Byla Nr. 1S-781-508/2013
Teisminio proceso Nr. 1-17-1-01499-2011-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.
(S)
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Astai Leonavičienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. Š. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose 2013-04-09 nutarimą Nr. 599 taikyti nuteistajam V. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teismas, išnagrinėjęs skundą,
n u s t a t ė :
V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2012-03-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 259 str. 2 d., 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. laisvės atėmimu 2 metams. 2012-04-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., dalinio sudėjimo būdu subendrinti 2012-03-16 ir 2011-12-07 nuosprendžiai, galutinė bausmė – 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Anksčiau teistas 8 kartus. Bausmės pradžia 2011-07-15, bausmės pabaiga 2014-03-14.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2013-04-09 nutarimu Nr. 599 buvo nutarta nuteistajam V. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 1 p.
Skundžiama nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. Š. lygtinio paleidimo, konstatavus, kad teistumų skaičius, tai, kad anksčiau nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir toliau darė nusikalstamas veikas, rodo neteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, bei pagrįstai leidžia teismui abejoti lygtinio paleidimo instituto veiksmingumu nuteistojo atžvilgiu, juolab, kad iš socialinės tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, o Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad kriminogeninis veiksnys, t.y. veiksnys lėmęs nuteistojo nusikalstamą elgesį, yra ir ankstesnis teistumų skaičius.
Nuteistasis V. Š. skundu prašo panaikinti 2013-05-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartį, patvirtinti Komijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, sutiko su prokurorės atsiliepime išdėstyta nuomone, daugiau jokių argumentų nepateikė ir Komisijos nutarimo neanalizavo, nepateikė motyvų, kodėl nesutinka su Komijos nutarimu. Nuteistasis teigia, kad pagal teismų suformuotą praktiką tuo atveju, kai 5 Komisijos nariai balsuoja „už“, o „prieš“ – 0, daroma išvada, kad probacija pasieks tikslą. Nuteistasis nurodo, kad pagal ankstesnius nuosprendžius lygtinai paleistas nebuvo. Lygtinio paleidimo netaikymas dėl ankstesnių 9 teistumų prieštarauja lygtinio paleidimo instituto reikalavimams ir baudžiamosios politikos principams ir tikslams. Būdamas lygtinai paleistas jis nenusikals ir lygtinis paleidimas pasiteisins, nes vyks gyventi pas tėvus, turi senyvo amžiaus sergančią motiną, kuriai reikalinga priežiūra, tėvas dėl amžiaus faktiškai negali prižiūrėti motinos, brolis, kuris anksčiau prižiūrėjo motiną, mirė. Teismas nevertino to, kad už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programoje jis skatintas, stropiai dalyvavo „Anoniminių alkoholikų užsiėmimuose“, lankė „Veikliųjų žmonių bendriją“, narkomanų priklausomybės užsiėmimus.
Proceso dalyviams apie teismo posėdį pranešta tinkamai, dalyvavimas nėra būtinas.
Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo V. Š. skundas atmetamas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (LR BVK 157 str. 1 d.). Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. Š. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai jo atžvilgiu galėtų būti taikomos LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, tačiau vien formalių šiame straipsnyje numatytų sąlygų, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, ankstesni teistumai, nuteistojo asmenybė ir kt. Pažymėtina ir tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
Nors nuteistasis V. Š. bausmę stengiasi atlikti tinkamai, drausmine tvarka nebaustas, skatintas vieną kartą, dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, „Anoniminių alkoholikų“, „Veikliųjų žmonių bendrija“, narkomanų priklausomybės užsiėmimuose, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pabrėžtina, kad bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą reikia įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir jo asmenybę.
V. Š. viso teistas 9 kartus. Nusikaltimus jis daro sistemingai. Jo atžvilgiu buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis ir toliau darė naujus nusikaltimus. Šios aplinkybės rodo, kad V. Š. yra linkusi nusikalsti asmenybė, kad teismo jam parodytas pasitikėjimas nesuteikia motyvacijos laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis vyks gyventi į tą pačią gyvenamąją vietą, kur gyveno. Laisvėje jis nedalyvavo jokioje organizuotoje veikloje, nesusijusioje su nusikalstamumu, dauguma draugų teisti. Nusikaltimus nuteistasis paprastai vykdo kartu su kitais asmenimis, lengvai pasiduoda neigiamai draugų įtakai. Nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdai susiję su jo nusikalstamumu. Gyvenimo stiliaus problemos susijusios su nusikalstamu elgesiu. Pats nuteistasis savo problemą įvardina kaip silpną atsakomybės jausmą, lengvabūdiškumą, darydamas nusikaltimą negalvoja apie savo veiksmų pasekmes, apie tai pradeda mąstyti kai jau būna per vėlu. Visos šios aplinkybės ir tai, jog nuteistojo V. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką įvertinta kaip vidutinė, rodo padidintą nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį. Komisija visų šių aplinkybių deramai neįvertino.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, jį charakterizuojančią medžiagą, elgesį viso bausmės atlikimo metu ir nusikalstamo elgesio rizikos lygį, neatliktos bausmės dalį, pagrįstai nepadarė išvados, jog V. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals. Tad taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos V. Š. atžvilgiu netikslinga. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skundo argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
n u t a r i a :
nuteistojo V. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.
Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas Grigaravičius
Teisėjai Arūnas Paštuolis
Regina Majauskienė