Civilinė byla Nr. e2-1150-340/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01206-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.5; 

3.2.3.2.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ dėl viešojo pirkimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo. 

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Eurovia Lietuva“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atsakovės 21 758,24 Eur priskaičiuotus delspinigius ieškovei pripažinti priskaičiuotus nepagrįstai ir neteisėtai; 2) pripažinti atsakovės 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. (7.2)2-3415, 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 2-6600, 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. 2-10324 atliktus įskaitymus negaliojančiais; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei 21 758,24 Eur skolą; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.                      Ieškovė paaiškino, kad valstybės įmonė (toliau – VĮ) Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – užsakovas) ir AB „Eurovia Lietuva“ (toliau – rangovas) 2020 m. gegužės 28 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį Nr. S-604 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo parengti „Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. (duomenys neskelbtini) ruožas nuo 7,71 km iki 10,287 km, Nr. (duomenys neskelbtini) ruožas nuo 14,426 km iki 16,022 km, Nr. (duomenys neskelbtini) ruožas nuo 0,037 km iki 1,22 km paprastojo remonto aprašus (toliau – Projektas), suderinti jį su visomis institucijomis ir atsakove, pagal atsakovės patvirtintą Projektą atlikti numatytus statybos darbus, parengti ir perduoti atsakovei išpildomąją dokumentaciją, o atsakovė atitinkamai įsipareigojo ieškovei sumokėti už atliktus darbus. Taip pat paaiškino, kad darbai turėjo būti atlikti iki 2020 m. lapkričio 8 d., tačiau dėl ne nuo ieškovės priklausančių objektyvių aplinkybių visi darbai buvo baigti 2021 m. birželio 4 d., atsakovė ieškovei už terminų nesilaikymą priskaičiavo 21 758,24 Eur delspinigių.

1.2.                      Nurodė, kad atsakovė atliktus ieškovės darbus vertino remdamasi jos pačios net neakredituotoje laboratorijoje atliktų bandymų rezultatais, o ne nešališkos, nesuinteresuotos, objektyvios ir akredituotos laboratorijos atliktų bandymų rezultatais. Bandymų rezultatai, kuriais remiamasi vertinant ieškovės atliktus darbus taip pat atlikti naudojant neįteisintą ir nepatikimą IRI metodiką, jos patikimumas Lietuvoje nėra patvirtintas.

1.3.                      Pažymėjo, kad darbų trūkumų šalinimas buvo galimas tik remiantis 2021 m. balandžio 12 d. AB „Problematika“ atliktų bandymų rezultatais, atsižvelgiant į šalinamų darbų pobūdį ir galimybę vykdyti paviršiaus apdaro darbus tik laikotarpiu nuo balandžio 15 d. iki rugsėjo 15 d., kuris nustatytas Taisyklėse, todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad ieškovei pareiga šalinti darbų trūkumus kilo nuo 2020 m. spalio 13 d., kai buvo pateikti pačios atsakovės laboratorijoje atliktų bandymų rezultatai, kas reiškia, jog ir delspinigiai negalėjo būti skaičiuojami iki buvo konstatuoti darbų trūkumai.

1.4.                      Taip pat nurodė, kad atsakovės atlikti bandymai statybos darbų žurnaluose net nebuvo fiksuojami, kadangi bandymai atlikti neakredituoto ir suinteresuoto subjekto, be kita ko, atsakovė pažeidė pareigą organizuoti ir priimti darbus savo lėšomis, nes darbai priimti remiantis ieškovės lėšomis ir jos užsakytų bandymų rezultatais.

1.5.                      Pažymėjo, kad delspinigiai skaičiuoti Sutartyje įvardintos technologinės pertraukos metu, kai jokie darbai negali būti vykdomi, t. y. laikotarpiu nuo gruodžio 15 d. iki kitų metų kovo 15 d., be kita ko, paviršiaus apdaro darbų vykdymas pagal IT APM 10 97 straipsnį galimas tik nuo balandžio 15 d. iki rugsėjo 15 d. ir tik esant palankioms oro sąlygoms. Nurodė, kad statinys buvo pradėtas eksploatuoti pilna apimtimi 2020 m. rugsėjo 16 d., kas reiškia, jog jokių realių nuostolių ar nepatogumų atsakovė iš viso nepatyrė, todėl delspinigiai iš viso neturėjo būti skaičiuojami.

1.6.                      Papildomai paaiškino, kad atsakovė suteikė papildomą 26 dienų terminą atlikti darbams, todėl ieškovei kilo pareiga pašalinti darbų trūkumus ne anksčiau kaip iki 2021 m. gegužės 26 d., o iki šio termino atsakovė neturėjo ir negalėjo skaičiuoti delspinigių ieškovei, nes darbų vykdymo terminas buvo sustabdytas iki balandžio 15 d. ir buvo nepasibaigęs atsakovės skirtas papildomas 26 dienų terminas darbams atlikti.

1.7.                      Pabrėžė, kad delspinigiai išvis neturėjo būti skaičiuojami, tačiau net ir juos skaičiuojant, atsakovė delspinigius skaičiavo nuo Sutarties kainos, nors Sutarties 60 punkte numatomas delspinigių skaičiavimas ne nuo Sutarties kainos, o nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos, kas reiškia, jog atsakovė pažeidė šalių sudarytą Sutartį.

2.       Atsakovė VĮ „Lietuvos automobilių kelių direkcija“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

2.1.                      Nurodė, kad IRI bandymai yra tiesiogiai ir privalomai nustatyti Pirkimo dokumentuose (techninėje specifikacijoje) bei taikytiname teisės akte (ĮT APM), todėl ieškovės teorinės abejonės dėl šio bandymo reikalingumo ar tikslumo, atsižvelgiant į CK 6.694 straipsnio 5 dalį, neturi jokios teisinės reikšmės ginčui.

2.2.                      Paaiškino, kad atsakovė, naudodama pažangią išilginio lygumo matavimo techniką 2020 m. spalio 7 d. nustatė defektus visuose trijuose keliuose, kuriuose darbus vykdė ieškovė, o ši nepasinaudojo atsakovės siūlymais ištaisyti defektus iki darbų atlikimo termino pabaigos ir nusprendė atlikti papildomus kontrolinius bandymus, kuriuos atliko AB „Problematika“, todėl jos teiginiai, kad darbai buvo priimami ne pagal atsakovės atliktus, o pagal jos užsakytus ir apmokėtus bandymus neturi reikšmės ginčui, nes pagal ĮT APM 139, 142 punktų nuostatas, būtent ieškovė turėjo šiuos papildomus kontrolinius bandymus apmokėti (arba ištaisyti defektus pagal atsakovės atliktus bandymus), kas kartu reiškia, jog ieškovė yra visiškai atsakinga už sutarties pažeidimą ir jai tuo pagrindu negali būti mažinamos netesybos. Taip pat pažymėjo, kad neatitikimai tarp atsakovės ir AB „Problematika“ atliktų bandymų rezultatų, savaime nerodo atsakovės įrangos nepatikimumo, nes palyginus abu protokolus, matyti, kad AB „Problematika“ naudoja įrenginį, kuris matuoja nelygumus tik vienoje kelio juostos vietoje, o atsakovės naudojamas įrenginys kiekvienoje kelio juostoje matuoja duomenis dviem lazeriais vienu metu, dėl ko gaunami detalesni ir tikslesni duomenys, kas reiškia, jog dėl skirtingų matavimo vietų ir galėjo susidaryti tam tikri rezultatų skirtumai.

2.3.                      Taip pat paaiškino, kad darbų atlikimo terminas turėjo baigtis 2020 m. lapkričio 8 d., technologinė pertrauka ieškovei nebuvo įsigaliojusi, net atsižvelgiant į atsakovės 2021 m. kovo 2 d. raštu suteiktą atleidimo nuo netesybų laikotarpį, kuris baigėsi 2020 m. gruodžio 3 d., t. y. irgi iki įsigaliojant technologinei pertraukai, kas reiškia, jog ieškovė jau buvo laikoma pažeidusia Sutartį ir Sutarties 9 punktas negali būti aiškinamas, kaip suteikiantis teisę Sutartį pažeidusiai šaliai mažinti netesybas ar kad šis laikotarpis privalo būti taikomas visam Sutarties vykdymo laikotarpiui. Be kita ko, minėtas Sutarties punktas nenustato, kad Technologinė pertrauka taikoma visam Sutarties vykdymo laikotarpiui.

2.4.                      Pažymėjo, kad nors pagal ĮT APM 97 punktą, „Paviršiaus apdarą galima įrengti tik laikotarpiu nuo balandžio 15 d. iki rugsėjo 15 d.“, atsakovė bendradarbiaudama ir kooperuodamasi su ieškove derino galimybes ištaisyti šiuos defektus ir po šio termino pabaigos, lokaliose vietose panaudojant specialias technologines priemones, kurios leidžia atlikti tokius darbus ir nepalankesnėmis oro sąlygomis ir jeigu ieškovė darbus būtų iš karto atlikusi tinkamai ir be defektų, jos atžvilgiu nebūtų kilę jokie neigiami padariniai, ji būtų išvengusi netesybų.

2.5.                      Atsakovė nurodė, kad dėl sutarties ir techninės specifikacijos sąlygų, apibrėžiančių darbų užbaigimą, negalima laikyti, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. darbai buvo užbaigti (objektas nebuvo perduotas atsakovei, o darbų rezultatas buvo nekokybiškas ir defektuotas) ir atsakovė nepatyrė nuostolių, nes iki kol buvo ištaisyti defektai (2021 m. gegužės 12 d.), kelias dėl savo nelygumo kėlė pavojų kelių naudotojams, didino jų kuro sąnaudas ir transporto priemonių amortizacines išlaidas, suplanuotų biudžeto lėšų nepanaudojimas dėl ieškovės įvykdyto sutarties pažeidimo, netiesiogiai sukėlė didesnes valstybės išlaidas (palūkanas, skolos aptarnavimo kaštus) kitoms biudžeto sritims, padidėjo atsakovės administracinė našta, apsunkintos atsakovės galimybės planuoti ir koordinuoti kitų sutarčių vykdymą, padaryta žala atsakovės, kaip valstybės įmonės, prestižui bei geram vardui.

2.6.                      Akcentavo, kad ieškovė – privatus verslo subjektas, turintis verslo patirties, todėl sudarydama sutartį galėjo ir turėjo įvertinti tiek savo techninius pajėgumus, tiek finansines bei teisines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, o jų pažeidimo – galimas sutarties nevykdymo teisines pasekmes be kita ko, ir netesybų aspektu. Vien tai, kad atsakovė yra perkančioji organizacija, ieškovei esant verslo subjektu, dalyvaujančiu atsakovės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, nesudaro pagrindo spręsti egzistuojant derybinės galios nelygybę, o ieškovę ginti kaip silpnesniąją sutarties šalį netesybų, sulygtų sutartyje, mažinimu šiuo aspektu.

2.7.                      Pabrėžė, jog ieškovė viešojo pirkimo procedūrų metu nekvestionavo sutarties projekte nustatyto delspinigių dydžio ir jų skaičiavimo tvarkos ir jai buvo žinomos sudaromos sutarties sąlygos, ji sutiko su tuo, kad turės mokėti netesybas, skatinančias ją vykdyti prievoles laiku arba kompensuojančias praradimus (minimalius nuostolius) dėl nevykdomos ar netinkamai vykdomos prievolės, o ieškovei sudarant šešias sutartis su atsakove, jose sulygstant tą patį delspinigių dydį ir savalaikiai (viešųjų pirkimų procedūrų metu) nesiimant veiksmų dėl šios sutarties nuostatos pakeitimo, jos nelaikytos kaip nesąžiningos ar pažeidžiančios ieškovės interesus.

2.8.                      Nurodė, kad pritaikyti delspinigiai sudaro tik 4,57 proc. nuo priimtos Sutarties sumos be PVM (475 868,60 Eur), bei yra proporcingi pažeidimui, kuris viršija darbų atlikimo terminą daugiau nei dvigubai, kas reiškia, jog ieškovei teisėtai ir pagrįstai už sutarties nuostatų ir teisėtų užsakovės nurodymų nesilaikymą, pritaikyti protingo dydžio delspinigiai, kurių dydžio neprivaloma lyginti su tikėtinais nuostoliais.

3.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame palaiko ieškinyje suformuluotus prašymus.

3.1.                      Papildomai nurodė, kad atsakovė nenurodė, koks teisės aktas įtvirtina IRI metodą, Techninėje specifikacijoje IRI metodo numatytas taikymas neįtvirtina jo taikymo teisėtumo, nes metodai yra įtvirtinami teisės aktais, o šiuo atveju IRI metodas tokiu būdu nebuvo įtvirtintas.

3.2.                      Pažymėjo, kad paskesni bandymų rezultatai paneigė atsakovės atliktų bandymų rezultatus, todėl tai sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovė neužtikrino tinkamo darbų priėmimo atliekamais bandymais ir jie atitinkamai nesukelia pareigos ieškovei šalinti darbų trūkumus remiantis jų rezultatais.

3.3.                      Paaiškino, kad visi AB „Problematika“ nustatyti defektai yra mažareikšmiai ir nesukuria ieškovei pareigos juos taisyti bei yra reikšmingi tik mažinant ieškovei mokėtiną sumą.

3.4.                      Ieškovė akcentavo, jog atsakovė patirtus nuostolius dėl darbų vykdymo terminų nesilaikymo sieja su neva pavoju kelių naudotojams, jų kuro sąnaudų didėjimu ir amortizacinėmis išlaidomis, kas įrodo, jog ji jokių nuostolių nepatyrė ir siekia nepagrįstai praturtėti.

3.5.                      Pabrėžė, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove bei delspinigius taikė vienašališkai, ignoruojant su Sutarties vykdymu susijusias aplinkybes.

4.       2021 m. gruodžio 16 d. teisme gautas ieškovės AB „Eurovia Lietuva“ pareiškimas, kuriame ieškovė patikslino savo ieškinio reikalavimus, prašo: 1) pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai taikė netesybas bei sumažinti šias netesybas, atleidžiant ieškovę nuo jų mokėjimo; 2) pripažinti atsakovės 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. (7.2)2-3415, 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 2-6600, 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. 2-10324 atliktus įskaitymus negaliojančiais; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei 21 758,24 Eur skolą; 4) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; 6) bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

5.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriame palaikė atsiliepime į ieškinį keliamus reikalavimus.

5.1.                      Papildomai pažymėjo, jog IRI metodas nuolat naudotas ir pačios ieškovės vykdytuose projektuose, kuriuose tokių prieštaravimų ieškovė nėra reiškusi. Pažymėjo, kad ieškovė vien pasvarstymais, nesiremdama jokiais teisės aktais, bando paneigti atsakovės atsiliepimo A.2 poskyryje pagal ĮT APM 10 pacituotą kontrolinių bandymų ir papildomų bandymų vykdymo tvarką, tačiau ieškovės nuomonė, prieštaraujanti privalomam teisės aktui, neturi įrodomosios galios šiame ginče.

5.2.                      Nurodė, kad atsakovės generalinio direktoriaus 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-16 patvirtintų Automobilių kelių dangos konstrukcijos asfalto sluoksnių įrengimo taisyklių ĮT ASFALTAS 08 (toliau – ĮT ASFALTAS 08) priede numatytas ribines vertes ieškovei viršijus, atsakovė neturėjo teisės ieškovei taikyti išskaitas ir vietoje to, ieškovė privalėjo defektus pašalinti, nes tokie defektai, kuriuos draudžia priimti teisės aktai, negali būti laikomi mažareikšmiais, kaip juos įvardija ieškovė.

5.3.                      Akcentavo, kad jei ieškovės darbai nebūtų buvę netinkamos kokybės/defektuoti, jai nebūtų reikėję laukti jos nurodyto laikotarpio tuos defektus ištaisyti, todėl jos nurodytas nuostolis yra tiesioginė jos netinkamo veikimo pasekmė.

5.4.                      Pažymėjo, kad ieškovės naudojamas sutarties objektų išskyrimas į tris projektavimo objektus ir tris rangos darbų objektus, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 pateiktų išaiškinimų, nes skirtingai nei minėtoje byloje, pagal Sutartį, paprastojo remonto aprašo parengimo (projektavimo) darbai turi būti įvykdyti per tą patį terminą, kaip ir statybos rangos darbai.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

6.       Bylos duomenimis šalys 2020 m. gegužės 28 d. šalys sudarė viešojo pirkimo „Valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų, esančių rytų Lietuvoje, paprastojo remonto aprašų parengimas ir darbų atlikimas“ pirkimo dalies „Valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožų, esančių rytų Lietuvoje, 5 dalies paprastojo remonto aprašų parengimas ir darbų atlikimas“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo parengti Valstybinės reikšmės rajoninių kelių Nr. (duomenys neskelbtini) ruožas nuo 7,71 km iki 10,287 km, Nr. (duomenys neskelbtini) ruožas nuo 14,426 km iki 16,022 km Nr. (duomenys neskelbtini) ruožas nuo 0,037 km iki 1,22 km paprastojo remonto aprašus (Projektą), suderinti jį su visomis institucijomis ir atsakove, pagal atsakovės patvirtintą Projektą atlikti numatytus statybos darbus, parengti ir perduoti atsakovei išpildomąją dokumentaciją. Sutarties 8 punktas numatė 5 mėnesių darbų atlikimo terminą nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Sutartis pagal jos 123 punkto nuostatas įsigaliojo 2020 m. birželio 8 d., t. y. darbai turėjo būti baigti iki 2020 m. lapkričio 8 d.

7.       Darbai buvo atlikti pavėluotai – ieškovė pripažįsta, kad visi darbai buvo atlikti 2021 m. birželio 4 d., bet ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių. Atsakovė nurodo, kad ieškovė atliktų darbų defektus pašalino ir tokiu būdu baigė darbus 2021 m. gegužės 12 d. Iš esmės ginčo dėl to, kad buvo vėluojama atlikti darbus, nėra. Taip pat iš esmės nėra ginčo Sutartyje nustatyto 0,03 proc. delspinigių dydžio.

Dėl defektų nustatymo tvarkos ir bandymų pagal IRI tvarkos privalomumo ir tikslinimo.

8.       Ieškovė nurodo, kad delspinigiai pagal sutartį negalėjo būti skaičiuojami iki buvo nustatyti darbų trūkumai. Atsakovė be pagrindo vertino ieškovės atliktus darbus pagal atsakovės neakredituotoje laboratorijoje atliktų bandymų rezultatus, pagal neįteisintą ir nepatikimą IRI metodiką. Darbų trūkumai buvo nustatyti ir defektai šalinami pagal AB „Problematika“ 2021 m. balandžio 12 d. ir 2021 gegužės 24 d. bandymo rezultatus. Atsakovė kaip darbų užsakovė netinkamai vykdė pareigą priimti atliktus darbus, nes organizavo darbų praėmimą. Nesilaikydama Sutartyje numatytų terminų, darbų priėmimą organizavo remdamasi  netinkamais, nepatikimais ir neobjektyviais bandymų rezultatais.

9.       Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjamu atveju sutiktina su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi šalių Sutartyje įtvirtinta atliktų darbų priėmimo ir defektų nustatymo tvarka.

10.       CK 6.694 straipsnio 5 dalis numato, kad įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja darbų pobūdis, prieš priimant darbų rezultatą turi būti atlikti bandymai bei kontroliniai matavimai. Tokiais atvejais darbai gali būti priimami tik esant teigiamiems bandymų bei kontrolinių matavimų rezultatams.

11.       Vadovaujantis Pirkimo 5 dalies techninės specifikacijos 5 skyriuje „Darbų perdavimas Užsakovui“, nustatyta tvarka, baigti darbai Užsakovui perduodami sutarties sąlygose nustatyta tvarka, pasirašant Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo Statytojui (Užsakovui) aktą. Šis aktas išduodamas tik tada, kai yra įvykdyti tokie reikalavimai: visiškai pašalinti Užsakovo ir techninio prižiūrėtojo nustatyti statybos darbų ar jų etapų trūkumai, defektai ir (ar) netikslumai; statinys atitinka Apraše numatytus parametrus; išpildomoji dokumentacija (išpildomoji nuotrauka) yra perduota Užsakovui; atlikti kontroliniai bandymai; vadovaujantis Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2017 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-168 „Dėl duomenų teikimo ir tvarkymo valstybinės reikšmės kelių informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, pateikti ir suderinti su Užsakovu kelių matavimų duomenis.

12.       Vadovaujantis Techninės specifikacijos 2.1.3. papunkčiu, „Kad darbų priėmimo metu dangos nelygumai, išmatuoti pagal IRI reikalavimus neturi viršyti 3,5 m/km ribinės vertės, o kelio dangos paviršiaus atsparumo slydimui rodiklio (pagrindinis metodas) vertė, matuojant 60 km/h greičiu kontroliuojamo išilginio slydimo įtaisu (pagal CEN/TS 15901-14), turi būti ne mažesnės už 0,45 ribinę vertę“.

13.       Techninėje specifikacijoje tarp teisės aktų, kuriais privalu remtis, įvardintas „Automobilių kelių asfalto dangų priežiūrai skirtų medžiagų ir medžiagų mišinių panaudojimo ir jų sluoksnių įrengimo taisyklės“ ĮT APM 10, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-151.

14.       Techninės specifikacijos 2.1.3. papunkčio reikalavimas atitinka nurodyto įsakymo 68 punkto reikalavimą, „Dangos nelygumai, išmatuoti pagal IRI reikalavimus, darbų priėmimo metu neturi viršyti šių ribinių verčių: <....>- rajoninių kelių - 3,5 m/km; priklausomai nuo posluoksnio lygumo, panaudotų technologijų ar klojamų sluoksnių kiekio - kitokių verčių, kurios nurodomos techninėse specifikacijose.

15.       Tokiu būdu bandymai pagal IRI metodiką yra tiesiogiai ir privalomai nustatyti Pirkimo dokumentuose (techninėje specifikacijoje) bei taikytiname teisės akte. Techninė specifikacija neabejotinai yra viešojo pirkimo Sutarties dalis, jos nuostatos šalims yra privalomos, t. y. ieškovės subjektyvūs argumentai apie tai, kad atsakovė atliktų darbų priėmimo metu be pagrindo vadovavosi neįteisinta ir nepatikrinta IRI metodika, tokiais savo veiksmais ji, kaip užsakovė, netinkamai organizavo atliktų darbų priėmimą, atmestini kaip nepagrįsti.

16.       Darbų priėmimo tvarka nustatyta šalių Sutarties 39-40 punktuose, kurie apibrėžia, kad Darbai laikomi baigtais tik rangovui ištaisius visus defektus, bei Sutarties 61 punkte, kuris numato, „Sutarties vykdymo metu, iki Rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (Užsakovui) akto pasirašymo, Rangovas įsipareigoja savo sąskaita ištaisyti bet kokius Darbų trūkumus, defektus ir (ar) netikslumus. Rangovo pareiga savo sąskaita ištaisyti bet kokius Darbų trūkumus, defektus ir (ar) netikslumus per Užsakovo ir (ar) statinio statybos techninio prižiūrėtojo nustatytą protingą terminą. Šis Rangovo įsipareigojimas nepaneigia Rangovo pareigos mokėti delspinigius, nurodytos Sutarties 60 punkte.

17.       Bylos duomenimis atsakovė atlikto atliktų darbų kontrolinius matavimas pagal IRI metodiką 2020 m. spalio 7 d. nustatė defektus visuose trijuose keliuose, kuriuose darbus vykdė ieškovė – dangos nelygumai, išmatuoti pagal IRI reikalavimus viršijo 3,5 m/km ribinę vertę.

18.       Ieškovė nesutiko su atsakovės atliktais bandymais ir nusprendė atlikti papildomus kontrolinius bandymus. Papildomus kontrolinius bandymus ieškovės užsakymu atliko AB „Problematika“ 2021 m. balandžio 12 d. (ieškinio 9-10 priedai), tačiau ir pačios ieškovės užsakymu atliktų papildomų kontrolinių bandymų rezultatai nustatė defektus visuose trijuose kelių ruožuose (ieškinio 11 punktas), t. y. AB „Problematika“ atliktų bandymų rezultatai nepaneigė atsakovės 2020 m. spalio 7 d. atliktų matavimų rezultatus. Esant tokioms aplinkybėms, sprendžiama, kad atsakovė tinkamai, pagal šalių Sutarties ir norminių aktų nuostatas organizavo atliktų darbų bandymus. Pagal šalių Sutarties nuostatas ieškovei prievolė pašalinti atliktų darbų trūkumus atsirado nuo 2020 m. spalio 7 d. Dėl išdėstyto negalima sutikti su ieškovės argumentais, kad faktiški atlikti darbai turėjo būti priimami ne Sutartyje numatyta tvarka (pagal atsakovės atliktus bandymus), o pagal jos užsakytus ir apmokėtus bandymus.

19.       Teismo vertinimu, ieškovės akcentuojami neatitikimai tarp atsakovės ir AB „Problematika“ atliktų bandymų rezultatų, neturi reikšmės šalių ginčui. Ieškovė atliktų darbų defektų iš esmės neginčija. Ginčo objektas – defektų nustatyto tvarka ir laikas. Ieškovės užsakymu atlikti matavimai nepaneigė atliktų darbų defektų fakto, kuris buvo konstatuotas pagal atsakovės bandymų, atliktų 2020 m. spalio 7 d., rezultatus, todėl prievolė juos pašalinti atsirado nuo šių defektų nustatymo dienos, nors, kaip nurodė pati atsakovė, pagal ĮT APM 141 punktą, priimant darbus, buvo vadovautasi ieškovės papildomais kontroliniais bandymais. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, kad darbų trūkumai buvo šalinami pagal AB „Problematika“ bandymų rezultatus, o darbai kelio ruože (duomenys neskelbtini) buvo priimti nešalinant trūkumų. Atsakovė šių teiginių nepaneigė. Dėl išdėstyto atmetamas ieškovės argumentas, kad delspinigiai turėjo būti skaičiuojami nuo defektų nustatymo pagal AB „Problematika“ bandymų rezultatus nustatymo, t. y. nuo 2021 m. balandžio 12 d.

Dėl netesybų taikymo nuo gruodžio 15 iki kovo 15 d.

20.       Ieškovės vertinimu, delspinigiai buvo nepagrįstai skaičiuojami Sutartyje įvardintos technologinės pertvarkos metu, laikotarpiu nuo gruodžio 15 d. iki kitų metu kovo 15 d.

21.       Kaip minėta, šalių Sutarties 8 punktas numato, kad darbai pagal Sutartį pradedami įsigaliojus Sutarčiai ir baigiami per 5 (penkis) mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Nėra ginčo, kad šis terminas baigėsi 2020 m. lapkričio 8 d. Pagal Sutarties 9 punktą į  Sutarties 8 punkte nurodytą laikotarpį neįskaitomas statybos darbų atlikimo sustabdymo laikotarpis, kuris prasideda gruodžio 15 d. ir baigiasi kitų metų kovo 15 d., taip pat Sutarties sustabdymo laikotarpis dėl Sutarties 12 punkte nurodytų aplinkybių. Prievolės pagal Sutartį teisėto vykdymo laikotarpis pasibaigė 2020 m. lapkričio 8 d., iki sutartyje numatytos statybos darbų sustabdymo laikotarpio pradžios. Šalys nebuvo susitarusios dėl prievolės vykdymo termino pratęsimo, todėl nuo 2020 m. lapkričio 8 d. ieškovė laikoma prievolę pažeidusia Sutarties šalimi. Ieškovė be pagrindo plečiamai aiškina, kad Sutartyje numatytas statybos darbų sustabdymo laikotarpis gali būti aiškinamas kaip suteikiantis teisę mažinti netesybas. Teismo vertinimu, Sutarties 8 ir 9 punktais šalys aiškiai susitarė dėl Sutarties vykdymo termino, numatyto Sutarties 8 punkte, sustabdymo, nėra jokių duomenų ar užuominų, kad sustabdymas taikytinas termino pažeidimo laikotarpiu delspinigių skaičiavimui. Atsakovė pagrįsti pasirėmė teismų praktika ir nurodė, kad analogiška kitos viešojo pirkimo sutarties nuostata dėl statybos darbų sustabdymo, kad sustabdymas taikytinas tik Sutarties vykdymo laikotarpiui (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-101-302/20210).

22.       Ieškovė taip pat nurodė, kad delspinigiai nuo gruodžio 15 d. iki kitų metu kovo 15 d. buvo skaičiuojami nepagrįstai, nes pagal ĮT APM 97 punktą, paviršiaus apdarą galima įrengti tik laikotarpiu nuo balandžio 15 d. iki rugsėjo 15 d., t. y. paviršiaus apdaro darbai yra griežtai reglamentuojami. Šis argumentas laikytinas nepagrįstu dėl analogiškų motyvų: Sutarties vykdymo terminas baigėsi 2020 m. lapkričio 8 d., prievolės įvykdyti rangos darbus per sutartyje numatyta terminą suponuoja prievolę pažeidusios šalies pareigą mokėti netesybas,  teisė stabdyti teisėtai, pagal Sutarties nurodymus vykdomus statybos darbus negali būti aiškinama kaip teisė mažinti delspinigius, kai Sutarties įvykdymo terminas pažeistas.

Dėl atsakovės nuostolių.

23.       Ieškovė nurodė, kad statinys buvo pradėtas eksploatuoti 2020 m. rugsėjo 16 d., kas reiškia, kad realių nuostolių ar nepatogumų atsakovė nepatyrė, todėl delspinigiai neturėjo būti skaičiuojami iš viso.

24.       Teismas nesutinka su ieškovės argumentais. Kasacinio teismo praktikoje dėl netesybų ir nuostolių santykio aiškinama, kad šalys susitaria dėl netesybų siekdamos keleto tikslų: šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais; tokiu atveju netesybų tikslas – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, reikalaujant atlyginti nuostolius; netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma; netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25.       Jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) yra neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo, suma <..> (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

26.       Negalima sutikti su ieškovės pozicija, kad prieš pradedant skaičiuoti delspinigius, kreditorius privalo įrodyti, kad patyrė nuostolius. Nustačius, kad skolininkas pažeidė prievolę, preziumuojama, kad kreditorius nuostolius patyrė, netesybų mažinimo klausimas nagrinėjamas skolininkui pareikalavus arba teismo iniciatyva įstatymo numatytais atvejais.

27.       Nagrinėjamu atveju ieškovės argumentas, kad atsakovas neįrodė, jog paryrė nuostolių, todėl neturėjo teisės apskaičiuoti delspinigius, atmetamas, kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstas.

Dėl delspinigių dydžio.

28.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e20414-943/2020, pasisakydamas dėl galimybės mažinti netesybas viešųjų pirkimų teisinėse santykiuose, nurodė, kad šių pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią tuo atveju, jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus, atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas įvertinti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą, turi nustatyti, ar atsakovės apskaičiuotos netesybos, atsižvelgiant į atsakovės įrodinėjamų nuostolių dydį, šalių sudarytos sutarties pobūdį, jos įvykdymo mastą ir vykdymo aplinkybes, vėlavimo laiką, neatliktų darbų įtaką ginčo kelio ruožo naudojimui ir kitas aplinkybes, nėra neprotingai didelės, o tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad jos yra neprotingai didelės – turi būti nustatyta, kokia netesybų suma šiuo atveju būtų tinkama, užtikrintų netesybų paskirtį, šalių interesų pusiausvyrą.

29.       Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad prievolės nepažeidė, jeigu prievolės įvykdymo terminas ir buvo praleistas, tai ne dėl ieškovės kaltės, todėl ir atsakovė neįgijo teisių į netesybas, ieškovė neprašė mažinti priskaičiuotas netesybas iki protingo dydžio.

30.       Atsižvelgiant į tai, kad Sutarties darbų vertė 551 938,74 Eur su PVM, visus Sutartyje numatytus darbus ieškovės turėjo užbaigti per 5 mėnesius nuo Sutarties įsigaliojimo, iki 2020 m. lapkričio 8 d., realiai, statybų žurnalo duomenimis, ieškovė perdavė darbus po defektų pašalinimo 2021 m. birželio 4 d., t. y. vėlavimas yra esminis, atsižvelgiant į sutartą sąlyginai trumpą darbų įvykdymo terminą, teismas laiko, kad apskaičiuota delspinigių suma (21 758,24 Eur) nėra neprotingai didelė ir tinkamai kompensuoja atsakovės patirtus nuostolius.

Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos.

31.       Ieškovė kvestionuoja ir delspinigių skaičiavimo tvarką, motyvuodama, kad atsakovė delspinigius skaičiavo nuo Sutarties kainos, nors Sutarties 60 punkte numatomas delspinigių skaičiavimas ne nuo Sutarties kainos, bet nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos. Atsakovės vertinimu, Sutarties 60 punkto formuluotė neturi reikšmės ieškovės pozicijos pagrįstumui, nes ieškovė netinkamai atliko darbus visuose kelio ruožuose (pavėlavo pašalinti defektus ir priduoti objektus užsakovei Sutartyje nustatyta tvarka), todėl netesybos privalėjo būti taikomos nuo visų objektų, o tai iš esmės tolygu netesybų taikymui nuo Sutarties sumos.

32.       Teismas nagrinėjamu atveju iš dalies sutinka su ieškovės pozicija.
Pirma, šalių Sutartyje nepakankamai aiškiai apibrėžtas pirkimo objektas: Sutarties 5 punkte nustatyta viešojo pirkimo Sutarties suma (551 938,74 Eur su PVM) bei nurodytos priimtos Sutarties sumos sudėtinės dalys, t. y. nurodytos kiekvieno iš trijų kelio ruožų aprašo parengimo ir statybos darbų kainos be PVM, atskirai nurodytas PVM. Sutarties 60 punkte numatyta netesybas taikyti nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos, tai sudaro pagrindą sutikti su ieškovės pozicija, kad Sutarties objektas sudeda iš trijų dalių – darbai dėl atskirų kelių ruožų Sutartyje įvertinti atskirai, sudaro atskirus objektus Sutarties vykdymo prasme.

33.       Antra, bylos duomenimis nustatyta, kad, nors atsakovės Sutartyje nustatyta tvarka 2020 m. spalio 7 d. pagrįstai konstatavo atliktų darbų defektus visuose trijuose kelių ruožuose, darbai atsakovės buvo priimti pagal ĮT APM 141 punktą vadovaujantis ieškovės atliktais papildomais kontroliniais bandymais. Ieškovė nurodė, o atsakovė nepaneigė, kad objektas (duomenys neskelbtini) 7,710-10,287 km buvo atsakovės priimtas nešalinant jokių trūkumų, pagal ieškovės užsakytų AB „Problematika“ 2021 m. balandžio 12 d. bandymų rezultatus (ieškinio priedas Nr. 10). Šalių Sutartyje nenumatyta tokia Sutarties vykdymo situacija, kai darbai priimami pagal rangovo užsakytus kontrolinius bandymus nereikalaujant šalinti jų trūkumus, nors pagal atsakovės bandymų rezultatus, atliktus Sutartyje numatyta tvarka tokie trūkumai buvo užfiksuoti.

34.       Teismas sprendžia, kad tokios nustatytos bylos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su ieškovės argumentu, kad delspinigiai pagal Sutarties 60 punktą turėjo būti skaičiuojami nuo kelių ruožų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bendros vertės, t. y. nuo 233 557, 56 Eur (136 419,12 + 97 138,44). Atsakovė apskaičiavo delspinigius 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. (7.2)2-3415 už 86 dienas (nuo 2020 m. gruodžio 5 d. iki 2021 m. vasario 28 d.), 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. (7.2)2-6600 ir raštu Nr. (7.2)2-10324 dar už 31 kalendorinę dieną (nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 28 d.) ir 42 kalendorines dienas (nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. gegužės 12 d.), iš viso delspinigiai apskaičiuoti už 159 kalendorines dienas. Esant tokioms aplinkybėms, delspinigių suma mažintina iki 11 140,69 Eur (233557,56x0,03 proc.x159). Atsakovė vienašaliais pareiškimais (raštais) atliko delspinigių įskaitymą, toks įskaitymas laikytinas pagrįstu 11 140, 69 Eur delspinigių sumoje, likusi suma (10 617,55 Eur (21 758,24-11 140,69) įskaityta nepagrįstai, dėl to įskaitymas iš dalies panaikinamas, neapgrįstai įskaityta suma priteistina ieškovei.

35.       Apibendrindamas, teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą ieškinį iš dalies tenkinti, sumažinti atsakovės priskaičiuotų delspinigių suma iki 11 140, 69 Eur, atitinkamai pripažinti atsakovės 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. (7.2)2-3415, 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 2-6600, 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. 2-10324 atliktus įskaitymus negaliojančiais dalyje dėl delspinigių 10 617,55 Eur sumoje įskaitymo ir  priteisti iš atsakovės ieškovei 10 617,55 Eur skolą.

Dėl prašymo priteisti procesines palūkanas.

36.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 6 proc. dydžio procesinės palūkanas už priteistą sumą.

37.       Atsakovė prašo netenkinti ieškovės prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo, motyvuodama, kad pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-241-370/2021) reikalavimas dėl netesybų mažinimo nėra reikalavimas dėl priteisimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas ir priteisti palūkanas. Teismas pažymi, kad atsakovės nurodytoje byloje buvo reikalaujama priteisi palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, nagrinėjamoje byloje ieškovė tokių palūkanų priteisti neprašė, todėl apeliacinio teismo suformuluota taisyklė nagrinėjamoje byloje netaikytina.

38.       Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014).

39.       Nagrinėjamu atveju esant ieškovo prašymui priteisti procesines palūkanas bei nusprendus ieškinį tenkinti iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 10 617,55 1 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. spalio 28 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

40.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės, įskaitant ir atsakovo nurodytas aplinkybes dėl ieškovo teisės ginčyti sutartį, yra teisiškai nereikšmingi iš esmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, juo labiau, kad koncesijos sutartį pasirašė Širvintų rajono savivaldybės administracija, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk vs. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-11-12 sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. 

41.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 

42.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija).

43.       Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti 21 758,24 Eur. Patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro 10 617,55  Eur (49 proc.).

44.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė patyrė 3 049,20 Eur atstovavimo išlaidų bei sumokėjo 490 Eur žyminį mokestį. Duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikta. Ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijoje nustatytų dydžių. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovės išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalis bei žyminio mokesčio dalis, ieškovei priteisiama 1 494 Eur atstovavimo išlaidų ir 240 Eur žyminio mokesčio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

             ieškinį tenkinti iš dalies.

             Pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos taikytas netesybas iš dalies neteisėtomis bei jas sumažinti iki 11 140, 69  Eur dydžio.

             Pripažinti atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos 2021 m. kovo 2 d. raštu Nr. (7.2)2-3415, 2021 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 2-6600, 2021 m. birželio 14 d. raštu Nr. 2-10324 atliktus įskaitymus negaliojančiais dalyje dėl delspinigių 10 617,55 Eur sumoje įskaitymo.

             Priteisti ieškovei AB „Eurovia Lietuva“ (juridinio asmens kodas 121949798), iš atsakovės Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (juridinio asmens kodas 188710638) 10 617,55  Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. spalio 28.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, pritiesit 1 494 Eur atstovavimo išlaidų ir 240 Eur žyminio mokesčio.

             Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                      Tatjana Žukauskienė