Administracinio teisės pažeidimo byla

                                                                                       Nr. ATP-1-361/2017

              Teisminio proceso Nr. 4-06-3-04342-2016-5

(S)

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 2; 21.d.iii.;

                                                                                       41.k.viii; 41.k.ix

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 5 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimu V. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 straipsnio 1 dalį įspėjimu, už tai, kad nepanaudojo savo valdžią prižiūrint ir auklėjant nepilnametį sūnų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2016 m. spalio 30 d., 10.30 val., parduotuvėje „Maxima“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., išėjo pro kasas nesumokėjęs už prekes, kurių bendra vertė 1,96 Eur, taip įvykdė smulkųjį svetimo turto pagrobimą ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.

Apeliantas skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nesutinka su skirta nuobauda, nes sūnui nėra net 12 metų, todėl sūnus nėra ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo subjektas, taigi nėra ir paties pažeidimo. Teismas nenurodė ir nepagrindė, kokia konkrečia veika pasireiškė tėvų valdžios nepanaudojimas ar panaudojimas priešingai vaiko interesams, netyrė, ar tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad apelianto šeimoje nėra sudarytos tinkamos sąlygos vaiko ugdymui ir auklėjimui, kad jis yra neprižiūrimas, ar kitaip juo nesirūpinama, kad šeimoje vyksta barniai, muštynės ar panašūs dalykai, kurie galėtų gąsdinti vaiką, versti jį negrįžti į namus ar kitaip neigiamai atsilieptų jo psichikai. Apeliantas su žmona labai rūpinasi įvaikinto nepilnamečio sūnaus A. K. sveikata ir jo ugdymu. A. K. pagal Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos sprendimą nustatytas kompleksinis sutrikimas: bendrieji mokymosi ir dėmesio sutrikimai. Nuo 2013 m. rugsėjo mėn. sūnus lanko nuolatines psichologo konsultacijas minėtoje tarnyboje. 2013/2014 m. konsultavo vaikų psichologas M. Rad., nuo 2014 m rugsėjo mėn. nuolat konsultuoja psichologė D. R.. Pasak psichologų, berniuko suvokimas nepilnas, jo elgesio savikritika nepakankama dėl žemų bei labai žemų intelektinių gebėjimų. Konsultacijų metu stebimas berniuko vidinio stabilumo nebuvimas dėl sutrikdytos ankstyvosios raidos, prieraišumo jausmo. Emocijos labilios, nuotaikos greit besikeičiančios, impulsų kontrolė silpna. Asocialus elgesys intensyvėja. Ryškėja opozicinės tendencijos, susijusios su paaulystės laikotarpiu. Savęs vertinimas nestabilus. Nėra kritiškumo savo elgesiui, neišgyvena kaltės, gėdos jausmų. Tikėtina, jog jis yra liguistai savo potraukių valioje. Periodiškai psichologė konsultuoja ir tėvus sūnaus auklėjimo klausimais. A. K. nuolat konsultuojamas Klaipėdos psichikos sveikatos centro specialistų. 2016-03-21 konsultavosi su Kauno klinikų vaikų ir paauglių psichiatru dėl elgesio problemų. Jam nustatytas hiperkinezinis elgesio sutrikimas (F90.1), periodiškai gydomas stacionare, paskirtas medikamentinis gydymas, kuris kol kas laukiamų rezultatų neduoda. Nuo šių metų rugsėjo 1 d. A. K. mokosi Klaipėdos (duomenys neskelbtini) mokykloje, (duomenys neskelbtini) klasėje, kurioje mokosi vaikai, turintys elgesio ir emocijų sutrikimų. Tėvai nuolat bendrauja su klasės auklėtoja, mokyklos administracija, mokyklos socialine pedagoge. Moksleivių saviraiškos centre lanko mopedų ir motorolerių vairavimo būrelį. Taigi, tėvai, deda visas pastangas, kad sūnus būtų auklėjamas tinkamai, kad jam būtų suteikta visa reikiama psichologinė pagalba. Tai, kad vaikas buvo išleistas į kiemą pabūti su draugais, jų iniciatyva nuėjo į parduotuvę ir išsinešė nesumokėjęs pakelį gumos, negali būti laikoma tėvų valdžios nepanaudojimu, nes tėvai negalėjo net tikėtis, kad jis taip pasielgs. Pažymi, kad kai apeliantas prisipažino kaltu įvykdęs pažeidimą ir gailėjosi, neteisingai įvertino savo veiksmus, nes gailisi dėl pačio įvykio ir dėl sūnaus padaryto pažeidimo nėra kaltas, nes negali vaiko tiesiog uždaryti namuose. Teismas net nesprendė klausimo dėl galimybės taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatų. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas turėjo spręsti klausimą dėl administracinės nuobaudos neskyrimo.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo apelianto skundą atmesti kaip nepagrįstą. Skundžiamą nutarimą vertina kaip teisėtą ir pagrįstą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teigdamas, jog A. K. apskritai nėra ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo subjektas bei byloje neįvertintos apeliantų šeimos pastangos ugdant, auklėjant ir prižiūrint šį nepilnametį jų sūnų.   

Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus bei kartu su apeliaciniu skundu pateiktus duomenis iš Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos, išrašą iš A. K. medicinos dokumentų, epikrizės duomenis (b. l. 21, 22–23, 24, 25, 26), konstatuoja, kad apeliantas V. K. teisėtai ir pagrįstai nubaustas pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį. Šioje teisės normoje nustatyta administracinė atsakomybė (įspėjimas) tėvams už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, atitinka nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalies dispoziciją, todėl apelianto veikai perkvalifikuoti pagrindo nėra.

Teismas pažymi, jog teisės aktuose nėra numatyta administracinė atsakomybė nepilnamečiams iki 12, 13 ar 14 metų, tačiau net ir tokio vaiko padarytas administracinis teisės pažeidimas sukelia teisines pasekmes. Už nepilnamečius yra atsakingi jų tėvai, todėl vaikų padaryti pažeidimai sukelia jiems atsakomybę. Tokiu atveju traktuojama, kad tėvai nepanaudojo arba netinkamai naudojo savo valdžią.

Būtent ATPK 181 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip juridiškai nepagrįsti apelianto argumentai dėl 12 metų amžiaus vaiko negalėjimo būti pažeidimo numatyto ATPK 50 straipsnyje padarymo subjektu. Apeliantas painioja šio pažeidimo padarymo ir atsakomybės už šį pažeidimą subjektų kategorijas. Taigi, vien tai, jog apelianto sūnus negali būti atsakomybės už padarytą smulkų svetimo turto pagrobimą iš parduotuvės subjektu (ANK 108 straipsnis), nešalina apelianto, kaip tėvo atsakomybės už tokį sūnaus poelgį ATPK 181 straipsnio 1 dalies prasme.

Bendra tėvų atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje – „Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti“. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 punkte reglamentuojama, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; 21 straipsnio 1 dalyje – tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis. Taigi tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, jie privalo tinkamai auklėti vaikus, todėl ir yra numatyta jų atsakomybė už nepilnamečių vaikų veiksmus.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi tėvai privalo rūpintis vaikų dvasiniu ir moraliniu ugdymu bei laiku išaiškinti vaikui tinkamo elgesio taisykles.

Šiuo atveju nekyla abejonių, jog apelianto sūnus (pažeidimo padarymo metu buvęs 11 metų amžiaus), 2016 m. spalio 30 d. (sekmadienį), dienos metu (10.30 val.), iš parduotuvės „Maxima“ pagrobė du pakelius kramtomosios gumos. Vagystės faktą patvirtina byloje esantys tarnybinis pranešimas, UAB „Maxima“ pareiškimas, prekių poėmio aktas, apsaugos darbuotojo paaiškinimas, vaiko perdavimo ir priėmimo aktas ir kita bylos medžiaga. Be to, apelianto akcentuojamą neva kiemo draugų įtaką sūnaus pažeidimo padarymui, jokie bylos duomenys nepatvirtina, priešingai, byloje įrodyta, jog vagystę vaikas įvykdė veikdamas vienas (b. l. 8).

Tai, kad apelianto nepilnametis sūnus A. K. 2016 m. spalio 30 d. byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrobė iš parduotuvės minėtas prekes, patvirtina, kad apeliantas nepanaudojo tėvų valdžios sūnaus A. K. atžvilgiu, t. y. žinodamas sūnaus sveikatos, elgesio sutrikimus, jo asmenines savybes, polinkius, nenorą paklusti suaugusiųjų nurodymams bei stebimą neprognozuojamo, nusikalstamo jo elgesio intensyvėjimą, laiku ir tinkamai neišaiškino, neįdiegė 11 metų amžiaus sūnui deramo elgesio taisyklių, netinkamo elgesio pasekmių, neužtikrino jo priežiūros, todėl pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai ir teisėtai.

Galimybę skirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu numatė ATPK 301 straipsnis (dabar ANK 34 straipsnio 5 dalis). Šio straipsnio 1 dalis nustatė, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas buvo sietina tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Įvertinus bylos medžiagą, daroma išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nebuvo ir nėra. Be to, apeliantui skirta vienintelė ATPK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bei pati švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta apygardos teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos miesto  apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                   Dalius Jocys