Civilinė byla Nr. e2YT-10200-1167/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03902-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.6; 3.4.6.11; 3.5.20.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. kovo 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Adomaitytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hafelis“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis Robertas Vasiliauskas, L. J., A. J., G. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Gerovės konservų fabrikas“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hafelis“ antstoliui Robertui Vasiliauskui pateikė skundą, prašydama įpareigoti antstolį įvykdyti pareiškėjos prašymą dėl sumokėto varžytynių dalyvio mokesčio, t. y. grąžinti pareiškėjai sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį, nes varžytynės buvo neteisėtos. Skundą pareiškėja grindžia tokiais argumentais:
1.1. Pareiškėja interneto portale www.evarzytynes.lt sužinojo apie varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kurias vykdė antstolis Robertas Vasiliauskas. Varžytynių metu buvo nurodyta, kad yra parduodamas šis turtas: gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). Varžytynių pradžia: (duomenys neskelbtini), varžytynių pabaiga: (duomenys neskelbtini). Varžytynių dalyvio mokestis – 28 200 Eur; pradinė turto kaina – 282 000 Eur. Apie turtą nurodyta, kad jam taikomas turto areštas, daugiau jokių suvaržymų nenurodyta. Pareiškėja susidomėjusi turtu nusprendė dalyvauti varžytynėse, sumokėjo mokestį bei pasiūliusi didžiausią kainą (342 500 Eur) už turtą, varžytynes laimėjo. 2024 m. gruodžio 27 d. antstolis pranešimu apie laimėtas varžytynes Nr. S-24-179-31172 pareiškėjai nurodė, kad pasiūlytos už turtą kainos ir sumokėto varžytynių dalyvio mokesčio kainos skirtumą, kuris yra 314 300 Eur, pareiškėja iki 2025 m. sausio 18 d. įskaitytinai turi sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą, o per nustatytą terminą nesumokėjus visos turto kainos, pareiškėja neteks teisės pirkti turtą, o sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis bus skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.
1.2. Pareiškėja po pranešimo gavimo momento sužinojo, kad antstolio kontoroje užvestos vykdomosios bylos Nr. 0179/22/00384 ir Nr. 0179/22/00397, kuriose antstolis atlieka priverstinį skolų išieškojimą iš skolininko L. J. išieškotojų UAB „Gerovės konservų fabrikas“ ir G. Š. naudai. Vykdant išieškojimą turto arešto aktu buvo areštuotas turtas: pastatas–gyvenamasis namas bei du žemės sklypai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 18 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo, atlikus ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, areštuoto turto rinkos vertę nustatė – 470 000 Eur. Skolininkas 2024 m. rugpjūčio 7 d. pateikė antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2024 m. liepos 18 d. patvarkymą ir įpareigoti antstolį iš naujo nustatyti areštuoto turto rinkos vertę, skiriant papildomą / pakartotinę ekspertizę. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininko skundą ir skundą dėl antstolio veiksmų persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi, akivaizdu, kad iki šiol vyksta ginčas dėl turto vertės. Pareiškėjai tapo žinoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-24189-819/2024 taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki pareiškėjo L. J. 2024 m. rugpjūčio 7 d. skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu uždraudė antstoliui surašyti iš varžytynių pardavinėjamojo pareiškėjui L. J. priklausančio nekilnojamojo turto – pastato-gyvenamojo namo bei dviejų žemės sklypų, esančių: (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą. Taigi, šiuo metu vis dar tebevyksta ginčas dėl turto vertės, o jam vykstant antstoliui yra uždrausta surašyti iš varžytynių pardavinėjamojo skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių aktą.
1.3. Pareiškėja sužinojusi pirmiau nurodytą informaciją kreipėsi į antstolį 2025 m. sausio 16 d. pareiškimu, kuriame, be kita ko, nurodė, kad yra šokiruota tokiomis žiniomis bei prašė per vieną dieną informuoti: 1) kokioje stadijoje yra Vilniaus miesto apylinkės teismo byla, kurioje yra nagrinėjamas ginčas dėl varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) parduoto turto kainos netinkamo nustatymo; 2) ar minėtoje byloje yra pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės, o jei yra, prašė konkrečiai nurodyti, kokios; 3) kodėl antstolis prieš varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) viešai neinformavo galimų pirkėjų, įskaitant pareiškėją, apie minėtą bylą. Pareiškėja 2025 m. sausio 20 d. pareiškimu pakartotinai kreipėsi į antstolį, be kita ko, nurodydama, kad antstolis vykdydamas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) grubiai pažeidė varžytynių vykdymo tvarką ir neinformavo galimų pirkėjų, įskaitant pareiškėją, apie esminę reikšmę turto pardavimui turinčias aplinkybes, kad dėl varžytynių metu parduodamo turto vertės vyksta ginčas bei kad yra pritaikyos laikinosios apsaugos priemones, draudžiančios antstoliui surašyti iš varžytynių parduoto skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių aktą. Šiuo pareiškimu pareiškėja taip pat informavo antstolį, kad atsisako sumokėti antstoliui likusią 314 300 Eur sumą už varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) pirktą turtą, bei prašė grąžinti pareiškėjai sumokėtą 28 200 Eur varžytynių dalyvio mokestį.
1.4. 2025 m. sausio 24 d. antstolis priėmė patvarkymą paskelbti antrąsias varžytynes neįvykusiomis ir pasiūlyti perimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą už turto pardavimo kainą Nr. S-25-179-2395. 2025 m. sausio 27 d. patvarkymu dėl gauto prašymo / paklausimo Nr. S-25-179-2505 antstolis informavo pareiškėją, kad įstatymų leidėjas neįtvirtina antstolio pareigos skelbime apie varžytynes nurodyti informaciją apie vykstančius teisminius procesus. Antstolis vykdydamas varžytynes privalėjo nurodyti, kad turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat informuoti, kad yra ginčijama turto vertė, tačiau skelbiant varžytynes turto apribojimai antstolio nurodyti nebuvo, nebuvo informuota, kad antstoliui draudžiama surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, taigi akivaizdu, kad parduodant turtą iš varžytynių buvo padaryta aibė teisės pažeidimų, nes iš esmės antstolis privalėjo stabdyti vykdomąją bylą, kartu ir turto perdavimą išieškotojai, kol bus išspręstas civilinis ginčas dėl turto vertės ir panaikintos tuo aspektu taikomos laikinosios apsaugos priemonės turtui.
1.5. Varžytynių organizavimo tvarka buvo pažeista, todėl yra reikalaujama panaikinti patvarkymus ir grąžinti pareiškėjai jos sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį bei, kol nebus panaikintos turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neskelbti naujų varžytynių ir juo labiau nesiūlyti turto įgyti išieškotojams. Draudimas antstoliui surašyti turto iš pardavimo varžytynių aktą buvo akivaizdi prievolė stabdyti vykdomąją bylą, todėl varžytynės akivaizdu buvo neteisėtos, nuo pareiškėjos nuslėpta esminė aplinkybė, t. y. nenurodyti turto apribojimai, dėl ko pareiškėjos sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis (28 200 Eur) privalo būti grąžintas pareiškėjai, o ne paskirstytas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.
2. Antstolis Robertas Vasiliauskas 2025 m. vasario 7 d. patvarkymu dėl skundo, surašyto 2025 m. sausio 28 d., atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Patvarkymą antstolis grindžia šiais argumentais:
2.1. Vykdant išieškojimą buvo paskelbtos areštuoto turto, t. y. pastato–gyvenamojo namo bei dviejų žemės sklypų, esančių: (duomenys neskelbtini), antrosios varžytynės (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)). Remiantis Antstolių informacinės sistemos duomenimis, parduodamo turto antrąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) laimėjo pareiškėja, kuri už parduodamą turtą pasiūlė 342 500 Eur kainą. Varžytynes laimėjęs dalyvis įgijo pareigą į varžytynes organizavusio antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti pinigų sumą, kuri lygi pasiūlytos kainos ir varžytynių dalyvio mokesčio skirtumui, tačiau įstatymo numatytu terminu (iki 2025 m. sausio 20 d.) lėšų nesumokėjo, todėl 2025 m. sausio 24 d. antstolio patvarkymu Nr. S-25-179-2395 antrosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis. Tuo pačiu patvarkymu buvo nuspręsta varžytynių laimėtojos sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį paskirstyti įstatymo nustatyta tvarka skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.
2.2. 2025 m. sausio 28 d. gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma įpareigoti antstolį grąžinti pareiškėjai sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį. Atsižvelgiant į įstatymų leidėjo reglamentuotą skelbimo apie varžytynes turinį, antstolis nėra įpareigojamas skelbime apie varžytynes informuoti apie vykstančius teisminius procesus. Informacijos apie teisminius ginčus pateikimas galėtų neigiamai paveikti varžytynių eigą, sumažinti potencialių dalyvių skaičių ir galimą parduodamo turto kainą. Tuo remiantis pareiškėjos skundo argumentai dėl netinkamo skelbimo apie varžytynes turinio nepagrįsti. Iki skolininko L. J. 2024 m. rugpjūčio 7 d. skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu antstoliui Robertui Vasiliauskui uždrausta surašyti iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) pardavinėjamo L. J. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių aktą. Toks draudimas, taikomas antstoliui, yra procesinis ir būtų taikomas, jeigu turto varžytynės įvyktų ir būtų sumokėta visa pasiūlyta kaina.
2.3. Nagrinėjamu atveju varžytynės paskelbtos neįvykusiomis varžytynes laimėjusiam varžytynių dalyviui per nustatytą terminą nesumokėjus visos sumos už varžytynėse pirktą turtą. Atkreipiamas dėmesys, kad pirkėjai dalyvaudami varžytynėse privalo suvokti, jog turtas varžytynėse nėra parduodamas laisva skolininko valia – tai yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, siekiant patenkinti skolininko kreditorių reikalavimus, todėl parduodant turtą priverstinai egzistuoja tam tikra ginčų rizika proceso metu.
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Gerovės konservų fabrikas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašo netenkinti pareiškėjos skundo, pripažinti, kad pareiškėja piktnaudžiauja materialinėmis bei procesinėmis teisėmis, paskirti pareiškėjai 5 000 Eur dydžio baudą, pusę šios baudos sumos priskiriant suinteresuoto asmens naudai. Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
3.1. Išieškotoja skundą laiko nepagrįstu, neįrodytu ir pareikštu elgiantis akivaizdžiai nesąžiningai ir piktnaudžiaujant materialinėmis bei procesinėmis teisėmis. Skundas yra netenkintinas, o pareiškėjai skirtina bauda. Tai yra jau penktas teisminis procesas, kuris yra inicijuojamas pareiškėjos galutinių ir tikrųjų naudos gavėjų – L. J. ir A. J., kurie yra solidarieji bendraskoliai antstolio vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00378, Nr. 0179/22/00383, Nr. 0179/22/00384, Nr. 0179/22/00397. Pareikštu skundu yra siekiama stabdyti / trukdyti / nutraukti ir dar kitaip paveikti antstolio vykdomą išieškojimą suinteresuoto asmens ir kitos išieškotojos – G. Š., naudai.
3.2. Antstolis 2023 m. spalio 16 d. vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00384 ir Nr. 0179/22/00397 patvarkymu Nr. S-23-179-27770 areštavo skolininkui L. J. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Antstolis 2023 m. lapkričio 29 d. patvarkymu Nr. S-23-179-31115, be kita ko, skyrė ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. 2024 m. liepos 18 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo, atlikus ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, areštuoto turto rinkos vertę nustatė – 470 000 Eur. Pastarąjį antstolio patvarkymą skolininkas skundė antstoliui, kuris, atsisakęs tenkinti skundą, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-24189-819/2024 skundas atmestas kaip nepagrįstas, Panevėžio apygardos teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista. 2024 m. rugsėjo 17 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-24-179-22903 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo. Šį patvarkymą skolininkas taip pat skundė antstoliui, kuris, atsisakęs tenkinti skolininko skundą, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1918-842/2025 skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista.
3.3. Civilinės bylos Nr. e2YT-24189-819/2024 nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2024 m. spalio 16 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. iki pareiškėjo L. J. 2024 m. rugpjūčio 7 d. skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu uždraudė antstoliui Robertui Vasiliauskui surašyti iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) pardavinėjamo pareiškėjui L. J. priklausančio nekilnojamojo turto: pastato–gyvenamojo namo, esančio: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių aktą. 2024 m. spalio 25 d. priimtas antstolio patvarkymas Nr. S-24-179-25848, kuriuo areštuoto turto pirmosios varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse neužsiregistravo nė vienas varžytynių dalyvis. Taigi, pirmosioms varžytynėms neįvykus, o turto nepardavus – 2024 m. spalio 16 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas pasibaigė.
3.4. 2024 m. lapkričio 19 d. priimtas antstolio patvarkymas Nr. S-24-179-25848, kuriuo paskelbtos areštuoto turto antrosios varžytynės. Antstoliui paskelbus antrąsias varžytynes skolininkas net du kartus (2024 m. gruodžio 5 d. ir 2024 m. gruodžio 16 d.) teikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pakartotinius prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl antrųjų varžytynių, kurie Vilniaus miesto apylinkės teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti. Pareiškėjas savo konkliudentiniais veiksmais (teikdamas pakartotinius prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl antrųjų varžytynių) parodė, jog puikiai suvokia ir supranta, kad 2024 m. spalio 16 d. nutartimi teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas yra pasibaigęs. Skolininkui apskundus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-24189-819/2024 (dėl ginčo esmės) ir bylai atsidūrus Panevėžio apygardos teisme, skolininkas 2025 m. sausio 15 d. pateikė pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl antrųjų varžytynių. Taigi, skolininkas savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. teikdamas trečiąjį pakartotinį prašymą toje pačioje byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dar kartą patvirtino, jog puikiai suvokia ir supranta, kad 2024 m. spalio 16 d. nutartimi teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dėl pirmųjų varžytynių galiojimas yra pasibaigęs.
3.5. 2024 m. gruodžio 19 d. antrosios varžytynės pasibaigė. Didžiausia varžytynėse pasiūlyta kaina – 342 500 Eur. Antrąsias varžytynes laimėjo pareiškėja, kuri yra skolininkų (sutuoktinių) L. J. ir A. J. kontroliuojama bendrovė. Šios bendrovės 100 proc. akcininkė yra skolininko nepilnametė duktė B. J. Ankstesniais laikotarpiais įmonės akcininku ir vadovu buvo skolininko tėvas A. J. Varžytynių laimėtoja iki 2025 m. sausio 20 d. turėjo sumokėti varžytynėse pasiūlytos kainos ir sumokėto dalyvio mokesčio skirtumą, tačiau šios sumos iki nurodyto termino nesumokėjo, remdamasi Panevėžio apygardos teismo 2025 m. sausio 16 d. nutartimi, kurioje nepagrįstai nurodyta, jog esą vis dar galioja laikinosios apsaugos priemonės, kurios pritaikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi.
3.6. Pareiškėjos skundas yra grindžiamas teiginiu, jog buvo pažeista antrųjų varžytynių organizavimo tvarka. Antstolis neprivalėjo skelbime apie varžytynes pateikti informacijos apie vykstančius teisminius procesus. Įstatymų leidėjas teisės aktuose nėra įtvirtinęs pareigos skelbime apie varžytynes nurodyti informaciją apie vykstančius teisminius procesus, ką pagrįstai skundžiamame 2025 m. sausio 27 d. patvarkyme konstatavo antstolis. Aplinkybė, jog varžytynėse parduodamas turtas buvo areštuotas 2023 m. spalio 16 d. antstolio patvarkymu Nr. S-23-179-27770 (2023 m. spalio 17 d. Turto arešto aktas Nr. 2023029351) buvo vieša informacija. Pareiškėja nebuvo nei šokiruota, nei jai buvo naujiena 2025 m. sausio 16 d. pareiškime nurodytos aplinkybės. Kaip jau yra nurodyta anksčiau šiame atsiliepime ir pagrįsta leistinais rašytiniais įrodymais, pareiškėja yra pačių skolininkų netiesiogiai valdoma ir kontroliuojama bendrovė. Tik tada, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė patenkinti paskutinį iš daugkartinių skolininko L. J. prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl antstolio paskelbtų antrųjų varžytynių, o antrose varžytynėse užsiregistravo varžytynių dalyvių, kurie teikė kainos pasiūlymus, skolininkai buvo priversti patys dalyvauti antrosiose varžytynėse ir pirkti jose parduodamą skolininkui L. J. priklausantį turtą siekiant jo išsaugojimo. Šiuos veiksmus skolininkai realizavo būtent per jų netiesiogiai valdomą ir kontroliuojamą juridinį asmenį – UAB „Hafelis“. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, jog antstolis turėjo skelbime skelbti informaciją apie vykstančius teisminius procesus, yra atmestini dar ir dėl to, jog pareiškėjai visa nurodyta informacija apie anksčiau aprašytus teisminius procesus buvo žinoma. Pareiškėja, teikdama 2025 m. sausio 16 d., 2025 m. sausio 20 d. pareiškimus antstoliui, taip pat skundą ir prašymą su juo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, elgėsi nesąžiningai, nes nuo antstolio ir teismų slėpė esminę reikšmę turinčias faktines aplinkybes, t. y. savo sąsajas su skolininkais.
3.7. Antrųjų varžytynių metu nebuvo jokių galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios draustų / ribotų vykdymo proceso veiksmus. Išieškotojai, matydami vykdomojoje byloje susidariusią situaciją, t. y. situaciją, kad skolininkai, veikdami per UAB „Hafelis“ (pareiškėją) ir spekuliuodami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosiose varžytynėse, pradėjo reikšti antstoliui nepagrįstus reikalavimus dėl antrosiose varžytynėse sumokėto dalyvio mokesčio grąžinimo, 2025 m. sausio 31 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 2024 m. spalio 16 d. nutarties rezoliucinės dalies išaiškinimo, t. y. ar šios laikinosios apsaugos priemonės yra vis dar galiojančios. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8672-819/2025 atsisakė tenkinti išieškotojų prašymą dėl nutarties išaiškinimo, tačiau labai aiškiai pažymėjo, jog teismas minėta nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė tik dėl konkrečių – pirmųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), ir uždraudė antstoliui surašyti turto pardavimo aktą tik dėl šiose varžytynėse parduodamo turto. Jokių kitų laikinųjų apsaugos priemonių teismas šia nutartimi netaikė. Tai reiškia, kad antstoliui pirmąsias turto pardavimo varžytynes pripažinus neįvykusiomis, išnyko ir grėsmė, dėl kurios laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos.
3.8. Suinteresuotas asmuo prašo teismo pareiškėjos anksčiau aprašytą elgesį vykdymo ir teisminiame procese įvertinti kaip piktnaudžiavimą materialinėmis bei procesinėmis teisėmis, kuris sudaro pagrindą ne tik atsisakyti šias teises ginti kaip savarankišką skundo atmetimo pagrindą, bet taip pat paskirti pareiškėjai maksimalią 5 000 Eur dydžio baudą pusę šios sumos paskiriant suinteresuoto asmens naudai. Pareiškėja teikė pareiškimus antstoliui ir skundą (su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones) teismui, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jai nėra žinomos aplinkybės apie vykstančius teisminius procesus, taip pat nuslėpė esminę reikšmę turinčią informaciją, jog pareiškėja yra susijusi su skolininkais. Dar daugiau, pareiškėja iš skolininko konkliudentinių veiksmų žinojo (negalėjo nežinoti), kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi pirmosiose varžytynėse pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nebegaliojančios, o kitų galiojančių laikinųjų apsaugos priemonių nėra, tačiau vis tiek teikė žinomai (akivaizdžiai) nepagrįstus pareiškimus ir skundus antstoliui bei teismams.
3.9. Skolininkas L. J. ir su juo susiję asmenys (nagrinėjamu atveju pareiškėja) inicijuoja vis naujus akivaizdžiai nepagrįstus teisminius procesus, kurių pagrindinis tikslas yra trukdyti / stabdyti ar kitaip neigiamai veikti prieš greitą ir veiksmingą išieškojimo procesą. Šiose teisminėse bylose yra priversta dalyvauti suinteresuotas asmuo bei kita išieškotoja – G. Š., antstolis ir patirti bylinėjimosi išlaidų. Teismai yra apkraunami nereikalingu darbu. Visi skolininkų inicijuoti teisminiai procesai, susiję su išieškojimo vykdymu, dėl jų nesąžiningo ir nepagrįsto pobūdžio, jau yra pasibaigę ne skolininkų naudai. Suinteresuotas asmuo prašo teismo įvertinti / pripažinti šiuos pareiškėjos (jos tikrųjų ir galutinių naudos gavėjų – skolininkų) veiksmus kaip piktnaudžiavimą materialinėmis bei procesinėmis teisėmis, ir nurodytu pagrindu atsisakyti jas ginti (netenkinti skundo) bei paskirti maksimalią 5 000 Eur baudą, pusę šios baudos sumos skiriant suinteresuoto asmens naudai.
4. Suinteresuotas asmuo G. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašo netenkinti pareiškėjos skundo; tenkinti suinteresuoto asmens UAB „Gerovės konservų fabrikas“ prašymą dėl baudos pareiškėjai skyrimo, pusę šios baudos paskiriant UAB „Gerovės konservų fabrikas“ naudai. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad visa apimtimi palaiko kito suinteresuoto asmens – išieškotojo UAB „Gerovės konservų fabrikas“, atsiliepime į skundą išdėstytus reikalavimus ir motyvus, todėl jų nekartoja.
5. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjos skundą nepateikė.
Bylos faktinės aplinkybės
6. Iš į bylą pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo šias vykdomąsias bylas dėl piniginių išieškojimo solidariai iš skolininkų A. J. ir L. J.: Nr. 0179/22/00384, Nr. 0179/22/00397 ir Nr. 0179/24/02627 pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d., 2022 m. kovo 7 d. ir 2022 m. gruodžio 7 d. išduotus vykdomuosius raštus Nr. e2-982-258/2021 išieškotojų UAB „Gerovės konservų fabrikas“ ir G. Š. naudai; Nr. 0179/24/01547 pagal Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 17 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. eA2-185-392-2023 išieškotojos UAB „Gerovės konservų fabrikas“ naudai; Nr. 0179/24/02624 ir Nr. 0179/24/02625 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 30 d. išduotus vykdomuosius raštus Nr. e2YT-14169-1014-2024 išieškotojų UAB „Gerovės konservų fabrikas“ ir G. Š. naudai; Nr. 0179/24/02628 pagal Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. eA2-1722-967-2024 išieškotojos UAB „Gerovės konservų fabrikas“ naudai.
7. Remiantis vykdomųjų bylų duomenimis, vykdant išieškojimą buvo areštuotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys adresu: (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 29 d. patvarkymu Nr. S-23-179-31115 buvo nutarta skirti areštuoto turto ekspertizę areštuoto nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti.
8. 2024 m. birželio 26 d. UAB „Centro kubas-Nekilnojamasis turtas“ surašius ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį perdavus antstoliui, antstolis 2024 m. liepos 18 d. priėmė patvarkymą Nr. S-24-179-15626, kuriuo nustatė 470 000 Eur dydžio areštuoto turto rinkos vertę, remdamasis ekspertizės aktu.
9. 2024 m. rugpjūčio 7 d. skolininkas L. J. antstoliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė antstolio panaikinti 2024 m. liepos 18 patvarkymą Nr. S-24-179-15626 ir iš naujo nustatyti areštuoto turto rinkos vertę, skiriant papildomą / pakartotinę ekspertizę. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 30 d. patvarkymu Nr. S-24-179-21789 netenkino pareiškėjo skundo ir perdavė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
10. Vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00384, Nr. 0179/22/00397 ir Nr. 0179/24/01547 antstolis 2024 m. rugsėjo 17 d. patvarkymu Nr. S-24-179-22903 paskelbė areštuoto turto pirmąsias varžytynes, nustatė, kad pradinė parduodamo iš pirmųjų varžytynių turto kaina yra 376 000 Eur, informavo apie varžytynių vykdymą bei skolininko teises.
11. Vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00384, Nr. 0179/22/00397 ir Nr. 0179/24/01547 antstolis 2024 m. spalio 25 d. patvarkymu Nr. S-24-179-25848 pirmąsias varžytynes paskelbė neįvykusiomis, nes varžytynėse nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis.
12. Vykdomosiose bylose Nr. 0179/22/00384, Nr. 0179/22/00397 ir Nr. 0179/24/01547 antstolis 2024 m. lapkričio 19 d. patvarkymu Nr. S-24-179-27389 paskelbė areštuoto turto antrąsias varžytynes, nustatė, kad pradinė parduodamo iš antrųjų varžytynių turto kaina yra 282 000 Eur, informavo apie varžytynių vykdymą bei skolininko teises.
13. 2024 m. gruodžio 27 d. pranešimu apie laimėtas varžytynes Nr. S-24-179-31172 pranešė pareiškėjai UAB „Hafelis“ apie tai, kad ji laimėjo varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgijo teisę pirkti nurodytą turtą už 342 500 Eur. Taip pat informavo, kad iki 2025 m. sausio 18 d. pareiškėja turi sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą pasiūlytos už turtą kainos ir sumokėto varžytynių dalyvio mokesčio kainos skirtumą, kuris yra 314 300 Eur.
14. 2025 m. sausio 16 d. pareiškėja UAB „Hafelis“ kreipėsi į antstolį su pareiškimu dėl varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo prašė antstolio informuoti: 1) kokioje stadijoje yra Vilniaus apylinkės teismo byla, kurioje yra nagrinėjamas ginčas dėl varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) parduoto turto kainos netinkamo nustatymo; 2) ar minėtoje byloje yra pritaikytos ir galiojančios laikinosios apsaugos priemonės. Jei yra, prašė konkrečiai nurodyto kokios; 3) kodėl antstolis prieš varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) viešai neinformavo galimų pirkėjų, įskaitant UAB „Hafelis“, apie Vilniaus apylinkės teismo bylą, kurioje yra nagrinėjamas ginčas dėl varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) parduoto turto kainos netinkamo nustatymo.
15. 2025 m. sausio 20 d. pareiškėja UAB „Hafelis“ kreipėsi į antstolį su pareiškimu dėl varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo antstolį, kad atsisako sumokėti antstoliui likusią 314 300 Eur sumą už varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) pirktą turtą bei prašo grąžinti sumokėtą 28 200 Eur varžytynių dalyvio mokestį, pinigus pervedant į UAB „Hafelis“ banko sąskaitą.
16. Antstolis 2025 m. sausio 24 d. patvarkymu Nr. S-25-179-2395 areštuoto turto antrąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė neįvykusiomis; pasiūlė išieškotojams perimti iš antrųjų varžytynių neparduotą turtą už tą kainą, už kurią turtas buvo perkamas antrosiose varžytynėse (342 500 Eur); varžytynių laimėtojos UAB „Hafelis“ sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį paskirstyti skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.
17. 2025 m. sausio 27 d. patvarkymu dėl gauto prašymo / paklausimo Nr. S-25-179-2505 antstolis informavo UAB „Hafelis“, kad įstatymų leidėjas neįtvirtina antstolio pareigos skelbime apie varžytynes nurodyti informaciją apie vykstančius teisminius procesus.
18. 2025 m. sausio 28 d. pareiškėja pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė antstolio grąžinti pareiškėjai sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį.
19. Antstolis 2025 m. vasario 7 d. patvarkymu Nr. S-25-179-3399 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, atssakė panaikinti 2025 m. sausio 24 d. patvarkymą Nr. S-25-179-2395, kuriuo nuspręsta antrąsias varžytynes paskelbti neįvykusiomis ir sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį paskirstyti skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti, bei skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo
20. Bylose pagal skundus dėl antstolio veiksmų sprendžiama dėl antstolio atliktų procesinių veiksmų (ar jų neatlikimo) teisėtumo. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 586 straipsnio 1 dalis).
21. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – ir Antstolių įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Taigi antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
22. Pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Taigi vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010).
23. Pareiškėja skunde nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-24189-819/2024 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki skolininko L. J. 2024 m. rugpjūčio 7 d. skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu draudimas antstoliui Robertui Vasiliauskui surašyti iš varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) pardavinėjamo L. J. priklausančio nurodyto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių aktą – buvo akivaizdi prievolė stabdyti vykdomąją bylą, todėl varžytynės buvo neteisėtos, nuo pareiškėjos nuslėpta esminė aplinkybė, t. y. nenurodyti turto apribojimai, dėl ko pareiškėjos sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis (28 200 Eur) privalo būti grąžintas pareiškėjai, o ne paskirstytas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.
24. Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju antstolio 2024 m. lapkričio 19 d. patvarkymo dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių paskelbimo Nr. S-24-179-27389 teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl šio patvarkymo (ne)teisėtumo, o kartu ir antrųjų varžytynių paskelbimo teisėtumo, plačiau nepasisako.
25. Pareiškėjos skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėja, sužinojusi aplinkybes dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, 2025 m. sausio 16 d. pareiškimu kreipėsi į antstolį, kuriame nurodė, kad yra šokiruota tokiomis žiniomis ir prašė antstolio informuoti pareiškėją apie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. e2YT-24189-819/2024, kurioje yra nagrinėjamas ginčas dėl varžytynėse Nr. 277642 parduoto turto kainos netinkamo nustatymo bei pritaikytos minėtos laikinosios apsaugos priemonės. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš išieškotojos UAB „Gerovės konservų fabrikas“ teismui pateiktų duomenų (valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo) matyti, kad pareiškėjos UAB „Hafelis“ akcininkė nuo 2017 m. gegužės 2 d. yra skolininkų L. J. ir A. J. artima giminaitė – dukra. Be to, pati pareiškėja skunde nurodo, kad sužinojo apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2YT-24189-819/2024, tačiau taip ir nenurodė, iš kur apie šias aplinkybes sužinojo. Nurodytos aplinkybės, t. y. tiek pareiškėjos sąsajos su skolininkais, tiek skundo motyvacija, suponuoja išvadą, kad aplinkybė dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pareiškėjai buvo ir (ar) galėjo būti žinoma ir anksčiau, t. y. iki dalyvavimo antrosiose varžytynėse, ir šios informacijos pareiškėja, priešingai nei nurodo, nebuvo „šokiruota“.
26. Kta vertus, nors pareiškėja skundą dėl antstolio veiksmų grindžia aplinkybe, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-24189-819/2024 pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis antstoliui Robertui Vasiliauskui buvo uždrausta surašyti iš varžytynių pardavinėjamo skolininkui L. J. priklausančio nurodyto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių aktą, teismo vertinimu, pareiškėjos nurodomos aplinkybės apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurias pareiškėja, be kita ko, cituoja netiksliai, sprendžiant dėl antstolio veiksmų teisėtumo nėra aktualios.
27. Tiek iš bylos medžiagos, tiek iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad išieškotojos UAB „Gerovės konservų fabrikas“ ir G. Š. kreipėsi į teismą su prašymu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-24189-819/2024 išaiškinimo. Pirmosios instancijos teismas, kuris buvo priėmęs 2024 m. spalio 16 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2025 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-8672-819/2025 atmetė išieškotojų prašymą, tačiau nurodė, kad teismas kaip grėsmę skolininkui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui nustatė konkrečias jau vykstančias turto varžytynes, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), ir jas ne sustabdė, ko prašė pareiškėjas, o uždraudė antstoliui atlikti konkrečius veiksmus – surašyti iš šių varžytinių Nr. (duomenys neskelbtini) pardavinėjamo pareiškėjui priklausančio turto pardavimo iš varžytinių aktą. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartimi buvo pritaikytos konkrečios laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su pirmosiomis varžytynėmis Nr. (duomenys neskelbtini), o nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo antstolio grąžinti už dalyvavimą antrosiose varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį.
28. Dalyvavimo varžytynėse sąlygos numatytos CPK 710 straipsnyje. Norintys dalyvauti varžytynėse asmenys, be kita ko, privalo sumokėti į varžytynių depozitinę sąskaitą varžytynių dalyvio mokestį mokėjimo dokumente nurodant varžytynių numerį (CPK 710 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
29. Nagrinėjamu atveju antstolis 2024 m. gruodžio 27 d. pranešimu apie laimėtas varžytynes Nr. S-24-179-31172 pranešė pareiškėjai apie tai, kad ji laimėjo varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), bei informavo, kad iki 2025 m. sausio 18 d. pareiškėja turi sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą pasiūlytos už turtą kainos ir sumokėto varžytynių dalyvio mokesčio kainos skirtumą, kuris yra 314 300 Eur. 2025 m. sausio 20 d. pareiškimu dėl varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja informavo antstolį, kad atsisako sumokėti antstoliui likusią 314 300 Eur sumą už varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) pirktą turtą, bei prašė grąžinti sumokėtą 28 200 Eur varžytynių dalyvio mokestį, pinigus pervedant į pareiškėjos banko sąskaitą. Esant šioms aplinkybėms, antstolis 2025 m. sausio 24 d. patvarkymu Nr. S-25-179-2395 areštuoto turto antrąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė neįvykusiomis ir nutarė varžytynių laimėtojos (pareiškėjos) sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį paskirstyti skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.
30. CPK 711 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu varžytynes laimėjęs varžytynių dalyvis per nustatytą terminą nesumoka visos turto kainos, varžytynių dalyvio mokestis CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka skiriamas skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.
31. Kadangi pareiškėja informavo antstolį, kad atsisako sumokėti antstoliui likusią 314 300 Eur sumą už varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) pirktą turtą, antstolis, remdamasis CPK 711 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai pareiškėjos sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį paskirstė skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis įstatyme nėra numatyta galimybė varžytynių dalyvio mokestį grąžinti jį sumokėjusiam dalyviui, teismas konstatuoja, jog antstolis teisėtai paskirstė pareiškėjos sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį skolininkų skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo nėra.
Dėl baudos pareiškėjai skyrimo
32. Suinteresuotas asmuo UAB „Gerovės konservų fabrikas“ atsiliepime į skundą prašo paskirti pareiškėjai 5 000 Eur dydžio baudą, pusę baudos sumos skiriant suinteresuoto asmens naudai.
33. CPK 95 straipsnio normos reglamentuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
34. Teismas pažymi, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, ir kt.). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Kartu pažymėtina, kad bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, pagrindžiančias, jog procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą.
35. Suinteresuotas asmuo savo prašymą argumentuoja tuo, kad pareiškėja teikė pareiškimus antstoliui ir skundą (su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones) teismui, kuriame nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jai nėra žinomos aplinkybės apie vykstančius teisminius procesus, taip pat nuslėpė esminę reikšmę turinčią informaciją, kad pareiškėja yra susijusi su skolininkais. Skolininkas L. J. ir su juo susiję asmenys (nagrinėjamu atveju pareiškėja) inicijuoja vis naujus akivaizdžiai nepagrįstus teisminius procesus, kurių pagrindinis tikslas yra trukdyti ir (ar) stabdyti ar kitaip neigiamai veikti prieš greitą ir veiksmingą išieškojimo procesą.
36. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens UAB „Gerovės konservų fabrikas“ nurodytos aplinkybės nėra pakankamos konstatuoti pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto CPK 95 straipsnio prasme. Nors teismo šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia įžvelgti pareiškėjos galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių (žr. šios nutarties 25 punktą), tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagrindas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis yra nustatyta asmens tyčia, o ne vien nesąžiningo procesinio elgesio požymiai, paties suinteresuoto asmens prašymas dėl baudos skyrimo yra motyvuojamas pirmiausia pačių skolininkų elgesiu vykdymo procese, o pareiškėjos dalyvavimo vykdymo procese faktas yra pirmas, suinteresuoto asmens UAB „Gerovės konservų fabrikas“ prašymo dėl baudos pareiškėjai skyrimo netenkina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
37. Suinteresuotas asmuo UAB „Gerovės konservų fabrikas“ pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
38. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumus, 6 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
39. Nagrinėjamos bylos atveju yra pagrindas konstatuoti, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, todėl spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Prašomų priteisti išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą dydis viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punkte nustatytą maksimalų dydį, todėl, nenustačius pagrindo viršyti rekomenduojamo maksimalaus dydžio, priteistina suma mažintina iki 895,16 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290– 291 straipsniais, 513 straipsniu,
n u t a r i a :
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hafelis“ skundo dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų netenkinti.
Suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gerovės konservų fabrikas“ prašymo dėl baudos pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Hafelis“ skyrimo netenkinti.
Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gerovės konservų fabrikas“, juridinio asmens kodas 122355065, iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Hafelis“, juridinio asmens kodas 304396055, 895,16 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt penkis eurus, 16 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Nutarties dalis dėl pareiškėjos skundo ir bylinėjimosi išlaidų per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Kita nutarties dalis neskundžiama.
Teisėja Renata Adomaitytė