Civilinė byla Nr. e2A-241-230/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03088-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.; 2.5.39.2.6.2.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-14682-924/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. Z., trečiajam asmeniui E. L. dėl žalos atlyginimo, atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-6576-454/2014.

Teisėja, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 8 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-6576-454/2014, priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės A. Z. 3 000,60 Lt žalos atlyginimą, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-02-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 68 Lt žyminį mokestį, 1300 Lt už teisinę pagalbą. Atsakovės prašymu procesas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-6576-454/2014 2015-07-03 nutartimi buvo atnaujintas CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad dėl eismo įvykio, įvykusio 2010-12-28, buvo nustatyta abiejų transporto priemonių vairuotojų kaltė, t. y. tiek trečiojo asmens E. L., tiek atsakovės A. Z.. Dėl eismo įvykio metu transporto priemonei „Mazda“ atsiradusios žalos ieškovė (draudikas) trečiajam asmeniui (draudėjui) išmokėjo 6 001,21 Lt draudimo išmoką. Kadangi dėl eismo įvykio kaltais buvo pripažinti tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, reikalavo pusę sumos, t. y. 3 000,61 Lt priteisti iš atsakovės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2014-04-08 sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-6576-454/2014 ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovei A. Z. 120 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 14,42 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ir trečiojo asmens E. L. buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis, kuria savanoriškuoju (kasko) draudimu laikotarpiu nuo 2010-06-29 iki 2011-06-28 buvo apdrausta transporto priemonė Mazda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-12-28 trečiojo asmens vairuojama transporto priemonė „Mazda“ ir atsakovės A. Z. vairuojama transporto priemonė „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Partizanų g., Kaune susidūrė, t. y. trečiasis asmuo sukdamas į kairę susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu atsakovės vairuojamu automobiliu. Dėl eismo įvykio metu sugadintos trečiajam asmeniui priklausančios transporto priemonės ieškovė (draudikas) trečiajam asmeniui (draudėjui) išmokėjo 6 001,21 Lt draudimo išmoką. Eismo įvykio kaltininku 2011-07-26 nutarimu pripažintas trečiasis asmuo E. L.. Jokių duomenų, kad dėl eismo įvykio procesiniu sprendimu būtų pripažinta kalta ir atsakovė, byloje nebuvo pateikta. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė VPK 2011-03-02 pranešimą ieškovei, kuriame ranka buvo įrašyta, kad „Tyrimo metu buvo nustatyta, kad abiejų transporto priemonių vairuotojai pažeidė KET reikalavimus, t. y. jų abiejų veiksmai turėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui. Nustatyta, kad E. L. pažeidė KET 161 p., o A. Z. pažeidė KET 9, 99 p. reikalavimus“. Tačiau teismas sprendė, kad tai galimai tik pirminė tyrimo informacija, pranešime nenurodyta nei nutarimo data, nei ATPK straipsnis, nenurodyta, ar paskirta nuobauda už administracinius teisės pažeidimus. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2011-05-19 pretenziją atsakovei dėl žalos atlyginimo, tačiau pateiktame atsakovės 2011-06-13 atsakyme į ieškovės pretenziją, atsakovė nurodė, kad su pareikšta pretenzija nesutinka, nurodydama nesutikimo motyvus bei pridėdama skundo prokuratūrai kopiją. Ieškovė prieš pateikdama teismui ieškinį dėl žalos regreso teise atlyginimo nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, ar atsakovės 2011-06-13 atsakyme į pretenziją nurodytos aplinkybės yra pagrįstos ir koks galutinis sprendimas buvo priimtas, ir tik praėjus beveik trejiems metams nuo atsakymo į pretenziją gavimo kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje dėl įvykusio eismo įvykio buvo priimtas tik 2011-07-26 (nutarimo data nurodyta 2011-08-17 pranešime). Priešingų duomenų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės į bylą nebuvo pateikta. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų visumos (atsakovės neteisėtų veiksmų bei jos kaltės dėl eismo įvykio).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neištyrė reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybės – Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011-03-16 ir 2011-07-11 nutarimuose nustatyta, kad atsakovė tamsiu paros metu vairuodama automobilį važiavo su neįjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis. Teismas be tyrimo padarė išvadą, kad ši aplinkybė galimai yra pirminė įvykio informacija. Ieškovė pažymi, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorė 2011-03-16 nutarime nustatė, jog A. Z. tamsiu paros metu vairuodama automobilį, važiavo su neįjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, kas apsunkino šio automobilio matomumą bei turėjo įtakos eismo įvykio kilimui.

              Atsakovė A. Z. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą su jame išdėstytais argumentais nesutinka ir prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, jog 2011-07-26 nutarimu E. L. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 1 d., ir už pažeidimo padarymą jam buvo paskirta administracinė nuobauda (šią aplinkybę patvirtina Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos 2011-08-17 raštas). Tuo tarpu atsakovės atžvilgiu nėra priimta jokio įsiteisėjusio kompetentingos valstybės institucijos sprendimo, kuriuo ji būtų pripažinta kalta pažeidusi Kelių eismo taisykles ir padariusi administracinį teisės pažeidimą. Todėl akivaizdu, kad atsakovės kaltės dėl kilusio eismo įvykio nėra. Taip pat šiuo atveju nėra ir kitų būtinųjų civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Kadangi atsakovės veiksmuose nėra civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl jos atžvilgiu negali kilti civilinė atsakomybė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės A. Z. civilinės atsakomybės sąlygų. Nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 28 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė trečiojo asmens E. L. ir atsakovės A. Z. vairuojami automobiliai. Dėl trečiajam asmeniui atsiradusios žalos ieškovė (draudikas), remdamasi su trečiuoju asmeniu sudaryta Transporto priemonės draudimo sutartimi, jam išmokėjo 6 001,21 draudimo išmoką. Kadangi ieškovė laikė, kad dėl eismo įvykio buvo kalta ir atsakovė, todėl prašė pusę trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos sumos regreso tvarka priteisti iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kadangi nenustatė atsakovės A. Z. civilinės atsakomybės sąlygų, su kuo nesutinka ieškovė, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė reikšmingos bylai aplinkybės t. y. kad atsakovė tamsiu paros metu vairuodama automobilį važiavo neįjungusi artimųjų žibintų šviesų, kas turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Šią aplinkybę ieškovė grindžia Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. kovo 16 d. nutarimu, kuris byloje nebuvo pateiktas, o jis yra tik minimas atsakovės A. Z. skunde dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, o duomenų apie apeliantės nurodytą Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. liepos 11 d. nutarimą byloje apskritai nėra.  

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Tai reiškia, kad įrodyti reikalavimus ar atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes turi šalys, teismas savo iniciatyva rinkti įrodymus gali tik tam tikrais įstatymų numatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis).

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015, 2013 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos bendrovė „Schöpp-Sportboden“ GmbH v. UAB „Regio“, bylos Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis)    

Ieškovė apeliaciniame skunde teigdama, kad apylinkės teismas neištyrė reikšmingos bylai aplinkybės, susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais, turėjusiais įtakos eismo įvykiui kilti, šį argumentą faktiškai grindžia tik vieno iš byloje pateiktų įrodymu netinkamu vertinimu, t. y. faktiškai tik siekia kitokio jo vertinimo. Kaip nurodyta, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Todėl ieškovė, siekdama pagrįsti ir atsakovės A. Z. civilinę atsakomybę dėl kilusio eismo įvykio, turėjo įrodyti jos neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Įrodinėdama atsakovės neteisėtus veiksmus, t. y. kad atsakovė eismo įvykio metu vairavo automobilį su neįjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis, ieškovė rėmėsi su ieškiniu pateiktu Kauno apskrities VPK 2011-03-02 pranešimu apie eismo įvykį, kuriame yra ranka padarytas įrašas, jog tyrimo metu buvo nustatyta, kad abiejų transporto priemonių vairuotojai pažeidė Kelių eismo taisykles, ir tai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui ir su ieškiniu pateiktu atsakovės A. Z. 2011 m. birželio 13 d. atsakymu į ieškovės pretenziją bei su ja pateiktu jos 2011 m. birželio 9 d. skundu dėl Kauno m. apylinkės prokuratūros II-ojo NVTS prokurorės 2011 m. kovo 16 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo nustatyta, kad A. Z. eismo įvykio metu vairavo automobilį su neįjungtomis artimosiomis žibintų šviesomis. Tačiau pirmosios instancijos teismas, remdamasis kitu atsakovės pateiktu įrodymu – Kauno apskrities VPK 2014 m. rugpjūčio 17 d. informacija apie tai, kad 2011-07-26 nutarimu eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas trečiasis asmuo E. L. ir jis nubaustas bauda, o duomenų apie atsakovei taikytas administracinio poveikio priemones nebuvo pateikta, pagrįstai sprendė, kad nebuvo įrodyti atsakovės neteisėti veiksmai. Apylinkės teismas, remdamasis vėlesne informacija ir nustatydamas, kad eismo įvykio metu buvo nustatyti tik neteisėti trečiojo asmens E. L. veiksmai, kartu įvertino ir ieškovės nurodytus, jos nuomone, ieškinį pagrindžiančius įrodymus, kaip pirminę eismo įvykio tyrimo poziciją, kuri vėliau nebuvo patvirtinta, kadangi buvo nubaustas tik vienas eismo įvykio dalyvis – trečiasis asmuo E. L.. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, turėdama įrodinėjimo pareigą pagrįsti ieškinio reikalavimą, nepateikė daugiau įrodymų, kurie būtų patvirtinę atsakovės neteisėtus veiksmus eismo įvykio metu, o tik apsiribojo tam tikra pirmine tyrimo medžiaga, kurioje padarytas išvadas vėliau paneigė priimtas nutarimas tik dėl vieno eismo įvykio dalyvio – trečiojo asmens E. L. neteisėtų veiksmų, t. y. padaryto administracinio teisės pažeidimo. Apeliantė, teigdama, kad apylinkės teismas neišsiaiškino reikšmingos bylai aplinkybės, t. y. kito eismo įvykio dalyvio – atsakovės A. Z. veiksmų neteisėtumo, paprasčiausiai pati tinkamai nevykdė įrodinėjimo pareigos, o byloje pateikti įrodymai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės civilinę atsakomybę.

Apeliacinio skundo argumentai neteikia pagrindo panaikinti teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

              Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                        Nijolia Indreikienė