Civilinė byla Nr. 2-1373-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00712-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.3.2.3; 3.3.2.5; 3.4.3.7.1

                                 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Antano Rudzinsko ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. dalinės nutarties, kuria patvirtintas pareiškėjos akcinės bendrovės Šiaulių bankas finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės „ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos restruktūrizavimo byloje, 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ARVI KALAKUTAI“ komanditinei ūkinei bendrijai iškėlė restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė G. V.. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 26 d.

2.       Pareiškėja akcinė bendrovė (toliau – AB) Šiaulių bankas restruktūrizavimo administratoriui pateikė prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą atsakovės restruktūrizavimo byloje 6 038 435,59 Eur sumai. Prašyme nurodyta, kad pareiškėja ir atsakovė 2016 m. spalio 3 d. sudarė finansavimo limito sutartį Nr. FLS-2016-004-00 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/1), kurios pagrindu pareiškėja suteikė atsakovei 5 000 000 Eur finansavimo limitą, kuris skirtas kreditui, kredito linijai, finansinei nuomai, faktoringui finansuoti. Kreditavimo sutarties/1 pagrindu šalys perkėlė kredito sutartį Nr. KR03- 234/11, kur reikalavimas į atsakovės skolą bei užtikrinimo priemones buvo perimta iš AB „Ūkio bankas“ su visomis teisėmis į atsakovę, kylančiomis iš 2011 m. gruodžio 20 d. kreditavimo sutarties Nr. KR03-234/11 (pagal 2013 m. vasario 23 d. sutartį dėl turto ir įsipareigojimų perėmimo ir 2013 m. kovo 3 d. reikalavimų teisių perleidimo sutartį) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/2), kurios pagrindu pareiškėja suteikė atsakovei 2 149 600 Eur dydžio kredito liniją. Nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienai atsakovė pareiškėjai liko skolinga pagal kreditavimo sutartį/2 1 494 174,56 Eur. Kreditavimo sutarties/1 pagrindu pareiškėja ir atsakovė 2016 m. spalio 3 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. KLS-2016-068-00 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/3), kurios pagrindu pareiškėja suteikė atsakovei 1 450 000 Eur dydžio kredito liniją. Nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienai atsakovė pareiškėjai liko skolinga pagal kreditavimo sutartį/3 1 356 307,78 Eur. Kreditavimo sutarties/1 pagrindu pareiškėja ir atsakovė 2016 m. spalio 6 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-163-01894 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/4), nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienai atsakovė pareiškėjai liko skolinga 34 727,93 Eur; 2016 m. spalio 12 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-163-01896 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/5), skola 19 612,93 Eur; 2016 m. gruodžio 15 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-164-02477 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/6), skola 26 432,31 Eur; 2016 m. gruodžio 7 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-164-02478 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/7), skola 19 503,31 Eur; 2016 m. gruodžio 19 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-164-02568 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/8), skola 70 056,74 Eur; 2016 m. gruodžio 15 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-164-02573 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/9), skola 6 1 603,74 Eur; 2017 m. sausio 18 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-171-02779 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/10), skola 28 974,52 Eur; 2017 m. sausio 18 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-171-02780 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/11), skola 14 298,73 Eur; 2017 m. vasario 14 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-171-03000 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/12), skola 50 678,80 Eur; 2017 m. kovo 27 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-171-03341 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/13), skola 8 427,16 Eur; 2017 m. birželio 7 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-172-04058 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/14), skola 15 615,18 Eur; 2017 m. birželio 7 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-172-04059 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/15), skola 9 008,78 Eur; 2017 m. rugpjūčio 14 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-173-04650 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/16), skola 9 597,90 Eur; 2018 m. gegužės 23 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-182-07066 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/17), skola 222 582,20 Eur; 2018 m. gegužės 29 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-182-07188 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/18), skola 79 865,97 Eur; 2018 m. rugpjūčio 13 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-183-07945 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/19), skola 55 561,86 Eur. Prievolės pagal kreditavimo sutartis/1-19 įvykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka ir kilnojamojo turto įkeitimu. Pareiškėja ir atsakovė 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. FK-153-03258 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/20), nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienai skola pagal šią sutartį sudarė 2 661,98 Eur; 2016 m. balandžio 19 d. sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. FS-162-00790 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/21), skola 74 414,22 Eur; 2016 m. balandžio 26 d. sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. FS-162-00829 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/22), skola 85 564,25 Eur; 2016 m. balandžio 26 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-162-00857 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/23), skola iš viso 23 540,83 Eur. Pareiškėja ir atsakovė 2019 m. balandžio 10 d. sudarė mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. KS-390039/BU, kur 2019 m. gegužės 10 d. suteikė 3 000 Eur kredito limitą, sandorio Nr. OVER_LIM-408979 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/24), skola 3 129,38 Eur; 2019 m. balandžio 30 d. sudarė mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. KS-309859/BU1, kur 2019 m. gegužės 10 d. suteikė 5 000 Eur kredito limitą, sandorio Nr. OVER_UM-408981 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/25), skola 5 215,63 Eur; 2019 m. sausio 31 d. sudarė mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. KS-399274/BU1, kur 2019 m. vasario 6 d. suteikė 3 000 Eur kredito limitą, sandorio Nr. OVER_LIM-399838 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/26), skola 3 129,38 Eur; 2019 m. sausio 31 d. sudarė mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. KS-399271/BU1, pagal kurią 2019 m. vasario 6 d. suteikė 3 000 Eur kredito limitą, sandorio Nr. OVER_LIM-399839 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/27), skola 3 129,38 Eur; 2019 m. balandžio 10 d. sudarė mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. KS-389951/BU ir 2019 m. gegužės 10 d. suteikė 2 000 Eur kredito limitą, sandorio Nr. OVER_LIM-408977 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/28), skola 2 086,25 Eur; 2019 m. balandžio 10 d. sudarė mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. KS-391539/BU, 2018 m. kovo 28 d. buvo suteiktas 3 000 Eur kredito limitas, sandorio Nr. OVER_LIM-391539 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais toliau – kreditavimo sutartis/29), skola 3 000 Eur. Prievolės pagal kreditavimo sutartis/20-29 įvykdymas užtikrintas esamų ir būsimų piniginių lėšų visose atsakovės sąskaitose pareiškėjos banke įkeitimu pagal 2019 m. balandžio 11 d. finansinio užtikrinimo susitarimo sutartį.

3.       Restruktūrizavimo administratorius, pasisakydamas dėl pareiškėjos reikalavimo, nurodė, kad ji reikalavime tik išvardino sutartis ir sumas, tačiau nepateikė motyvų ir argumentų, informacijos, kiek pagal kiekvieną sutartį sumų yra sumokėta/įskaityta ir kokiais pagrindais (kaip pagrindinių skolų, palūkanų, delspinigių, ar kitų banko taikytų mokesčių mokėjimai), kaip ir kokiais konkrečiais faktiniais bei sutartiniais pagrindais, už kokius laikotarpius apskaičiuotos reikalaujamos palūkanos, delspinigiai, kiti mokesčiai, kokiais pagrindais reikalaujama turto likutinės vertės pagal finansinės nuomos sutartis. Be to, prašyme neteikiama jokių paaiškinimų, kokių šių sutarčių konkrečių sąlygų pagrindu reiškiami reikalavimai. Pareiškėjos pateiktose pažymose apie atsakovės įsiskolinimą nurodomos tik skolų, palūkanų, delspinigių, likutinių verčių sumos, tačiau nenurodoma ir nepagrindžiama, kaip šios sumos apskaičiuotos (kada ir kiek buvo pradelsta sumokėti, kaip skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai (nenurodomi net palūkanų ir delspinigių tarifai), nepateikiama duomenų, kaip ir kokiu pagrindu apskaičiuotos likutinių verčių sumos. Be to, pareiškėja reiškia analogiškus reikalavimus tiek atsakovei (laiduotojai), tiek uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Marijampolės pašarai“ komanditinei ūkinei bendrijai (pagrindinei skolininkei) ir tokiu būdu siekia dvigubo reikalavimų patenkinimo, neatsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos reikalavimai yra pakankamai užtikrinti ir galės būti patenkinti pagrindinės skolininkės UAB „Marijampolės pašarai“ komanditinės ūkinės bendrijos restruktūrizavimo proceso metu. Restruktūrizavimo administratorius taip pat pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. ir 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimis buvo nustatyta, jog piniginės lėšos iš atsakovės sąskaitų negalėjo būti nurašomos kreditorių; tik pati atsakovė galėjo mokėti savanoriškas palūkanas pagal kreditavimo sutartis. Taigi, pareiškėjos veiksmai po 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties dėl (tame tarpe) piniginių lėšų išieškojimo sustabdymo vienašališkai tęsiant lėšų nurašymą prieštarauja įsiteisėjusioms teismo nutartims. Nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. pareiškėja vienašališkai nurašė iš atsakovės sąskaitų 176 107,60 Eur.

4.       Pareiškėja, patikslinusi reikalavimą, prašė patvirtinti jos finansinio reikalavimo dalį be reikalavimo dalies, grindžiamos pareiškėjos ir UAB „Marijampolės pašarai“ komanditinės ūkinės bendrijos sudarytomis sutartimis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2020 m. liepos 3 d. daline nutartimi patvirtino pareiškėjos 3 783 015,50 Eur finansinį reikalavimą atsakovės restruktūrizavimo byloje.

6.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos pateikti įrodymai (2016 m. spalio 3 d. kredito linijos sutarties Nr. KLS-2016-068-00 ir papildomų susitarimų prie jos, 2013 m. gruodžio 19 d. kredito linijos sutarties Nr. KR03-234/11 ir papildomų susitarimų prie jos, finansinės nuomos ir lizingo sutarčių, mokėjimo kortelių sutarčių, 2016 m. spalio 3 d. finansavimo limito sutarties Nr. FLS-2016-005-00 ir susitarimų prie jos, laidavimo sutarties, 2019 m. balandžio 11 d. finansinio užtikrinimo susitarimo nuorašai, taip pat pažymos apie atsakovės įsiskolinimą, sąskaitos išrašai) pagrindžia reiškiamą reikalavimą ir jo dydį.

7.       Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo administratorius nėra nurodęs konkrečių atsikirtimų dėl kitokio skolos dydžio ar konkrečių ginčijamų sumų, todėl nepateikė ir tokius atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų, kurie leistų suabejoti ar nustatyti, kad pareiškėjos nurodytas reikalavimo dydis yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad restruktūrizavimo administratorius reiškė tik abstrakčias abejones dėl galimo reiškiamo reikalavimo nepagrįstumo, kurių dėl jų nekonkretumo neįmanoma patikrinti. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad restruktūrizavimo administratorius disponuoja buhalterinės apskaitos duomenimis, todėl turi galimybę nustatyti, ar pareiškėja tinkamai paskaičiavo ir nustatė skolos dydį, o jei ne, konkrečiai nurodyti, kokioje apimtyje ir kokiu pagrindu pareiškėjos paskaičiuotas skolos dydis yra nepagrįstas.

8.       Iš pareiškėjos pateikto rašto atsakovei teismas nustatė, kad ji pripažįsta, jog pagal lizingo ir finansinės nuomos sutartis, sudarytas su atsakove, yra susigrąžinta 33 transporto priemonės, kurių rinkos vertę nustatė turto vertintojas (318 100 Eur). Susipažinęs su Bendrosiomis lizingo sąlygomis (7.8. punktas), pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja turi teisę reikalauti visų nuostolių pagal lizingo sutartis, jų dydžio nemažindama perimto turto, kuris dar nerealizuotas, rinkos verte. Teismas pažymėjo, kad tik pardavus transporto priemones, bus galima spręsti, ar yra pagrindas mažinti pareiškėjos reikalavimą šioje dalyje.

9.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja ir atsakovė 2019 m. balandžio 11 d. sudarė Finansinio užtikrinimo susitarimą, kuriuo atsakovė įkeitė pareiškėjai visas esamas ir būsimas lėšas bei visas reikalavimo teises į jas, neviršijant maksimalios užstato vertės – 5 000 000 Eur (susitarimo 1 punktas), juo buvo užtikrinti visi atsakovės įsipareigojimai pareiškėjai (susitarimo 2 punktas). Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo 9 straipsnio 8 dalyje yra nustatytos finansinio užtikrinimo susitarimo vykdymo sąlygos: tokie susitarimai vykdomi nepaisant finansinio užstato davėjo ar jo turėtojo likvidavimo arba reorganizavimo procedūrų. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovės atsikirtimo argumentai dėl pareiškėjos nepagrįstai nusirašytų lėšų yra nepagrįsti.

10.       Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors ši civilinė byla dėl pareiškėjos ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo yra išskirta į atskirą bylą, tačiau ji laikytina atsakovės restruktūrizavimo bylos dalimi, todėl pareiškėja yra atleista nuo žyminio mokesčio ir 38 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ji sumokėjo nepagrįstai. Atsižvelgiant į tai, teismas priėmė sprendimą grąžinti pareiškėjai sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį. Taip pat sprendė, kad pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė restruktūrizavimo administratoriaus veiksmai, kurie susiję su proceso administravimu. Todėl pareiškėjos naudai turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, kurios pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį atitinka administravimo išlaidų sampratą ir turi būti atlyginamos iš įmonės administravimo išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovė, atstovaujama restruktūrizavimo administratoriaus, atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. dalinę nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Pareiškėja kreditoriniame reikalavime tik išvardino sutartis ir sumas, tačiau nepateikė motyvų ir argumentų, informacijos, kiek pagal kiekvieną sutartį sumų yra sumokėta/pareiškėjos įskaityta ir kokiais pagrindais (kaip pagrindinių skolų, palūkanų, delspinigių, ar kitų banko taikytų mokesčių mokėjimai); kaip ir kokiais konkrečiais faktiniais bei sutartiniais pagrindais, už kokius laikotarpius apskaičiuotos reikalaujamas palūkanos, delspinigiai, kiti mokesčiai; kaip šios sumos apskaičiuotos – kada ir kiek buvo pradelsta sumokėti, kaip skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai (nenurodomi net palūkanų ir delspinigių tarifai). Tarp pareiškėjos teikiamų ir atsakovės turimų duomenų apie pagrindines skolas (be palūkanų ir delspinigių) yra skirtumų. Priešingai, nei teigiama apskųstoje dalinėje nutartyje šie skirtumai yra reikšmingi ir sudaro 240 584,21 Eur. Pirmosios instancijos teismas į tai nebuvo atsižvelgęs.

11.2.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą. Būtent pareiškėjai tenka pareiga tinkamai pagrįsti reiškiamą reikalavimą.

11.3.                      Susigrąžinusi lizinguotą turtą, pareiškėja ne tik atgavo buvusią 243 202,50 Eur skolą, bet dar ir papildomai gavo 74 797,50 Eur. 2020 m. liepos 3 d. nutartis šioje dalyje grindžiama nuorodomis į tariamus pareiškėjos nuostolius bei lizingo sutarčių sąlygomis, numatančiomis pareigą šiuos nuostolius atlyginti. Tačiau nėra duomenų, kad pareiškėja būtų patyrusi nuostolių, kai jai yra grąžintas didesnės vertės turtas, nei buvusi skola. Pareiškėja šiuo metu yra grąžintų automobilių savininkė ir ji sprendžia, ar parduoti turimą turtą, ar neparduoti, ir šio sprendimo atsakovė negali kontroliuoti ir įtakoti.

11.4.                      Pareiškėjos veiksmai po Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria buvo priimtas pareiškimas dėl atsakovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir dėl piniginių lėšų išieškojimo sustabdymo, vienašališkai tęsiant lėšų nurašymą prieštarauja įsiteisėjusioms teismo nutartims.

11.5.                      Teismas nenurodė nei tinkamo teisinio reglamentavimo, nei aktualios (nagrinėjamą situaciją atitinkančios) teismų praktikos, galinčios sudaryti pagrindą priteisti bylinėjimosi išlaidas šiame ginče iš restruktūrizavimo proceso administravimo lėšų. Be to, daline nutartimi pareiškėjai buvo priteistos atstovavimo išlaidos, kurios buvo patirtos nagrinėjant visą finansinį reikalavimą, ne tik jo dalį, išspręstą daline nutartimi. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad dalis priteisiamų išlaidų nesusijusi su dalinės nutarties dalyku.

12.       Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. dalinę nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėja nėra pateikusi duomenų, kiek pagal kiekvieną sutartį sumų yra sumokėta ar įskaityta ir kokiais pagrindais, kaip ir kokiais pagrindais apskaičiuotos palūkanos, delspinigiai, kiti mokesčiai yra nepagrįsti.

12.2.                      Restruktūrizavimo administratoriui yra prieinami atsakovės banko sąskaitų duomenys, mokėjimų istorija, taip pat yra prieinami finansinės atskaitomybės dokumentai. Disponuodamas nurodyta informacija, jis turi galimybę palyginti ją su pareiškėjos pateiktais duomenimis ir konkretizuoti, kokius banko reikalavimus, jo nuomone, atsakovė jau yra įvykdžiusi ir kokie pateikti duomenys neatitinka atsakovės finansinės atskaitomybės duomenų.

12.3.                      Lizinguojamų daiktų perėmimas nereiškia, kad pareiškėjai yra padengtas įsiskolinimas pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartis. Pareiškėja teikia finansines paslaugas, o ne užsiima automobilių prekyba, todėl perimtas turtas negali būti naudojamas jos poreikiams ar jos veikloje, o turi būti realizuotas, siekiant padengti atsakovės prievoles pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartis. Tik realizavus lizinguotą turtą, priklausomai nuo gautos sumos ir padengus skolą pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartis, pareiškėja turės galimybę tikslinti savo reikalavimus restruktūrizavimo byloje. 

12.4.                      Pagal finansinio užtikrinimo susitarimą užstato turėtojas (kreditorius) turi teisę, esant priverstinio vykdymo įvykiui (įsipareigojimų nevykdymas ar kitas šalių sutartas įvykis, kuriam įvykus, pagal finansinio užtikrinimo susitarimo sąlygas ar teisės aktų nustatyta tvarka užstato turėtojas vienašališkai realizuoja finansinį užstatą), finansinį užstatą, pateiktą pagal finansinio užtikrinimo susitarimą be nuosavybės teisės perdavimo, atsižvelgdamas į susitarime numatytas sąlygas, vienašališkai realizuoti įskaityti arba kitaip padengti atitinkamus finansinius įsipareigojimus.  Pareiškėjos veiksmai nurašant lėšas nuo atsakovės banko sąskaitos, neprieštaravo įstatymo reikalavimams ir teismo nutarčių nepažeidė.

12.5.                      Atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjai priteistos bylinėjimosi išlaidos už visą finansinį reikalavimą, o ne už dalį yra neteisingos – išlaidos, kurių dydis yra minimalus, buvo paskaičiuotos 2020 m. birželio 4 d. Kadangi dalies finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimas yra nukeltas, pareiškėja šiame etape pateiks naują prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

12.6.                      Pirmosios instancijos teismas teisėtai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš restruktūrizavimo administratoriaus. Jis, kaip savo srities profesionalas, turėjo įvertinti aplinkybę, kad ginčijant pareiškėjos finansinį reikalavimą teisme, pareiškėja patirs su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų. 

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

14.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas skolininkės restruktūrizavimo byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo atsakovės, kaip skolininkės, restruktūrizavimo byloje

15.       Pirmosios instancijos teismas restruktūrizavimo byloje patvirtino kreditorės AB Šiaulių bankas 3 783 015,50 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kurį sudaro 1 494 174,56 Eur (skola – 1 490 200 Eur, palūkanos – 3 861,36 Eur ir delspinigiai – 113,20 Eur) pagal atsakovės ir kreditorės 2013 m. gruodžio 19 d. sudarytą Kredito linijos sutartį Nr. KR03-234/11, taip pat 1 356 307,78 Eur (skola – 1 352 763,14 Eur, palūkanos – 3 544,64 Eur) pagal atsakovės ir kreditorės 2016 m. spalio 3 d. sudarytą Kredito linijos sutartį Nr. KLS-2016-068-00, be to, kreditorė ir atsakovė 2016 m. spalio 6 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-163-01894, 2016 m. spalio 12 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-163-01896, 2016 m. gruodžio 15 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-164-02477, 2016 m. gruodžio 7 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-164-02478, 2016 m. gruodžio 19 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-164-02568, 2016 m. gruodžio 15 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-164-02573, 2017 m. sausio 18 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-171-02779, 2017 m. sausio 18 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-171-02780, 2017 m. vasario 14 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-171-03000, 2017 m. kovo 27 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-171-03341, 2017 m. birželio 7 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-172-04058, 2017 m. birželio 7 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-172-04059, 2017 m. rugpjūčio 14 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-173-04650, 2018 m. gegužės 23 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-182-07066, 2018 m. gegužės 29 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-182-07188, 2018 m. rugpjūčio 13 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-183-07945, 2015 m. rugsėjo 15 d. sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. FK-153-03258, 2016 m. balandžio 19 d. sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. FS-162-00790, 2016 m. balandžio 26 d. sudarė finansinės nuomos sutartį Nr. FS-162-00829, 2016 m. balandžio 26 d. sudarė lizingo sutartį Nr. FS-162-00857, pagal kurias skola sudaro 912 729,34 Eur. Taip pat, bankas ir bendrovė 2019 m. balandžio 10 d. sudarė mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. KS-390039/BU, pagal kurią skola sudaro 19 803,82 Eur.

16.       Apeliantė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) ,,ARVI KALAKUTAI“ komanditinė ūkinė bendrija, teigia, jog kreditorė, reikšdama finansinį reikalavimą bendrovės restruktūrizavimo byloje, privalėjo ši reikalavimą pagrįsti įrodymais, t. y. nepateikė įrodymų, kiek pagal kiekvieną sutartį sumų yra sumokėta / pareiškėjos įskaityta ir kokiais pagrindais, kaip ir kokiais konkrečiais faktiniais bei sutartiniais pagrindais, už kokius laikotarpius apskaičiuotos reikalaujamas palūkanos, delspinigiai, kiti mokesčiai, kaip šios sumos apskaičiuotos – kada ir kiek buvo pradelsta sumokėti, kaip skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai.

17.       Kreditorių reikalavimų patvirtinimą restruktūrizavimo byloje, pradėtoje iki 2020 m. sausio 1 d., reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 23 straipsnis. Teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą. Restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas tvirtina reikalavimą, jeigu iš pateiktų duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais. Dispozityvumo ir rungimosi principai lemia, kad kreditorius savo reiškiamą reikalavimą turi įrodyti, todėl siekiant įgyvendinti restruktūrizavimo proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

18.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota kasacinio teismo jurisprudencijoje – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).

19.       AB Šiaulių bankas 3 783 015,50 Eur dydžio finansinį reikalavimą grindžia 2013 m. gruodžio 19 d. sudaryta Kredito linijos sutartimi Nr. KR03-234/11, 2016 m. spalio 3 d. sudaryta Kredito linijos sutartimi Nr. KLS-2016-068-00, 2015 – 2018 metais sudarytomis lizingo ir finansinės nuomos sutartimis bei 2019 m. balandžio 10 d. sudaryta mokėjimo kortelės naudojimo sutartimi Nr. KS-390039/BU. Kreditorė pateikė ne tik 2013 m. gruodžio 19 d. sudarytą Kredito linijos sutartį Nr. KR03-234/11, 2016 m. spalio 3 d. sudarytą Kredito linijos sutartį Nr. KLS-2016-068-00, 2015 – 2018 metais sudarytas lizingo ir finansinės nuomos sutartis, 2019 m. balandžio 10 d. sudarytą mokėjimo kortelės naudojimo sutartį Nr. KS-390039/BU, bet ir pagal šias sutartis RUAB ,,ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos įsiskolinimo kreditorei apskaičiavimo lenteles, iš kurių nustatyta, jog bendra įsiskolinimo suma 3 783 015,50 Eur, šiose lentelėse taip pat matyti, kurią įsiskolinimo dalį sudaro skola, palūkanos bei delspinigiai, palūkanų apskaičiavimo lenteles (t. 1 b. l. 58, t. 2 b. l. 26 – 30), pažymą apie įsiskolinimą pagal finansinės nuomos ir lizingo sutartis, pažymą apie įsiskolinimą pagal mokėjimo kortelės sutartis (t. 1 b. l. 59).

20.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, atmeta kaip nepagrįstą apeliantės RUAB ,,ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos atskirojo skundo argumentą, jog nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių kreditorės AB Šiaulių bankas finansinio reikalavimo pagrįstumą. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, pateikti įrodymai, t. y. finansinio reikalavimo dydžio apskaičiavimo lentelės yra išsamios, jose matyti pagal kurias sutartis ir kaip apskaičiuotas finansinis reikalavimas, pateikta palūkanų apskaičiavimo detalizacija, todėl konstatuotina, jog kreditorė įrodė savo finansinio reikalavimo pagrįstumą bei dydį.

21.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog susigrąžinusi lizinguotą turtą, pareiškėja ne tik atgavo buvusią 243 202,50 Eur skolą, bet dar ir papildomai gavo 74 797,50 Eur, tokiu būdu kreditorei yra grąžintas didesnės vertės turtas, nei buvusi skola.

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad bankas pagal lizingo ir finansinės nuomos sutartis, sudarytas su atsakove, yra susigrąžinęs 33 transporto priemones, kurių rinkos vertė, nustatyta turto vertintojo, sudaro 318 100 Eur (t. 1 b. l. 13). Iš Bendrųjų lizingo sąlygų (t. 2 b. l. 31 – 36), kurios yra banko ir bendrovės sudarytų lizingo sutarčių priedas, t. y. lizingo sutarčių sudėtinė dalis, 7.7. punkto nuostatų matyti, jog sutarties šalys susitarė, kad grąžinamo turto vertės dydis bei atitinkamos kreditinės sąskaitos išrašymas nepanaikina kliento prievolės atlyginti banko nuostolius, patirtus dėl sutarties nutraukimo, t. y. kliento pagal sutartį bankui atlyginamų nuostolių suma negali būti mažinama grąžinamo turto verte. Bendrųjų lizingo sąlygų 7.8. punkte numatyta, kad bendras (pagal kelias sutartis) kliento įsipareigojimas gali būti banko vienašališkai mažinamas po turto realizavimo gautu pelnu (t. y. suma, kuri lieka padengus banko nuostolius, kurie banką atstatytų į tokią padėtį, kurioje ji būtų buvusi, jei klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį).

23.       CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

24.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytų lizingo ir finansinės nuomos sutarčių priedo Bendrųjų lizingo sąlygų nuostatas, sprendžia, kad bankas turi teisę į visų nuostolių pagal lizingo ir finansinės nuomos sutartis atlyginimą, nuostolių dydžio nemažindamas perimto turto rinkos verte iki kol jis nėra realizuotas. Acentuotina, kad apeliantė minėtų Bendrųjų lizingo sąlygų neginčija, šios nuostatos yra galiojančios. Be to, šios nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.574 straipsnio reikalavimus, numatančius, kad, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Bylos duomenimis, bankas grąžintų transporto priemonių dar nėra realizavęs, todėl jo finansinis reikalavimas pagal lizingo ir fiansinės nuomos sutartis tvirtintinas pagal pateiktą banko pažymą apie įsiskolinimą pagal šias sutartis (t. 1 b. l. 59). Šalims išaiškintina, jog realizavus banko perimtą turtą, kreditorės finansinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje turi būti tikslinamas ĮRĮ numatyta tvarka.

25.       Apeliantės nuomone, neteisėti pareiškėjos AB Šiaulių bankas veiksmai, kai po restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB ,,ARVI KALAKUTAI“ komanditinei ūkinei bendrijai ji vienašališkai nuo skolininkės sąskaitų nurašė pinigines lėšas.

26.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. gegužės 24 d. nutarime nurodė, kad Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo (toliau – FUSĮ) nuostatos buvo priimtos įgyvendinant Direktyvą 2002/47/EB, kurioje nustatytos visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taikytinos vienodos finansinio užstato teikimo taisyklės, taip siekiant palengvinti tokio užstato realizavimą. Konstatavo, kad FUSĮ 3 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 9 straipsnio 8 dalies, ĮRĮ 1 straipsnio 6 dalies ir ĮBĮ 1 straipsnio 4 dalies neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad finansų srityje vykdoma ūkinė veikla, tokia kaip finansinių paslaugų teikimas, yra viena iš specifinių ūkinės veiklos rūšių, kurią vykdant tiesiogiai daroma įtaka šalies finansų sistemai, visam šalies ūkiui. Įstatymų leidėjas yra įpareigotas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų šalyje veikiančios finansų sistemos saugumą, stabilumą, patikimumą. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad finansinio užtikrinimo susitarimo subjektams netaikomas kitiems subjektams privalomas draudimas įmonei nuo pradėto bankroto ar restruktūrizavimo procedūros vykdyti visas iki tol neįvykdytas finansines prievoles. Jiems yra taikomos specialaus teisės akto – FUSĮ – nuostatos. Tokiu teisiniu reguliavimu nėra pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, kadangi įstatymų leidėjas gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų kategorijų asmenims, jeigu siekiama pozityvių visuomenei tikslų. Finansinio užtikrinimo šalys ir kiti restruktūrizuojamų arba bankrutuojančių įmonių kreditoriai priklauso skirtingoms kategorijoms, nes jų vykdomos ūkinės veiklos pobūdis, jos reikšmė finansų sistemos stabilumui yra didesnė nei kitų kreditorių. Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama išlaikyti finansų sistemos saugumą, stabilumą, patikimumą, veiksmingą funkcionavimą, mažinti sisteminę finansų sektoriaus riziką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutarimas byloje Nr. 135/2010).

27.       Pažymėtina ir tai, kad ĮRĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas, gavęs pareiškimą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą, gali CPK nustatyta tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios galioja iki nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 2 dalį, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai arba kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai CPK nustatyta tvarka duoti antstolio, kitų institucijų ar pareigūnų nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos, teismui priėmus nutartį dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau nuo teismo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas. Tačiau kaip matyti iš Konstitucinio Teismo išaiškinimo, ĮRĮ nuostatos taikomas tiek, kiek jos neprieštarauja FUSĮ (ĮRĮ 1 straipsnio 6 dalis). Tai reiškia, kad ĮRĮ suteikia FUSĮ nuostatoms prioritetą.

28.       Byloje neginčijama, kad bankas ir atsakovė 2019 m. balandžio 11 d. sudarė finansinio užtikrinimo susitarimą. Pareiškėja AB Šiaulių bankas nuo 2019 m. rugsėjo 24 d. nurašė 176 107,60 Eur nuo atsakovės sąskaitos. Iš pateikto byloje sąskaitos išrašo matyti, kada ir kokia apimtimi buvo nurašomos lėšos. Apibendrinant išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėja AB Šiaulių bankas, nurašiusi lėšas nuo UAB ,,ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos sąskaitos esant priimtam pareiškimui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įmonei turint restruktūrizuojamos bendrovės statusą veikė teisėtai bei nepažeidė imperatyvių draudimų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

29.       Atskirajame skunde argumentuojama, jog nepagrįstai priteistos pareiškėjai AB Šiaulių bankas bylinėjimosi išlaidos, nes dalis priteistų išlaidų nesusijusi su priimtos nutarties dalyku. 

30.       AB Šiaulių bankas pateikė prašymą priteisti 410 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl AB Šiaulių bankas finansinio reikalavimo patvirtinimo RUAB ,,ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos restruktūrizavimo byloje.

31.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

32.       Apeliacinio proceso metu nustačius, jog pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti kreditorės AB Šiaulių bankas finansinį reikalavimą RUAB ,,ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos restruktūrizavimo byloje yra teisėta ir pagrįsta, spręstina, jog apskųsta teismo nutartimi bylinėjimosi išlaidos paskirstytos teisingai, pagal civilinio proceso įstatyme numatytus kriterijus. Kitaip tariant, apeliantė laikoma ginčą pralaimėjusia šalimi, todėl jai kyla pareiga atlyginti kreditorės AB Šiaulių bankas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į apeliantės bankroto administratoriaus prieštaravimus dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė, jog pareiškėjos AB Šiaulių bankas procesinis elgesys buvo netinkamas ar ji savo procesinėmis teisėmis naudojosi nesąžiningai, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

33.       Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl procesinės bylos baigties

34.       Apibendrinant šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes bei argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. dalinės nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

35.       Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliantės atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos jos naudai nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis). Pareiškėja AB Šiaulių bankas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 3 d. dalinę nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                         Vilija Mikuckienė

                                        Antanas Rudzinskas

                                        Jūratė Varanauskaitė