėsi gauti paaiškinimus iš savo tiesioginio vadovo – įmonės direktoriaus. Tačiau kaip matyti iš atsakovės pateiktų garso įrašų (Nr. 12, 23, 25), įmonės direktorius su atsakove atsisakydavo kalbėtis, prašė perduoti telefoną kitai darbuotojai (S. G.), paliko atsakovę administracijos patalpose nebaigus pokalbio, tokiu būdu išskiriant atsakovę iš kitų darbuotojų, apribojant atsakovės teisę gauti informaciją, nebendradarbiaujant su ja.

39.       Be kita ko, įmonės vadovo pozicija dėl darbo teisinių santykių su atsakove (ne)tęstinumo buvo žinoma kitiems darbuotojams, o būtent 2022-04-14 atsakovės buvo paprašyta sumokėti už pietus didesnę sumą (9,00 Eur), nei įprastai mokėdavo įmonės darbuotojai (2,50-3,00 Eur), tačiau darbuotojoms supratus, kad atsakovė vis dar yra darbuotoja, buvo kvite nurodyta darbuotojų mokama už pietus suma. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės nepaneigia ieškovės atstovo paaiškinimai ir liudytojų A. A., S. G. bei V. M. parodymai, jog įmonėje yra du meniu – darbuotojų meniu, iš kurio užsisakant patiekalai kainuoja 2,50-3,00 Eur, ir bendras restorano svečiams skirtas meniu, kuriame patiekalų kainų yra didesnės. Ieškovė nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokį patiekalą ir iš kokio meniu atsakovė 2022-04-14 užsisakė, kokia buvo įmušta į kasą patiekalo kaina, nors šiuos įrodymus ieškovė turi. Be to, kaip nustatyta iš atsakovės pateikto 12 garso įrašo, kitos ieškovės darbuotojos (2 barmenės ir S. G.) teigė, kad atsakovė yra padariusi darbo pareigų pažeidimų („esate padarius daug pažeidimų“), ragino nutraukti darbo teisinius santykius („ar tu visąlaik taip su trenksmu išeini“, „kodėl tu tiesiog negali išeiti“). Šios aplinkybės patvirtina, kad jau 2022-04-14 buvo susiformavęs neigiamas kitų įmonės darbuotojų požiūris į atsakovę, netiesiogiai siūloma nutraukti darbo santykius.

40.       Šalims savo pasisakymuose palietus darbo sutarties su atsakove nutraukimo pagrindą, verta paminėti tai, kad teisės aktai darbdavio pareigų, nustatytų DK 24, 26, 30 straipsniuose, pažeidimo nesieja su darbo sutarties nutraukimo pagrindu, tuo, ar darbuotojas skundė darbo sutarties nutraukimo pagrindą, ir juo labiau su tuo, ar darbuotojas pasidavė darbdavio spaudimui nutraukti darbo sutartį atitinkamu pagrindu. Tačiau šiuo atveju byloje nustatyta, kad, atsakovei nesutikus su nušalinimu, jai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pateikė viešbučio-restorano vadovė ir atsakovei nepažįstamas tretysis asmuo, t. y., neturintys teisės pateikti tokį pasiūlymą asmenys. Nors ieškovė įrodinėjo, kad tretysis asmuo dalyvavo kaip mediatorius, tačiau jo užimta pozicija nėra neutrali dėl ieškovės ir įmonės, kurioje tretysis asmuo dirbo, sutartinių teisinių santykių (liudytojas teismo posėdyje nurodė, kad tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini)  yra sudaryta paslaugų sutartis, pagal kurią yra teikiamos konsultavimo darbo saugos ir kitais darbo teisiniais klausimais paslaugos), ir dėl to, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu iš esmės yra naudingas darbdaviui, o ne atsakovei, kuri siekė išsaugoti darbo teisinius santykius (dirbo darbo sutartyje neaptartus darbus, nereikalavo atlyginimo už mokymosi laikotarpį, pakartotinai analogiškų darbo pareigų pažeidimų nedarė ir t. t.), be to, atsakovei siūlyta apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nesilaikant įstatyme nustatyto termino. Kita vertus ieškovei teigiant, kad siūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu buvo naudingesnis atsakovei tenka pareiga šį teiginį pagrįsti (CPK 178 str.). Visgi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad darbo sutarties nutraukimas DK 36 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka atsakovei sukėlė tokias pat pasekmes kaip kad būtų sukėlęs ir darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu, nes su atsakove buvo visiškai atsiskaityta ir atsakovei nebuvo sudarytos kliūtys pradėti dirbti kitoje darbovietėje viešbučio administratore. Taigi šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovės atžvilgiu buvo panaudotas darbdavio spaudimas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Be to, net ir įvertinus tai, kad atsakovė 2022-04-06 – 2022-04-07 padarė darbo pareigų pažeidimų, kuriuos ji pati pripažino, kad kiti atsakovės veiksmai, kurių ieškovė nevertino, kaip darbo pareigų pažeidimų ir neprašė pateikti pasiaiškinimų, galimai buvo neigiamai įvertinti ieškovės, nesuteikia teisės ieškovei neadekvačiai reaguoti į situaciją, imtis psichologinio smurto, neteisėtų veiksmų, neinformuoti atsakovės ar naudoti kitokias spaudimo priemones.

41.       Paminėtina taip pat ir tai, kad psichologinio smurto, spaudimo apraiškų nepanaikina darbo santykių metu atsakovės gynybinė reakcija į atitinkamus darbdavio ar su darbdaviu susijusių asmenų veiksmus, kuri pasireiškė kaip prašymai paaiškinti, kas vyksta, nesutikimas su atitinkamais viešbučio-restorano vadovės veiksmais (dėl nušalinimo, pareikštų pastabų ir t.t.), įmonės vadovo informavimas apie netinkamus ir neteisėtus viešbučio-restorano vadovės ir trečiojo asmens veiksmus, garso įrašų darymas, kreipimasis į darbo inspekciją, gyvenimo aprašymo siuntimas kitiems darbdaviams. Priešingai, minėta atsakovės reakcija ir veiksmai tik patvirtina, kad jos atžvilgiu buvo naudojamas spaudimas, atliekami neteisėti veiksmai, o darbdavys akivaizdžiai ignoravo atsakovės pateiktą informaciją, nesiėmė jokių priemonių tirti psichologinio smurto ir spaudimo apraiškų, vertino atsakovės veiksmus kaip puolimą, nepagarbą, savavališką ar net neetišką elgesį.

42.       Minėta, kad DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

43.       Kasacinio teismo dėl šių įstatymo nuostatų išaiškinta, kad darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan.; tai gali būti tiek asmens fizinis skausmas, tiek dvasiniai išgyvenimai (tiek lydintys fizinį skausmą, tiek savarankiški), nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

44.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš atsakovės 2022 m. balandžio 9-10 d. pamainoje buvo reikalaujama atlikti darbo pareigas, dėl kurių nesusitarta, taip pasunkinant atsakovės darbo sąlygas, 2022-04-12 viešbučio-restorano vadovė reiškė atsakovei nepagrįstas pastabas dėl darbo pareigų atlikimo, siūlė nutraukti darbo sutartį, 2022-04-14 viešbučio-restorano vadovė, neturėdama įgaliojimų, atsakovei pareiškė neteisėtą nušalinimą nuo darbo, iškvietė kitą viešbučio administratorę, bei kartu su trečiuoju asmeniu, neturėdami įgaliojimų, teikė atsakovei neteisėtą pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, 2022 m. balandžio 18-19 d. su atsakove buvo paskirta dirbti kita viešbučio administratorė, siekiant kontroliuoti atsakovės veiksmus. Minėtos aplinkybės, įvertinus tai, kad buvo keičiamos atsakovės darbo sąlygos (keitėsi darbo laikas, atsirado pertraukos), ji nebuvo informuoja apie darbo sąlygų pasikeitimus (neteikiama visa informacija apie darbo grafiko pakeitimus, neinformuojama apie veiksmus, kuriuos ji turi atlikti ketindama pasinaudoti pertrauka), ieškovei nereaguojant į atsakovės teikiamą informaciją, nesiimant priemonių tirti psichologinio smurto ir spaudimo apraiškų, taip pat atmetus ieškovės teiginius, kad įmonėje yra sudaryta tinkama darbo ir psichologinė atmosfera, teismas sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog ieškovė, kaip darbdavys, atsakovei darė nuolatinį psichologinį spaudimą dėl jos asmens (rodė nusistatymą prieš atsakovę), neužtikrino tinkamų darbo sąlygų ir tokiu būdu pažeidė darbdavio pareigas, nustatytas DK 26 ir 30 straipsniuose. Taigi byloje yra įrodyti darbdavio neteisėti veiksmai (neveikimas).

45.       Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2008).

46.       Kasacinis teismas ne kartą išaiškino, kad darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis pripažįstamas padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio paradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3 -562/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015). Be to, svarbu tai, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis – ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, suteikiant esminę reikšmę pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014). Kasacinio teismo praktikoje, įvertinus kiekvienos bylos faktinę individualią situaciją, neturtinės žalos atlyginimo darbo bylose paprastai priteisiama nuo 150,00 Eur iki 1 500,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011; 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2012; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-684/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2020 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-248/2020).

47.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad darbo sutarties nutraukimas nepasibaigus išbandymo terminui iš esmės nesukėlė neigiamų pasekmių atsakovės galimybei įsidarbinti ir dirbti kitur, nes ji nepraėjus 1 mėnesiui nuo darbo sutarties nutraukimo pradėjo dirbti kitame viešbutyje viešbučio administratore. Ieškovė visiškai atsiskaitė su atsakove. Tačiau ieškovė nepaneigė atsakovės teiginių, kad vykdant darbo pareigas ji patyrė stresą, nes be savo tiesioginių darbo pareigų atsakovė vykdė papildomas darbo sutartyje nenustatytas pareigas, taip pat nuo 2022-04-12 ji patyrė spaudimą iš darbdavio tiek dėl darbo pareigų vykdymo, tiek ir dėl darbo sutarties nutraukimo, ko po jai atsirado valgymo ir sveikatos sutrikimai, ji vartojo priešuždegiminius vaistus, pradėjus dirbti, pakeitė savo gyvenamąją vietą (CPK 178 str.), todėl šios aplinkybės laikytinos įrodytomis. Todėl įvertinus darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumą, tai, kad prieš atsakovę buvo naudojamas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jos apsisprendimą nutraukti darbo sutartį, kad dėl patirto spaudimo ir psichologinio smurto atsakovė patyrė neigiamus išgyvenimus, turėjo sveikatos sutrikimų, tai, kad darbuotojo teisių pažeidimas netruko ilgai (nuo 2022-04-12 iki 2022-04-19), vadovaujantis protingumo sąžiningumo ir teisingumo principais, spręstina, kad šioje byloje priteistina 300,00 Eur neturtinė žala būtų adekvati padarytiems pažeidimams.

48.       Nors ieškovė byloje įrodinėjo, kad tik išimtinai dėl atsakovės elgesio ir netinkamo darbo pareigų vykdymo buvo nuspręsta nutraukti darbo teisinius santykius, kad tarp ieškovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos nėra priežastinio ryšio, o juo labiau nėra ieškovės kaltės, tačiau su šiais ieškovės teiginiais nesutiktina. Šioje byloje visiškai įrodyta, kad ieškovė, būdama atsakinga už tinkamos darbo aplinkos sukūrimą, nesiėmė veiksmų, kad atsakovė nepatirtų spaudimo ir psichologinio smurto, netyrė atsakovės nurodytos informacijos, o atsakovės gynybinė reakcija buvo tinkama ir adekvati nagrinėjamu atveju. Ieškovės nurodytas neva atsakovės nepagarbus, savavališkas ar net neetiškas elgesys nesudaro teisinio pagrindo ieškovės atžvilgiu naudoti spaudimą ar psichologinį smurtą. Todėl spręstina, kad atsakovė įrodė priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei ieškovės kaltę. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kad byloje yra įrodytos visos darbdavio atsakomybei kilti būtinos sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė -, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas, o iš ieškovės atsakovei priteistinas 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas (CPK 270 str.).

Dėl kitų procesinių klausimų

49.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškinys yra atmestas, todėl nėra pagrindo priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas, tačiau dėl jų dydžio ir pagrįstumo pasisakytina žemiau.

50.       Ieškovei teisines paslaugas teikė ir teismo posėdyje atstovavo advokatas Dalius Vaičiulis (el. b. medž. 1 t., 6-8 l.). Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 1450,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir šias bylinėjimosi išlaidas grindė 2022-06-15 teisinių paslaugų sąskaita Nr. 06/15 bei jos apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu (450,00 Eur) (el. b. medž. 2 t., 86-87 l.) bei 2022-09-09 kasos pajamų orderiu serija DAL Nr. 09.09 (1000,00 Eur) (el. b. medž. 2 t., 88 l.).

51.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti priteisiamos, jei jos yra pagrįstos. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017 31 punktą). Be to, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys; be formalaus patvirtinimo apie kliento atsiskaitymą su advokatų kontora, teismui adresuotoje pažymoje turi būti nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos. Pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020).

52.       Nagrinėjamu atveju iš 2022-04-26 teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp advokato Daliaus Vaičiulio ir ieškovės, 13 punkto matyti, kad už suteiktas paslaugas advokatas klientui pateikia sąskaitą, kurią klientas privalo per sutartyje nustatytą terminą apmokėti (sutarties 14 p.). Taigi 450,00 Eur apmokėjimas pagal 2022-06-15 teisinių paslaugų sąskaitą Nr. 06/15 formaliai atitinka sudarytą sutartį. Tačiau 2022-06-15 teisinių paslaugų sąskaita Nr. 06/15 yra už teisinį konsultavimą, duomenų rinkimą ir teikimą bei atstovavimą ikiteismine tvarka dėl darbo ginčo sprendimo, kai darbo ginčas ikiteismine tvarka buvo išnagrinėtas ir sprendimas priimtas 2022-06-07. Ši aplinkybė, nenurodžius sąskaitoje, nagrinėto ikiteismine tvarka darbo ginčo šalių, kelia pagrįstas abejones dėl prašymo priteisti 450,00 Eur ikiteismines bylinėjimosi išlaidas.

53.       Minėta, kad pagal 2022-04-26 teisinių paslaugų sutarties 13 punktą už suteiktas paslaugas advokatas klientui pateikia sąskaitą. Todėl 2022-09-09 kasos pajamų orderis serija DAL Nr. 09.09 neatitinka minėtos sudarytos sutarties sąlygos, o jame nenurodžius, kokioje byloje buvo teikiamos paslaugos (nurodyta „už ieškinį, konsultavimą, duomenų rinkimą byloje“), spręstina, kad prašymas priteisti 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas.

54.       Atsakovė šioje byloje buvo 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jai antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Kristina Vezbergaitė (el. b. medž. 1 t., 188-189 l.). Pagal 2022-10-11 valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslintą pažymą atsakovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 800,00 Eur (el. b. medž. 2 t., 79-83 l.). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos paskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintu Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašu (TAR, 2020-10-16, Nr. 2020-21567) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis (TAR, 2016-04-15, Nr. 2016-09599). Esant šioms aplinkybėms ir atsakovės prašymui priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei, iš ieškovės, kaip bylą pralaimėjusios šalies, valstybei priteistinos 800,00 Eur išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 99 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei E. F., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą. 

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), valstybei 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (jas pervedant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“ banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 - AB DNB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske Bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 - Nordea banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijos 2022-06-07 sprendimą Nr. DGKS-2674 darbo byloje Nr. APS-116-7275/2022 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                            Jurga Žulpė