Civilinė byla Nr. e2S-2831-275/2021

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01035-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens UAB „Ostina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „3 namukai“ ieškinį atsakovui Ukmergės kraštotyros muziejui dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo valdymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ostina“, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „3 namukai“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama: išreikalauti iš atsakovo Ukmergės kraštotyros muziejaus (toliau – atsakovas) neteisėto valdymo ieškinio lentelėje nurodytą kilnojamąjį turtą; nustačius, kad prašymo išreikalauti kilnojamąjį turtą tenkinimas dėl turto neišlikimo yra neįmanomas, priteisti iš atsakovo 26 352,42 Eur nuostolių atlyginimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė UAB „3 namukai“ pateikė teismui prašymą skirti trečiajam asmeniui UAB „Ostina“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš kurių 50 procentų skirti ieškovės naudai, kitą pusę – valstybei.

3.       Nurodė, jog trečiasis asmuo UAB „Ostina“ dalyvaudamas šioje civilinėje byloje ir žinodamas apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones, suprasdamas ginčo dalyką ir pats aktyviai dalyvaudamas procese atliko neteisėtą veiksmą – pardavė 2021 m. liepos 12 d. sau nepriklausantį turtą, nors ir žinodamas, kad dėl šio turto grąžinimo vyksta ginčas. Taigi, trečiasis asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą, greitą bylos išsprendimą, taip apsunkindamas galimybę ieškovui susigrąžinti turtą ir vilkindamas bylą, siekiant įtraukti ir kitus asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Paskyrė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – UAB „Ostina“ 3 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę paskirtos baudos, tai yra 1 500,00 Eur  įpareigojant sumokėti ieškovės UAB „3 namukai“ naudai, kitą pusę – 1500 Eur – valstybės naudai.

5.       Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir patalpos) išgabenti, naudoti, ardyti, realizuoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, nurodytą ieškinio Lentelėje Nr. 1, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, kuriais yra naikinamas minėtas kilnojamas turtas, mažinama jo vertė ar kitu būdu veikiamas turtas, išskyrus šio turto perdavimą ieškovei. Vykdant 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, antstolė J. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama teismo nuožiūra spręsti klausimą dėl baudos skyrimo atsakovui už antstolio reikalavimo nevykdymą, nurodant, kad atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie antstolės teisėtus reikalavimus aprodyti kilnojamąjį turtą, antstolės reikalavimo nevykdė. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-10340-759/2020, konstatuota, jog antstolė 2020 m. rugsėjo 25 d. Patvarkymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo atsakovą įpareigojo dalyvauti 2020 m. spalio 1 d. sudarant kilnojamojo turto aprašą. Atsakovas kreipėsi į patalpų nuomininką UAB „Ostina“ (toliau – ir trečiasis asmuo). Trečiasis asmuo informavo, kad ieškovei kilnojamojo turto patalpose nėra ir ji, būdama patalpų nuomininkė, nesudarys antstolei galimybės įeiti į patalpas bei aprašyti nutartyje nurodytą turtą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi trečiasis asmuo buvo įpareigotas sudaryti galimybę ieškovei kartu su pasirinktu antstoliu patekti į patalpas, siekiant vykdyti 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir aprašyti kilnojamąjį turtą esantį patalpose. Trečiasis asmuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. pateikė teismui prašymus: 1) svarstyti klausimą dėl SIA „U55 service“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu; 2) išaiškinti, kaip turėtų būti vykdoma 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartis. Prašyme nurodė, kad 2021 m. liepos 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė daiktus, kuriems taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pasikeitus minėtų daiktų savininkui, tampa neaišku kaip turėtų būti vykdoma 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartis įpareigojanti sudaryti galimybę patekti į aptariamas patalpas. Teismas 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi trečiojo asmens prašymo netenkino, išaiškino, jog trečiasis asmuo privalo vykdyti 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį. Teisme 2021 m. rugpjūčio 25 d. gautas trečiojo asmens prašymas dėl pašalinimo iš bylos, kuriame nurodoma, jog trečiasis asmuo neturi ginčo daiktų, šie daiktai teisėtai perduoti pirkėjui SIA „U55 service“, ginčo daiktais disponuoja išimtinai pirkėjas. Teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi prašymas netenkino; konstatavo, jog daiktai galimai buvo parduoti jau galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, po to kai nebuvo įsileista antstolė, teigiant, jog aptariamų daiktų patalpose nėra; akcentavo, jog aukščiau išvadintam ginčo turtui yra pritaikytos galiojančios laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant šiuos daiktus išgabenti iš patalpų, naudoti, ardyti, realizuoti; trečiojo asmens nurodomas sandoris pažeidė teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygas.

6.       Nurodė, kad trečiasis asmuo, būdamas ginčo patalpų nuomininkas, atsisakė įleisti į minėtas patalpas savininką (atsakovo atstovus) bei antstolę, teigdamas, jog patalpose ginčo turto nėra. Teismui įpareigojus įleisti ieškovą ir antstolį į patalpas, teigė, jog daiktus jau pardavė, prašė teismo išaiškinti, kaip turėtų vykdyti įpareigojimą įleisti ieškovą ir antstolį į nuomojamas patalpas. Padarė išvadą, kad trečiasis asmuo įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, ne pagal jų paskirtį. Nurodė, kad trečiojo asmens procesinė veikla vertintina kaip netoleruotinas elgesys, objektyviai neatitinkanti sąžiningo elgesio standartų. Trečiasis asmuo neabejotinai suprato, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl turto išreikalavimo iš svetimo valdymo, žinojo, jog ieškovas siekia susigrąžinti šį turtą, tačiau neįleido į patalpas antstolės minėtą turtą aprašyti, o vėliau teikė teismui prašymus, kuriuose tvirtina, jog šį turtą jau pardavė. Dėl tokio procesinio elgesio buvo trukdoma teismui užtikrinti tinkamą procesą, gaišinamas ieškovės, atsakovo ir teismo laikas, vilkinamas bylos procesas, trukdoma teismui pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes dėl ginčo turto.

7.       Nurodė, kad trečiasis asmuo, neįleisdamas ieškovo ir antstolio į patalpas aprašyti ginčo daiktų, sudarė situaciją, kad ieškovei nustatyto įpareigojimo pateikti balansus nebūtų galima įvykdyti. Paaiškino, kad ieškovė teigė, jog negali pateikti VĮ Registrų centrui balansų, nes negali patekti į ginčo patalpas apžiūrėti ginčo turto, įvertinti jo būklę; pirma turi patekti į ginčo patalpas, nufotografuoti turtą, įvertinti būklę, tuomet turto vertė bus aiški ir galės pateikti tikslius duomenis VĮ Registrų centrui. Padarė išvadą, kad trečiajam asmeniui neįleidus antstolės į patalpas bei neaprašius ginčo turto, ieškovė neturėjo galimybės pateikti VĮ Registrų centrui buhalterinių dokumentų apie ginčo turtą dar esantį ieškovės įmonės balanse.

8.       Teismo vertinimu, baudos dydis atitinka teismų praktiką, mažesne bauda nebūtų pasiektas pats sankcijos tikslas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Ostina“ prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį.

10.       Nurodė, kad ieškovė pateikė ieškinį dėl daiktų išreikalavimo iš svetimo valdymo, žinodama, kad daiktai, kuriuos ieškovė prašo išreikalauti iš svetimo valdymo ieškovei nuosavybės teise nebepriklauso nuo 2019 metų.

11.       Pažymėjo, kad teismas rėmėsi vien prielaidomis, nesąžiningo ieškovo samprotavimais, prieštaraujančiais bylos medžiagai teiginiais. Teismas ignoravo faktą, kad ieškinys yra visiškai nepagrįstas. Daiktai, kuriuos ieškovė prašo išreikalauti, ieškovei nuosavybės teise nebepriklauso, jie 2019 m. buvo parduoti trečiajam asmeniui už 5 200 Eur. Ieškovė savo iniciatyva, neverčiama, priėmė sprendimą parduoti trečiajam asmeniui kilnojamuosius daiktus, buvusius atsakovo nuomojamose patalpose ir gavo už tai sutartą atlygį. Ieškovė neįrodė nuosavybės teisės į ieškinyje išdėstytus ginčo daiktus reikalavimo pareiškimo metu, nepateikė jokių priklausomybės dokumentų, nepaneigė įgijėjo sąžiningumo prezumpcijos, neįrodė, kad daiktai valdomi neteisėtai. Nurodė, kad 2021 m. gegužės 20 d. pateikė į bylą finansinius dokumentus apie esantį turtą, priklausantį trečiajam asmeniui. Pažymėjo, kad nėra galimybės patikrinti ar ieškovės balanse yra/buvo apskaitytas kažkoks turtas, kuris ieškovės teigimu vis dar priklauso ieškovei, nes ieškovė paskutinį kartą savo metines finansines ataskaitas VĮ Registrų centrui pateikė 2016 m. balandžio 29 d.

12.       Nurodė, kad trečiasis asmuo yra patalpų valdytojas ir pagal nuomos sutartį yra įsipareigojęs išskirtinai atsakovui. Pažymėjo, kad draudimai buvo taikyti atsakovui, o ne trečiajam asmeniui, trečiojo asmens atžvilgiu nebuvo priimtos jokios teismo nutartys, kurias pastarasis turėtų vykdyti, todėl trečiasis asmuo galėjo savo nuožiūra disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Teigė, kad jokių ieškovės daiktų trečiojo asmens valdomose patalpose nėra, kadangi patalpose veiklą vykdo išskirtinai trečiasis asmuo.

13.       Nurodė, kad teismas, nesugebėdamas pasiekti savo priimtų nutarčių tinkamo vykdymo, bando pareigos išreikalauti ieškovės balansus nevykdymą perkelti trečiajam asmeniui. Paaiškino, kad balanso sudarymui neturi jokio įtakos turto aprašymai, balansai sudaromi ne pagal fizines daiktų apžiūras, ginčo turtas dar 2019 m. parduotas, tad į balansą šis turtas bet kokiu atveju nebūtų įtrauktas.

14.       Nurodė, kad nėra nustatyta, kad trečiasis asmuo naudojosi savo teise ne pagal paskirtį, trukdė procesui. Trečiasis asmuo dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, teikė paaiškinimus, teikė argumentuotus, įrodymais paremtus prašymus, tuo tarpu būtent ieškovė ne tik pateikė nesąžiningą ieškinį dėl jai nuo 2019 m. nepriklausančio turto išreikalavimo iš neva svetimo valdymo, bet ir nevykdė teismo įpareigojimų pateikti prašomus duomenis, balansus, teikė nepagrįstus prašymus.

15.       Teigė, kad teismo skirta bauda yra ženkliai didesnė negu skiriama tokio pobūdžio bylose, neatitinka suformuotos teismų praktikos.

16.       Ieškovė UAB „3 namukai“ atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus regiono teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį.

17.       Nurodė, kad su ieškiniu pateikdama įrodymus pagrindė, kad prašomi išreikalauti daiktai nuosavybės teise priklauso ieškovei. Paaiškino, kad atsakovas į bylą įtraukė trečiąjį asmenį, kuris teigia, kad turtas yra jam parduotas. Su šia nuomone ieškovė nesutinka, kadangi pagal trečiojo asmens pateiktus dokumentus ir įvykusį pardavimo sandorį ieškovė pardavė tik smulkųjį turtą, kuris nėra bylos dalykas, t. y. ieškovė dėl smulkiojo turto, kurį pardavė trečiajam asmeniui, ieškininiu reikalavimų nereiškė.

18.       Teigė, kad ieškovė trečiajam asmeniui pardavė tik smulkųjį turtą, tačiau nebuvo parduotas joks turtas, kuris nurodytas patikslinto ieškinio lentelėje Nr. 1. Jei turtas būtų parduotas, trečiasis asmuo nebūtų atsisakęs įleisti antstolį, kuris vykdė 2020 m. rugsėjo 20 d. nutartį.

19.       Nurodė, kad teismas skyrė trečiajam asmeniui baudą, kadangi trečiasis asmuo,  dalyvaudamas civilinėje byloje ir žinodamas apie 2020 m. rugsėjo 22 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones, suprasdamas ginčo dalyką ir pats aktyviai dalyvaudamas procese, atliko neteisėtą veiksmą – 2021 m. liepos 12 d. pardavė jam nepriklausantį turtą, nors ir žinodamas, kad dėl šio turto grąžinimo vyksta ginčas. Trečiasis asmuo, priėmęs sprendimą neteisėtai ir ne sau priklausantį turtą parduoti, veikė prieš teisingą ir greitą bylos nagrinėjimą, taip apsunkindamas galimybes ieškovei susigrąžinti turtą ir vilkindamas bylą, siekiant įtraukti ir kitus asmenis. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo neteisėtai perleido turtą, nesudarė galimybių patekti į patalpas, nors žinojo, kad turtas, esantis patalpose yra areštuotas, todėl tokie trečiojo asmens veiksmai, kurie nukreipti prieš teisingą bylos nagrinėjimą, negali būti toleruojami, kas leidžia suprasti, kad teismui priėmus nutartį, kuria turėjo būti sudarytos sąlygos patekti į patalpas, trečiajam asmeniui pateikus duomenis, kad jam nepriklausantis turtas buvo parduotas, suponuoja akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei trukdymą teismui išsiaiškinti aplinkybes.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

21.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria trečiajam asmeniui paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

22.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 7 straipsnio 2 dalis). CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

23.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai, naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis taip pat apibūdinamas kaip objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais; piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

24.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 95 straipsnio nuostatos patvirtina, kad šiame proceso įstatymo straipsnyje yra reglamentuotos ne tik, kaip nurodo paties straipsnio pavadinimas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Teisėjų kolegija nurodė, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

25.       Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, tai yra rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Teismų praktikoje nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu yra pripažįstami tik tokie veiksmai, kai teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme, o piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

27.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama išreikalauti iš atsakovo neteisėto valdymo kilnojamąjį turtą, o nesant galimybės tenkinti prašymą, prašė priteisti iš atsakovo nuostolių atlyginimą. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš ginčo patalpų išgabenti, naudoti, ardyti, realizuoti ieškovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, nurodytą ieškinio Lentelėje Nr. 1, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, kuriais yra naikinamas minėtas kilnojamas turtas, mažinama jo vertė ar kitu būdu veikiamas turtas, išskyrus šio turto perdavimą ieškovei. Laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą (taip pat ir turto saugotojo paskyrimą) pavedė spręsti teismo nutartį vykdysiančiam antstoliui. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi į civilinę bylą įtraukė trečiąjį asmenį.

28.       Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartyje, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-10340-759/2020, nustatė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo priimtas antstolės patvarkymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo ir atsakovas įpareigotas dalyvauti 2020 m. spalio 1 d. sudarant kilnojamojo turto aprašą. 2020 m. rugsėjo 29 d. atsakovas informavo patalpų nuomininką trečiąjį asmenį, kad vadovaujantis Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi antstolė J. B. ir atsakovo atstovai 2020 m. spalio 1 d. atvyks į pastatą ir antstolė aprašys kilnojamąjį turtą, išvardintą nutartyje. 2020 m. rugsėjo 30 d. pranešimu trečiasis asmuo pranešė atsakovui, kad trečiasis asmuo yra patalpų valdytojas, o lankymasis patalpose yra reglamentuotas nuomos sutartimi, ieškovei nuosavybės teise priklausančių daiktų nuomojamose patalpose nurodytu adresu nėra, todėl aprašinėti įmonės turto galimybės sudaryti nebus. Atsakovas apie tai informavo antstolę. Antstolė J. B. 2020 m. spalio 1 d. surašė aktą, kuriuo nustatė, kad dalyvaujant atsakovo direktorei ir ieškovės atstovui, į patalpas aprašyti turto įleisti nebuvo, kadangi atsakovo atstovai neturėjo galimybės įleisti į patalpas; patalpos išnuomotos trečiajam asmeniui, o atsakovo atstovai be nuomininko trečiojo asmens negali įeiti į jas. 2020 m. spalio 2 d. atsakovas paprašė trečiojo asmens sudaryti sąlygas įeiti į nuomojamas patalpas 2020 m. spalio 5 d. arba 2020 m. spalio 6 d., tačiau 2020 m. spalio 5 d. pranešimu trečiasis asmuo nurodė, kad galimybė atsakovo darbuotojams tikrinti nuomojamo turto būklę bus sudaryta iš anksto suderinus laiką nuo 2020 m. spalio 15 d., pašalinių asmenų lankymasis nepageidaujamas.

29.       Taigi trečiajam asmeniui turėjo būti žinoma apie civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir apie ginčo turtui taikomą apsaugą, apie tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą (taip pat ir turto saugotojo paskyrimą) teismas pavedė spręsti teismo nutartį vykdysiančiam antstoliui. Nepaisant to, trečiasis asmuo, neįsileisdamas antstolės į nuomojamas patalpas, sutrukdė įvykdyti teismo nutartį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, jog 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi trečiajam asmeniui nebuvo nustatyti jokie įpareigojimai. Teismo vertinimu, trečiasis asmuo, būdamas sąžiningas, turėjo suvokti, jog nutartis skirta apsaugoti ginčo turtą, o trukdymas ją įvykdyti, neprisideda prie greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo.

30.       Taip pat nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi įpareigojo trečiąjį asmenį sudaryti galimybę ieškovei kartu su pasirinktu antstoliu patekti į patalpas, siekiant vykdyti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir aprašyti kilnojamąjį turtą, esantį aukščiau nurodytose patalpose. Trečiasis asmuo informavo teismą, kad 2021 m. liepos 12 d. pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė ginčo daiktus.

31.       Taigi trečiasis asmuo, žinant apie vykstantį procesą dėl turto, nurodytą turtą perleido kitam asmeniui, o apie tai teismui pranešė tik po to, kai teismas įpareigojo trečiąjį asmenį sudaryti galimybę ieškovei ir antstoliui patekti į patalpas.

32.       Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis ir jos proceso eigą, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog trečiojo asmens elgęsis, nesudarant galimybės patekti į ginčo patalpas apžiūrėti ginčo turtą, motyvuojant, kad ginčo turto patalpose nėra, vėliau, žinant apie civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, ginčo turtą parduodant, delsimas informuoti apie sudarytą  pirkimo – pardavimo sutartį, laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, neatitinka proceso operatyvumo, ekonomiškumo, sąžiningo asmens elgesio standarto.

33.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pareiškėjų elgesį viso vykdymo proceso metu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino baudos instituto paskirtį ir jos skyrimą reglamentuojančias procesinės teisės normas bei pagrįstai skyrė trečiajam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

34.       Kiti atskirojo skundo argumentai, teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

35.       Apeliantas ginčija baudos dydi, nurodant, kad ji neatitinka teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bauda trečiajam asmeniui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skiriama pirmą kartą, todėl baudos dydis (3000 Eur) viršijantis pusę maksimalaus dydžio (5000 Eur) neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, 1 000 Eur baudos dydis už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atitiktų prevencinį tikslą. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pritaikytos baudos dydis sumažinamas iki 1000 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Paskirti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – UAB „Ostina“, įmonės kodas 302595674, 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę paskirtos baudos, tai yra 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) įpareigojant sumokėti ieškovės UAB „3 namukai“, įmonės kodas 304041200, naudai, kitą pusę – 500,00 Eur (penkis šimtus eurų) – valstybės naudai.“

Teisėja                                                                                Danutė Kutrienė