Administracinė byla Nr. eA-2125-415/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-10435-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.1.3

(N)

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

I.

 

1.       Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietis A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 22S163547 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas).

2.       Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos iki 120 mėnesių ir įtraukti perspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos                     36 mėnesius, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

3.       Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

3.1.        Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietis, jau beveik 10 metų teisėtai gyvenantis Lietuvoje. Pareiškėjui 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas įgijo ilgalaikio gyventojo statusą. Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 22S161596, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 54 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Šis sprendimas priimtas remiantis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSD) išvada, kuria yra grindžiamas ir šioje byloje skundžiamas Migracijos departamento sprendimas.

3.2.       Pareiškėjas sukūręs sėkmingai veikiantį verslą Lietuvoje, jis yra įmonės (duomenys neskelbtini) akcininkas ir direktorius. Pareiškėjo tėvai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kartu su šeima iš (duomenys neskelbtini) išvyko (duomenys neskelbtini), kai po (duomenys neskelbtini) parlamento ir prezidento rinkimų suprato, kad (duomenys neskelbtini) įsitvirtinęs pavojingas ir neperspektyvus autoritarinis režimas. Šiuo metu pareiškėjo sutuoktinė, sutuoktinės dukra, anūkas ir pareiškėjo sūnus gyvena (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pardavė jam priklausiusių (duomenys neskelbtini) įmonių akcijas ir kasmet vis labiau siekia atsiriboti nuo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo (duomenys neskelbtini) aktyviai teikia finansinę paramą (duomenys neskelbtini) kariuomenę remiantiems fondams, o taip pat aiškiai deklaruoja nepritarimą (duomenys neskelbtini).

3.3.       Migracijos departamento Sprendimas ir VSD išvada neatitinka faktinių aplinkybių. VSD siūlė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką tik 5 metams, o Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 10 metų. Prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, Migracijos departamentas nesuteikė pareiškėjui galimybės išreikšti savo pozicijos, pateikti paaiškinimus, tokiais savo veiksmais pažeisdamas pareiškėjo teisę būti išklausytam, o Sprendimą priėmė neįvertinęs nagrinėjamai situacijai svarbių aplinkybių.

3.4.       Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) nustato pavyzdinius kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, ir jų vertinimo tvarką, taip pat, apibrėžia šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio. Nors VSD išvadoje nurodė, kad pareiškėjui turėtų būti nustatomas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas, Migracijos departamentas, privalėdamas į jį atsižvelgti, to nepadarė ir savo iniciatyva, nenurodęs jokių papildomų argumentų ir aplinkybių, sudarančių pagrindą nesivadovauti VSD siūlymu, nustatė pareiškėjui 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą. Šis terminas yra neproporcingas ir neadekvatus, todėl atsakovas nepagrįstai, nesant jokio faktinio pagrindo, nustatė būtent tokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

3.5.       Pareiškėjui pritaikytas 3 metų draudimo atvykti ir apsigyventi kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno Acquis, teritorijoje, daro neigiamą įtaką pareiškėjo verslui, kadangi dėl nustatytų ribojimų, jis negali vykti į verslo susitikimus, kurie vyksta Šengeno valstybėse, o tai užkerta kelią pareiškėjui plėtoti prekybą su šiose šalyse esančiomis bendrovėmis. Kadangi pareiškėjas yra ekonomiškai aktyvus, bendradarbiaujantis su Europos bendrovėmis ir jau daugelį metų laisvai keliaujantis po Europos valstybes, toks ribojimas sukelia jam sunkius padarinius, todėl šis ribojimas nėra proporcingas siekiamam tikslui. Be to, visi pareiškėjo artimieji gyvena Šengeno valstybėse, todėl yra užkertamas kelias pareiškėjui bendrauti ir susitikti su savo šeimos nariais ir artimaisiais.

4.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5.       Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

5.1.        Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 30 d. gavo VSD išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui dėl jo ryšių su (duomenys neskelbtini) ir joje vykdyta veikla. Šioje išvadoje pažymima, kad pareiškėjas yra susijęs su įmonėmis (duomenys neskelbtini), vykdančiomis (duomenys neskelbtini) karinių, teisėsaugos ir žvalgybos institucijų užsakymus. Pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis turi ryšių su (duomenys neskelbtini) karinėmis, teisėsaugos, žvalgybos institucijomis, tiekdamas dvejopos paskirties įrangą (duomenys neskelbtini) karinėms ir žvalgybos tarnybų reikmėms, remia (duomenys neskelbtini) režimą ir jo vykdomą karą prieš suverenią (duomenys neskelbtini) valstybę. Dėl nurodytų priežasčių, Migracijos departamentas priėmė skundžiamą sprendimą.

5.2.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1642-1047/2023, kuria įvertino, kad pareiškėjas pagrįstai laikomas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui ir VSD išvada yra pagrįsta, todėl pagrįstai konstatuota, kad surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais.

5.3.       Pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 punktą, užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nustatomas 10 metų draudimo atvykti laikotarpis. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, pagal Kriterijų vertinimo tvarkos 38.3 punktą pareiškėjui buvo nustatytas 10 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis. Šis laikotarpis yra proporcingas, atitinka Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Šių išvadų nekeičia aplinkybės, kad pareiškėjas turi verslą ir gyvenamąją vietą Lietuvoje, tai, kad pareiškėjo artimieji gyvena (duomenys neskelbtini), nes tai nėra svarbiau už valstybės interesą, kad Lietuvoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.

6.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

7.1.        Migracijos departamento sprendimai priimti pagal kompetenciją, vadovaujantis galiojančiais Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti, priimti įvertinus visus turimus duomenis apie pareiškėją ir jo ryšius su (duomenys neskelbtini), proporcingi ir atitinkantys šalies nacionalinio saugumo interesus.

7.2.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atliko individualų vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui ir nustatė, kad pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas turi ryšių su (duomenys neskelbtini) karinėmis, teisėsaugos, žvalgybos institucijomis, tiekdamas dvejopos paskirties įrangą (duomenys neskelbtini) karinėms ir žvalgybos tarnybų reikmėms remia (duomenys neskelbtini) režimą ir jo vykdomą karą prieš suverenią (duomenys neskelbtini) valstybę. Pareiškėjas yra susijęs su įmonėmis (duomenys neskelbtini), vykdančiomis (duomenys neskelbtini) karinių, teisėsaugos ir žvalgybos institucijų – (duomenys neskelbtini) gynybos ministerijos, karinių pajėgų, (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerijos, (duomenys neskelbtini) saugumo tarnybos užsakymus. Nustatyta, kad pareiškėjas per Lietuvoje veikiančias bendroves dalyvauja organizuojant Vakarų šalyse pagamintos įrangos eksportą šių įmonių (duomenys neskelbtini) reikmėms. Pareiškėjas tokiais savo veiksmais prisideda prie (duomenys neskelbtini) karinės galios, karinių, teisėsaugos ir žvalgybos institucijų aprūpinimo ir stiprinimo.  

 

II.

 

8.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 22 d. sprendimu patenkino iš dalies pareiškėjo A. L skundą, panaikino Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 22S163547 dalį, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 120 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos, nustatydamas, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimo Nr. 22S163547 priėmimo dienos, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

9.       Teismas nustatė, kad klausimas dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui jau buvo išspręstas kitoje administracinėje byloje Nr. eI2-2495-1064/2023 ir sprendimas šioje byloje yra įsiteisėjęs, todėl nėra pagrindo iš naujo vertinti pareiškėjo keliamos grėsmės ir VSD bei Migracijos departamento išvadų šiuo klausimu.

10.       Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodyta, kokios konkrečiai pareiškėjo, kaip akcininko, teisės negali būti įgyvendinamos nuotoliniu būdu arba per atstovą. Be to, tam tikri nepatogumai, jeigu tokių ir būtų, negalėtų nusverti dėl pareiškėjo buvimo Lietuvoje galinčios kilti grėsmės valstybės saugumui. Teismas, vertindamas draudimo atvykti į Lietuvą terminą, apžvelgė Įstatymo 133 straipsnio nuostatas ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju faktinis pagrindas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką buvo jo keliama grėsmė valstybės saugumui, todėl Migracijos departamentas pagrįstai taikė Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, leidžiančią nustatyti ir ilgesnį nei 5 metų draudimo laikotarpį. Migracijos departamentas taikė Kriterijų 38.3 punktą, kuriame šeiminių ryšių su Lietuva neturinčiam asmeniui, kuris gali kelti grėsmę nacionaliniam saugumui, gali būti taikomas 10 metų draudimo atvykti terminas. Taigi faktiškai ilgesnį nei 5 metų draudimo atvykti terminą lėmė tai, kad pareiškėjas Lietuvoje neturi šeiminių ryšių, o pareiškėjo keliamos grėsmės pobūdis ir laipsnis, nustatant ilgesnį nei VSD rekomendavo laikotarpį, nebuvo vertinamas. Teismas nustatęs, kad Sprendime nėra nurodytos individualios su pareiškėju susijusios aplinkybės, kurios būtų kitokios, nei nustatytos VSD išvadoje, vertino, kad ši Sprendimo dalis nėra motyvuota. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad VSD siūlė taikyti 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, į tai, kad nėra išskirtinių aplinkybių, patvirtinančių didesnę pareiškėjo keliamą grėsmę, sprendė, kad nustatytas 10 metų draudimo atvykti terminas yra neproporcingas grėsmei, dėl kurios šis draudimas yra nustatytas, o protingumo ir teisingumo kriterijus atitiktų 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas. Dėl nurodytų priežasčių, teismas panaikino šią Migracijos departamento Sprendimo dalį, nustatydamas 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

11.       Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju yra priimtas kompetentingos institucijos sprendimas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką. Byloje nenustatytos, ir pareiškėjas neįrodinėjo, kad egzistuoja išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą neįvesti perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl sutuoktinės, sūnaus ir tėvų gyvenimo (duomenys neskelbtini) taip pat nesudaro pagrindo neįvesti perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą. Pareiškėjo argumentai, kad perspėjimo įvedimas į Šengeno informacinę sistemą sutrukdys pareiškėjo verslui ir šeiminiams ryšiams, nepagrįsti objektyviais įrodymais, taip pat, nėra nustatyta, kad pareiškėjas su šeimos nariais negalėtų susitikti šalyse, nepriklausančiose Šengeno sistemai. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Sprendimo dalį dėl perspėjimo įvedimo į Šengeno informacinę sistemą.

 

III.

 

12.       Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą, panaikinant Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 22S163547. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje, o bylos medžiagą pripažinti nevieša bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.       Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas, pažeidžiant Europos Sąjungos teisės normas ir proporcingumo principą, nukrypstant nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos.

13.2.       Iš pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo turinio matyti, kad spręsdamas dėl draudimo atvykti į Lietuvą termino, teismas vadovavosi tik Įstatymo bei Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatomis. Teismas visiškai nesirėmė ir neatsižvelgė į šiai bylai taikytinus Europos Sąjungos teisės aktus ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus dėl draudimo atvykti termino nustatymo, nors pareiškėjo atstovai citavo teismo posėdyje Europos sąjungos teisės normas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus ir prašė teismo į jas atsižvelgti, priimant galutinį procesinį sprendimą. Teismas, nenustatęs rimtos ir šiuo metu egzistuojančios grėsmės valstybės saugumui, turėjo įsivertinti, ar šiuo atveju egzistuoja pareiškėjo situaciją lengvinančios arba sunkinančios aplinkybės ir priklausomai nuo to nustatyti draudimo atvykti terminą. Šiuo atveju nėra nei vienos pareiškėjo situaciją sunkinančios aplinkybės ir egzistuoja bent kelios pareiškėjo situaciją lengvinančios aplinkybės, todėl teismas turėjo panaikinti arba sumažinti draudimo atvykti terminą iki 1 metų.

13.3.       Pareiškėjo atvejis neatitinka jokių SIS II reglamento nuostatų, kuriomis teismas grindė savo sprendimą dėl įspėjimo į SIS sistemą įvedimo būtinumo. SIS II reglamento nuostatos valstybės narės galimybę įvesti perspėjimą į SIS sistemą sieja su griežtu proporcingumo principo laikymusi, be to, tokį perspėjimą valstybė narė gali įvesti tik nustačiusi, kad atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus. Pareiškėjas nėra kaltinamas ar nuteistas už teroristinio pobūdžio nusikaltimą. Pareiškėjas niekada nepažeidė atvykimo tvarkos į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje. Reglamentas neleidžia įtraukti asmens į SIS informacinę sistemą tik dėl to, kad institucijos ar teismo nuomone, egzistuoja grėsmė, jog asmuo ateityje gali mėginti piktnaudžiauti atvykimo į šalį taisyklėmis. Taigi pareiškėjas neatitinka SIS II reglamente įtvirtintų pagrindų, kuriems esant, valstybė narė galėtų įtaukti tokį įspėjimą į SIS informacinę sistemą.

13.4.       Pareiškėjo turimais duomenimis, Migracijos departamentas šiuo metu nebetaiko šios sankcijos (perspėjimo įtraukimo į SIS informacinę sistemą) asmenims, kuriems panaikinamas leidimas gyventi dėl jų grėsmės valstybės saugumui. Teismo posėdyje atsakovas negalėjo paaiškinti, kodėl pareiškėjui taikoma ši sankcija, taip pat, kuo pareiškėjo situacija skiriasi nuo tų užsieniečių, kuriems šios sankcijos nebetaikomos.

13.5.       Sprendimas įtraukti pareiškėją į SIS informacinę sistemą 3 metams yra neproporcingas ir užkerta pareiškėjo galimybę bendrauti ir susitikti su artimaisiais, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) . Teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjo šeimos gyvenimas ir bendravimas su artimaisiais vyko tik (duomenys neskelbtini), todėl Migracijos departamento sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

14.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15.       Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine ir neskundžiama 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1642-1047/2023 pripažino, kad VSD surinkti įrodymai sudarė pakankamą pagrindą išvadai apie pareiškėjo ryšius, taip pat veiklą, galinčią kelti grėsmę valstybės saugumui, o atsakovas, gavęs VSD išvadą, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

15.2.       Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad Migracijos departamentas kurį laiką netaiko sankcijos – perspėjimo įtraukimo į SIS informacinę sistemą asmenims, kuriems panaikinamas leidimas gyventi dėl jų grėsmės valstybės saugumui. Pareiškėjas nepateikė nei vieno pavyzdžio, kuriuo remiantis būtų galima spręsti, kad asmuo pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui dėl savo ryšių su (duomenys neskelbtini), nebūtų įtrauktas į SIS informacinę sistemą. Nagrinėjamu atveju buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės, bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, o draudimas atvykti yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą.

15.3.       Nagrinėjamu atveju pakanka pagrįstai manyti, kad pareiškėjo ryšiai su (duomenys neskelbtini) veikiančiomis įmonėmis, kurios yra susijusios su (duomenys neskelbtini) valstybiniais subjektais, saugumo tarnybomis, gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Lietuva neturi jai teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka šalies nacionalinių interesų.

16.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1.       Pareiškėjas nenurodė pirmosios instancijos teismui jokių argumentų, paneigiančių skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino galiojančius Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus ir priėmė teisėtą, pagrįstą ir nacionalinio saugumo interesus atitinkantį sprendimą.

17.2.       VSD pareiškėjo vertinimą grindė visa turima informacija apie pareiškėjo ryšius su (duomenys neskelbtini) bei šioje šalyje vykdomą veiklą, taip pat, įvertinęs tai, kad (duomenys neskelbtini) pradėjus karą prieš (duomenys neskelbtini) pasikeitė saugumo situacija regione ir grėsmė valstybės saugumui išaugo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką pažeidžia pareiškėjo teises.

17.3.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kai draudimas atvykti ir apsigyventi šalyje yra susijęs su nacionaliniu saugumu, yra įvedamas perspėjimas į SIS informacinę sistemą ir tik išimtiniais atvejais valstybė narė galėtų neįvesti tokio perspėjimo.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

IV.

 

18.       Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos nuostatos.

19.        Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 37 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1 p.), taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2 p.). To paties teisės akto 38.3 punkte įtvirtinta, kad šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomas 10 metų atvykti draudimo laikotarpis.

20.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-1642-1047/2023, pripažino, kad VSD surinkti įrodymai sudarė pakankamą pagrindą išvadai apie pareiškėjo ryšius, taip pat veiklą, galinčią kelti grėsmę valstybės saugumui, o atsakovas, gavęs VSD išvadą apie tai, privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimą, kuriuo paliktas nepakeistas Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 22S161596.

21.       Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas kurį laiką netaiko sankcijos (ribojimo) – įtraukimo į SIS informacinę sistemą asmenims, kuriems panaikinamas leidimas gyventi dėl jų grėsmės valstybės saugumui, tačiau byloje nenustatyta atvejų, kai tokie ribojimai netaikomi asmenims, pripažintiems keliančiais grėsmę valstybės saugumui dėl savo ryšių su (duomenys neskelbtini).

22.       Nagrinėjamu atveju buvo įvertintos visos su pareiškėju susijusios aplinkybės bei nustatyta, kad pareiškėjo keliama grėsmė gali būti susijusi su didesnės visuomenės dalies interesų pažeidimu, todėl draudimas atvykti yra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą.

23.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

24.       Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.). Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą  (ABTĮ 40 str. 1 d.).

25.       Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje, o bylos medžiagą pripažinti nevieša. Pažymėtina, kad klausimą dėl šios bylos nagrinėjimo neviešame teismo posėdyje ir bylos medžiagos pripažinimo nevieša yra išsprendęs pirmosios instancijos teismas                           2023 m. gegužės 29 d. nutartimi, todėl nėra pagrindo pakartotinai spręsti šį klausimą.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

nutaria:

 

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

Teisėjai                Artūras Drigotas

 

                Gintaras Kryževičius

 

                Dainius Raižys