Baudžiamoji byla Nr. 1-2312-954/2014

Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00842-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.7.2.4.; 1.2.27.5.; 2.10.2.7. ; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014  m. rugpjūčio 1 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Vaidai Banišauskienei, Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiems K. V., R. B., A. V., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, nesimokantis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

1) 2008-10-17 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. 15 parų arešto bausme;

2) 2009-02-23 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 1 d. - areštu 30 (trisdešimčiai) parų; BK 63 str. 9 d. pagrindu paskirtą bausmę subendrinus su 2008-10-17 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė - 45 paros arešto,

3) 2009-11-25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. (keturi nusikaltimai), vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirtas bausmes subendrinus su 2009-02-23 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 (du) metai ir 6 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 92 str., paskirtos bausmės vykdymą atidedant 3 metams, skiriant auklėjamojo poveikio priemones – 80 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų, elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant tęsti mokslą, kol įgis specialybę, arba dirbti, bei nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose,

4) 2010-03-09 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimu, LR BK 64 str. 1,3 d. subendrinus - 1 m. 11 mėn. laisvės atėmimu,

5) 2012-01-05 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-03-09 nuosprendžiu paskirta 2 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2012-01-05. Į bausmės laiką, remiantis BK 63 str. 9 d., įskaičiuota ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtą ir atliktą bausmę. Iš pataisos įstaigos paleistas 2012-11-02 kaip atlikęs laisvės atėmimo bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 290 str. padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

D. V. 2014 m. liepos 14 d. apie 21.00 val., Kaune, Neries krantinėje, priešais 13 namą, priėjęs prie tarnybos metu savo pareigas atliekančių uniformuotų valstybės tarnautojų - policijos pareigūnų – Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės Mobilaus būrio vyr. patrulių K. V., A. V. bei R. B., dirbančių radijo šaukiniu „464“, girdint aplinkiniams asmenims pradėjo šūkauti, rėkauti, keikti juos necenzūriniais žodžiais, o įspėtas dėl netinkamo elgesio nereagavo į įspėjimą ir policijos pareigūnus toliau žemino ir įžeidinėjo necenzūriniais žeminančiais žodžiais, grasino jiems atleidimu iš tarnybos, grasino susidorojimu, vėliau, patalpintas į tarnybinį automobilį, savo nusikalstamą veiką tęsė ir tokiu būdu įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, t.y., padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str.

Kaltinamasis D. V. teisme kaltu prisipažino, sutiko duoti parodymus ir parodė, kad 2014-07-14 vakare, sėdėjo automobilyje Neries krantinėje su draugais, prie jų privažiavo policijos pareigūnai ir jiems nepatiko, kad jie stovi su automobiliu, dėl to iškvietė transporto priemonę, skirtą nutempti automobiliams, kad nutemtų mašiną. Buvo truputį neblaivus, išgėręs buvo nedaug. Pradėjo keiktis nuo to momento, kai pasakė, kad nutems mašiną. Mano, kad mašiną nutempė be priežasties. Neatsimena visų žodžių, kuriuos sakė pareigūnų atžvilgiu, tačiau vartojo necenzūrinius žodžius, gali būti, kad įžeidė juos. Pareigūnai buvo jį įspėję, kad nesikeiktų ir nevartotų necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu. Lauke nesakė, kad su jais susidoros. Keikėsi ir necenzūrinius žodžius vartojo ir būdamas lauke, ir policijos pareigūnų automobilyje. Jaučiasi blogai dėl šio poelgio. Atsiprašo pareigūnų. Gailisi, kad taip padarė. Šiuo metu nedirba, išlaiko tėvai, turi mažametį vaiką. Advokato išlaidas nesutinka apmokėti. Civilinius ieškinius galėtų atlyginti su laiku, nes šiuo metu nedirba.

Be D. V. parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

• nukentėjusiojo K. V. parodymais, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę, kad kai jie sulaikė 2014-07-14 kaltinamąjį, buvo vakaras. Jie sustojo prie kaltinamojo, nes kėlė įtarimą tai, kad juos pamatę išlipo iš automobilio ir nuėjo į šoną. Jie privažiavo, prisistatė ir kaltinamasis pradėjo plūstis, jiems grasinti, kad juos sudegins, sudegins jų mašiną, nutemps jų mašiną. Jo vartoti žodžiai jį įžeidė kaip pareigūną. Aplinkiniai žmonės visi tai girdėjo, buvo nemalonu, to klausytis. Girdėjo buvę aplinkui vaikai 7, praeinantys žmonės kokie 5. Kaltinamasis tuo metu jam nepasirodė, kad buvo neblaivus. Jis buvo perspėtas dėl nusikalstamų veiksmų darymo, prašoma jo tuoj pat jas nutraukti. Jis apie 20 min keikėsi jų atžvilgiu. Kai pradėjo niokoti tarnybinį automobilį jam buvo uždėti antrankiai. Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad toks sumenkinimas atsiliepė reputacijai, motyvacijai dirbti. Labai dažnai negirdi tokių žodžių;
• nukentėjusiojo R. B. parodymais, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę, kad 2014-07-14 vakare, jis su kolegomis ieškojo žalios spalvos Renault Laguna markės automobilio. Taip sutapo, kad tokį patį automobilį pastebėjo aikštelėje važiuojantį atbuline eiga. Privažiavę prie minėto automobilio, pastebėjo, kad tai ne tie patys asmenys. Pamatę juos, jie visi išlipo iš automobilio ir pasuko skirtingomis kryptimis, tai sukėlė įtarimą. Pabendravę su automobilio vairuotoju, išsiaiškino, kad jis neturi teisės vairuoti automobilio, todėl nusprendė nutemti automobilį, paėmė automobilio dokumentus. Vienas iš jaunuolių pradėjo iš karto plūstis necenzūriniais žodžiais, ciniškai replikuoti, kad juos atleis iš darbo, nes jis turi įtakingų giminių ir kad jie pasigailės, kad prie jų privažiavo. Taip pat sakė, kad padegs juos pačius ir automobilį. Iš trijų jaunuolių tik kaltinamasis buvo agresyviai nusiteikęs jų atžvilgiu. Kol laukė atvykstančių kelių policijos pareigūnų, jis visą laiką plūdosi, grasino, todėl jį sulaikė ir uždarė į automobilį, bet jis ten spardėsi, daužėsi, rėkė. Jis atrodė blaivus, nuo jo nesklido alkoholio kvapas. Jį vienareikšmiškai įžeidė jo pasakyti žodžiai ir kaip pareigūną, ir kaip asmenį. Aplink buvo daug žmonių, kurie viską matė. Vyresnio amžiaus moterys jį taip pat drausmino. Kaltinamasis nereagavo į raginimus liautis taip elgiąsis. Civilinis ieškinys pareikštas dėl įžeidimo, pažeminimo, pašiepimo. Mano, pareikšta suma kompensuotų patirtus išgyvenimus.
• nukentėjusiojo A. V. parodymais, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę, kad 2014-07-14 ieškojo žalios spalvos Renault Laguna automobilio, nes patruliuodami pamatė jį išvažiuojantį iš vienos vietos, kur renkasi asmenys linkę daryti nusikaltimus, kur prekiaujama narkotikais. Minėtos spalvos automobilį pastebėjo prie Neries krantinės. Juos pamatę jaunuoliai išlipo iš automobilio ir pasuko skirtingomis kryptimis. Jie prisistatė, paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas neturėjo vairuotojo teisių, dėl tų buvo iškviesti kelių patruliai, kad užfiksuoti administracinės teisės pažeidimą. Automobilio savininkas pradėjo keiktis, plūstis necenzūriniais žodžiais. Tai girdėjo asmenys, kurie ėjo pro šalį, moterys su vaikais. Asmuo vis tiek keikėsi, grasino susidoroti, padegti, atleisti iš tarnybos. Dėl to jį sulaikė ir patalpino į tarnybinį automobilį. Automobilyje jis spardėsi, daužė dureles, todėl buvo išlaipintas, kad negadintų inventoriaus ir pats nesusižalotų. Jam buvo uždėti antrankiai. Pradžioje, kai jis buvo supykęs dėl automobilio transportavimo, žodžiai buvo bendro pobūdžio, kuriais jis išreiškė nepasitenkinimą. Jam paaiškino, kad bus surašytas protokolas dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Supratęs, kad automobilis vis tiek bus nutemtas, tada pradėjo plūstis tiesiogiai. Keikėsi, vartojo žeminančius, ciniškus, nepagarbius žodžius ant jo kaip žmogaus ir kaip pareigūno. Grasino, kad susidoros, atleis iš tarnybos, rinks grupę asmenų, kurie susidoros su juo. Mano, kad grasinimas buvo realus. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, bet asmens judesiai buvo koordinuoti, neatrodė neblaivus. Civilinį ieškinį reiškia 500 Lt neturtinei žalai. Ji pasireiškė tuo, kad jis grasino nužudyti. Be to duomenų bazėje yra, kad jis teistas už nužudymą, dėl to grėsmė reali buvo.

• Kauno apskrities VPK  Kauno m. Santakos PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo V. K. tarnybiniu pranešimu dėl nustatytų nusikalstamos veikos požymių ir galimybės procesą užbaigti pagreitinto proceso tvarka, kuriuo nustatyta, kad D. V. 2014-07-14 apie 21.00 val. Neries kr. Kaune, priešais 13-ą namą, žemino ir įžeidė policijos pareigūnus Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės Mobilaus būrio vyr. patrulį K. V., A. V. bei R. B. (b.l.2-4);
• Kauno apskrities VPK patulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiojo patrulio R. B., vyriausiojo patrulio A. V. ir vyresniojo patrulio K. V. 2014-07-14 tarnybiniuose pranešimuose nurodytos analogiškos aplinkybės, kurias nukentėjusieji nurodė teisiamojo posėdžio metu (b.l.5-7);
• pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 5242  nustatyta, kad 2014-07-15 01.18 val. D. V. nustatytas 0,06 promilių girtumas (b.l.11);
• 2014-07-14 21.15 val. D. V. laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka, 2014-07-15 13.45 val. iš sulaikymo paleistas (b.l.8,10);
• nukentėjusysis A. V. 2014-07-21 pareiškė 500 Lt civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti (b.l.56);
• nukentėjusysis K. V. 2014-07-21 pareiškė 500 Lt civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti (b.l.57);
• nukentėjusysis R. B. 2014-07-21 pareiškė 500 Lt civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti (b.l.58);

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas. Minėtame straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia savo pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimu. Įžeidimas reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas vykdantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Įstatyme nėra numatyta aplinkybių, kurioms esant valstybės tarnautojų ar kitas viešojo administravimo funkcijas atliekančių asmenų įžeidinėjimas galėtų būti pateisinamas. Įžeidimas padaromas kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų vykdymą, būtent tokia situacija ir užfiksuota nagrinėjamoje byloje.

Pagal BK 230 str. 1 d. valstybės tarnautojai yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie, dirbdami ar kitais įstatyme numatytais pagrindais eidami pareigas valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, atlieka valdžios atstovo  funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d., policijos pareigūnas yra Lietuvos  Respublikos pilietis, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą ir turintis viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, todėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausieji patruliai R. B. ir A. V., bei vyresnysis patrulis K. V., kurie buvo įžeisti, teisingai įvardintini kaip viešojo administravimo funkcijas atliekantys pareigūnai.

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo D. V. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 str. sudėtį, nustačius, kad kaltinamasis įžeidė viešojo administravimo funkcijas atliekančius pareigūnus.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad D. V. buvo vartojęs alkoholį, tačiau nustatytas alkoholio kiekis nesudaro pagrindo teigti, kad jis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nukentėjusieji taip pat nurodė, kad kaltinamasis nebuvo girtas, todėl laikytina, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė nenustatyta.

Kaltinamasis D. V. teistas penkis kartus, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b.l.24-42), administracine tvarka baustas (b.l.43), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b.l.20-23), D. V. nedirba, Lietuvos darbo biržoje nėra registruotas (b.l.18,19).

D. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas teistas 5 kartus, teistumui neišnykus, dėl ko darytina išvada, kad D. V. savo tokio elgesio ir nusikalstamo gyvenimo būdo kritiškai nevertina ir teigiamų išvadų iš to nedaro ir nusikalsta, kas rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių. Tai taip pat reiškia, kad D. V. yra recidyvistas BK 27 straipsnio prasme.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad tai reiškia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė skiriama išskirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad tokiu atveju asmuo yra recidyvistas nepriklausomai nuo to, ar teismas tai pripažįsta savo sprendime, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–540/2006, 2K–23/2012, 2K–459/2012).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina savo rūšimi griežčiausia iš BK 290 str. sankcijoje numatytų bausmių – terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 641 str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, augina vieną mažametį vaiką, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus galutinės laisvės atėmimo bausmės, skirtinos D. V. vykdymo, todėl jo atžvilgiu būtų tikslinga ir teisinga taikyti BK 75 str. nuostatas, reglamentuojančias laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą.

Nukentėjusieji A. V., R. B. ir K. V. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinius ieškinius 500 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Civiliniai ieškiniai yra grindžiami aplinkybėmis, kad dėl nusikaltimo patyrė ir iki šiol patiria dvasinius išgyvenimus, pažeminimą daugybės aplinkui nusikaltimo vietoje buvusių asmenų akivaizdoje, akivaizdų jų pasirinktos profesijos negerbimą, ne tik kaip pareigūnų, bet ir kaip žmonių menkinimą, niekinimą, grasinimą susidoroti su jais dėl jų atliekamo darbo (b.l.56-58). Lietuvos Respublikos BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinės žalos apibrėžimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.250 straipsnis, kuriame nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad policijos pareigūnai kovai su nusikalstamumu ir nusikalstamų veikų prevencija, teisės pažeidėjų sulaikymui, nusikaltimo aukų apsaugai yra specialiai ruošiami ir fiziškai, ir psichologiškai. Pastarųjų veika jau paties įstatymų leidėjo siejama su asmeniniu pavojumi. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai A. V., R. B. ir K. V. patyrė emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, kad sumažėjo jų galimybės atlikti tarnybines pareigas, kad nukentėjusiųjų išsakyti neturtinės žalos požymiai keltų grėsmę atliekant jiems profesines funkcijas. Teismo nuomone, sulaikomų teisės pažeidėjų išsakomi necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai policijos pareigūnų atžvilgiu yra normali profesinė pareigūno veiklos rizika, kuriai pastarieji turi būti pasirengę. Tačiau šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis nukentėjusiųjų atžvilgiu vartojo ypatingai užgaulius necenzūrinius žodžius girdint aplink esantiems asmenims bei mažamečiams vaikams, tokiu būdu pažemindamas nukentėjusiuosius kaip pareigūnus bei asmenis. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino, sutiko atlyginti žalą, tačiau taip pat įvertinus aplinkybes, kad jis nedirba, yra išlaikomas tėvų, su drauge augina mažametį vaiką, kurį prižiūri, į nukentėjusiesiems sukeltas pasekmes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nukentėjusiųjų prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas, ir kiekvienam nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina po 300 Lt neturtinei žalai atlyginti. Toks nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo kriterijus, o didesnės neturtinės žalos priteisimas neatitiktų šių kriterijų bei būtų neproporcingas kaltinamojo padarytai žalai nukentėjusiesiems.

Turtui areštas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

2014-07-15 dieną buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2492, kurioje nurodyta, kad Regina Atkočaitienė teikia antrinę pagalbą D. V. baudžiamojoje byloje Nr.24-1-00842-14, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014 m. liepos 15 d. sudaro 60 Lt, kurias prašo priteisti valstybės naudai (b.l.33). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto D. V.. Kaltinamasis D. V. nesutiko sumokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kadangi tokios sumos negali sumokėti, nedirba, turi mažametį vaiką, jį išlaiko tėvai, todėl advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš D. V. nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 273 str., 276 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

n u s p r e n d ž i a :

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 290 str. ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2014-07-14 iki 2014-07-15 (1 diena).

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 7 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant D. V. per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir priteisti iš D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, nukentėjusiesiems A. V., a.k(duomenys neskelbtini) R. B., a.k(duomenys neskelbtini) ir K. V., a.k(duomenys neskelbtini) po 300 Lt (tris šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš D. V. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                              Algirdas Giedraitis