Civilinė byla Nr. e2YT-3577-1226/2026
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00679-2026-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.6.2
(S)
Š I A U L I Ų A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 18 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Egidijus Selvenis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. M., valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė:
pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. D. M.., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo Šiauliai, mirusios (duomenys neskelbtini), pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo S. M. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad visiškai pritaria pareiškime nurodyti aplinkybėms ir prašymui pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. po motinos mirties buto dalį paveldėjo faktiškai jį valdydamas, prašė bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. D. M.. paliktojo turto priėmimą valdyti, o tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad J. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui; prašė nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant.
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad pareiškėjo J. M. sutuoktinė J. D. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui J. M. ir jo sutuoktinei J. D. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties teisę paveldėti jai priklausiusio turto dalį turėjo pareiškėjas J. M. ir jų sūnus S. M.. S. M. dėl mirusiai motinai J. D. M. priklausiusios buto dalies paveldėjimo nesiėmė jokių privalomų teisinių veiksmų, todėl ½ dalį buto, vadovaujantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - 1964 m. CK) 573 straipsniu, turėjo teisę paveldėti pareiškėjas J. M. kaip įpėdinis pagal įstatymą.
Nuo pat sutuoktinės J. D. M.. mirties pareiškėjas J. M. naudojosi ir rūpinosi (duomenys neskelbtini) esančiu butu, prižiūrėjo jį bei mokėjo įvairius mokesčius. Pareiškėjas savo vardu sudarė buitinio vartotojo elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį, yra Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos narys. Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimo santykiams taikomos normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnyje buvo nustatyta, jog tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas bute ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas J. M. pateikė įrodymus, kad į notarą dėl palikimo priėmimo po mirusiosios J. D. M.. mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų. Pareiškėjas yra mirusiosios sutuoktinis, turintis teisę paveldėti mirusiosios turtą (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas J. M. nurodė, kad nuo sutuoktinės mirties naudojosi butu, prižiūrėjo jį, mokėjo mokesčius, savo vardu sudarė buitinio vartotojo elektros energijos sutartį ir yra daugiabučio namo savininkų bendrijos narys, t. y. valdė palikėjos turtą kaip savo. Byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas kaip nors atsisakė palikimo ar neketino palikimą sudarančia buto dalimi naudotis kaip savo turtu. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas J. M. per įstatymo nustatytą terminą po palikėjos J. D. M.. mirties likusį turtą pradėjo valdyti kaip savo, jį prižiūrėjo ir rūpinosi turtu. Savo valią įgyti turtines teises į atsiradusį palikimą pareiškėjas išreiškė aktyviais veiksmais, nes jis turtą valdė savo nuožiūra. Kitas galimas įpėdinis - suinteresuotas asmuo S. M. - prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo teismui nepateikė ir pritarė pareiškimui. Byloje nesant priešingų įrodymų, suinteresuotiems asmenims neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas J. M. priėmė savo sutuoktinės J. D. M.. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą.
Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po J. D. M.. mirties jai nuosavybės teise priklausiusia buto dalimi rūpinasi ir ją valdo pareiškėjas J. M., prižiūrėdamas jį ir mokėdamas mokesčius. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis ir teismų praktika, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas po sutuoktinės J. D. M.. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti, todėl reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. D. M.., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai valdyti jai priklausiusią ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimą išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Teisėjas Egidijus Selvenis