Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-94-507/2016

                                                                      Teisminio proceso Nr. 4-68-3-19200-2015-1 

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                      2.5;

                                                                      2.1.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Fedosiuko, Vytauto Masioko ir pranešėjo Gintaro Godos,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės Ingos Žilienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla R. M. nutraukta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarimu R. M. pagal ATPK 997 straipsnio 1 dalį nubausta 57 Eur bauda už tai, kad 2015 m. lapkričio 16 d., būdama įgaliota, eidama bendrųjų reikalų direktorės pareigas UAB „V.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: Vilnius, (duomenys neskelbtini)), nevykdė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) teisėtų nurodymų energetikos kainodaros srityje:

2015 m. lapkričio 16 d. tikrinimo komisijos narių vizito metu nepateikė visų patikrinimui atlikti būtinų dokumentų bei kitos informacijos, susijusios su UAB „V.“ vykdoma reguliuojama veikla, t. y. Komisijos raštuose Nr. R2-(T-3467 ir R2-(Š)-3480 nurodytos informacijos. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 366 straipsnį, Komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 „Dėl Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 31, 36.3 ir 63 punktų nuostatas.

2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimu panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarimas ir R. M. administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. liepos 4 d. nutartimi priimtas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prašymas ir atnaujinta R. M. administracinio teisės pažeidimo byla.

4. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkė Inga Žilienė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 25 d.

4.1. Pareiškėja nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių materialiosios teisės pažeidimų, turėjusių įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, nes neišdėstė išsamių motyvų, netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, visapusiškai ir objektyviai neįvertino visų bylos aplinkybių, taip nesilaikė ATPK 248 ir 286 straipsnių reikalavimų, be to, nepasisakė dėl esminių Komisijos atsiliepime (raštas Nr. R2-(T)-1274) išdėstytų aplinkybių, tai neatitinka teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A575-890/2011 ir kt.).

4.2. Pareiškėja teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškina teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias informacijos pateikimo terminą, pranešimų apie planinį patikrinimą ir atvykimą į tikrinamos energetikos įmonės patalpą terminus, nepagrįstai tapatina šiuos terminus ir juos reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnyje reglamentuojami ūkio subjektų veiklos patikrinimai; šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad priežiūrą atliekantis subjektas, prieš pradėdamas ūkio subjekto veiklos planinį patikrinimą, likus ne mažiau kaip dešimt darbo dienų, privalo ūkio subjektą raštu arba elektroniniu būdu informuoti apie numatomą vykdyti patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, terminą, dalyką ir pateikti preliminarų dokumentų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti priežiūrą atliekančiam subjektui, sąrašą. Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo 23 punkte įtvirtinta, kad Komisijos įgaliotas darbuotojas, likus ne mažiau kaip dešimt darbo dienų iki planinio patikrinimo pradžios, raštu informuoja ūkio subjektą, pateikdamas jam pranešimą apie priimtą sprendimą atlikti planinį patikrinimą, kuriame nurodo patikrinimo atlikimo pagrindą, pradžios ir pabaigos datas, dalyką, preliminarų dokumentų, kuriuos ūkio subjektas privalės pateikti Komisijos įgaliotiems darbuotojams, sąrašą ir šių dokumentų pateikimo terminą. Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkte numatyta informacijos teikimo valstybės ir savivaldybių institucijoms tvarka, įtvirtinta licencijos turėtojo pareiga teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti. Šilumos tiekėjas privalo pateikti reikalaujamą informaciją per dešimt darbo dienų nuo reikalavimo gavimo, jeigu nėra pagrįstų priežasčių, dėl kurių nustatomas ilgesnis terminas. Pasak pareiškėjos, Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 6 dalyje bei Aprašo 23 punkte nustatytas terminas negali būti tapatinamas su Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkte nustatytu informacijos pateikimo terminu, nes šios teisės normos reglamentuoja skirtingas situacijas.

4.3. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 6 dalyje ir Aprašo 23 punkte nustatytas pranešimo apie planuojamą planinį patikrinimą terminas nėra susijęs su nagrinėjama byla, kurioje sprendžiama tik dėl R. M. surašyto pažeidimo protokolo pagrįstumo ir pranešimo apie atvykimą į UAB „V.“ patalpas tinkamumo, ir nėra vertinamas planinio patikrinimo teisėtumas, procedūrų laikymasis ir kt. Visgi Komisija laikėsi nustatytų procedūrų ir terminų. Komisijos pirmininkas 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 01-84 patvirtino Komisijos energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų 2015 metais planą, kuriame buvo numatyta nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. birželio 7 d. atlikti UAB „V.“ veiklos planinį patikrinimą; planas 2014 m. lapkričio 20 d. buvo paskelbtas Komisijos tinklalapyje. Apie patikrinimą UAB „V.“ buvo informuota 2014 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. R2-(Š)-3087, kuriame taip pat buvo pranešta, kad patikrinimui Komisija planuoja pasitelkti išorės audito įmonę. Komisijos pirmininko 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. O1-11 planas buvo pakeistas, numatant patikrinimą atlikti nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 31 d.; apie tai paskelbta Komisijos tinklalapyje. UAB „V.“ patikrinimo veiksmai prasidėjo Komisijos pirmininko 2015 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 01-66 sudarius tikrinimo komisiją, kuri 2015 m. rugpjūčio 12 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. turėjo atlikti bendrovės patikrinimą ir vertinti 2012–2014 metų reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumą. Komisijos 2015 m. liepos 29 d. raštu Nr. R2-(Š)-2487 bendrovei buvo pateikta įsakymo kopija su preliminariu dokumentų sąrašu. Taigi Komisija laikėsi Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 6 dalyje bei Aprašo 23 punkte nustatytų terminų, nurodė patikrinimo pagrindą, terminą, dalyką ir preliminarų dokumentų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti, sąrašą, dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Komisija nesilaikė šių terminų ir todėl R. M. 2015 m. lapkričio 16 d. teisėtai nepateikė informacijos ir dokumentų, yra klaidinga.

4.4. Pareiškėja nurodo ir tai, kad negali būti tapatinamas prašymas raštu pateikti informaciją ir dokumentus bei Komisijos teisė įeiti į tikrinamos energetikos įmonės patalpas ir susipažinti su jose laikoma informacija bei dokumentais. Prašymo raštu pateikti informaciją tvarka ir sąlygos reglamentuojamos Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkte. Komisijos teisė įeiti į tikrinamos energetikos įmonės patalpas ir susipažinti su informacija reglamentuojama Aprašo 31 ir kituose punktuose. Informacijos surinkimui, kopijų paruošimui ir rašto parengimui pagal Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą nustatytas dešimties darbo dienų terminas. Leidimui susipažinti su informacija, kuri saugoma tikrinamos energetikos įmonės patalpose, nėra reikalingas ilgas terminas, nes nereikia parengti rašto, paruošti dokumentų kopijų, tikrinimo komisijos nariai gali būti nuvedami į patalpas, kuriose laikoma informacija, ar suteikiama prieiga prie tikrinamos įmonės informacinių sistemų. Aprašo 31.2 punkte numatyta, kad tikrinimo komisijos vadovas ir nariai turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą ir Komisijos pirmininko įsakymą laisvai įeiti į tikrinamų energetikos įmonių patalpas darbo metu, tikrinti dokumentus bei kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius, susijusius su tikrinamos įmonės reguliuojama veikla. Apraše nėra numatyta Komisijos pareiga įspėti tikrinamą energetikos įmonę prieš konkretų terminą apie atvykimą. Komisija į UAB „V.“ patalpas 2015 m. lapkričio 16 d. vyko ne pirmą kartą, ir ankstesnių vizitų į metu bendrovė nekėlė klausimo dėl pranešimo apie atvykimą prieš netinkamą terminą, pateikdavo informaciją susipažinti, parengdavo dokumentų kopijas, pvz., 2015 m. spalio 9 raštu Nr. R2-(Š)-3163 Komisija informavo, kad atvyks į UAB „V.“ patalpas 2015 m. spalio 13 ir 15 d., ir jau spalio 13 d. buvo pateikta didžioji dalis informacijos, nebuvo keliami jokie klausimai dėl pranešimo apie atvykimą ir prašymo pateikti informaciją prieš netinkamą terminą.

4.5. Pareiškėja pažymi, kad UAB „V.“ 2015 m. spalio 28 d. rašte Nr. 008-10-21882 nurodyta, jog Komisija apie atvykimą privalo pranešti protingu terminu, t. y. bent prieš vieną darbo dieną. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bendrovės teiginiai, jog Komisija turi informuoti apie ketinimą atvykti į bendrovės patalpas ir susipažinti su informacija bent prieš vieną darbo dieną, yra nereikšmingi, nes tada buvo atliekamas kitas patikrinimas. Pareiškėja pažymi, kad buvo atliekamas tik vienas UAB „V.“ veiklos planinis patikrinimas, kurio veiksmai prasidėjo Komisijos pirmininko 2015 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 01-66, ir būtent jo metu UAB „V.“ raštuose kvietė Komisiją atvykti į bendrovės patalpas ir vietoje susipažinti su informacija, informavus bendrovę apie atvykimą bent prieš vieną darbo dieną. Šio patikrinimo metu, siekiant pasitikslinti jau UAB „V.“ pateiktą informaciją, 2015 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. R2-(Š)-3467 bei 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. R2-(Š)-3480 Komisija informavo bendrovę apie ketinimą atvykti į jos patalpas 2015 m. lapkričio 16 d. ir nurodė informaciją, su kuria jai turi būti leista susipažinti bendrovės patalpose. Pasak pareiškėjos, UAB „V.“ raštuose nurodytas siūlymas Komisijai atvykti į bendrovės patalpas pranešus bent prieš vieną darbo dieną yra labai svarbus nagrinėjamos bylos kontekste, nes jis patvirtina, kad bendrovė laikėsi pozicijos, jog pranešimo apie atvykimą į patalpas terminas neturi būti prilyginamas Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkte numatytam informacijos pateikimo terminui.

4.6. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino Komisijos išdėstytų argumentų dėl loginio Aprašo ir Šilumos ūkio įstatymo nuostatų aiškinimo. Komisija nurodė, kad negali būti tapatinamas informacijos pateikimo ir pranešimo apie vykimą į energetikos įmonės patalpas atlikti patikrinimą vietoje (Aprašo 31.2 papunktis) ir dėl to, kad taikant tokį patį terminą informacijos pateikimui ir pranešimui apie atvykimą susipažinti su informacija vietoje, nebūtų prasmės vykti susipažinti su informacija vietoje, nes per tą patį laiką galima nurodyti energetikos įmonei pateikti informaciją Komisijai. Energetikos įmonė, teikdama Komisijai informaciją raštu, gali pateikti ne visus dokumentus ir informaciją. Komisija, vykdama susipažinti su informacija vietoje, siekia susipažinti su visa informacija, o ne energetikos įmonės pasirinkimu pateikta informacija. Svarbu tai, kad aiškinant teisinį reglamentavimą taip, kad Komisija turi informuoti energetikos įmonę apie planuojamą atvykimą prieš dešimt darbo dienų, nebūtų pasiekiamas dokumentų tikrinimo energetikos įmonės patalpose tikslas, nes per šį terminą dalis dokumentų gali būti atrenkami kaip neteiktini Komisijai susipažinti ir taip nuslepiama dalis informacijos.

4.7. Pareiškėja taip pat pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo teiginys, jog nelogiška reikalauti, kad įmonė devynis mėnesius dokumentus laikytų nuolat paruoštus susipažinti, patvirtina, kad teismas nevertino bylos faktinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. R2-(Š)-3467 ir 2015 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. R2-(Š)-3480 Komisijos nurodyti dokumentai, kuriuos UAB „V.“ turėjo pateikti Komisijai susipažinti, tai finansiniai dokumentai, kurie pagal teisės aktus nuolat turi būti laikomi ir saugomi bendrovės patalpose. Komisijai susipažinti turėjo būti pateikti pirminiai buhalteriniai dokumentai pagal bandomajame balanse nurodytus mokėjimo kodus dėl A. H. ir J. S. naudai atliktų mokėjimų bei UAB „V.“ D. naudai mokamų sumų. UAB „V.“ privalo turėti ir saugoti informaciją apie bendrovės mokamas pinigines sumas fiziniams ar juridiniams asmenims, taigi privalėjo turėti sutartis bei PVM sąskaitas-faktūras, susijusias su bendrovės atliekamais mokėjimais A. H., J. S. bei D. Darytina išvada, kad minėtų dokumentų nereikia laikyti specialiai paruoštų susipažinti, nes jie privalo būti nuolat saugomi bendrovėje. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kodėl nusprendė, kad UAB „V.“ neturėjo ir negalėjo turėti minėtų dokumentų įmonės patalpose ir pateikti jų tikrinimo komisijos nariams. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog minėti dokumentai nebuvo saugomi UAB „V.“ patalpose, o buvo atiduoti į archyvą ir negalėjo būti pateikti susipažinti Komisijos nustatytu terminu.

5. R. M., kuriai administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, atstovė advokatė Dovilė Greblikienė atsiliepimu į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos prašymą prašo jį atmesti.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad Komisija neįrodė, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminių proceso teisės pažeidimų. Komisija nepateikė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo nei pareigos, nei teisės iš esmės jį peržiūrėti, vertinti visų Komisijos nurodytų aplinkybių, o privalėjo vadovautis non reformatio in peius principu, reiškiančiu, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtis negali būti bloginama, kai byla nagrinėjama pagal jo skundą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas neturėjo vertinti Komisijos 2016 m. gegužės 4 d. atsiliepime nurodytų Aprašo 36.1, 36.2 ir 36.4 punktų pažeidimų, kurie pirmosios instancijos teismo buvo pripažinti nepagrįstais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (nutartys administracinėse bylose Nr. A-209-552/2016, A146-216/2013, A146-2685/2011, P756-l51/2009, P525-194/2009, P444-196/2008).

5.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Komisija neįrodė, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminių materialiosios teisės pažeidimų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tiek inicijuojant patikrinimą, tiek ir patikrinimo metu ar atliekant su juo susijusius veiksmus visos energetikos įmonės privalo laikytis Viešojo administravimo ir Šilumos ūkio įstatymuose imperatyviai nustatytų terminų, t. y. visais atvejais ūkio subjektui turi būti suteiktas minimalus dešimties darbo dienų terminas Komisijos pareikalautai informacijai surinkti ir pateikti. Teismas teisingai pažymėjo, kad minėtos teisės aktų nuostatos yra imperatyvios, todėl Komisija negali aiškinti Aprašo nuostatų plečiamai.

5.3. Atsiliepime nurodoma, kad Komisija siekia įrodyti, jog Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkte nustatytas terminas negali būti tapatinamas su Komisijos teise pagal Aprašo 31.2 punktą net nepranešus apie atvykimą laisvai patekti į energetikos įmonės patalpas ir susipažinti su ten laikoma informacija, t. y. atlikti patikrinimo veiksmus – iš esmės kratą, poėmį ar apklausą. Toks aiškinimas yra plečiamasis, prieštaraujantis įstatymo viršenybės principui, nes Aprašas, įgyvendinantis minėtų įstatymų nuostatas, negali suteikti tikrinimo komisijos nariams platesnės apimties teisių, nei numatyta šiuose įstatymuose. Norint daryti kratas, atlikti poėmius ar apklausas yra būtina teismo sankcija. Apeliaciniame skunde buvo pateiktas pavyzdys, susijęs su Konkurencijos taryba, kuri veikia panašiais pagrindais kaip Komisija, tačiau jai Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė atlikti kratas ar poėmius tik esant teismo sankcijai. Tačiau vis dėlto Komisija savo konkliudentiniais veiksmais pripažįsta, kad išankstinis pranešimas apie atvykimą į tikrinamo subjekto patalpas yra būtinas, nes bendrovė visais atvejais apie Komisijos atvykimą buvo informuojama iš anksto, nors ir nesilaikant Šilumos ūkio įstatyme nustatyto minimalaus dešimties darbo dienų informavimo termino.

5.4. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nepagrįstas Komisijos teiginys, neva Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktas taikytinas tik prašymams pateikti Komisijai informaciją raštu. Apeliacinės instancijos teismas teisingai vertino, kad UAB „V.“ 2015 m. spalio 28 d. rašte Nr. 008-10-21882 išdėstyti argumentai, jog Komisija turi informuoti apie ketinimą atvykti į bendrovės patalpas ir susipažinti su informacija bent prieš vieną darbo dieną, yra nereikšmingi. Vadovaujantis visų neaiškumų aiškinimo pažeidėjo naudai principu, Komisijos prašyme nurodytos aplinkybės, susijusios su bendrovės veiksmais (pvz., dėl bendrovės informavimo prieš vieną darbo dieną iki komisijos atvykimo) negali būti vertinamos kaip bloginančios R. M. padėtį. Bendrovės raštuose ar kituose viešuose pareiškimuose, kurie buvo adresuoti Komisijai, išsakyti argumentai nedaro įtakos ir negali pakeisti imperatyvių teisės normų. Bendrovė „V.“ vykdė Komisijos įpareigojimus teikti informaciją, kai tai buvo fiziškai įmanoma, teikdavo net trumpesniais nei įstatymuose numatyta terminais, siekdama bendradarbiauti, net pasiūlė ir sutiko priimti Komisiją nesuėjus dešimties darbo dienų terminui.

5.5. Atsiliepime pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog nelogiška reikalauti, kad įmonė devynis mėnesius laikytų dokumentus nuolat paruoštus susipažinti, jei tik tikrinimo komisija neįspėjusi atvyktų ir reikalautų nedelsiant pateikti dokumentus susipažinti. Teisės į būstą apsaugą garantuoja tiek Konstitucijos 24 straipsnis, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos, kurios tiesiogiai taikytinos ir nagrinėjamoje byloje. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) byloje Khan prieš Jungtinę Karalystę pabrėžė, kad „vidaus teisė turi nustatyti apsaugų nuo savavališkų veiksmų, pažeidžiančių 8 straipsnį“, t. y. įstatymai privalo aiškiai nustatyti, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis veiksmai, apribojantys Konvencijos 8 straipsnyje nustatytas teises, gali būti panaudoti. Konstitucinis Teismas 1998 m. spalio 27 d. nutarime yra nurodęs, kad konstitucinė žmogaus būsto (įskaitant ir juridinio asmens buveinės) neliečiamumo garantija saugo ne asmens teisę į būstą, bet patį asmens būstą nuo pašalinių įsibrovimo. Pažymėtina, kad pagal Konstituciją būsto neliečiamumas nėra absoliutus; be asmens sutikimo įeiti į būstą leidžiama, jeigu reikia užtikrinti Konstitucijos saugomas ir ginamas vertybes (Konstitucijos 24 straipsnio 2 dalis). EŽTT vienoje iš savo naujausių bylų detalizavo šių principų taikymą (2014 m. spalio 2 d. sprendimas byloje Delta Pekarny A.S. prieš Čekijos Respubliką). Pagal EŽTT pateiktus išaiškinimus atkreiptinas dėmesys, kad: įstatymų lygiu nėra numatyta teisė Komisijai, įskaitant ir Komisijos pasitelktiems specialistams (FNTT pareigūnams), be ūkio subjekto sutikimo patekti į ūkio subjektų patalpas; pati Komisija yra vienintelis ir paskutinis subjektas, sprendžiantis dėl patikrinimo atlikimo, tikslų, apimties, pagrįstumo, laikotarpio, būtinumo, proporcingumo; nėra efektyvios ex ante ir ex post teisminės kontrolės, kuri užtikrintų, kad Komisija nepiktnaudžiauja savo teise patekti į patalpas, kištis į bendrovės privatumą ar kitokį bendrovės teisių ribojimą. Komisijos pozicija, kad jai netaikomas Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkto reikalavimas, yra visiškai nepagrįsta, nes pagal tokį aiškinimą jos neribotų jokie įstatymų reikalavimai, išskyrus Aprašo, kurį ji pati ir tvirtina, nuostatos, ir ji iš esmės galėtų atlikinėti teismų nesankcionuotas kratas, poėmius ar pasitelkti kitas Baudžiamojo proceso kodekse numatytas priemones.

5.6. Komisija savo prašyme tariamo netinkamo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo nesusieja su ATPK 997 straipsnio aiškinimu ir taikymu. Administracinio teisės pažeidimo protokole ir vėlesniuose dokumentuose nebuvo aiškiai suformuluotas kaltinimas, nenustatyti būtinieji ATPK 997 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai, tarp jų – R. M. kaltė ir tyčiniai veiksmai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad R. M. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

6. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės Ingos Žilienės prašymas atmestinas.

6.1. Pirmosios instancijos teismo nutarimu R. M. buvo nubausta už vieno iš keturių administracinio teisės pažeidimo protokole vardijamų nurodymų nevykdymą. Apeliacinės instancijos teisme, kuriame procesas vyko tik pagal patraukto administracinėn atsakomybėn asmens atstovės skundą, kaltinimo susiaurinimo neteisėtumo klausimas nebuvo keliamas. Dėl šių priežasčių, nagrinėjant prašymą dėl bylos atnaujinimo, nagrinėtinais laikytini tik tie teisiniai argumentai, kurie susiję su veika, už kurios padarymą pirmosios instancijos nutarimu buvo skirta administracinė nuobauda.

6.2. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad administracinė nuobauda už nurodymo pateikti visus patikrinimui atlikti būtinus dokumentus bei kitokią informaciją, susijusią su UAB „V.“ vykdoma reguliuojama veikla, neįvykdymą 2015 m. lapkričio 16 d. negalėjo būti skiriama.

6.3. Asmenų pareigos, už kurių nevykdymą gali būti taikomos ATPK numatytos nuobaudos, turi būti kildinamos iš įstatymuose numatyto reguliavimo. Viešojo administravimo subjektas savo paties priimamais teisės aktais negali išplėsti atsakomybės taikymo ribų, nustatydamas asmenims, kurių veikla yra prižiūrima, įstatymais nenumatytas pareigas ar plečiamai išaiškindamas įstatyme numatytų pareigų turinį.

6.4. Prašyme dėl bylos atnaujinimo reiškiama nepagrįsta nuomonė, kad Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio 6 dalies, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punkto numatytas dešimties darbo dienų terminas dokumentų pateikimui nagrinėjamoje byloje neturi būti taikomas. Interpretacijos, kad minėtos nuostatos (dėl dešimties darbo dienų termino), skirtos kitokių nei nagrinėjamoje byloje susidariusioji situacijų reglamentavimui, tinkamais teisiniais argumentais nepagrindžiamos. Nagrinėjamoje byloje taikytinas teisinis reguliavimas nenumato, kad planiniam tikrinimui reikalingi dokumentai gali būti skirstomi į dokumentus, kurių parengimui reikalingas terminas, ir į dokumentus, kurie turi būti paruošti pateikimui bet kuriuo metu, t. y. turi būti pateikiami iš karto, kai to viešojo administravimo subjektas pareikalauja.

6.5. Nagrinėjamai bylai niekaip nėra reikšmingas byloje daug kartų minimas ankstesnis susirašinėjimas (informavimas apie numatytą tikrinimą, prašymas pranešti prieš vieną dieną ir pan.) tarp ginčo šalių, nes byloje nustatyta aplinkybė, kad galutinis pateiktinų dokumentų sąrašas buvo nurodytas 2015 m. lapkričio 12 d. ir 13 d. Komisijos raštuose. Skaičiuojant dešimties darbo dienų terminą yra reikšmingos tik šios datos. Pažymėtina, kad sprendžiant administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo dėl padarytų teisės taikymo klaidų klausimą faktinės aplinkybės iš naujo nėra nustatinėjamos, įrodymai nėra vertinami, todėl teisėjų kolegija, darydama išvadas dėl terminų, vadovaujasi ankstesniuose proceso etapuose nustatytomis aplinkybėmis.

6.6. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jokie ATPK saugomi teisiniai gėriai nebuvo pažeisti dėl to, kad tikrinimui reikalingi dokumentai tikrinimą atlikusiems asmenims buvo pateikti ne 2015 m. lapkričio 16 d., o keliomis dienomis vėliau (nepažeidžiant 10 d. termino).

6.7. Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, teismo baigiamajame akte turi pasisakyti dėl apeliaciniame skunde dėstytų, vykdant teisingumą svarbių argumentų, tačiau teismas neturi pareigos atskiros teismo baigiamojo akto dalies skirti atsakymui į kitos proceso šalies atsiliepime dėstytus teiginius. Dėl šios priežasties prašyme dėl bylos atnaujinimo dėstomi argumentai dėl netinkamo apeliacinės instancijos teismo reagavimo į atsiliepimą nėra pagrindas konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminių proceso pažeidimų. Kita vertus, neabejotina, kad teismas, tinkamai atlikdamas konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą taip, kad būtų priimti tokie teismo sprendimai (kiti baigiamieji teismo aktai), „kurie savo turiniu nėra neteisingi“ (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2012 m. rugsėjo 25 d., 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimai), privalo atsižvelgti į visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, įskaitant ir tas aplinkybes, kurių proceso šalys proceso metu neakcentuoja. Apeliacinio proceso metu teismo pareiga tinkamai vykdyti teisingumą turi būti įgyvendinama, be kitų principų, laikantis ir non reformatio in peius principo. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi.

6.8. Pasisakant dėl proceso šalių precedentų kaip teisės šaltinių taikymo nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad vienodą teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylose nuo 2011 m. sausio 1 d. formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. ATPK „nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui“ (ATPK 249 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties nemaža dalis ankstesnio laikotarpio precedentų, ypač pagrįstų kitas teisenas (administracinę, civilinę) reglamentuojančiomis proceso normomis, šiuo metu nėra aktualūs.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininkės Ingos Žilienės prašymą atnaujinti bylą.

Teisėjai                                                                                                     Olegas Fedosiukas

                                                                                                                  Vytautas Masiokas

                                                                                                                 Gintaras Goda