Administracinė byla Nr. eA-204-520/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04209-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 15.8
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą atsakovui Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas A. Z. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas, Skyrius) 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (12.53-V)2V-2740 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nederinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo parengtas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius) (toliau – ir Žemės sklypas) formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas) būtų suderintas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybes teise priklauso prekybos paskirties pastatas – optikos parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas Nr. 1), esantis Žemės sklype. Žemės sklypo dalis ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, likusios – privatiems asmenims. Pareiškėjas nuomos teise valdo Lietuvos Respublikai priklausančios Žemės sklypo dalies dalį, kurios plotas – 100 kv. m. Žemės sklype yra gyvenamosios paskirties pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas Nr. 2).
3. Pareiškėjas nurodė, kad inicijavo Projekto rengimą – kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas organizuoti Projektą, kurio tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A30-216/19 buvo nuspręsta pradėti rengti Projektą, kurio tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Atsakovas 2019 m. vasario 27 d. išdavė Projekto rengimo reikalavimus Nr. ŽPVŽ-6-(12.53.-V) (toliau – ir Reikalavimai). Projekto rengėjas parengė Projektą, pagal kurį Žemės sklypą buvo numatyta padalyti į du atskirus žemės sklypus.
4. Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. birželio 12 d. aktu Nr. VI-RM-225 (toliau – ir Aktas) pastatai buvo pripažinti vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamo kultūros paveldo komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Pastatų kompleksas) dalimis, apibrėžta Pastatų komplekso, kurio dalimis yra Pastatas Nr. 1 ir Pastatas Nr. 2, teritorija, į kurią pateko Žemės sklypas, t. y. Aktu apibrėžtos Pastatų komplekso teritorijos ribos sutapo su Žemės sklypo ribomis.
5. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas Sprendimu atsisakė derinti Projektą, kadangi jis parengtas neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusią aplinkybę, jog Žemės sklypas priskirtas Pastatų komplekso teritorijai, o jame esantys pastatai pripažinti Pastatų komplekso dalimis. Sprendime pažymėta, kad Projekto sprendiniais būtų pažeisti imperatyvūs Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies reikalavimai, todėl Žemės sklypo padalijimas nėra galimas.
6. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovas Sprendime nepateikė jokių motyvų ar argumentų, kodėl Projekto sprendiniai pažeidžia Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (2 str. 14 ir 15 d., 4 str. 1 ir 4 d., 9 str. 1 ir 2 d., 10 str. 5 d., 11 str. 1 d.) ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis (2 str. 41 d., 60 str. 1 d., 4 d. 1 p., 6 d.), pareiškėjas pažymėjo, kad kultūros paveldo objekto teritoriją sudarantis žemės sklypas gali būti pertvarkomas, gali būti keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas, užstatymo tankis ir intensyvumas. Pareiškėjas akcentavo, kad svarbu tai, jog nebūtų sunaikintas ir (ar) sužalotas kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos autentiškumas bei vertingosios savybės. Už kultūros paveldo apsaugą atsakinga institucija gali atsisakyti išduoti sutikimą tik tokiu atveju, jeigu atidalijimu kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos autentiškumas bei vertingosios savybės būtų sunaikintos.
7. Pareiškėjas teigė, kad atsakovas turėjo suderinti Projektą arba atsisakyti jį derinti, priimdamas motyvuotą sprendimą, kuriame turėjo aiškiai nurodyti, kokias konkrečiai Pastatų komplekso bei jo aplinkos vertingąsias savybes ar autentiškumą sunaikintų ir (ar) sužalotų Projekto sprendiniai, tačiau Sprendime tai nenurodyta. Žemės sklypo padalijimas negalėtų sunaikinti Pastatų komplekso bei jo aplinkos vertingųjų savybių ar autentiškumo, kadangi nepasikeistų nei teritorijos ribos, nei jai taikomas apsaugos lygis.
8. Pareiškėjas akcentavo, kad Sprendimas pažeidžia įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, yra priimtas neteisingai pritaikius teisės normas.
9. Atsakovas Skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
10. Atsakovas nurodė, kad Žemės sklypas patenka į kultūros paveldo vietovių – Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinės vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritoriją, taip pat patenka į kultūros paveldo vietovės – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vizualinės apsaugos pozonį. Aktu pastatams ir Žemės sklypui suteikta teisinė apsauga. Kompleksiniam kultūros paveldo objektui suteiktas pavadinimas – Pastatų kompleksas, Pastatų komplekso dalys – Pastatų komplekso namas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), Pastatų komplekso pastatas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)). Aktu taip pat apibrėžtos kultūros paveldo objekto teritorijos ribos, teritorijos plotas sudaro 891 kv. m. Pastatų kompleksui nustatytas objekto reikšmingumo lygmuo – vietinis, statusas – registrinis.
11. Atsakovas paaiškino, kad Projekto sprendiniuose neatsižvelgta į Reikalavimus, kurių 5 dalies 1 punkte nurodyta vadovautis Kultūros vertybių registro duomenimis, o 5 dalies 2 punkte – vadovautis Įstatymo nuostatomis. Projekto sprendiniuose nenurodoma, kad Žemės sklypas patenka į Pastatų komplekso teritoriją, t. y. rengiant Projektą, nesivadovauta aktualia informacija.
12. Atsakovas akcentavo, kad 2019 m. birželio 12 d. Aktu Pastatų kompleksui buvo suteikta teisinė apsauga, 2019 m. liepos 4 d. šie duomenys paskelbti Kultūros vertybių registre. Skyriaus 2019 m. liepos 10 d. raštu Nr. (12.24.-V)2V-1601 pareiškėjui buvo pranešta apie Pastatų kompleksui suteiktą teisinę apsaugą. Projektas į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) buvo įkeltas 2020 m. lapkričio 13 d., t. y. beveik po pusantrų metų nuo teisinės apsaugos suteikimo Pastatų kompleksui, tačiau ŽPDRIS pateiktame patikrinti Projekte neužsimenama, kad Žemės sklypas patenka į kultūros paveldo objekto (Pastatų komplekso) teritoriją, todėl nėra įvykdyti Reikalavimų 1 ir 2 punktai. Atsakovas pabrėžė, kad negali pritarti Projektui, jei jis neatitinka Reikalavimų.
13. Atsakovas nurodė, kad Sprendimas motyvuotas Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, Sprendime taip pat nurodyta Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis. Teritorijos ribos, nustatytos Aktu, yra galiojančios. Pritarus Projektui, būtų pažeisti imperatyvūs teisės aktų reikalavimai. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus, yra teisėtas, neprieštarauja teisės aktams, yra motyvuotas, adekvatus, suprantamas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
14. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Skyrių priimti sprendimą, kuriuo Projektas būtų suderintas, yra nepagrįstas, nes teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo A. Z. skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Skyriaus 536,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, teismas nustatė šias faktines aplinkybes:
16.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A30-216/19 nuspręsta pradėti rengti Projektą.
16.2. Skyrius 2019 m. vasario 27 d. Projektui išdavė Reikalavimus.
16.3. Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba Aktu pripažino Pastatų kompleksą vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo komplekso dalimi ir nutarė, kad jam reikalinga teisinė apsauga. Skyrius 2019 m. liepos 10 d. raštu Nr. (12.24.-V)2V-1601 pranešė pareiškėjui apie Pastatų kompleksui suteiktą teisinę apsaugą.
16.4. Projektas 2020 m. lapkričio 13 d. ŽPDRIS buvo pateiktas patikrinti atsakovui. Skyrius Sprendimu atsisakė derinti Projektą, konstatavęs, kad Projekto sprendiniais būtų pažeisti imperatyvūs Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies reikalavimai, todėl Žemės sklypo padalijimas nėra galimas.
17. Teismas, apžvelgęs Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį ir VAĮ nuostatas (3 str. 4 p., 5 p., 10 str. 5 d. 5 p.), nurodė, kad iš Sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti, kodėl atsakovas nusprendė, jog nėra galimas Žemės sklypo padalijimas. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, kuria vadovavosi atsakovas, nuostata nereglamentuoja žemės sklypo, kurį užima kultūros paveldo objektas, padalijimo klausimų, o joks kitas teisės aktas, kuris draudžia padalyti Žemės sklypą, nėra nurodytas.
18. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio 4 ir 5 punktų, 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, todėl naikintinas. Teismas pažymėjo, kad, panaikinus Sprendimą, atsakovas turėtų iš naujo įvertinti Projektą ir, vadovaudamasis teisės aktų normomis išsamiai pasisakyti, ar šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas padalyti ginčo Žemės sklypą. Teismas pabrėžė, kad Sprendimo panaikinimas neįpareigoja atsakovo, vertinant Projektą, priimti priešingą sprendimą, tačiau įpareigoja išsamiai argumentuoti, kodėl yra priimamas vienoks ar kitoks sprendimas.
19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo parengtas Projektas būtų suderintas, teismas nurodė, kad teismai neperima viešojo administravimo funkcijų ir negali priimti sprendimo, kurį priimti kompetencija suteikta viešojo administravimo subjektui, todėl minėto pareiškėjo reikalavimo netenkino.
20. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir teisinį reguliavimą, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas skunde reiškė du reikalavimus, iš kurių vienas buvo patenkintas, pareiškėjui iš atsakovo priteisė 50 proc. bylinėjimosi išlaidų – 536,25 Eur.
III.
21. Atsakovas Skyrius apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinis teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo A. Z. skundą atmesti.
22. Atsakovas nurodo, kad Sprendime buvo pateikti aiškūs ir nedviprasmiški motyvai dėl nepritarimo Projektui, nepritarimas motyvuotas teisės aktų reikalavimais.
23. Atsakovas teigia, kad Projektui nepritarta, nes pateikto Projekto sprendiniuose neatsižvelgta į Reikalavimus. Reikalavimų 5 dalies 1 punkte nurodyta vadovautis Kultūros vertybių registro duomenimis, o 5 dalies 2 punkte – vadovautis Įstatymo nuostatomis. Projekto sprendiniuose nėra minima, kad Žemės sklypas patenka į Pastatų komplekso teritoriją, t. y. rengiant Projektą, nesivadovauta aktualia informacija.
24. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (8 str. 5 d., 8 d., 12 d.), nurodo, kad Pastatų kompleksui teisinė apsauga buvo suteikta 2019 m. birželio 12 d. Aktu, 2019 m. liepos 4 d. šie duomenys buvo paskelbti Kultūros vertybių registre, pareiškėjas apie tai buvo informuotas.
25. Atsakovas akcentuoja, kad Skyrius negalėjo pritarti Projektui, jei jis neatitinka Reikalavimų. Skyrius, pritaręs Projektui, pats aplaidžiai vykdytų jam pavestas funkcijas.
26. Atsakovas pažymi, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, Sprendime taip pat nurodyta Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, kad kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.
27. Atsakovas akcentuoja, kad Projekto sprendiniais būtų pažeidžiami teisės aktų reikalavimai (Įstatymo 11 str. 1 ir 2 d., Nekilnojamosios kultūros vertybės – statinių komplekso, ansamblio tipinį apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių atskirų grupių tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ (toliau – ir Reglamentas) 11 p.). Atsakovas, tinkamai motyvuodamas Sprendimą Įstatymo nuostatomis, pagrįstai atsisakė derinti Projektą, kuriame numatyta atidalyti Žemės sklypą, t. y. padalyti vientisą kultūros paveldo teritoriją tuo pažeidžiant tiek Įstatyme, tiek Reglamente nustatytus reikalavimus.
28. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju yra svarbus ne tik pareiškėjo privatus interesas, bet ir viešasis interesas, kuris pasireiškia siekiu išsaugoti kultūros paveldą.
29. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, nes yra pagrįstas objektyviais faktais bei teisės aktų nuostatomis, yra nurodyta jo apskundimo tvarka, individualus administracinis aktas yra pasirašytas Skyriaus vadovo.
30. Pareiškėjas A. Z. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
31. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia pakartodamas pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, jų niekaip nesusiedamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentacija bei išvadomis. Atsakovas nenurodo, kokius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas.
32. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.
33. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimas nebuvo grindžiamas Reglamento nuostatomis, šiuos argumentus atsakovas nurodė tik apeliaciniame skunde, nors viešojo administravimo subjektas negali taisyti priimto ir ginčijamo administracinio akto trūkumų / spragų nagrinėjant ginčą dėl šio akto teisme. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nepagrindžia kaip Žemės sklypo padalijimas pažeidžia Reglamento 10–11 punktų nuostatas. Nei Reglamento 10–11 punktai, nei Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nedraudžia ir nereglamentuoja žemės sklypo, patenkančio į kultūros paveldo objekto teritoriją, padalijimo klausimų, priešingai, Reglamento 10 punkte nurodyta, jog statinių komplekso teritoriją, kuri saugoma kartu su kompleksu, gali sudaryti vienas ar keli žemės sklypai.
34. Pareiškėjas teigia, kad Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nereglamentuoja žemės sklypo, patenkančio į kultūros paveldo teritoriją, padalijimo klausimų, joje nėra įtvirtintas imperatyvus draudimas padalyti (ar atlikti kitus formavimo ar pertvarkymo veiksmus) žemės sklypą, patenkantį į kultūros paveldo teritoriją. Tai pripažįstama ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-36-162/2007, kurį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą). Pareiškėjas taip pat vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-679-492/2019.
35. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Aktu Pastatų kompleksui yra suteikta tik pirminė apsauga, jis nėra pripažintas saugomu nei valstybės, nei savivaldybės, nebuvo nustatytos ir apibrėžtos jokios apsaugos zonos ar kitokie reikalavimai. Jokiuose galiojančiuose teisės aktuose kultūros paveldo objekto, nepaskelbto saugomu (koks yra ir Pastatų kompleksas), teritorijai nėra taikomi jokie specialūs apribojimai, išskyrus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje numatytą draudimą kultūros paveldo objekto, nepaskelbto saugomu, teritorijoje naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio 4 dalies 1 punktą formuoti ir pertvarkyti žemės sklypus, keisti žemės sklypų naudojimo būdą (būdus), užstatymo tankį, intensyvumą, užstatymo tipą draudžiama tik viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto teritorijoje ir vietovėje, o Žemės sklypui tokios teritorijos statusas nėra suteiktas. Pastatų kompleksas nėra pripažintas saugomu ir jam nėra nustatyti apsaugos tikslai, numatyti Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose.
36. Pareiškėjas nurodo, kad iki Pastatų komplekso pripažinimo kultūros paveldo objektu bei jo įtraukimo į Kultūros vertybių registrą, Žemės sklypas jau pateko į Vilniaus miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinė vietovės (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) teritorijas ir Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) vizualinės apsaugos pozonį, tačiau, net ir esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovas išdavė Reikalavimus, tuo patvirtindamas, jog Žemės sklypo padalijimas iš esmės yra galimas.
37. Pareiškėjas pabrėžia, kad Akte nėra nurodyta, jog Pastatų komplekso teritorijai yra priskiriamas konkretus žemės sklypas, o būtent Žemės sklypas. Akte Pastatų komplekso teritorija yra apibrėžta koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje ir ši koordinatėmis nustatyta teritorija liks ir liktų tokia pati nepaisant to ar į šia teritoriją patektų vienas, du ar dar daugiau suformuotų savarankiškų žemės sklypų. Pareiškėjas akcentuoja, kad Sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
38. Bylos esminis dalykas – atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. lapkričio 20 d. sprendimo Nr. (12.53-V)2V-2740, kuriuo nederintas pareiškėjo A. Z. 2020 m. lapkričio 13 d. pateiktas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektas, pagrįstumas ir teisėtumas.
39. Pirmosios instancijos teismas Sprendimą panaikino, o kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė. Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas Sprendimas, nurodydamas, kad Sprendimas iš esmės yra teisėtas, neprieštarauja teisės aktams ir yra motyvuotas.
40. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad atsakovas Sprendimu atsisakė derinti Projektą, remdamasis tuo, kad Žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruoto nekilnojamojo kultūros paveldo objekto Pastatų komplekso teritoriją, Reikalavimai buvo išduoti iki pastatui ir nustatytai teritorijai suteikta teisinė apsauga, Projektas į ŽPDRIS įkeltas 2020 m. lapkričio 13 d., t. y. po to, kai jau buvo suteikta teisinė apsauga Pastatų kompleksui. Projekto aiškinamajame rašte nėra minima, kad Žemės sklypas yra Pastato komplekso teritorijoje. Atsakovas tiek Sprendime, tiek ir teikdamas procesinius dokumentus šioje byloje laikosi pozicijos, kad pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies (taip pat ir 2 dalies) nuostatas negalima padalyti Žemės sklypo (vientisos kultūros paveldo teritorijos).
41. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga.“ Aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalyje nustatytą reguliavimą, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad kultūros valstybinis rėmimas ir apsauga yra svarbi valstybės funkcija, viešasis interesas, taip pat kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 dalies nuostatos yra imperatyvios: jose ne tik yra nurodyta, kad kultūra turi būti remiama, o kultūros paminklai bei vertybės turi būti saugomi, bet ir yra įtvirtintas subjektas, turintis ir negatyvias, ir pozityvias pareigas užtikrinti, kad kultūra būtų remiama ir kultūros paminklai bei vertybės būtų saugomi, – būtent valstybė (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutarimai).
42. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių gynimas ir apsauga patenka į viešojo intereso sąvoką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2050/2012; 2014 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-923/2013).
43. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis, o 2 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas: 1) įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Tarptautinių sutarčių ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų nuostatas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje; 2) nustato nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus; 3) saugo nematerialųjį kultūros paveldą, nustatydamas su juo susijusių vietų ir kitokių nekilnojamųjų daiktų apsaugą.
44. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, kultūros paveldo objekto užimamas ir jam naudoti reikalingas žemės sklypas ar kitas plotas, kuriam nustatomi paveldosaugos reikalavimai. Paveldosaugos reikalavimai – kultūros paveldo objekto, vietovės, jų teritorijų ir apsaugos zonų valdymo, naudojimo, disponavimo jais sąlygos, nustatytos šiame įstatyme, jame nurodytuose dokumentuose ir kituose teisės aktuose kultūros paveldo objekto, vietovės, jų teritorijų ir apsaugos zonų vertingosioms savybėms apsaugoti (Įstatymo 2 str. 24 d.).
45. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija; ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama, o 2 dalyje nurodyta, jog kultūros paveldo objekto teritorijos ir kultūros paveldo vietovės ribos apibrėžiamos remiantis istorinių ir kitų tyrimų duomenimis, taip, kad sutaptų su esamų sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis arba kitokiomis nekilnojamųjų daiktų, gamtinių ar antropogeninių elementų ribomis.
46. Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir jų teritorijų bei kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ribas apibrėžia Departamento ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – vertinimo tarybos). Savivaldybės ar kelių savivaldybių sudarytos vertinimo tarybos sprendžia dėl savivaldybės teritorijoje esančio vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių ir vietinio reikšmingumo lygmens nustatymo, vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos ribų apibrėžimo ir apsaugos reikalingumo, apsaugos vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo. Departamento vertinimo tarybos sprendžia dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio nekilnojamojo kultūros paveldo vertingųjų savybių nustatymo, teritorijos ribų apibrėžimo ir nacionalinio, regioninio ar vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamosioms kultūros vertybėms nustatymo, apsaugos reikalingumo, apsaugos nekilnojamosioms kultūros vertybėms netaikymo ar tokių vertybių apskaitos duomenų tikslinimo.
47. Byloje nėra ginčo, kad Vilniaus miesto savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019 m. birželio 12 d. aktu Nr. VI-RM-225 pastatų kompleksas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažintas vietinio reikšmingumo lygmens nekilnojamojo kultūros paveldo komplekso dalimi, nutarta, kad jam reikalinga teisinė apsauga, o Žemės sklypas patenka į Kultūros vertybių registre registruoto nekilnojamojo kultūros paveldo objekto Pastatų komplekso teritoriją.
48. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra parengęs ir pateikęs derinti atsakovui Projektą, kuriuo siekia atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą Žemės sklypo dalį ir suformuoti atskirus žemės sklypus, vadovaudamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės). Reikalavimuose ir Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siekiama Žemės sklypo atidalijimo.
49. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, reglamentuojantis žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, be kita, nustato: viena iš žemės valdos projektų rūšių – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai – rengiami ir įgyvendinami šio įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 37 str. 3 ir 7 d.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 4 p.). Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo tvirtinimo tvarką reglamentuoja Taisyklės (Žemės įstatymo 40 str. 5 d.)
50. Pagal Taisyklių 2.1 punktą projektas rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte); Taisyklių 491.1.1 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gegužės 23 d.) nurodyta, kad urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose, kuriose nėra parengtų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, formuojant ir (ar) pertvarkant kitos paskirties žemės sklypus, žemės sklypai turi būti formuojami ir (ar) pertvarkomi racionaliai plėtojant teritorijos naudojimo funkcinę struktūrą, atsižvelgiant į vietovės gamtines sąlygas, ekologijos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, estetines ir kompozicines savybes, įvertinant susiklosčiusius miesto (miestelio) arba jo dalies (rajono, rajono dalies) suplanavimo ir užstatymo principus.
51. Nekilnojamosios kultūros vertybės – statinių komplekso, ansamblio tipinio apsaugos reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 152, (toliau – ir Reglamentas) 8 punkte nurodyta, kad statinių ansamblis – tai vientisos architektūrinės kompozicijos statinių, želdinių, vandens telkinių ir dailės kūrinių darni visuma (kompleksas) viename žemės sklype, sukurta vienu metu ar papildyta istorijos raidoje, taikant šiai visumai būdingas kompozicines priemones ir savybes, o 10 punkte įtvirtinta, kad statinių kompleksas, ansamblis saugomas kartu su jo teritorija – šios kultūros vertybės užimamu ir su ja funkciškai, kompoziciškai ar istoriškai susijusiu žemės plotu (sklypu ar sklypais). Saugomos visos vertingos statinių komplekso, ansamblio dalys bei elementai ir teritorija (Reglamento 11 p.).
52. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, pateiktą atsakovui derinti Projektą po to, kai jau buvo suteikta teisinė apsauga Pastatų kompleksui ir teritorijai, nustatė, kad atsakovas pagrįstai nepritarė Projektui ir atsisakė jį derinti, nes Projekto sprendiniuose visiškai neatsižvelgta ir neįvertinta, kad Žemės sklypas patenka į Pastatų komplekso teritoriją, t. y. rengiant Projektą nesivadovauta tiek teisės aktų normomis, reglamentuojančiomis kultūros paveldo apsaugą, tiek ir tuo, kad Žemės sklypas ir iš jo atidalyta dalis patenka į Pastatų komplekso teritoriją. Nagrinėjamu atveju Projektas parengtas ir Žemės sklypo dalis pagal šį Projektą atidalyta, visiškai neįvertinus, kad Žemės sklypo užimama teritorija yra saugoma kartu su Pastatų kompleksu. Parengtas Projektas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo siekiamas Žemės sklypo atidalijimas Projekte nurodytu būdu nepažeidžia Pastatų komplekso ir jam priskirtos teritorijos, kaip nekilnojamojo kultūros paveldo objekto, apsaugos reikalavimų.
53. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo panaikino Sprendimą, nustatęs, kad Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 5 punktų, 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų, nes Sprendimas dėl Projekto nederinimo yra motyvuotas, todėl apeliacinis skundas tenkinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmetamas.
54. Kadangi pareiškėjo skundas yra atmestas, patenkintas apeliacinis skundas, todėl netenkinti pareiškėjo pateikti prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo A. Z. (A. Z.) skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė