Civilinė byla Nr. B2-1662-555/2019
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00929-2014-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.4.3.5.2.; 3.4.3.7.3.; 3.4.3.11.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 5 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Parama verslui“ skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VICUS“ 2019 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo uždarosios akcinės bendrovės „VICUS“ bankroto byloje, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Parama verslui“ kreipėsi į teismą su skundu dėl bankrutavusios UAB „VICUS“ 2019 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu dėl varžytinėse neparduoto turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo, panaikinimo (reg. Nr. DOK-15405). Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nuspręsta iš varžytinių parduodamų bankrutavusiai UAB „VICUS“ ir bankrutavusiai UAB „VKK Investicija“ priklausančių patalpų, esančias (duomenys neskelbtini), kainą sumažinti ir patvirtinti šio turto pardavimo tvarką. Toks kreditorių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, iš esmės pažeidžiantis kreditorių interesus, prieštaraujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.
1.2. 2019 m. gegužės 8 d. protokole nurodoma, kad parduodamų iš varžytinių patalpų kadastriniuose matavimuose užfiksuotas ir patalpų faktinis plotas skiriasi (patalpų faktinis plotas yra didesnis) dėl esminio patalpų perplanavimo, po kurio kadastriniai matavimai nebuvo patikslinti: faktinis patalpų plotas 14 804,98 kv. m., Nekilnojamojo turto registre įregistruotas plotas 9 827,37 kv. m. Taigi skirtumas tarp faktinio ir teisiškai įregistruoto ploto yra net 4 977,61 Eur kv. m. Nors bankroto administratorius, kartu ir kreditoriai, priėmę ginčijamą sprendimą, nemato būtinybės atlikti parduodamų patalpų kadastrinius matavimus, tačiau esant tokiam reikšmingam plotų skirtumui, bankroto administratorius privalo atlikti šių patalpų kadastrinius matavimus, jas teisiškai įregistruoti ir tik tuomet pardavinėti iš varžytinių LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Priešingu atveju, kreditoriams yra sukeliama net 992 tūkst. Eur žala.
1.3. Neatlikus patalpų kadastrinių matavimų nėra aišku, kuri konkrečiai patalpa yra realiai didesnio ploto ir, ar ji priklauso bankrutavusiai UAB „VICUS“ ar bankrutavusiai UAB „VKK Investicija“. Neaišku, kokiu teisiniu pagrindu bankroto administratorius pardavinės didesnį patalpų plotą, nei jis yra teisiškai įregistruotas. Be to, iš skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo matyti, kad nutarta 9 827,37 kv. m. plotą pardavinėti už bendrą 1 959 200,00 Eur kainą, tuo tarpu dėl faktiškai 4 977,61 kv. m. didesnio patalpų ploto kreditoriai nutarė Varžytinių skelbime papildomai paskelbti informaciją, kad parduodamų patalpų kadastriniuose matavimuose užfiksuotas ir patalpų faktinis plotas skiriasi. Jokios piniginės lėšos už faktiškai 4 977,61 kv. m. didesnį parduodamą patalpų plotą nėra numatytos, kitaip tariant teisiškai neįregistruotas, bet realiai egzistuojantis 4 977,61 kv. m. plotas perleidžiamas neatlygintinai, t. y. dovanojamas. Toks sprendimas niekaip negali būti suderinamas su kreditorių interesais, ĮBĮ numatytais tikslais bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.
1.4. Egzistuoja interesų konfliktas tarp hipotekos ir ne hipotekos kreditorių. Hipoteka įkeistas 9 827,37 kv. m. plotas patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Likęs 4 977,61 kv. m. plotas nėra įkeistas ir už jį gautos piniginės lėšos turi būti skirstomos visiems bendrovės kreditoriams ĮBĮ nustatyta tvarka. Šiuo atveju, visos piniginės lėšos gautos iš minėtų patalpų pardavimo bus nukreiptos atsiskaitymui tik su hipotekos kreditoriais, nepriklausomai nuo to, kad dalis 4 977,61 kv. m. ploto patalpų nėra įkeista. Taigi tai akivaizdžiai pažeidžia likusių (ne hipotekos) kreditorių teises ir teisėtus interesus, nepagrįstai ir neteisėtai sukuriant hipotekos kreditoriams pranašumą prieš likusius (ne hipotekos) kreditorius.
2. Bankrutavusi UAB „VICUS“, atstovaujama bankroto administratoriaus J. V., pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjos UAB „Parama verslui“ skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir priteisti 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Šiai dienai faktinis patalpų plotas nėra žinomas ir negali būti nustatytas neatlikus patalpų kadastrinių matavimų. Pareiškėja nepagrįstai skunde teigia, kad patalpų plotas yra padidėjęs 4 977,61 kv. m. Bankroto administratorius yra nurodęs, kad faktinis patalpų plotas skiriasi nuo kadastriniuose matavimuose užfiksuoto patalpų ploto ir faktiškai šis plotas yra didesnis, tačiau nustatyti, kokiu mastu didesnis, reikalinga atlikti patalpų kadastrinius matavimus. Šiuo atveju nustatant patalpų pardavimo kainą, buvo atsižvelgta į aplinkybę, kad patalpos buvo rekonstruotos ir yra galimai didesnio ploto nei įregistruota nekilnojamojo turto registre. Ši aplinkybė yra skelbiama ir kreditorių susirinkimuose bei turto pardavimo varžytinėse.
2.2. Bankroto administratorius tarp perduotų dokumentų nerado jokių bankrutavusios UAB „VICUS“ ar bankrutavusios UAB „VKK Investicija“ parengtų patalpų rekonstrukcijos projektų, buvo rasti tik prekybos centro „Kalniečiai“ projektiniai planai (patalpų brėžiniai) be jokios detalesnės projektinės dokumentacijos. Nei viena iš įmonių neturėjo ir neturi patalpų rekonstrukciją leidžiančių dokumentų (leidimų). Be to, šiuo atveju pastato dalyje yra konstatuota ir savavališka statyba, tačiau jos padariniai nėra pašalinti, dėl ko taip pat esant ir atliktai rekonstrukcijai be projektinės dokumentacijos ir rekonstrukciją leidžiančių dokumentų, nėra galimybės atlikti patalpų kadastrinių matavimų. Tokie darbai pareikalautų ne tik didelių piniginių lėšų, kurių abi bankrutavusios įmonės neturi, tačiau ir laiko, kas prieštarautų bankroto proceso tikslams ir neatitiktų viešojo intereso.
2.3. Šiuo metu nėra žinomas faktinis patalpų plotas, tuo tarpu pareiškėja skunde nepagrįstai nurodo, kad patalpų plotas po rekonstrukcijos padidėjo 4 977,61 kv. m., todėl pareiškėjos siūloma alternatyvi turto pardavimo tvarka, pagal kurią 33,62 procentai gautų piniginių lėšų yra priskirta visiems bankrutavusios UAB „VICUS“ kreditoriams proporcingai, nėra pagrįsta. Be to, nors hipoteka įkeistas 9 827,37 kv. m. patalpų plotas, tačiau tai nereiškia, kad likęs, t. y. po patalpų perplanavimo padidėjęs ir neįregistruotas plotas, nėra įkeistas. Faktinis patalpų fizinis pakeitimas, patalpų rekonstrukcija, neturint projektinės dokumentacijos ir rekonstrukciją leidžiančių dokumentų, savaime nekeičia nekilnojamojo daikto teisinės padėties. Jokių duomenų apie šių patalpų padidėjimą, naujų patalpų įregistravimą ar hipotekos sandorių išregistravimą Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota. Net jei patalpų rekonstrukcija būtų atlikta teisėtai, tai nepanaikintų šių patalpų įkeitimo fakto.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Toks specialus įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis). Remiantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.
4. Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi UAB „VICUS“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas J. V., Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 29 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį paliko nepakeistą, nutartis įsiteisėjo 2016 m. liepos 29 d. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartimi patvirtintas UAB „VICUS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėlesnėmis teismo nutartimis buvo patikslintas. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi UAB „VICUS“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
5. Kauno apygardos teismui pateikti duomenys patvirtina, kad 2019 m. gegužės 8 d. įvyko bankrutavusios UAB „VICUS“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo svarstomas šis darbotvarkės klausimas: 1. dėl varžytinėse neparduoto turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo. Kauno apygardos teisme 2019 m. gegužės 22 d. gautas pareiškėjos (kreditorės) UAB „Parama verslui“ skundas dėl bankrutavusios UAB „VICUS“ 2019 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo (reg. Nr. DOK-15405).
Dėl bankrutavusios UAB „VICUS“ 2019 m. gegužės 8 d. įvykusio kreditorių susirinkimo procedūrinės patikros
6. Pagal ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punktą kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo reikalavimus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriams galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. Tokia kreditoriui suteikta teisė reiškia ne tik tai, kad ši teisė įgyvendinama kiekvieno kreditoriaus nuožiūra, bet ir tai, jog turi būti laikomasi šiame įstatyme nustatytų procedūrų, nepažeidžiant bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teisių. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su kreditorių susirinkimo nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Be to, teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismine tvarka turi ne tik kreditoriai, bet ir kiti suinteresuoti asmenys (pvz., bankroto administratorius, įmonės savininkas, tretieji asmenys, iš jų ir akcininkai) (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-149/2006; 2008 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-207/2008; 2008 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-771/2008; 2013 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1340/2013).
7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014).
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad bankrutavusios UAB „VICUS“ kreditorių susirinkime, vykusiame 2019 m. gegužės 8 d., pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl varžytinėse neparduoto turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo. Šiame kreditorių susirinkime dalyvavo 95,425 procentai visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos turintys kreditoriai. „Už“ priimtą nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu projektą balsavo kreditoriai, turintys 54,118 procentus balsų, „prieš“ balsavusių nebuvo, t. y. nutarimas priimtas balsų dauguma. Taigi kreditorių susirinkimo nutarimas pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtas nepažeidžiant kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos. Nei pareiškėja, nei bankroto administratorė taip pat nenurodė jokių kreditorių susirinkimo sušaukimo ar nutarimo priėmimo tvarkos pažeidimų. Darytina išvada, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.
9. Kadangi bankrutavusios UAB „VICUS“ 2019 m. gegužės 8 d. įvykusio kreditorių susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarkos pažeidimų nenustatyta, tokių pažeidimų nenurodo nei pareiškėja, nei bankroto administratorė, todėl toliau spręstina dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bankrutavusios UAB „VICUS“ 2019 m. gegužės 8 d. įvykusio kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo vertinimo
10. Pirmuoju darbotvarkės klausimu svarstyta dėl varžytinėse neparduoto turto sumažintų pardavimo kainų patvirtinimo ir pardavimo tvarkos nustatymo ir nutarta:
10.1. Bankrutavusiai UAB „VICUS“ ir bankrutavusiai UAB „VKK investicija“ priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pardavinėti komplekse iš varžytynių 2014 m. gruodžio 23 d. LRV nutarimo Nr. 1475 su vėlesniais pakeitimais nustatyta tvarka. Septintosioms varžytynėms patvirtinti sumažintą pardavimo kainą 1 959 200,00 Eur sumai. Nustatyti varžytynėse 10 000,00 Eur turto kainos didinimo intervalą.
10.2. Varžytinių skelbime papildomai paskelbti informaciją, kad parduodamų patalpų kadastriniuose matavimuose užfiksuotas ir patalpų faktinis plotas skiriasi (patalpų faktinis plotas yra didesnis) dėl esminio patalpų perplanavimo, po kurio kadastriniai matavimai nebuvo patikslinti. Pirkėjas, įsigydamas nurodytas patalpas, įsigyja visą faktiškai (duomenys neskelbtini) esančių patalpų (pastato, išskyrus patalpas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, t. y. taip pat ir faktiškai egzistuojančias patalpas, kurios kadastriniuose matavimuose neužfiksuotos.
10.3. Varžytynių skelbime papildomai paskelbti informaciją, kad pirkėjas perima prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), šiaurinės sienos pastatyto 3,60 m pločio, 6,00 m ilgio, 4,30 m aukščio priestato ir prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vakarinės sienos pastatyto 5,90 m pločio, 22,80 m ilgio, 10,50 m aukščio priestato statytojo UAB „VKK investicija“ teises ir pareigas tiek, kiek tai susiję su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2012 m. liepos 4 d. reikalavimu Nr. REI-20-120704-00054 pašalinti savavališkos statybos padarinius.
10.4. Nustatyti, kad patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytynių vykdo bankrutavusios UAB „VICUS“ administratorius, gavęs bankrutavusios UAB „VKK investicija“ kreditorių susirinkimo leidimą.
10.5. Bankrutavusios UAB „VKK Investicija“ tenkanti pardavimo kainos dalis bus paskaičiuota proporcingai bankrutavusios UAB „VKK Investicija“ priklausančių patalpų kainos daliai. Bankrutavusios UAB „VKK Investicija“ tenkinti pardavimo kainos dalis pervedama į bankroto administratoriaus nurodytą bankrutavusios UAB „VKK Investicija“ sąskaitą ne vėliau kaip per 2 (dvi) darbo dienas nuo piniginių lėšų gavimo.
11. Pareiškėja UAB „Parama verslui“, teigia, kad šis pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas turi būti panaikintas, nes pažeidžia kreditorių interesus, prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Pareiškėja teigia, kad pardavinėjamų patalpų plotas yra faktiškai didesnis nei yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl neatlikus kadastrinių matavimų ir pardavus patalpas kreditoriai patirtų žalą, nes dalis patalpų būtų parduota neatlygintinai. Be to, pardavus patalpas visos gautos lėšos būtų paskirstytos tik hipotekos kreditoriams, nors likęs padidėjęs plotas yra neįkeistas hipoteka. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjos skundo argumentais dėl žemiau šioje nutartyje nurodytų motyvų.
12. Įstatymai ir juos įgyvendinantieji teisės aktai bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų detaliai nereglamentuoja. Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedūroms, kreditorių susirinkimas priima nutarimą dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, šiuo nutarimu turi būti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Kaip minėta, nustatyti parduodamo įkeisto turto kainą ir pardavimo tvarką teisės aktais pavesta kreditorių susirinkimui, t. y. patiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurie labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausią įmanomą kainą ir savo kreditorinių reikalavimų kuo didesniu patenkinimu. Taigi, svarbiausias vaidmuo aptariamais klausimais tenka kreditorių susirinkimui, kurio nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011).
13. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas iš esmės negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinės turto pardavimo kainos. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyviąsias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-313/2017).
14. Teismas, įvertinęs 2019 m. gegužės 8 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu nustatytą turto pardavimo tvarką ir kainą, nenustatė, kad ji prieštarautų materialinės teisės normoms ar viešajam interesui, todėl nėra pagrindo teigti, kad nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina pažeidžia kreditorių interesus ar teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Pažymėtina, kad vykusių bankrutavusios UAB „VICUS“ kreditorių susirinkimo metu jau ne pirmą kartą yra sprendžiamas klausimas dėl bankrutavusiai UAB „VICUS“ priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Visais kartais iš esmės buvo tvirtinama ta pati turto pardavimo tvarka, tik mažinama jo pardavimo kaina, nes turto vis nepavyksta parduoti. UAB „VICUS“ bankroto bylos duomenys patvirtina ir tai, kad jau po 2019 m. gegužės 8 d. įvykusio kreditorių susirinkimo, kurio metu ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas, 2019 m. liepos 2 d. buvo sušauktas kitas kreditorių susirinkimas, kurio metu taip pat buvo spręsta dėl bankrutavusiai UAB „VICUS“ priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Šio kreditorių susirinkimo metu yra priimtas iš esmės toks pats kreditorių susirinkimo nutarimas, kaip ir skundžiamas, t. y. sumažinta tik pardavimo kaina. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad iš varžytinių pardavinėjamo bankrutavusiai UAB „VICUS“ nuosavybės teise priklausančio turto plotas iš esmės skiriasi nuo kadastriniuose matavimuose užfiksuoto (faktinis plotas yra didesnis), teismo vertinimu, pareiškėjai nepateikus priešingų įrodymų, nereiškia, jog skundžiamu nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina yra per maža ir neatitinka faktinio viso patalpų ploto vertės.
15. Jau minėta, kad turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymas yra priskiriamas kreditorių susirinkimo kompetencijai. Šiuo atveju kreditorių balsų dauguma (54,118 procentais) nuspręsta patvirtinti ginčijamą bankrutavusiai UAB „VICUS“ nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo tvarką ir kainą. Balsavimui buvo pateiktas ne tik patvirtinto turto pardavimo kainos ir tvarkos pasiūlymas, bet ir bankroto administratoriaus, taip pat pareiškėjos UAB „Parama verslui“ pasiūlymas, tačiau kreditoriai už juos nebalsavo. Teismo vertinimu, kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas atspindi kreditorių daugumos nuomonę, neprieštarauja viešajai tvarkai, kreditorių interesams, nes užtikrina kreditorių teisę į greitesnį ir ekonomiškesnį bankroto procesą.
16. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, nėra sprendžiamas klausimas dėl už parduotą turtą gautų lėšų paskirstymo kreditoriams tvarkos. Skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatyta tik procentinė gautų lėšų pasiskirstymo tarp bankrutavusios UAB „VICUS“ ir bankrutavusios UAB „VKK investicija“ apskaičiavimo tvarka, tačiau dėl lėšų paskirstymo kreditoriams nespręsta. Taigi, dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su gautų už parduotą turtą lėšų paskirstymu kreditoriams, teismas nepasisako ir jų nevertina.
17. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad turtas, dėl kurio pardavimo tvarkos ir kainos spręsta 2019 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo metu, priklauso ne tik bankrutavusiai UAB „VICUS“, bet ir bankrutavusiai UAB „VKK Investicija“. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo žinioje yra UAB „VKK Investicija“ bankroto byla, kurios metu analogiškai yra sprendžiami ir to paties ginčo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo klausimai, t. y. ginčo turto pardavimo procedūros vykdomos lygiagrečiai abejose bankroto bylose ir yra viena su kita tarpusavyje susijusios (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Bankroto administratoriaus į bylą pateiktas 2019 m. gegužės 10 d. įvykusio bankrutavusios UAB „VKK Investicija“ kreditorių susirinkimo protokolas, patvirtina aplinkybę, kad antruoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas analogiško turinio nutarimas, dėl kurio teisėtumo ir pagrįstumo UAB „Parama verslui“ taip pat yra pateikusi skundą UAB „VKK Investicija“ bankroto byloje. UAB „Parama verslui“ yra tiek bankrutavusios UAB „VKK Investicija“, tiek ir bankrutavusios UAB „VICUS“ kreditorė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-3402-640/2019, UAB „Parama verslui“ skundą dėl 2019 m. gegužės 10 d. kreditorių susirinkimo metu antruoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo panaikinimo atmetė. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. liepos 4 d. Šios aplinkybės tik patvirtinta teismo poziciją, kad kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas yra teisėtas ir jo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
18. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta bei įvertinus bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad deklaratyvūs pareiškėjos teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo tvarka ir kaina nėra pagrįsta ir pažeidžia kreditorių teises bei teisėtus interesus, teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principus (CPK 17, 178, 185 straipsnis), todėl pareiškėjos UAB „Parama verslui“ skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Netenkinus pareiškėjos UAB „Parama verslui“ skundo dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, yra pagrindas bankrutavusios UAB „VICUS“ naudai priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bankrutavusi UAB „VICUS“ į bylą yra pateikusi įrodymus, jog už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą turėjo 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.16 punktu, sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius (970,30 (2018 m. ketvirtas ketvirtinis) x 0,4 = 388,12 Eur), todėl yra mažintinos iki 388,12 Eur ir ši suma yra priteistina iš pareiškėjos UAB „Parama verslui“ bankrutavusios UAB „VICUS“ naudai (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 1 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24, 36 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Parama verslui“ skundo dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VICUS“ 2019 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto pirmuoju darbotvarkės klausimu, panaikinimo netenkinti.
Iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Parama verslui“, a. j. k. (duomenys neskelbtini), bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VICUS“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 388,12 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Šios nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai ir bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VICUS“ bankroto administratoriui, pavedant jam su šia nutartimi supažindinti įmonės kreditorius.
Ši nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Egidijus Tamašauskas