Civilinė byla Nr. e2S-278-260/2020
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02483-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.9.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
Nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6675-470/2019 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. M. dėl įstatymo nustatyto termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, Valstybinė mokesčių inspekcija) pareiškimu prašo atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmusiai įpėdinei A. M..
2. Pareiškėja nurodė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 7 punkte, atliko (duomenys neskelbtini) mirusio mokesčių mokėtojo J. M. mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą 2019-06-10 buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu pagal VMI apskaitomas prievoles nustatytas 6537,04 EUR J. M. įsiskolinimas. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsnio nuostatomis, mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka. J. M. palikimą 2018-07-11 priėmė palikėjo sutuoktinė A. M., kas leidžia spręsti, jog ji paveldėjo ir mirusiojo įsiskolinimą valstybei. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos laiko, kad ji praleido trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti dėl svarbių priežasčių, o būtent todėl, kad VMI tapo palikėjo J. M. kreditore tik po atlikto patikrinimo, kurio metu nustatytos nesumokėtų į valstybės biudžetą mokesčių sumos, mano, kad termino praleidimo priežastys yra objektyvios, nes tik pasibaigus patikrinimui atsirado realus pagrindas pareikšti kreditorinius reikalavimus.
3. Suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjos prašymu iš esmės sutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo J. M. palikimą priėmusiai įpėdinei A. M..
5. Teismas pripažino, kad bylos duomenimis nustatyta, jog J. M. mirė (duomenys neskelbtini), A. M. yra jo įpėdinė. Pareiškėja VMI per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nepareiškė kreditorinio reikalavimo A. M., palikimą A. M. priėmė 2018-07-11, šis faktas buvo įregistruotas Testamentų registre 2018-07-11. Terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė (duomenys neskelbtini). A. M. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas 2018-12-05. Pareiškėjos VMI pareiškimas dėl termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo teisme gautas 2019-10-08. Naikinamasis trejų metų terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti nėra suėjęs.
6. Teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartyje nurodė, jog CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali atnaujinti minėto straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Pareiškėja VMI savo reikalavimą atnaujinti praleistą terminą iš esmės grindžia tuo argumentu, jog realus pagrindas pareikšti kreditorinį reikalavimą skolininko palikimą priėmusiai įpėdinei atsirado tik atlikus palikėjo J. M. veiklos patikrinimą, kai jį atlikus paaiškėjo gyventojų pajamų mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, ko pagrindu buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas su tokia pareiškėjos pozicija, kad pagrindas reikšti kreditorinį reikalavimą atsirado tik atlikus mokestinės nepriemokos paskaičiavimą, nesutiko, vertino, jog esant mokesčių nesumokėjimo nustatyta tvarka ir terminais faktui, valstybė dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną, tačiau tai nereiškia, kad mokesčių mokėjimo patikrinimas gali būti atliktas bet kada, nors mokesčių administratoriui jau yra žinomas faktas apie mokesčio mokėtojo mirtį ir numatomą palikimo priėmimą. Mokesčių administratorius, gavęs informaciją apie mokesčio mokėtojo mirtį, privalo kuo skubiau imtis veiksmų išsiaiškinant mokėtojo apskaitomų prievolių nesumokėjimo faktus ir įstoti į paveldėjimo teisinius santykius įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, t.y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšdamas kreditorinį reikalavimą įpėdiniams. Bendrąja prasme laikytina, kad trijų mėnesių terminas yra protingas tiek paveldėtojams, tiek palikėjo kreditoriams įstoti į paveldėjimo teisinius santykius. Todėl teismas sprendė, kad nėra svarbių priežasčių pareiškėjos prašomam terminui atnaujinti.
I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019-12-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-6675-470/2019 ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti jos prašymą atnaujinti LR CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), palikimą priėmusiai įpėdinei – sutuoktinei A. M., a. k. (duomenys neskelbtini).
8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 5.63 str. nuostatas, reglamentuojančias kreditorinių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo bei perėjimo tvarką, todėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-6675-470/2019 yra neteisėta ir nepagrįsta.
8.2. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Ketvirtoje dalyje numatyta, kad trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Svarbia priežastimi, sąlygojančia pagrindą terminui atnaujinti, gali būti pripažįstami įvykiai, kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės.
8.3. Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėja termino praleidimą siejo su aplinkybe, jog įsiskolinimo faktas ir prievolės dydis paaiškėjo tik atlikus patikrinimą, kurio rezultatai buvo įforminti 2019-06-19 Patikrinimo pažyma. Nepagrįsta šiuo atveju pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja turėjo pareigą tikrinti gyventojų registro duomenis, t. y. apie palikėjo J. M. mirtį turėjo galimybę sužinoti iš karto po šio fakto ir kuo skubiau imtis veiksmų išsiaiškinant mokėtojo apskaitomų prievolių nesumokėjimo faktus ir įstoti į paveldėjimo teisnius santykius per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Teismas nutartyje konstatavo, kad pareiškėja turėdama informaciją apie palikėjo mirtį, būdama atidi ir rūpestinga, turėdama visas sąlygas ir tiesioginę prieigą prie viešų registrų, galėjo ir turėjo ankščiau pasitikrinti duomenis apie palikėjo mirtį ir imtis visų priemonių per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą ne tik patikrinti jo mokestines nepriemokas, bet ir pateikti prašymą notarų biurui dėl reiškiamo kreditorinio reikalavimo.
8.4. Faktiškai net ir tuo atveju jei pareiškėja per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) būtų žinojusi apie palikėjo mirtį, ši aplinkybė nesant atliktam patikrinimui ir nesant konstatuotam mokestinės nepriemokos faktui, nebūtų galėjusi turėti reikšmės pareiškėjai įgyvendinant savo kaip kreditorės teises CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Tik tuo atveju, jei 3 mėnesių laikotarpiu po palikėjo mirties būtų buvusi konstatuota mokestinės nepriemokos suma, pareiškėja būtų turėjusi objektyvius pagrindus ir subjektyvias prielaidas mirties faktui išsiaiškinti ir reikalavimo faktui patvirtinti. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 34 straipsnį mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas savo funkcijas ir įgyvendindamas jam minėto įstatymo suteiktas teises, atliekamus veiksmus įformina sprendimais ir kitais dokumentais, kurių formas ir užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius, taigi tik atlikus mokestinį patikrinimą, gavus visus reikiamus patikrinimui atlikti duomenis ir medžiagą, apibendrinus tyrimo rezultatus ir juos įforminus tam tikrame dokumente, pareiškėja galėjo konstatuoti mokestinės nepriemokos egzistavimo faktą, o tuo pačiu ir reikalauti įvykdyti piniginę prievolę.
9. Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019-12-03 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime ji nurodo, jog ši teismo nutartis yra pagrįsta, teisėta, todėl nėra pagrindo ją naikinti. Teismas, priimdamas nutartį, tinkamai išsiaiškino faktines ir teisines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas. Pagrįstai teismas konstatavo pareiškėjo neatsakingą elgesį, įstatymu nustatymo temimo praleidimą, nepateikiant įrodymų, jog nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Akivaizdu, jog patikrinimo atlikimui sugaištas laikas nėra svarbi aplinkybė, kuria vadovaujantis teismas turėti atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjos teritorinis skyrius turėjo visą informaciją, kuri buvo pakankama, kad įstatymo nustatyta tvarka ir terminais būtų kreipiamasi į notarų biurą dėl reiškiamo reikalavimo įpėdiniams. Įstatymas nedraudžia kreditoriui tikslinti kreditorinius reikalavimus, jeigu jie dėl objektyvių priežasčių pasikeitė. Akivaizdu, jog įstatyme numatytos kreditoriaus prievolės per tris mėnesius pareikšti reikalavimą įpėdiniams ir tokiu būdu realizuoti pareiškėjo teisę gauti atitinkamą palikimo dalį, pareiškėjas neįvykdė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – įvertinimas pagrįstumo ir teisėtumo pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įstatymu nustatyto termino pareikšti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo.
15. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. M., suinteresuotas asmuo A. M. yra jo įpėdinė, kuri 2018 m. liepos 11 d. priėmė palikimą ir kuriai 2018 m. gruodžio 5 d. buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per įstatyme nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą kreditorinio reikalavimo palikimą priėmusiai įpėdinei nepareiškė. Kadangi J. M. vykdė individualią veiklą, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama funkcijas, numatytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 7 punkte, atliko mirusio mokesčių mokėtojo J. M. mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki (duomenys neskelbtini). Atlikus mokestinį patikrinimą 2019 m. birželio 10 d. buvo surašytas patikrinimo aktas, patikrinimo akto rezultatai patvirtinti 2019 m. birželio 19 d. Patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo apskaičiuotos papildomos mokėtinos į valstybės biudžetą mokesčių sumos. J. M. įpėdinė suinteresuotas asmuo A. M., nesutikdama su patikrinimo metu priskaičiuotomis prievolėmis, 2019 m. liepos 15 d. pateikė centriniam mokesčių administratoriui skundą dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. birželio 19 d. Patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) skundą patenkino iš dalies, nutarė pakeisti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą ir vietoje nurodytų sumokėti 10323,71 mokesčių ir baudų nurodyti sumokėti 666 gyventojų pajamų mokestį, 5820 Eur pridėtinės vertės mokestį, 1925 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 599,48 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 51 Eur nekilnojamojo turto mokestį, iš viso 9061 Eur. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. spalio 8 d. Alytaus apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino pareikšti kreditorinį reikalavimą atnaujinimo, suinteresuotu asmeniu nurodė A. M.. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo J. M. palikimą priėmusiai įpėdinei A. M. atmetė. Atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties padavė pareiškėja.
16. Reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką CK 5.63 straipsnio, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad nepriklausomai nuo to, kas po palikėjo mirties priima palikimą, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarbumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Nustatęs, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, CK 5.63 straipsnio 4 dalies pagrindu teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.
17. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Kasacinio teismo taip pat yra pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Taigi, kai kreditorius pareiškia reikalavimą palikimą priėmusiems įpėdiniams, praleidęs įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, teismui svarbu nustatyti, dėl kokių priežasčių šis terminas praleistas ir ar jos gali būti pripažįstamos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą pratęsti terminą.
18. Alytaus apylinkės teismas pareiškėjai termino pareikšti reikalavimus neatnaujino pripažindamas, kad pareiškėja šį terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, kadangi trijų mėnesių terminas yra protingas tiek paveldėtojams, tiek palikėjo kreditoriams įstoti į paveldėjimo teisinius santykius, mokesčių administratorius, gavęs informaciją apie mokesčio mokėtojo mirtį, privalo kuo skubiau imtis veiksmų išsiaiškinant mokėtojo apskaitomų prievolių nesumokėjimo faktus ir įstoti į paveldėjimo teisinius santykius įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, t.y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas buvo pakankamas mokestiniam patikrinimui atlikti ir kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, jog realus pagrindas pareikšti kreditorinį reikalavimą skolininko palikimą priėmusiai įpėdinei atsirado tik atlikus palikėjo J. M. veiklos patikrinimą, kai jį atlikus paaiškėjo gyventojų pajamų mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka, ko pagrindu buvo surašytas patikrinimo aktas.
19. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėja atskirajame skunde pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad palikėjo J. M. įsiskolinimo faktas ir prievolės dydis paaiškėjo tik atlikus patikrinimą, kurio rezultatai buvo įforminti 2019-06-19 mokesčių administravimo Patikrinimo pažyma. Tik po mokestinio patikrinimo nustačius, kad palikėjas skolingas valstybei nesumokėtus mokesčius ir kokias konkrečiai mokesčių bei įmokų sumas, išsprendus mokestinį ginčą su suinteresuotu asmeniu, atsirado galimybė pareikšti realų kreditorinį reikalavimą palikėjo įpėdinei. Todėl pripažintina, kad pareiškėja terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo J. M. palikimą priėmusiai įpėdinei A. M. praleido dėl svarbios priežasties ir kad yra pagrindas šiam terminui atnaujinti, kaip kad numato CK 5.63 str. 4 d.
20. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo apskųstąją nutartį ir išsprendžia klausimą iš esmės – atnaujina pareiškėjai terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti (duomenys neskelbtini) mirusio palikėjo J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmusiai įpėdinei A. M..
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Raimondas Buzelis