Civilinė
byla Nr. 2A-69-280/2010
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
121.15; 30.12.2
PANEVĖŽIO APYGARDOS
TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 20 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko Laimanto Misiūno, teisėjų Laimutės
Sankauskaitės (pranešėja), Zinos Mickevičiūtės, sekretoriaujant Editai
Šinkūnienei, dalyvaujant Kultūros paveldo departamento prie Kultūros
ministerijos atstovams A. N. ir J. R.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso
tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos
Respublikos kultūros ministerijos apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės 2009 m. balandžio 1 d. sprendimo
civilinėje byloje Nr. 2-82-737/2009 pagal ieškovo Valstybinės teritorijų
planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (Kauno apskrities
viršininko administracijos teisių perėmėjos) ieškinį atsakovui S. Ž., tretysis asmuo Kultūros
paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos, dėl
įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius,
n u s t
a t ė:
Ieškovas Kauno apskrities
viršininko administracija ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą S.
Ž. per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti
privačios nuosavybės teise valdomame žemes sklype (kadastrinis Nr.
5333/0009:124) savavališkai statomą pagalbinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, o
jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu terminu neįvykdys, leisti Kauno
apskrities viršininko administracijai nugriauti savavališkai statomą pagalbinį
pastatą, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo.
Nurodė, kad 2008 m. gegužės 13 d. buvo nustatyta, kad S. Ž. savo sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas statybos leidimo, stato
pagalbinį pastatą. Tą pačią dieną S. Ž. buvo surašytas
savavališkos statybos aktas. Įsakymu Nr. V-381 „Dėl savavališkos statybos
padarinių šalinimo (duomenys neskelbtini),
Kėdainiuose“ buvo pareikalauta iš S. Ž. savo lėšomis iki
2008m. rugsėjo 15 d. pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti
savavališkai pradėtą statyti nurodytą pagalbinį pastatą. Iki nurodyto termino atsakovas
savavališkos statybos padarinių nepašalino, todėl Kauno apskrities viršininko
administracija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 3
dalimi, prašė ieškinį tenkinti.
Kėdainių rajono
apylinkės teismas 2009-04-01 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nusprendė
įpareigoti atsakovą S. Ž. per 6 mėnesius nuo sprendimo
įsiteisėjimo dienos, gavus įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškus pritarimus,
savo lėšomis pagal parengtą projektą, pertvarkyti privačios nuosavybės teise
valdomame žemes sklype (kadastrinis Nr. (duomenys
neskelbtini)) esančiame (duomenys
neskelbtini), Kėdainiuose, savavališkai pastatytą statinį, į tvorą.
Priteisė iš atsakovo valstybės naudai 127 Lt žyminio mokesčio ir
12,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 139,70 Lt (vieną šimtą
trisdešimt devynis litus, septyniasdešimt ct).
Teismas nurodė, kad 2008-05-07 KPD Kauno
teritorinio padalinio valstybinis inspektorius V. N. surašė
reikalavimą S. Ž. skubiai sustabdyti savavališkos statybos
darbus, vykdomus (duomenys neskelbtini),
Kėdainiuose, ir atstatyti buvusią situaciją (iki 2008-05-20) (1 t., b. l. 57–58).
Teismas iš 2008-05-10 KPD reikalavimo pašalinti pažeidimus, nustatė, kad Kauno
teritorinio padalinio vedėja I. V. surašė reikalavimą su
nurodymais: prieš demontuojant statinį pateikti jo fizinės būklės įvertinimą,
skubos tvarka atlikti medinio statinio architektūrinius apmatavimo darbus su
elementų fiksacija, pateikti archeologų išvadas dėl kultūrinio sluoksnio
išlikimo šioje vietoje (1 t., b. l. 20–21).
Iš 2008-05-12 S. Ž. paaiškinimo-prašymo
KPD Kauno padalinio direktorei palikti esamas atramines sienas iki namo
rekonstrukcijos projekto įgyvendinimo ir direktorės įrašo jame (rezoliucijos su
jos parašu) nustatė, kad direktorė neprieštarauja remiančių svyrantį medinį
pastatą konstrukcijų palikimui iki bus renovuojamas pastatas (duomenys neskelbtini), tačiau gatvės
linijoje esančiai sienai būtina suteikti tvoros įvaizdį, panaikinant lango
angą, žeminant sieną iki 2–2,10 m aukščio (1 t., b. l. 22). Iš 2008-05-13
savavališkos statybos akto Nr. SS4-l nustatė, kad aktas S. Ž.
buvo surašytas dėl (duomenys
neskelbtini) sklype, Kėdainiuose, savavališkai vykdomų pagalbinio statinio
statybos darbų. Akte nurodyta, kad pastatas priskirtinas 2 grupės nesudėtingų
statinių kategorijai (1 t., b. l. 5–7). Tą pačią dieną S. Ž. buvo
surašytas ir statybos sustabdymo aktas Nr. SS4-2 (1 t., b. l. 9).
Iš KPD prie Kultūros ministerijos rašto Kauno
apskrities viršininko administracijai, matyti, kad KPD nepritaria KPD Kauno
teritorinio padalinio atstovų nuomonei palikti savavališko statinio dalį kaip
atraminę sieną ir nurodo, kad pastato fizinė būklė turi būti užtikrinama
kitomis priemonėmis, bet ne savavališkos statybos padariniais (1 t., b. l. 24).
Iš S. Ž. prašymo KPD direktorei matyti, kad atsakovas
prašė patikslinti Kultūros paveldo departamento reikalavimus bei jų įvykdymo
tvarką (1 t., b. l. 25–26).
2008 m. birželio 12 d. Kauno apskrities viršininko
administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros
departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus priimtas įsakymas Nr.
V-381 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose“, reikalaujama iš S. Ž. jo lėšomis iki 2008m. rugsėjo 15 d. pašalinti
savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pradėtą statyti
pagalbinį pastatą esantį (duomenys
neskelbtini), Kėdainiuose (1 t., b. l. 11). Iš 2008-06-16 statinio
techninės būklės tyrimo akto, kuris atliktas S. Ž. užsakymu,
(tyrimą atliko UAB „Įrąža”), nurodyta (akto 5.3. p.), kad „įrengti šalia
pastato mūro sienų fragmentai įtakos pastato konstrukcijų mechaniniam
atsparumui ir pastovumui neturi. Tačiau tuo atveju, jeigu pastatas netektų
pastovumo, jie galėtų tarnauti atramomis, sulaikančiomis pastato griūtį“ (1 t.,
b. l., 145–151).
Po to buvo parengtas tvoros projekto bendras
aiškinamasis raštas, padarytas projektas, ant kurio yra Kultūros paveldo
departamento Kauno teritorinio padalinio vyr. specialistės E.
K. spaudas su nurodyta data 2008-10-06 bei Kėdainių rajono savivaldybės
administracijos Architektų tarnybos spaudas, su žyma, kad išduotas leidimas
vykdyti statybos darbus, kuris galioja iki 2011-10-07, 2008-10-07 (1 t., b. l..36–37,
40–47), atlikti apmatavimai (1 t., b. l. 119–125, 126–139). Iš 2008-10-08
administracinio teisės pažeidimo protokolo nustatė, kad S. Ž.
surašytas protokolas pagal LR ATPK 159 str. dėl savavališkos statybos (1 t.,
b. l. 12–13. Iš 2008-10-09 S. Z. rašto Kauno apskrities
viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės
priežiūros skyriui ir S. Ž., matyti, kad derinimas dėl
tvoros įrengimo anuliuojamas, nes buvo surašytas savavališkos statybos aktas (1
t., b. l. 48). Iš S. Ž. pateiktos fotonuotraukos (1 t., b.
l. 169) matyti statinio, kurį ieškiniu prašoma nugriauti, vaizdas. Iš Kultūros paveldo departamento pateikto
išrašo matyti, kad Kėdainių senamiestis – valstybės saugomas, vertingosios
savybės – XVI–XX a., žemėje yra
susiformavusių kultūrinių sluoksnių gatvių ir aikščių fragmentais,
įvairių medžio ir mūro statinių liekanomis ir archeologiniais statiniais (1 t.,
b. l. 53–54). Iš Registrų centro pažymėjimo matyti, kad žemės sklypo, kurio
kadastrinis adresas 5333/0009:124, esančio Senoji g. 6 a, Kėdainiuose, ir statinių
savininkas yra S. Ž., pažymėta, kad minėtas sklypas yra
nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija (1t.b.l.114-116).
Liudytojas S. Z., Kėdainių
savivaldybės administracijos architektas,
teismo posėdžio metu paaiškino, kad architektų tarnyboj buvo pritarta S. Ž. tvoros įrengimui. Tvora - nesudėtingas statinys, jam leidimo
nereikia. Projektą turėjo peržiūrėti paveldo atstovai. Iš savavališkai statyto
pastato sienos šiuo metu galima rekonstruoti tvorą. S. Z. nurodė,
kad jis sustabdė savo pritarimą tvoros įrengimui, sužinojęs, kad buvo įvykdyta
savavališka statyba. Liudytojas parodė, kad išsisprendus klausimui dėl
savavališkos statybos, jis vėl išduotų sutikimą tvoros statybai. Įrengta tvora,
pagal suderintą projektą, sutvarkytų to sklypo bei gatvės vaizdą, ji naudinga
miestui.
Liudytoja I. V., kuri yra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros
ministerijos Kauno teritorinio padalinio vedėja, teismui paaiškino, kad iš S. Ž. buvo
reikalaujama pateikti archeologų išvadas dėl kultūrinio sluoksnio išlikimo
sklype (duomenys neskelbtini), bet atsakovas jų nepateikė. Tvora yra
aplinkos tvarkymas. 16 amžiuje
minėtoje vietoje buvo aukšta tvora, todėl atsakovo padarytam tvoros projektui
departamentas neprieštarautų.
Liudytojas V. N., KPD Kauno
teritorinio padalinio valstybinis inspektorius, teismui parodė, kad S. Ž. jis davė nurodymus sustabdyti statybas, nugriauti
pastatytą statinį, tačiau pagal atskirą vadovybės nurodymą ta siena liko. Liudytojas
nurodė, kad dabartinė tvora yra geriau nei buvusioji, ir jei vietinė
savivaldybė nuspręstų palikti tą tvorą, jų institucija neprieštarautų.
Liudytoja D. C., Kauno
apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kėdainių r.
vyr. specialistė, teismui paaiškino, kad buvo fiksuotos S. Ž.
savavalės statybos, jis buvo įpareigotas statinį nugriauti ir buvo
nustatytas terminas tai padaryti, bet atsakovas to neįvykdė.
Teismas nurodė, kad sąvoka
„savavališka statinio statyba“ pagal Statybos įstatymo 2 str. 71 d., yra
laikoma statyba, kai vykdomi statybos darbai statinyje (jo dalyje) neturint
įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo, arba statybos darbų vykdymas,
kai statybos leidimas jau netekęs galios, taip pat kai teismas statybos leidimą
pripažino neteisėtu, statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą,
tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Byloje nustatė, kad atsakovas
S. Ž. savavališkai, neturėdamas statybai leidimo,
privačios nuosavybės teise valdomame žemes sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose,
statė pagalbinį pastatą, tačiau dalį pastato demontavimų darbų šiai dienai
atsakovas yra jau atlikęs: nukeltos perdengimo plokštės, užmūrytas langas,
sužeminta siena. Atsakovas prašė taikyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2007 m.
gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR
1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“
21 str. įtvirtintą 10 dienų senaties terminą kreiptis į teismą, kurio ieškovas
nesilaikė, su Reglamento 20.1.2 ar 20.2.2 papunkčiuose nurodytais prašymais. Teismas
nurodė, kad CK bei kiti įstatymai gali nustatyti ir sutrumpintus ieškinio
senaties terminus, tačiau nei Civiliniame kodekse, nei Lietuvos Respublikos
Statybos įstatyme nėra reglamentuotų sutrumpintų senaties terminų reikalavimams,
kylantiems iš su statyba susijusių teisinių santykių. Statybos techninio
reglamento paskirtis yra detalizuoti statybos valstybinę priežiūrą atliekančio
viešojo administravimo subjekto veiklą, kontrolės mechanizmą. Savavališka
statyba Kultūros paveldo teritorijoje yra pažeidžiami visuomenės interesai,
todėl teismas konstatuoja, kad ieškovo praleistas Reglamente įtvirtintas 10
dienų terminas, negali ieškovui užkirsti kelio pažeistų teisių gynimui teisme
ir nurodė, kad atsakovo prašymas taikyti
ieškinio senatį atmestinas. Nurodė, kad CK 4.103 str. 3 d. suteikta galimybė
tiek teismui įpareigoti statytoją per nustatytą terminą tinkamai pertvarkyti
statinį, tiek ir per nustatytą terminą statinį nugriauti. CK 4.103 str. 3 d.
numatytos savavališkos statybos pasekmės diferencijuojamos pagal neteisėtos
statybos būdą. Formaliai žiūrint į S. Ž. pažeidimą – į
tai, kad atsakovas, neturėdamas leidimo statė pagalbinį pastatą, - statinį
privaloma būtų nugriauti.
Tačiau teismas atsižvelgė, jog atsakovas,
užfiksavus savavališką statybą, buvo aktyvus, pats atliko dalį statomo pastato
nugriovimo darbų (demontavo perdengimo plokštes, sužemino sienos aukštį),
kreipėsi į valstybines institucijas, ieškodamas racionalių sprendimų. Buvo
parengęs ir suderinęs projektą dėl sklypo (duomenys
neskelbtini), aptvėrimo tvora. Statinio techninės būklės tyrimo akte
numatyta, kad šalia pastato įrengti mūro sienų fragmentai pastatui netekus
pastovumo, galėtų tarnauti atramomis, sulaikančiomis pastato griūtį. Minėtas
pastatas yra kultūros paveldo objektas, kuris turi būti saugojamas. Liudytojų
parodymais nustatė, kad 16 amžiuje
minėtoje vietoje yra buvusi aukšta tvora, todėl atsakovo padarytam tvoros
projektui KP departamentas neprieštarautų (liud. I. V.),
kad įrengta tvora, pagal suderintą projektą, sutvarkytų to sklypo bei
gatvės vaizdą, ji naudinga miestui (liud. S. Z.). Teismas
nustatė, kad valstybinės institucijos atsakovui davė skirtingus nurodymus:
Kultūros paveldo departamento Kauno padalinio vedėja I. V. neprieštaravo
remiančių svyrantį medinį pastatą konstrukcijų palikimui iki bus renovuojamas
pastatas (duomenys neskelbtini) ir
nurodė, kad esančiai sienai būtina suteikti tvoros įvaizdį, (1 t., b. l. 22). Iš
KPD prie Kultūros ministerijos rašto Kauno apskrities viršininko
administracijai, matyti, kad departamentas nepritaria KPD Kauno teritorinio
padalinio atstovų išdėstytoms raštiškoms žymoms – palikti savavališko statinio
dalį kaip atraminę sieną ir nurodo, kad pastato fizinė būklė turi būti užtikrinama
kitomis priemonėmis, bet ne savavališkos statybos padariniais (1 t. b. l. 24). Teismas
nurodė, kad 2008-09-01 Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Architekto
tarnyba pritarė dėl sklypo (duomenys
neskelbtini), aptvėrimo tvora (1 t., b. l. 35). Atsakovas parengė tvoros
projektą, atliko apmatavimus, projekto derinimus su kitomis institucijomis, bet
vėliau, tos pačios institucijos derinimas dėl tvoros įrengimo buvo anuliuotas
(1 t., b. l. 48). Teismo nuomone, nurodyti valstybės institucijų pareigūnų
veiksmai S. Ž. atžvilgiu pažeidžia teisinio apibrėžtumo
ir teisėtų lūkesčių principus.
Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovo
savavališkai statyto pastato visiškas nugriovimas – prieštarautų protingumo,
teisingumo ir sąžiningumo principams. Įpareigojimas visiškai nugriauti
savavališkai pastatytą pastatą, o po to gavus tvoros projekto suderinimus, ją
statant iš naujo būtų ne tik pažeisti aukščiau nurodyti principai, bet ir tai
pareikalautų iš atsakovo papildomų išlaidų. Teisingumo principas yra
universalus principas, kuris suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės
taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės
pažeidimui bei turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens
teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Vadovaudamasis pasakytu, atsižvelgdamas
į atsakovo veiksmus ir kitas nurodytas bylos aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinys
tenkintinas iš dalies dalinai, įpareigojant atsakovą per 6 mėnesius nuo
sprendimo įsiteisėjimo dienos, gavus įgaliotų valstybės tarnautojų raštiškus
pritarimus, savo lėšomis, pagal atsakovo parengtą projektą pertvarkyti
privačios nuosavybės teise valdomame žemes sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) savavališkai
pastatytą statinį, esantį (duomenys
neskelbtini), Kėdainiuose, į tvorą. Nors teismas ieškovo reikalavimas
tenkino iš dalies dalinai, bet atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, į
priimto sprendimo pobūdį, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo
kriterijais, nutarė bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo valstybei (CK 96 str. 1
d, 93 str.2 d), kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleistas.
Apeliaciniu skundu Kultūros paveldo departamentas
prie Kultūros ministerijos prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d.
sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai arba
bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Mano, kad skundžiamas teismo sprendimas yra
nepagrįstas. Žemės sklypas, esantis (duomenys
neskelbtini), Kėdainiuose, kuriame neturint statybos leidimo statytas
pagalbinis pastatas, yra valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės
Kėdainių senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 16074, buvęs
kodas U35) teritorijoje. Šiai kultūros vertybei Lietuvos Respublikos kultūros
ministro 2005 m.
balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 nustatytas apsaugos tikslas – saugoti
viešajam pažinimui ir naudojimui. Taip pat statinys yra ir valstybės saugomos
nekilnojamosios kultūros vertybės Senojo miesto (unikalus kodas Kultūros vertybių
registre 5148, buvęs kodas A1813) teritorijoje, kuriai minėtu Lietuvos
Respublikos kultūros ministro įsakymu nustatytas apsaugos tikslas – saugoti
moksliniam pažinimui. Teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad savavališka
statyba kultūros paveldo teritorijoje yra pažeidžiami visuomenės interesai.
Teismas sprendime neapsiribojo formaliu situacijos vertinimu, atsižvelgė ir į
kitas teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei tai, kad CK 4.103
str. 3 d. suteikta galimybė tiek teismui įpareigoti statytoją per nustatytą
terminą tinkamai pertvarkyti statinį, tiek ir per nustatytą terminą statinį
nugriauti.
Kultūros vertybių registre nurodyta, kad
Senojo miesto vietos vertingosios savybės yra ankstyvieji gyvenamieji,
gamybos, kulto ir kitos paskirties statiniai ar jų liekanos, žemėje susiformavę
kultūriniai sluoksniai su gatvių ir aikščių fragmentais, įvairių medžio ir mūro
statinių liekanomis ir archeologiniais radiniais.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo
kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) 19 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad
viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti
nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas vertingąsias savybes, o šio
straipsnio 3 d. nustatyta, kad nekilnojamosios kultūros vertybės pase
nurodytoms viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto ar vietovės
neištirtoms dalims galioja šio įstatymo 17 straipsnio reikalavimai. NKPAĮ
17 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad moksliniam m pažinimui saugomame objekte, jo
teritorijoje, vietovėje be institucijos,
atsakingos už apsaugą, sutikimo draudžiama, be kita ko, atidengti autentiškas
vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atidengti ir
judinti archeologinius sluoksnius. NKPAĮ 19 str. 6 d. 3 p. nustato, jog
siekiant, kad saugomo objekto vertingosioms savybėms nebūtų padaryta neigiamo
poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos
institucijos sutikimas, jeigu norima saugomo objekto teritorijoje statyti
statinius. Tokių aukščiau paminėtų sutikimų atsakovas nebuvo gavęs, ir tuo, be
kitų teisės aktų pažeidimų, S. Ž. statydamas Statinį savo
veiksmais pažeidė ir NKPAĮ 17 str. 1 d. 1 p., 19 str. 2 d. 1 ir 3 p. bei 6 d. 3
p.
Departamentas savo poziciją dėl
Statinio buvo išdėstęs ir 2008-12-03 rašte Nr. (11.13)2-3412 Kauno apskrities
viršininko administracijai, kuriame nesutiko palikti savavališko statinio dalį
kaip atraminę sieną (duomenys
neskelbtini) medinio pastato esamai fizinei būklei užtikrinti.
Departamentas dar 2008-05-19 raštu Nr. (7.12)2-1545 Kauno apskrities viršininko
administracijai prašė iš statytojo S. Ž. pareikalauti
savo lėšomis nugriauti savavališkai statytą statinį, nepaliekant jokių
savavališko statinio dalių. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovui visą
laiką buvo žinoma Departamento pozicija dėl nurodyto statinio. Todėl mano, kad teismas
neįvertino paminėtų aplinkybių ir nepagrįstai, padarė išvadą, kad „savavališkai
statyto pastato visiškas nugriovimas prieštarautų protingumo, teisingumo ir
sąžiningumo principams. Įpareigojimas visiškai nugriauti savavališkai pastatytą
pastatą, o po to gavus tvoros projekto suderinimus, ją statant iš naujo būtų ne
tik pažeisti aukščiau nurodyti principai, bet ir tai pareikalautų iš atsakovo
papildomų išlaidų sunkiu visai Lietuvai laikotarpiu“. Įvertintina ir ta
aplinkybė, kad savavališkai Statinys buvo statomas be atliktų archeologinių
tyrimų, kas pažeidžia NKPAĮ 17 str. 1 d. 1 p. nuostatas ir tuo daroma žala
nekilnojamai kultūros vertybei bei jos vertingosioms savybėms, tuo pačiu daroma
žala visai visuomenei žalojant kultūros paveldą. Reikėtų įvertinti taip pat ir
tą aplinkybę, kad archeologinių tyrimų metų gali būti atrastos kultūros paveldo
objektui reikšmingos vertingosios savybės. Tokiu sprendimu teismas kuria precedentą,
kad kultūros vertybėje, jos teritorijoje galima savavališka statyba, vėliau ją
įteisinant atliekant pertvarkymą, prieš tai neatlikus jokių tyrimų. Mano, kad
esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teismas priėmė nepagrįstą sprendimą
ieškinį tenkinti iš dalies, įpareigojant atsakovą pertvarkyti savavališkai
pastatytą statinį į tvorą, todėl apeliacinį skundą prašo tenkinti. Tokiu sprendimu
teismas kuria precedentą, kad kultūros vertybėje, jos teritorijoje galima
savavališka statyba, vėliau ją įteisinant atliekant pertvarkymą, prieš tai
neatlikus jokių tyrimų. Prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Atsakovo S.
Ž. atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas. Prieš pat teismo posėdį
atsakovas S. Ž. teismui pateikė įrodymus: žemės sklypo su
pastatais 2009-09-02 dovanojimo sutartį, kuri patvirtina, kad ginčo pastatas
Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini),
nuosavybės teisėmis priklauso nebe atsakovui S. Ž., bet
jo sūnui V. Ž.; pateikė tvoros įrengimo
projektą.
Į bylą vietoje ieškovo Kauno
apskrities viršininko administracijos įstojo Valstybinė teritorijų planavimo ir
statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri perėmė Kauno apskrities
viršininko administracijos teises LR Vyriausybės 2009-12-23 nutarimo Nr. 1797
„Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių komisijų sudarymo ir
veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas“ 3 .3 ir 4 p.
pagrindu. Ieškovas palaiko trečiojo asmens apeliacinį skundą.
Apeliacinis skundas
tenkintinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p. CK 4.103 str.).
Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose,
kuriame neturint statybos leidimo statytas pagalbinis pastatas, yra valstybės
saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės Kėdainių senamiesčio (unikalus kodas
Kultūros vertybių registre 16074, buvęs kodas U35) teritorijoje.
Nekilnojamosios kultūros vertybės teritorija nustatyta 2001-10-15, patvirtinta
2001-10-17. Pastatas (duomenys
neskelbtini) yra šios vertybės teritorijos sudėtinis elementas, kuriam
nustatyta architektūrinė, urbanistinė, istorinė, kultūrinė vertė ir saugoma XVI–XX
a. susiformavusi planinė ir erdvinė struktūra (gatvių tinklas, aikštės ir
gatvių užstatymo pobūdis ir struktūra). Šiai kultūros vertybei Lietuvos
Respublikos kultūros ministro 2005
m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 nustatytas
apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Taip pat statinys
yra ir valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros vertybės Senojo miesto
(unikalus kodas Kultūros vertybių registre 5148, buvęs kodas A1813)
teritorijoje, kuriai minėtu Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu
nustatytas apsaugos tikslas - saugoti moksliniam pažinimui.
Teismas sprendime pagrįstai
konstatavo, kad savavališka statyba kultūros paveldo teritorijoje yra
pažeidžiami visuomenės interesai. Kultūros vertybių registre nurodyta, kad
Senojo miesto vietos vertingosios savybės yra ankstyvieji gyvenamieji, gamybos,
kulto ir kitos paskirties statiniai ar jų liekanos, žemėje susiformavę
kultūriniai sluoksniai su gatvių ir aikščių fragmentais, įvairių medžio ir mūro
statinių liekanomis ir archeologiniais radiniais.
Pastato (duomenys
neskelbtini) techninės būklės tyrimo aktu Nr. 08—06/04-2 2008-06-16
nustatyta, kad pastas (duomenys
neskelbtini) yra dviejų aukštų, statytas 1922 metais. Šalia pastato vienos
iš sienų ant įrengtų juostinių pamatų išmūryti du 25 cm storio sienų
fragmentai, kurie įtakos pastato konstrukcijų mechaniniam atsparumui ir
pastovumui neturi. Tačiau tik tuo atveju, jeigu pastatas netektų pastovumo, jie
galėtų tarnauti atramomis, sulaikančiomis pastato griūtį. Statinio būklės
išsaugojimas ar pagerinimas gali būti atliekamas statinio rekonstrukcijos būdu,
tačiau rekonstrukcijai turi būti taikomos statybos procesą reglamentuojančių
teisės aktų nuostatos. Byloje nustatyta, kad nebuvo statinio avarijos Statybos
įstatymo 25 straipsnio 1 dalies prasme ir nebuvo vykdomi neatidėliotini jos
likvidavimo darbai, taip pat nebuvo būtinybės skubiai (neturint statybos
leidimo) atlikti pastato sutvirtinimo darbus.
Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnį statinio
statybai, rekonstrukcijai vykdyti būtinas statybos leidimas. Statinio statyba
be tokio leidimo pripažįstama savavališka (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71
dalis).
Lietuvos Respublikos
nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (NKPAĮ) 19 str. 2 d. 3 p.
nustatyta, kad viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte, jo
teritorijoje, vietovėje draudžiama
naikinti ar kitaip žaloti nekilnojamosios kultūros vertybės pase nurodytas
vertingąsias savybes, o šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad nekilnojamosios
kultūros vertybės pase nurodytoms viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo
objekto ar vietovės neištirtoms dalims galioja šio įstatymo 17 straipsnio
reikalavimai. NKPAĮ 17 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad moksliniam m pažinimui
saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo draudžiama, be kita
ko, atidengti autentiškas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar
elementus, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius. NKPAĮ 19 str. 6
d. 3 p. nustato, jog siekiant, kad saugomo objekto vertingosioms savybėms
nebūtų padaryta neigiamo poveikio, turi būti gautas už kultūros paveldo objekto
apsaugą atsakingos institucijos sutikimas, jeigu norima saugomo objekto
teritorijoje statyti statinius.
Byloje nustatyta, kad
2008-05-13 S. Ž. surašytas savavališkos statybos aktas, statybos sustabdymo aktas,
nes jis pradėjo statyti naują pagalbinį statinį be jokio suderinimo su
atitinkamomis įstaigomis. 2008
m. birželio 12 d. Kauno apskrities viršininko
administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius
priėmė įsakymą Nr. V-381 „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose“,
kuriuo buvo pareikalauta iki 2008-09-15 pašalinti savavališkos statybos
padarinius – nugriauti savavališkai pradėtą statyti pagalbinį pastatą, bet
atsakovas S. Ž. gera valia įpareigojimo nevykdo, nors iš
esmės neginčija, kad jo vykdoma statyba yra savavališka, vykdoma nesilaikant
paveldosaugos reikalavimų. Kadangi reikalavimas yra nepanaikintas,
nenuginčytas, jis turi būti vykdomas, nenustačius, kad yra pagrindas statinius
įteisinti be esminio paveldosaugos nurodomų reikalavimų pažeidimo. Subjektyvi
atskiro prižiūrą užtikrinančio asmens nuomonė negali būti vertinama kaip
pagrindas paveldosaugos reikalavimų nepaisymui.
Neteisėta (savavališka) statyba gali būti
legalizuota tik esant dviejų būtinų juridinių faktų sutapčiai: pirma,
kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka
pripažinti statybos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams,
antra, turi būti konstatuota, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai
nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų. Ir
priešingai – nesant vienos iš nurodytų sąlygų , savavališkos statybos
įteisinimas negalimas (CK 4. 103 str.3 d.)
Statybų teisėtumo užtikrinimas yra viešasis
interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d.
nutartis civilinėje byloje Č. Č. ir kt. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-133/2008). Be to, paties valstybės
saugomo objekto pobūdis, siekimas jį ištirti ir išsaugoti irgi liudija viešo
intereso apsaugą.
Nagrinėjamojoje byloje neturi reikšmės tas faktas,
kad dovanojimo sutarties pagrindu pasikeitė nekilnojamojo turto savininkas, kad
tik vykdant ginčijamą Kėdainių rajono
apylinkės teismo sprendimą yra paruoštas tvoros projektas, nes neginčijamai
nustatyta, kad atsakovas S. Ž. savavališkai vykdo
statybos darbus, kuriais pažeidžiami paveldosaugos norminių aktų reikalavimai.
Vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p.
n u s p r e n d ž i a :
Kėdainių rajono apylinkės
teismo 2009 m.
balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį
tenkinti.
Ieškovą Kauno apskrities
viršininko administraciją pakeisti į Valstybinę teritorijų planavimo ir
statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (2010-01-22 prašymas ir 2009-12-23
nutarimas Nr. 1787 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidacinių
komisijų sudarymo ir veiksmų likviduojant apskričių viršininkų administracijas”).
Įpareigoti atsakovą S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), per 2 mėnesius nuo sprendimo
įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti savavališko statybos
statinį-pagalbinį pastatą, esantį (duomenys
neskelbtini),. Kėdainiai, o jei šio įpareigojimo atsakovas teismo nustatytu
terminu neįvykdys, leisti tai atlikti ieškovui atsakovo S. Ž.
lėšomis.
Priteisti iš atsakovo S. Ž. valstybei 127 Lt žyminio mokesčio ir 28 Lt procesinių
dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.
Teisėjai Laimantas Misiūnas
Laimutė
Sankauskaitė
Zina
Mickevičiūtė