Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-09-25][nuasmeninta nutartis byloje][e2-929-567-2023].docx
Bylos nr.: e2-929-567/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus turto investicijos 303340363 atsakovas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 Ieškovas
"Dokipa investicijos" 121944865 suinteresuotas asmuo
"Mano Bankas" 112043081 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
CIVILINIS PROCESAS
Teismo nuobaudos sumažinimas
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Teismo nuobaudos



Civilinė byla Nr. e2-929-567/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00867-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.9.3

(S)

 

 

img1 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 21 d.   

Vilnius 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Ž. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarties atmesti pareiškimą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus turto investicijos“ bankroto byloje,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Vilniaus turto investicijos“, atstovaujama nemokumo administratorės R. P., pateikė prašymą skirti buvusiam BUAB „Vilniaus turto investicijos“ vadovui Ž. Ž. maksimalią vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 25 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartis iškelti UAB „Vilniaus turto investicijos“ bankroto bylą, tačiau buvęs bendrovės vadovas iki šiol neperdavė paskirtai nemokumo administratorei bendrovės turto (automobilio).

2.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 26 d. nutartimi nutarė skirti buvusiam BUAB „Vilniaus turto investicijos“ vadovui Ž. Ž. 2 520 Eur baudą už bankrutuojančiai bendrovei nuosavybės teise priklausančio automobilio Volkswagen Touareg neperdavimą nemokumo administratorei.

3.       Ž. Ž. pateikė pareiškimą panaikinti ar sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartimi paskirtą 2 520 Eur baudą. Nurodė, kad automobilio neperduoda, nes siekia su nemokumo administratore susitarti dėl automobilio nuomos ar panaudos sutarties sudarymo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nutarė netenkinti buvusio BUAB „Vilniaus turto investicijos“ vadovo Ž. Ž. prašymo dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo.

5.       Teismas nurodė, kad Ž. Ž. nurodytos automobilio neperdavimo priežastys, jog jis su bankroto administratore veda derybas dėl panaudos ar nuomos sutarties sudarymo, neatleidžia jo nuo pareigos perduoti turtą, nes nemokumo administratorė neigė, kad derybos su Ž. Ž. buvo ir (ar) yra vedamos. 

6.       Teismas priėjo išvadą, kad Ž. Ž. nepagrindė automobilio neperdavimo teisėtumo, todėl nėra pagrindo panaikinti paskirtą baudą ar ją sumažinti. Baudos paskyrimas neatleidžia nuo pareigos įvykdyti įstatyme nustatytus įpareigojimus.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

7.       Buvęs BUAB „Vilniaus turto investicijos“ vadovas Ž. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti arba sumažinti jam paskirtą baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1.                      Teismas nepagrįstai nepanaikino ar nesumažino Ž. Ž. paskirtos baudos, nes buvusio bankrutuojančios bendrovės vadovo elgesys nelaikytinas piktybišku elgesiu, trukdančiu įgyvendinti bankroto proceso koncentracijos ir operatyvumo principus bei tinkamai atlikti bankroto procedūras.

7.2.                      Teismas neatsižvelgė, kad analogiška situacija buvo susidariusi ir su bankrutuojančios bendrovės nekilnojamuoju turtu, kai buvęs vadovas keliais raštais prašė sudaryti nuomos ar panaudos sutartį bei sudaryti sąlygas bankrutuojančiai bendrovei nepatirti turto išlaikymo išlaidų, kol galiausiai nuomos sutartys buvo sudarytos.

7.3.                      Automobilio neperdavimas netrukdo ir neįtakoja BUAB „Vilniaus turto investicijos“ bankroto bylos proceso eigos, kadangi procesas vis dar yra pradinėje stadijoje, nėra sprendžiami turto pardavimo klausimai.

7.4.                      Paskirta 2 520 Eur bauda yra per didelė, neatitinka teisingumo, protingumo principų. Bauda yra paskirta tik už transporto priemonės neperdavimą, nevertinant, kad visas kitas turtas ir bendrovės dokumentai buvo perduoti nemokumo administratorei.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacijos ribų

 

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė netenkinti buvusio bankrutuojančios bendrovės vadovo pareiškimo dėl baudos už bendrovės turto neperdavimą nemokumo administratorei panaikinimo ar sumažinimo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

 

Dėl esminių faktinių aplinkybių

 

9.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 7 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Vilniaus turto investicijos“, nemokumo administratore paskirti R. P. Teismas nustatė 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios bendrovės valdymo organai privalo perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens turtą bei dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 25 d.

10.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 25 d. nutartimi nutarė paskirti buvusiam BUAB „Vilniaus turto investicijos“ vadovui Ž. Ž. 840 Eur baudą už dalies bendrovės dokumentų (antspaudo) ir turto, įskaitant automobilio Volkswagen Touareg, (duomenys neskelbtini), neperdavimą nemokumo administratorei.

11.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi nutarė netenkinti Ž. Ž. pareiškimo dėl 2023 m. sausio 25 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo ar sumažinimo.

12.       Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-333-933/2023 nutarė atmesti Ž. Ž. atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

13.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi nutarė:

13.1.                      areštuoti BUAB „Vilniaus turto investicijos“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę Volkswagen Touareg, (duomenys neskelbtini), uždraudžiant BUAB „Vilniaus turto investicijos“ buvusiam vadovui Ž. Ž. ir (arba) kitiems tretiesiems asmenims valdyti, naudoti bei eksploatuoti šią transporto priemonę;

13.2.                      areštuojamo turto saugotoja paskirti BUAB „Vilniaus turto investicijos“ nemokumo administratorę;

13.3.                      įpareigoti transporto priemonės Volkswagen Touareg valdytoją perduoti transporto priemonę BUAB „Vilniaus turto investicijos“ nemokumo administratorei.

 Nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 8 d.

14.       2023 m. birželio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nutarė paskirti buvusiam BUAB ,,Vilniaus turto investicijos“ vadovui Ž. Ž. 2 520 Eur baudą už automobilio Volkswagen Touareg neperdavimą.

 

Dėl paskirtos baudos (ne)panaikinimo ar (ne)sumažinimo

 

15.       Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1–3 dalis iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Jeigu nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

16.       Nurodytos teisės normos pagrindinis tikslas yra drausminti nesąžiningus, neveiklius bankrutuojančios bendrovės vadovus, ignoruojančius teismo sprendimų privalomumą, priversti juos kuo greičiau pateikti bankroto procedūras vykdančiam bankroto administratoriui bendrovės finansinius ir kitus svarbiausius su bendrovės veikla susijusius dokumentus, kad būtų galima vykdyti bankroto procedūras. Jeigu bendrovės valdymo organai nepateikė teismo reikalaujamų dokumentų ar bendrovės turto dėl objektyvių priežasčių, teismas turėtų panaikinti jiems paskirtą baudą, tačiau įrodinėjimo pareiga, kad egzistuoja pateisinama priežastis nepateikti bankroto administratoriui teismo įsiteisėjusioje nutartyje nurodytų dokumentų, tenka valdymo organams (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-553/2021, 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1280-450/2021).

17.       JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. JANĮ normos nereglamentuoja teismo paskirtų baudų panaikinimo ar sumažinimo tvarkos, todėl šis klausimas sprendžiamas pagal CPK nuostatas. 

18.       CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-609-1120/2020).

19.       Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, iškėlus bendrovei bankroto bylą, jos vadovo atsakomybė bendrovei nepasibaigia, kadangi įstatymo pagrindu jam atsiranda pareiga perduoti nemokumo administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Buvęs bendrovės vadovas privalo aktyviai domėtis bankroto bylos eiga ir vykdyti specialiame įstatyme nustatytas pareigas bei bendradarbiauti tiek su nemokumo administratoriumi, tiek su teismu.

20.       UAB „Vilniaus turto investicijos“ bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartimi, nustatant 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį buvęs vadovas Ž. Ž. privalėjo perduoti paskirtai bendrovės nemokumo administratorei juridinio asmens turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 25 d., taigi, bendrovės turtas ir dokumentai nemokumo administratorei turėjo būti perduoti per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.

21.       Nagrinėjamu atveju buvęs BUAB „Vilniaus turto investicijos“ vadovas iki šiol naudojasi bendrovei priklausančiu automobiliu, kurio neperduoda nemokumo administratorei.

22.       Apeliantas neginčija aplinkybių, kad jam yra žinoma tiek apie bankroto bylos iškėlimą bendrovei, tiek apie pareigą perduoti bendrovės automobilį paskirtai nemokumo administratorei, tačiau apeliantas nurodė, jog automobilio neperduoda, nes siekia su bankrutuojančia bendrove sudaryti automobilio nuomos ar panaudos sutartį.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal JANĮ 61 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktus nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję, išskyrus atvejus, kai: 1) nemokumo administratorius, atsižvelgęs į prievolės ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, per 30 dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo dienos praneša kitai prievolės šaliai, kad prievolę vykdys; 2) prievolės kyla iš tęsiamos ūkinės komercinės veiklos, kurią nemokumo administratorius, atsižvelgęs į jos tęsimo ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, nusprendžia vykdyti iki pirmojo kreditorių susirinkimo. 

24.       JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinis asmuo bankroto proceso metu turi teisę vykdyti ūkinę komercinę veiklą tik tuo atveju, jeigu tos veiklos rezultatas mažintų kreditorių reikalavimų sumą labiau negu tai ūkinei komercinei veiklai naudojamo turto pardavimas ar perdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą dėl ūkinės komercinės veiklos vykdymo priima kreditorių susirinkimas.

25.       Taigi, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visų juridinio asmens prievolių įvykdymo terminai yra suėję, išskyrus JANĮ 61 straipsnio 1 dalyje numatytas išimtis. Valdymo organų teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius, kuris taip pat sprendžia dėl juridinio asmens prievolių vykdymo (JANĮ 59 straipsnis).  

26.       Tai reiškia, kad, įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą yra sustabdomas juridinio asmens prievolių, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo, vykdymas ir tolesnis įmonės valdymas, prievolių vykdymas turi būti atliekamas jau pagal JANĮ nuostatas. JANĮ nuosekliai sureguliuotas prievolių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė iškėlus bankroto bylą, vykdymo klausimas, taigi, nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, prievolės, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, pasibaigia, jeigu nemokumo administratorius per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nepraneša kitai prievolės šaliai, kad prievolę vykdys. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nemokumo administratorius sprendžia dėl juridinio asmens sudarytų sandorių, kurių įvykdymo terminas dar nepasibaigė, tolesnio vykdymo, atsižvelgdamas į jų ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams. Sandorio nuostolingumas ar ekonominis naudingumas paprastai vertinamas pagal konkretaus bankrutuojančio juridinio asmens situaciją. JANĮ suteikia teisę nemokumo administratoriui nuspręsti per nustatytą 30 dienų terminą dėl iki bankroto bylos iškėlimo neįvykdytų prievolių vykdymo ekonominio naudingumo, ar bankrutuojanti bendrovė vykdys anksčiau sudarytas savo sutartis. Bankrutuojančios bendrovės sudarytų sutarčių galiojimas priklauso nuo nurodytos nemokumo administratoriaus išimtinės teisės įgyvendinimo – pranešimo apie sprendimą šių sutarčių nevykdyti. Tokia išimtinė nemokumo administratoriaus teisė siejama su veiksmingo bankroto proceso tikslu, siekiu sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios bendrovės turto. Taigi, pasibaigia tik tos sutartys, apie kurių nevykdymą nemokumo administratorius aiškiai ir nedviprasmiškai praneša suinteresuotiems asmenims. Kita JANĮ išimtis nustato, kad iki pirmojo kreditorių susirinkimo bendrovė gali nuspręsti vykdyti prievoles, kylančias iš tęsiamos ūkinės komercinės veiklos, atsižvelgiant į jos tęsimo ekonominį naudingumą juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams. Tokios prievolės skiriasi nuo pirmiau nurodytų, nes jos siejamos su bankrutuojančios įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimu. Iškėlus bendrovės bankroto bylą juridinis asmuo dar gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir vien bankroto bylos iškėlimas savaime nereiškia, kad prievolės negali būti tęsiamos. Tačiau bet kuriuo atveju nemokumo administratorius, spręsdamas dėl tokių prievolių vykdymo, paprastai įvertina jos ekonominę naudą juridiniam asmeniui ir kreditoriams.

27.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė neinformavo Ž. Ž., kad  bankrutuojanti bendrovė su juo, kaip fiziniu asmeniu, sutinka pagal JANĮ 61 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas sudaryti automobilio nuomos ar panaudos sutartį. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) BUAB „Vilniaus turto investicijos“ kreditorių susirinkime nėra priimtas bankrutuojančios bendrovės kreditorių sprendimas vykdyti bendrovės ūkinę komercinę veiklą, įskaitant sandorių dėl bendrovei priklausančio automobilio nuomos ar panaudos sudarymą ir vykdymą, kaip tai numatyta JANĮ 63 straipsnio 1 dalyje.

28.       Nustatyta, kad buvusiam BUAB „Vilniaus turto investicijos“ vadovui už bankrutuojančiai bendrovei priklausančio automobilio neperdavimą nemokumo administratorei dar 2023 m. sausio 25 d. nutartimi buvo paskirta 840 Eur bauda. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi taip pat nutarė areštuoti bankrutuojančiai bendrovei priklausantį automobilį, jo saugotoja paskirti bankrutuojančios bendrovės nemokumo administratorę. Nepaisant to, kad 2023 m. balandžio 24 d. nutartis yra skubaus vykdymo, apeliantas iki šiol neperdavė automobilio saugoti nemokumo administratorei.

29.       Taigi, Ž. Ž., tiek kaip buvusiam bendrovės vadovui, tiek kaip faktiniam automobilio valdytojui, žinoma apie pareigą nedelsiant perduoti bankrutuojančios bendrovės automobilį nemokumo administratorei, nes per laikotarpį nuo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo 2022 m. lapkričio 25 d. iki šiol (daugiau kaip per devynis mėnesius) nemokumo administratorė savo aktyviais veiksmais (prašymais skirti baudą už automobilio neperdavimą, prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant automobilį) leido Ž. Ž. aiškiai suprasti, jog bankrutuojanti bendrovė neketina sudaryti su juo automobilio nuomos ar panaudos sutartį, kaip to pageidauja buvęs bendrovės vadovas. 

30.       Apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, pagrindžiančių derybų dėl automobilio nuomos ar panaudos sutarties sudarymo egzistavimą. Kita vertus, net ir vykstant derybų veiksmams, ši aplinkybė neatleidžia buvusio bendrovės vadovo nuo įstatyme bankrutuojančios bendrovės valdymo organams nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratorei bendrovei nuosavybės teise priklausantį automobilį (JANĮ 57 straipsnis).

31.       Aplinkybė, kad su apeliantu bankrutuojanti bendrovės sudarė kito bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto nuomos sutartis, nepateisina apelianto vengimo įvykdyti 2022 m. spalio 7 d. nutartį, kuria pagal įstatymą pirmosios instancijos teismas įpareigojo bendrovės valdymo organus perduoti paskirtai nemokumo administratorei bendrovės turtą (automobilį).

32.       Bankrutuojančiai bendrovei priklausančio automobilio vertė dėl nuolatinio naudojimo mažėja ir tuo pačiu mažėja bendrovės turimo turto apimtis bei galimybė patenkinti bankrutuojančios bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus iš sumažėjusios vertės turto realizavimo. Apeliantui ilgą laiką yra žinoma apie pareigą perduoti nemokumo administratorei bankrutuojančiai bendrovei priklausantį automobilį, taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas daugiau kaip 9 mėnesius piktybiškai vengia perduoti automobilį, sąmoningai nevykdydamas minėtame įstatyme ir nutartyje iškelti bendrovei bankroto bylą nustatytos pareigos perduoti nemokumo administratorei bankrutuojančios bendrovės turtą (iki šiol nėra duomenų apie automobilio perdavimą).

33.       Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad buvęs bendrovės vadovo elgesys yra nerūpestingas, nes jis, kaip bendrovės vadovas, tyčia nevykdo JANĮ buvusiems bendrovės valdymo organams nustatytos pareigos, veikia išimtinai savo interesais, po bankroto bylos bendrovei iškėlimo neatlygintinai naudojasi bendrovės automobiliu. Tai turi tiesioginę įtaką bendrovei priklausančio turto vertės sumažėjimui ir galimybėms kuo daugiau patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Nustatyti buvusio bendrovės vadovo neteisėti veiksmai patvirtina, kad jis nesiekia geranoriškai ir operatyviai įvykdyti pareigą perduoti bendrovės turtą (automobilį) nemokumo administratorei.

34.       Aplinkybė, kad buvęs bendrovės vadovas perdavė nemokumo administratorei bendrovės dokumentus ar kitą turtą, išskyrus automobilį, nereiškia, jog atsirado pagrindas sumažinti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartimi paskirtą baudą.

35.       Pagal JANĮ 57 straipsnio nuostatas buvusiam vadovui teismas turėjo teisę paskirti maksimalią vienos minimaliosios mėnesinės algos dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. 2023 m. sausio 25 d. nutartimi buvusiam BUAB „Vilniaus turto investicijos“ vadovui Ž. Ž. jau buvo paskirta 840 Eur bauda už dalies bendrovės dokumentų ir turto, įskaitant automobilio Volkswagen Touareg, (duomenys neskelbtini), neperdavimą nemokumo administratorei. 2023 m. balandžio 4 d. įsiteisėjusia 2023 m. vasario 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto pareiškimą dėl paskirtos 840 Eur baudos sumažinimo ar panaikinimo.

36.       Nagrinėjamu atveju baudos už to paties automobilio neperdavimą paskyrimo metu minimalioji mėnesinė alga sudarė 840 Eur, taigi, už pareigos nevykdymą 83 dienas (nuo 2023 m. balandžio 4 d. (kai įsiteisėjo 2023 m. vasario 22 d. nutartis nemažinti ir nepanaikinti paskirtos 840 Eur baudos iki 2023 m. birželio 26 d. nutarties skirti 2 520 Eur baudą priėmimo) perduoti nemokumo administratorei bendrovės automobilį galėjo būti paskirtas maksimalus baudos dydis, sudarantis 69 720 Eur. Pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė vienkartinę 2 520 Eur baudą, kuri yra trijų minimaliųjų mėnesinių algų dydžio, taigi, ženkliai žemesnė negu baudos vidurkis.

37.       Nepaisydamas pirmą kartą paskirtos 840 Eur baudos, apeliantas neperdavė automobilio nemokumo administratorei penkis mėnesius iki antros baudos paskyrimo, o šiuo metu automobilio neperduoda daugiau kaip 9 mėnesius nuo įstatyme nustatytos pareigos atsiradimo, ir kritiškai nevertina savo elgesio, negalėjimą ir nenorėjimą perduoti bendrovės automobilį grindžia formalaus pobūdžio argumentais, todėl nėra pagrindo panaikinti ar sumažinti pirmosios instancijos teismo paskirtą 2 520 Eur baudą.

38.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė teisinių pagrindų mažinti paskirtą 2 520 Eur baudą, kurios dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra ženkliai mažesnis už baudos dydžio vidurkį.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

39.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Apelianto atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

40.       Pagrindinis CPK įtvirtintas principas, pagal kurį dalyvaujantiems byloje asmenims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra „pralaimėjęs moka“, reiškiantis, kad ginčą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas padengia ginčą pralaimėjusi šalis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41.       Apelianto atskirasis skundas atmetamas, todėl jis neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Nemokumo administratorė nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a:

            

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėja                                               Neringa Švedienė