Administracinė byla Nr. A-733-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02484-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 53.2; 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas N. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 1–3), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat įpareigoti Lukiškių TI-K po sporto salės vesti pareiškėją į dušą, sudaryti sąlygas naudojimosi sporto sale metu nueiti į tualetą, įrengti persirengimo kabiną, kurioje nebūtų vaizdo kameros, bei kamerose užtikrinti naktinį apšvietimą naudojant nekaitrines lemputes arba leisti pareiškėjui lemputes įsigyti ir naudoti pačiam.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas perpildytose kamerose, kuriose trūko oro, apšvietimas, vėdinimas, temperatūra bei drėgmė neatitiko nustatytų reikalavimų, kamerose buvo buitinių kenkėjų, per rūsyje įrengtos kameros langą į kamerą patekdavo šunų šėrių. Kamerų sienos ir lubos buvo aptrupėjusios, jų nebuvo galima valyti, dezinfekuoti. Pareiškėjui išduodamas minkštasis inventorius nebuvo vėdinamas ir dezinfekuojamas, buvo susidėvėjęs, murzinas, suplyšęs, netinkamas naudoti. Naudojantis tualetu pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas. Pasinaudojęs kirpėjo paslaugomis, taip pat sporto sale, pareiškėjas nebuvo vedamas į dušą, be to, naudojantis sporto sale nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti tualetu. Laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo etapuojamas, jam dažnai neduodavo vakarienės. Patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas prieš etapavimą, taip pat neatitiko higienos reikalavimų, jose buvo mažai vietos, nebuvo vandens, sienos padengtos kreidos mišiniu. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, kreipėsi į dermatologą bei psichologą.  
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 8–18) prašė jį atmesti.
4. Atsiliepime nurodė laikotarpius, kuriais pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K, kamerų plotus, asmenų skaičių kamerose. Paaiškino, kad už kamerų tvarką ir valymą atsakingi jose laikomi asmenys, jiems išduodamas reikalingas inventorius. Kamerų remontas atliekamas, gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka teisės aktų reikalavimus, kuriuose nėra nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Kamerų vėdinimas atitinka higienos normų reikalavimus. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims suteikta galimybė dušo grafike nustatytą savaitės dieną po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje pasinaudoti dušu. Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal teisės aktuose nustatytas normas, yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti drabužius, kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Asmenys taip pat gali pasinaudoti mokama skalbimo paslauga. Etapu atvykę asmenys ne ilgiau kaip 2 valandoms uždaromi į laikino laikymo patalpą. Maitinimas Lukiškių TI-K laikomiems asmenims teikiamas direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų produktų kiekis išduodamas įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas nuo paskutinio maitinimo iki nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 valandos. Lukiškių TI-K atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, tačiau būtina nustatyti, kad toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas žalos padarymo faktas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Lukiškių TI-K teismo prašė priteisti iš pareiškėjo 8,46 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu (t. II, b. l. 8–16) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 350 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, įpareigojo Lukiškių TI-K užtikrinti pareiškėjo teisę po sporto naudotis dušu, sporto metu sudaryti sąlygas nueiti į tualetą, užtikrinti privatumą.
7. Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2015 m. kovo 19 d. – 2015 m. kovo 20 d., 2015 m. kovo 21 d. – 2015 m. kovo 23 d., 2015 m. kovo 27 d. – 2015 m. kovo 28 d., 2015 m. kovo 31 d. – 2015 m. balandžio 12 d., 2015 m. gegužės 21 d. – 2015 m. gegužės 25 d., 2015 m. birželio 3 d. – 2016 m. birželio 9 d., 2015 m. birželio 12 d. – 2015 m. birželio 14 d., 2015 m. liepos 5 d. – 2015 m. liepos 7 d., 2015 m. rugsėjo 12 d. – 2015 m. rugsėjo 13 d., 2016 m. sausio 9 d. – 2016 m. sausio 11 d., 2016 m. vasario 17 d. – 2016 m. vasario 18 d. (iš viso 34 paras) Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta teisė į kalinimą patalpose, pažeidžiant minimalią 3,6 kv. m gyvenamojo ploto normą kamerose, t. y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista pakankamai ilgą laiką, darė išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.
8. Dėl pareiškėjo argumentų, kad tualetas nėra tinkamai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, teismas pažymėjo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką, galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iš faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažemino lygis, jog būtų galima pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. EŽTT yra konstatavęs, kad, nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Kalinamas asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15210/07; ir kt.). Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara ir galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje neužtikrinimas nėra tinkamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkto reikalavimų laikymasis.
9. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl antisanitarinės Lukiškių TI-K kamerų būklės, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į bylą pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, fotonuotraukos, jų analizė patvirtina pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes: kamerose yra nešvaru, sienos ir grindys nelygios, yra atšokusių ir nubyrėjusių sienų dažų, ant sienų ir lubų yra pelėsio požymių, sienų, lubų, grindų apdailai naudojamos netinkamos medžiagos, langai nešvarūs, neužtikrinama natūrali apšvieta bei vėdinimas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas dėl nurodomų aplinkybių kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją, kitas institucijas, atsakingas dėl higienos normų reikalavimų laikymosi. Visi šie pateikti duomenys patvirtina Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl naudojimosi dušu sąlygų ir tvarkos, nustatęs, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo sudarytos galimybės šia teise pasinaudoti.
11. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K atsiliepime nepaaiškino, ar pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos naudotis sporto sale, ar joje yra persirengimo kambarys, tualetas, ar pasportavus nuteistiesiems leidžiama nueiti į dušą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pagal Suimtųjų ir nuteistųjų išvedimo į fizinės reabilitacijos kambarį tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2015 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-177, 7 punktą darbo, poilsio ir švenčių dienomis suimtieji ir nuteistieji išvedami į Lukiškių TI-K fizinės reabilitacijos kambarį atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu patvirtintą Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašą bei jame nustatytą grafiką. To paties aprašo 27 punkte nustatyta, kad, jei suimtasis ar nuteistasis nepageidauja po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje pasinaudoti dušu, išvedimas į fizinės reabilitacijos kambarį gali būti vykdomas nepriklausomai nuo išvedimo į dušą tvarkos apraše nustatyto grafiko, o apie atsisakymą pasinaudoti dušu pažymima.
12. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į kalėjimo administraciją su prašymu dėl socialinės reabilitacijos programų užtikrinimo ir išplėtimo, įskaitant teisę užsiimti fiziniu lavinimu, sportuoti. Vadinasi, pareiškėjas lankė fizinės reabilitacijos kambarius. Lukiškių TI-K atsiliepime nepaaiškino pareiškėjo nurodytų aplinkybių dėl persirengimo kambario, tualeto, dušo, įrengtos kameros, todėl teismas laikė, kad Lukiškių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 30 punkto reikalavimo, kad prie sporto salės būtų persirengimo kambarys, dušas, tualetas, t. y. pažeidė pareiškėjo teisę po fizinių užsiėmimų nusiprausti, pasinaudoti tualetu, užtikrinti privatumą.
13. Pareiškėjo nurodytą Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų, pažeidimą teismas vertino kaip nepagrįstą. Nurodė, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog Lukiškių TI-K su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį dėl buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo, byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi.
14. Atsižvelgęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. Vertindamas pareiškėjui priteistiną neturtinę žalą, teismas atsižvelgė į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (34 paras) bei kitus pareiškėjui nepagrįstai sukeltus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, taip pat į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. –  minimali mėnesinė alga 350 Eur), į tai, kad administracinėje byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, bei darė išvadą, jog šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 350 Eur.
15. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tiek, kiek juo prašoma įpareigoti Lukiškių TI-K administraciją vykdyti Vilniaus visuomenės sveikatos centro įpareigojimą po sporto vedžioti į dušą, sporto metu sudaryti sąlygas nueiti į tualetą, įrengti persirengimo kabiną, kurioje nebūtų vaizdo kameros, užtikrinti privatumą, taip pat užtikrinti naktinį apšvietimą naudojant ne kaitrines lempas, o šiuolaikinių technologijų lemputes ar leisti pačiam tokių įsigyti ir naudoti, tenkino iš dalies. Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 30 punkto reikalavimo, kad prie sporto salės būtų persirengimo kambarys, dušas, tualetas, t. y. pažeidė pareiškėjo teisę po fizinių užsiėmimų nusiprausti, pasinaudoti tualetu, užtikrini privatumą, todėl įpareigojo Lukiškių TI-K užtikrinti pareiškėjo teisę po sporto naudotis dušu, sporto metu sudaryti sąlygas nueiti į tualetą, užtikrinti asmens privatumą. 
16. Pirmosios instancijos teismas netenkino Lukiškių TI-K prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažymėjo, kad Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo 2016 m. birželio 20 d. nutartį, minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl tvarka, kuria remiasi atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina.

III.

17. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 22–25), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodo, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis ir pateko į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus ar analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai padarytą žalą, todėl nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
19. Pareiškėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (t. II, b. l. 32–34) sutinka su atsakovo išdėstytais argumentais, prašo apeliacinį skundą tenkinti.  

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas ir apeliacinis skundas dėl jo pateiktas po 2016 m. liepos 1 d. naujos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos įsigaliojimo. Vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 1 dalimi, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti pirmąja instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas pirmojoje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Šioje dalyje nurodytų bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, procesas ir proceso atnaujinimas vyksta šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakciją, galiojančią nuo 2016 m. liepos 1 d.
22. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo prašė priteisti 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei įpareigoti Lukiškių TI-K atlikti veiksmus, t. y. po sporto salės vesti pareiškėją į dušą, sudaryti sąlygas naudojimosi sporto sale metu nueiti į tualetą, įrengti persirengimo kabiną, kurioje nebūtų vaizdo kameros, bei užtikrinti naktinį apšvietimą naudojant nekaitrines lemputes arba leisti pareiškėjui jas įsigyti ir naudoti pačiam. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu 34 paras vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų, taip pat kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, o kameros atitiko ne visus higienos normų reikalavimus, priteisė jam 350 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei įpareigojo Lukiškių TI-K užtikrinti pareiškėjo teisę po sporto naudotis dušu, sporto metu sudaryti sąlygas nueiti į tualetą, užtikrinti privatumą.
23. Lukiškių TI-K nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti, tačiau apeliacinį skundą iš esmės grindžia tik aplinkybe, kad byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas, nes nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas patyrė kokius nors dvasinius išgyvenimus, be to, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto. Kitų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atsakovo atstovas nereiškia. Pareiškėjas apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo nepateikė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, plačiau pasisakys tik dėl atsakovo atstovo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus ir dėl to priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl neturtinės žalos už reikalavimų, susijusių su minimaliu asmeniui tenkančiu gyvenamosios patalpos plotu, pažeidimą

24. Vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, o bylą nutraukti, jeigu nustatomos šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytos aplinkybės (ABTĮ 144 str. 1 d. 5 p.).
25. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo reikalavimą dėl neturinės žalos atlyginimo, be kita ko, sieja su aplinkybėmis, kad nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta vienam asmeniui turinti tekti minimali gyvenamosios patalpos ploto norma (3,6 kv. m). Vadovaujantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7444-473/2016 išnagrinėjo N. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių TI-K, kuriuo jis prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. gegužės 9 d. buvo laikomas perpildytose kamerose. Šiuo sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2015 m. kovo 19 d. iki 2016 m. gegužės 9 d.) Lukiškių TI-K 53 dienas buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 kv. m gyvenamąjį plotą, priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 477 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas apeliacine tvarka neskųstas, yra įsiteisėjęs.
26. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė bei prerogatyva pakartotinai nagrinėti tuos pačius klausimus bei vertinti analogiškus faktus, kurie jau anksčiau buvo nustatyti ir išnagrinėti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (žr., pvz., 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-424-624/2017, 2016 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad pareiškėjo tapatus skundas jau buvo išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, tokią bylą nutraukia (žr., pvz., 2016 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1430-520/2016, 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1014/2014, 2017 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-49-575/2017).
27. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas jau yra išnagrinėjęs pareiškėjo keltą ginčą dėl ploto trūkumo Lukiškių TI-K kamerose 2015 m. kovo 19 d. – 2016 m. gegužės 9 d. laikotarpiu, t. y. dėl to jau yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl šią bylos dalį pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą, privalėjo nutraukti (ABTĮ 103 str. 2 p.). Pirmosios instancijos teismui to nepadarius, ši jo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalis naikintina, o bylos dalis nutrauktina.

Dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytų pažeidimų ir už juos priteistos neturtinės žalos dydžio

28. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 1 d. sprendime taip pat konstatavo ir atsakovo atstovas neginčija, kad 2015 m. kovo 19 d. – 2016 m. gegužės 9 d. laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose pareiškėjui nebuvo užtikinta galimybė privačiai pasinaudoti tualetu, higienos sąlygos neatitiko teisės aktuose įtvirtintų švaros, sienų ir grindų būklės, naudojamų apdailos medžiagų, vėdinimo bei apšvietimo reikalavimų, taip pat buvo pažeista pareiškėjo teisė tinkamai pasinaudoti fizinės reabilitacijos kambariu (naudotis tualetu, dušu bei privačiu persirengimo kambariu). Kaip minėta šios nutarties 23 pastraipoje, jokių nesutikimo su šiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis motyvų Lukiškių TI-K apeliaciniame skunde nereiškia. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Lukiškių TI-K, neužtikrindamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų, todėl šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013). Taigi administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad laisvės atėmimo įstaigos argumentai, jog kalinimo įstaiga negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, sprendžiant viešosios atsakomybės klausimą, yra nereikšmingi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-207-822/2017, 2015 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-800-858/2015 ir kt.).
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimų pobūdį ir trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, jog teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Priteistinos kompensacijos už patirtą neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas bent iš dalies atlyginti asmens neturtinius praradimus, sušvelninti patirtus neigiamus padarinius suteikiant galimybę naudotis kitais dvasinį ir fizinį pasitenkinimą teikiančiais dalykais, prarastas vertybes pakeisti kitais asmeniui vertingais dalykais, taip siekiant atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013 ir kt.).
31. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Remiantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje Torreggiani ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.).
32. Nagrinėjamu atveju byloje nustačius, kad neturtinė žala už 2015 m. kovo 19 d. – 2016 m. gegužės 9 d. laikotarpiu Lukiškių TI-K pažeistą pareiškėjo subjektinę teisę į minimalią gyvenamosios patalpos ploto normą (3,6 kv. m) N. Š. jau buvo priteista įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu, atitinkamai mažintina ginčijamu pirmosios instancijos teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjui priteista neturtinės žalos suma. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytų pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgdama į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tuo metu nustatytą minimalią mėnesinę algą, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 200 Eur. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui už nustatytus higienos reikalavimų pažeidimus priteistinos neturtinės žalos, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, aptarė ir įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti šią skundžiamo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl ji paliekama nepakeista.
33. Dėl atsakovo atstovo prašymo priteisti iš pareiškėjo jo patirtų bylos medžiagos parengimo išlaidų atlyginimą teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas medžiagą, už kurios parengimą prašo priteisti patirtas išlaidas, teismui pateikė vykdydamas pirmosios instancijos teismo nurodymą. Minėti dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl nurodyta Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovo atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas,  šiuo atveju netaikytina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-945/2014, 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 ir kt.). Taigi šiuo atveju nebuvo pagrindo tenkinti ir minėtą atsakovo atstovo prašymą.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo N. Š. reikalavimų priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime vienam asmeniui turinčios tekti gyvenamosios patalpos ploto normos pažeidimo 2015 m. kovo 19 d. – 2016 m. gegužės 9 d. laikotarpiu ir šią administracinės bylos dalį nutraukti.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą.

Priteisti pareiškėjui N. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė