Administracinė byla Nr. eA-2672-415/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04565-2025-2
Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 25S179991 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 2) įpareigoti atsakovą priimti kitą sprendimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu atsakovas atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir leidimas laikinai gyventi), nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, priimdamas Sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) normas, kadangi tikrovės neatitinkančia informacija laikė pareiškėjo įsidarbinimą Lietuvoje, dėl ko jis negalėjo laiku ir tinkamai parašyti baigiamojo magistro darbo, tačiau Sprendimo motyvuojamoji dalis netinkamai suformuluota, kadangi nėra aišku, kaip pareiškėjo darbas Lietuvoje susijęs su tikrovės neatitinkančios informacijos pateikimu. Pareiškėjo teigimu, atsakovas Sprendime nurodė formalius ir neįrodytus atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pagrindus. Pareiškėjas tvirtino, kad jokios tikrovės neatitinkančios informacijos atsakovui nepateikė, priešingai, nurodė, jog dirbo, nurodė darbdavius ir darbo laikotarpį, t. y. neslėpė, kad jis dirbo, o įstatymai nedraudžia užsienio studentams studijuoti ir dirbti turint leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis netinkamai parašė magistro baigiamąjį darbą, todėl buvo paliktas kartoti kursą ir iš naujo rašyti magistrinį darbą, t. y. pareiškėjui liko tik 5 mėnesiai studijų, tuomet jis baigs studijas Lietuvoje bei įgis magistro laipsnį. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra sumokėjęs už visas studijas, beveik jas baigė, todėl atsakovas nepagrįstai riboja pareiškėjo teisę apsiginti magistro baigiamąjį darbą. Pareiškėjo teigimu, jis, kaip ir bet kuris studentas, gali neišlaikyti tam tikrų egzaminų, netinkamai paruošti baigiamąjį darbą, tačiau mokslo įstaigai suteikus galimybę iš naujo apsiginti magistro baigiamąjį darbą, atsakovas neturi nepagrįstai riboti šios pareiškėjo teisės. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu nustatytas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas teisinis pagrindas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi sudaro prielaidas atsakovui ateityje atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, taip pat prielaidas nustatyti 3 metų draudimo atvykti laikotarpį. Pareiškėjo teigimu, tai, jog pareiškėjas vienu metu dirbo ir studijavo, nereiškia, kad jo tikslas yra dirbti Lietuvoje, o ne studijuoti. Pareiškėjo vertinimu, Departamento padarytos išvados apie duomenų netikrumą yra neįrodytos, todėl atsakovas negali jomis remtis, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, nes nepagrįstas teisingais ir objektyviais duomenimis.
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, jog yra priimtas studijuoti pagal studijų programą universitete. Atsakovas, vertindamas asmens socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje nustatė, kad pareiškėjui Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išduotos nebuvo, jam nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2025 m. liepos 31 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu, nuo 2023 m. gruodžio 16 d. iki 2025 m. liepos 31 d. jis turėjo darbinius santykius su 13 skirtingų įmonių Lietuvoje, nuo 2024 m. gruodžio 31 d. iki 2025 m. liepos 31 d. vykdė individualią veiklą. Atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas universitete studijuoja nuo 2023 m. ir studijas turėjo baigti 2025 m. sausį, 2025 m. birželio 18 d. atliko pareiškėjo apklausą, siekdamas nustatyti, kodėl pareiškėjas nebaigė studijų numatytu laiku, dėl kokių priežasčių vėl stoja į universitetą, kaip derina studijas ir darbą. Atsakovas nurodė, kad apklausos metu pareiškėjas patikslino, jog jis studijų nenutraukė ir naujų nepradėjo, šiuo metu studijuoja universitete, magistrantūros studijų paskutiniame kurse, o studijų nebaigė laiku, kadangi dirbo ir buvo sunku derinti studijas su darbu, todėl neišlaikė egzaminų ir laiku neapsigynė baigiamojo darbo, studijos pratęstos dar metams, nuo balandžio mėnesio pareiškėjas atlieka praktiką uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Phoenix Business Services“, o liepos mėnesį, kai baigsis praktika, planuoja pasirašyti naują sutartį ir dirbti toliau.
6. Atsakovas nurodė, kad 2025 m. liepos 30 d. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (toliau – ir Universitetas) Migracijos departamentui pateikė paaiškinimą, jog: „asmuo yra Universiteto antrosios pakopos nuolatinių studijų II kurso studentas ir studijuoja Finansų inžinerijos programą. Jis buvo priimtas 2023 m. rugpjūčio mėn. rektoriaus įsakymu Nr. 10.40-3487. Universitetas informuoja, kad studento paskutinė studijų diena turėjo būti 2025-01-31, tačiau jis nebuvo prileistas prie gynimo, netinkamai paruošė Magistrinį darbą. Asmuo buvo paliktas kartoti kursą ir ruošti Magistrinį darbą iš naujo. Jo paskutinė studijų diena bus 2026-01-31“. Atsakovas paaiškino, kad įvertinęs visus duomenis, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsakovas pažymėjo, kad Sprendimas nėra priimtas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu, kaip teigia pareiškėjas, o priimtas tik Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y., jog pareiškėjas teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2023 m. studijuoja Universitete, tačiau per tą laikotarpį dirbo 13 įmonių Lietuvoje, dėl šios priežasties neišlaikė egzaminų ir laiku neapsigynė baigiamojo darbo, pareiškėjas pats pripažįsta, jog ignoravo savo pagrindinį tikslą, t. y. studijas, ir dirbo įvairiose įmonėse, todėl negalėjo parašyti baigiamojo darbo. Atsakovo vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą, siekdamas formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, t. y. studijuoti Lietuvos Respublikoje nebuvo jo tikrasis tikslas. Atsakovo teigimu, tai, kad prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo teikiamas žinant, jog pareiškėjas nuo 2023 m. studijuoja Universitete, ketina ir toliau dirbti, sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, nes asmens tikslas yra darbas Lietuvos Respublikoje, tokiu būdu asmens siekis gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka Įstatyme nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo mokslo pagrindu tikslo – leisti užsieniečiui apsigyventi ir mokytis Lietuvos Respublikoje. Atsakovo vertinimu, nors pareiškėjui dirbti nedraudžiama, tačiau, jeigu darbas trukdo studijoms, pareiškėjo deklaruotam tikslui Lietuvos Respublikoje, jis negali pagrįstai tikėtis gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu. Atsakovas teigė, kad atliko pareiškėjo apklausą, ją įvertino Sprendime, išsiaiškino kitas aktualias aplinkybes, pareiškėjas su skundu nepateikė naujų aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs, todėl Sprendimas teisėtas ir pagrįstas.
II.
7. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimu pareiškėjo M. S. skundą tenkino, t. y. panaikino atsakovo Sprendimą, įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo 2025 m. kovo 5 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, kuris yra Maroko pilietis, 2025 m. kovo 5 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog asmuo yra studentas Universitete; Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatė, jog pareiškėjui Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išduotos nebuvo, jam nuo 2023 m. spalio 11 d. iki 2025 m. liepos 31 d. buvo išduoti leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu, nuo 2023 m. gruodžio 16 d. iki 2025 m. liepos 31 d. jis turėjo darbinius santykius su 13 skirtingų įmonių Lietuvoje, o nuo 2024 m. gruodžio 31 d. iki 2025 m. liepos 31 d. vykdė individualią veiklą.
9. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog asmuo Universitete studijuoja nuo 2023 m. ir studijas turėjo baigti 2025 m. sausio mėnesį, 2025 m. birželio 18 d. atliko pareiškėjo apklausą, siekdamas nustatyti, dėl ko pareiškėjas nebaigė studijų numatytu laiku, dėl kokių priežasčių vėl stoja į Universitetą, kaip derina studijas ir darbą. Teismas nustatė, kad apklausos metu pareiškėjas patikslino, jog jis studijų nenutraukė ir naujų nepradėjo, o šiuo metu studijuoja Universitete, magistrantūros studijų paskutiniame kurse, nurodė, kad studijų nebaigė laiku, kadangi dirbo ir buvo sunku derinti studijas su darbu, todėl neišlaikė egzaminų ir laiku neapsigynė baigiamojo darbo, dėl šios priežasties studijos buvo pratęstos dar metams, nuo balandžio mėnesio pareiškėjas atlieka praktiką UAB „Phoenix Business Services“, o liepos mėnesį, kai baigsis praktika, planuoja pasirašyti naują sutartį ir dirbti toliau.
10. Teismas nustatė, kad Universitetas 2025 m. liepos 30 d. Migracijos departamentui pateikė paaiškinimą: „<...> asmuo yra Universiteto antrosios pakopos nuolatinių studijų II kurso studentas ir studijuoja Finansų inžinerijos programą. Jis buvo priimtas 2023 m. rugpjūčio mėn. rektoriaus įsakymu Nr. 10.40-3487. Universitetas informuoja, kad studento paskutinė studijų diena turėjo būti 2025-01-31, tačiau jis nebuvo prileistas prie gynimo, netinkamai paruošė Magistrinį darbą. Asmuo buvo paliktas kartoti kursą ir ruošti Magistrinį darbą iš naujo. Jo paskutinė studijų diena bus 2026-01-31“.
11. Teismas nurodė, kad įvertinęs minėtas aplinkybes, Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, motyvuodamas tuo, jog vien tik faktinė aplinkybė, kad asmuo yra paliktas kartoti kurso ir ruošti magistrinį darbą iš naujo, savaime nesudaro pagrindo išduoti leidimą laikinai gyventi; tai, kad prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi buvo teikiamas žinant, kad pareiškėjas nuo 2023 m. studijuoja Universitete, ketina ir toliau dirbti, sudaro pagrindą vertinti, kad jis sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, nes tikrasis tikslas yra darbas Lietuvos Respublikoje, tokiu būdu asmens siekis gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka Įstatyme nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo mokslo pagrindu tikslo. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas siekia gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, tačiau jis neišlaikė egzaminų ir neapsigynė baigiamojo darbo, nes nuo 2023 m. turėjo darbinius santykius su 13 skirtingų įmonių Lietuvoje, tokiu būdu asmens sąmoningas tikrovės neatitinkančių duomenų teikimas apie jo gyvenimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, yra pagrindas atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi.
12. Teismas, aptaręs ginčui aktualias Įstatymo nuostatas bei teismų praktiką, vertino, kad nagrinėjamu atveju Migracijos departamento veiksmai vertinant pareiškėjo situaciją, neatitiko gero administravimo principo. Teismas Sprendimą, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį ir galimas pasekmes pareiškėjui, vertino kaip formalų, priimtą nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjo studijomis ir jo, kaip studento, statusu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas siekia gauti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, jog yra studentas, studijuojantis Universitete, į bylą pateiktas Universiteto 2025 m. liepos 30 d. raštas Nr. 10.6-06-5.37 E-28061-9907, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas yra Universiteto antrosios pakopos nuolatinių studijų II kurso studentas ir studijuoja Finansų inžinerijos programą, į kurią buvo priimtas 2023 m. rugpjūčio mėnesio rektoriaus įsakymu Nr. 10.40-3487; studento (pareiškėjo) paskutinė studijų diena turėjo būti 2025 m. sausio 31 d., tačiau jis nebuvo prileistas prie gynimo, nes netinkamai paruošė magistrinį darbą, todėl pareiškėjas buvo paliktas kartoti kursą ir ruošti magistrinį darbą iš naujo; pareiškėjo paskutinė studijų diena bus 2026 m. sausio 31 d.
13. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas, Sprendime konstatavęs, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, siekdamas gyventi Lietuvoje, nepagrindė šios savo išvados, t. y. iš bylos duomenų neaišku, kurie konkrečiai duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė, neatitinka tikrovės, nes pats Universitetas pateikė raštą, nurodydamas, jog pareiškėjas yra studentas, tačiau yra įpareigotas iš naujo parengti magistrinį darbą, norint pabaigti studijas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išbrauktas iš studentų sąrašų, todėl laikytina, jog jis yra studentas.
14. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, konstatavo, kad Migracijos departamentas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, nes atsakovo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, jog tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kai buvo priimamas ginčijamas Sprendimas, jis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. byloje nėra duomenų, kad prašymo pateikimo metu pareiškėjas nebeturėjo studento statuso Lietuvoje, buvo išbrauktas iš studijų ir pan., priešingai, bylos duomenys leidžia daryti kitokią išvadą. Teismo vertinimu, Sprendimo motyvuose nurodytos faktinės aplinkybės savaime nepagrindžia išvados, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas neatitinka kurios nors Įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos.
15. Teismas sprendė, kad atsakovas tinkamai neįvertino visų byloje surinktų faktinių ir teisinių aplinkybių visumos, pakankamai nepagrindė Sprendimo išvados, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl Sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir priimti teisės aktus atitinkantį sprendimą.
16. Teismas priteisė pareiškėjui 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidas už sumokėtą žyminį mokestį, bet nepriteisė pareiškėjui 280 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas (skundo parengimą), nes į bylą pateikta tik 2025 m. rugpjūčio 13 d. sąskaita už teisines paslaugas (Serija LT Nr. 528), bet nėra pateiktas mokėjimo pavedimas iš banko, pinigų priėmimo kvitas ar kitas dokumentas, pagrindžiantis, kad pareiškėjas advokato padėjėjai iš tiesų sumokėjo 280 Eur už teisines paslaugas.
III.
17. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
18. Atsakovas nesutinka dėl teismo konstatuoto gero administravimo principo pažeidimo ir pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nėra išbrauktas iš studentų sąrašo ir yra pateiktas Universiteto raštas, kad jis yra studentas, nėra esminė aplinkybė. Atsakovas nurodo, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 d. 1–6 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui leidimas laikinai gyventi gali būti neišduotas. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies imperatyvios nuostatos nenumato išimčių, kada šie pagrindai gali būti netaikomi, o aplinkybė, jog pareiškėjas turi studento statusą ir formaliai atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas nelemia automatinio leidimo laikinai gyventi išdavimo. Atsakovas pabrėžia, kad apklausė pareiškėją, aiškinosi aplinkybes dėl nebaigtų studijų, jo 13 skirtingų įsidarbinimų studijų metu bei pareiškėjo ateities planus, visi pareiškėjo pateikti duomenys ir paaiškinimai bei Universiteto pateiktas raštas buvo įvertinti priimant Sprendimą, o su skundu pareiškėjas nepateikė naujų aplinkybių, kurių Migracijos departamentas nebūtų įvertinęs Sprendime, todėl teismo išvada, kad Sprendimas yra formalus ir neatitinka gero administravimo principo, nepagrįsta.
19. Atsakovas dėl tikrovės neatitinkančių duomenų nurodo, kad savo Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas nuo 2023 m. studijuoja Universitete, ketina ir toliau dirbti, ir tai sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, nes pareiškėjo prašyme dėl leidimo gyventi deklaruotas tikslas – studijos Lietuvoje, tačiau iš faktinių aplinkybių, pareiškėjo veiksmų galima daryti išvadą, kad jo tikrasis tikslas yra darbas Lietuvos Respublikoje. Atsakovas pabrėžia, jog pareiškėjui leidimas laikinai gyventi buvo išduotas 2023 m. spalio 11 d., įteiktas 2023 m. lapkričio 2 d., o pareiškėjas jau 2023 m. gruodžio 16 d. įsidarbino įmonėje, taigi pareiškėjo siekis gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka Įstatymo nustatyto leidimo laikinai gyventi išdavimo studijų pagrindu tikslo – leisti užsieniečiui apsigyventi ir mokytis Lietuvos Respublikoje. Atsakovas teigia, kad asmens sąmoningas tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas (klaidingo tikslo nurodymas), remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra pagrindas atsisakyti išduoti jam leidimą laikinai gyventi. Atsakovas tai konstatuoja įvertinęs, kad pareiškėjas nuo 2023 m. studijuoja Universitete, tačiau per tą laikotarpį dirbo 13 įmonių Lietuvoje, dėl šios priežasties neišlaikė egzaminų ir laiku neapsigynė baigiamojo darbo, pareiškėjas pats pripažįsta, jog ignoravo savo pagrindinį tikslą – studijas, ir dirbo įvairiose įmonėse, dėl ko negalėjo parašyti baigiamojo darbo. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas nėra išbrauktas iš studentų sąrašų, nepaneigia išvados, kad pareiškėjo tikrasis tikslas Lietuvoje nėra studijos, o vien tik faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas yra paliktas kartoti kurso ir ruošti magistrinį darbą iš naujo, savaime nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi. Atsakovo teigimu, Sprendimo panaikinimas lemtų migracijos procedūrų ir Įstatymo nuostatų apėjimą, sudarytų sąlygas iš esmės neribotą laiką išlaikyti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, nors pareiškėjo tikslas nėra studijos. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas apklausoje nurodė, jog baigęs praktiką įmonėje toliau siekia joje įsidarbinti, be to, kad fizinių paskaitų ar seminarų lankyti norint užbaigti studijas nereikia.
20. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog vertinant pareiškėjo situaciją, atsakovo veiksmai neatitiko gero administravimo principo, kadangi atsakovas Sprendime neteisingai nurodo, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, nors ši aplinkybė niekaip neįrodyta, taip pat neteisingai nurodo, kad pareiškėjui baigti studijas sutrukdė darbas Lietuvoje, nes pareiškėjas niekada to nesakė, jis, kaip ir dauguma Lietuvos studentų, studijavo ir dirbo, tačiau darbas niekada netrukdė studijoms. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo mokslų pasiekimai yra pakankamai aukšti, jis tik neapsigynė magistro darbo, tačiau jam buvo leista jį parašyti ir apsiginti dar kartą.
22. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pateikta sąskaita už teisines paslaugas (kas įrodo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį), tačiau dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo sistemos trikdžių neįsikėlė mokėjimo pavedimas už teisines paslaugas, todėl jį pareiškėjas teikia su atsiliepimu į skundą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
23. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, pagrįstumo ir teisėtumo.
24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino atsakovo Sprendimą bei įpareigojo atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi iš naujo konstatavęs, kad Migracijos departamentas šiuo konkrečiu atveju nepagrindė Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, nes atsakovo atliktas faktinių aplinkybių vertinimas pats savaime nesuponuoja išvados, jog tuo metu, kai pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kai buvo priimamas ginčijamas Sprendimas, jis teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. byloje nėra duomenų, kad prašymo pateikimo metu pareiškėjas nebeturėjo studento statuso Lietuvoje, buvo išbrauktas iš studijų ir pan.
25. Atsakovas Migracijos departamentas apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, teigdamas, kad nepažeidė gero administravimo principo, priimdamas Sprendimą tinkamai įvertino su pareiškėju susijusias individualias aplinkybes, laikosi pozicijos, jog pareiškėjas, prašydamas išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie jo gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslą ir sąlygas, nes pareiškėjo prašyme dėl leidimo gyventi deklaruotas tikslas – studijos Lietuvoje, tačiau iš faktinių aplinkybių, pareiškėjo veiksmų galima daryti išvadą, kad jo tikrasis tikslas yra darbas Lietuvos Respublikoje.
26. Nustatyta, kad atsakovo Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
27. Atsakovas Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi motyvavo tuo, kad pareiškėjas, nors ir atitinka formalias sąlygas gauti leidimą laikinai gyventi, bet surinktų duomenų visuma (jis nuo 2023 m. studijuoja Universitete, tačiau per tą laikotarpį dirbo 13 įmonių Lietuvoje, dėl šiuos priežasties neišlaikė egzaminų ir laiku neapsigynė baigiamojo darbo), sudaro pagrindą vertinti, kad asmuo sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą, siekdamas formaliai atitikti leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
28. Pažymėtina, kad Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.
29. Pagal Įstatymo 46 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, iki 6 mėnesių ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris studijuoja doktorantūroje, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metų laikotarpiui. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 31 dalyje nurodyta išimtimi), jeigu užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra surinkęs ne mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus arba yra surinkęs mažiau kaip 40 studijų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus ir šio Įstatymo 35 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka nustatyta pateisinamų priežasčių, nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo.
30. Byloje esantys duomenys (be kita ko, Universiteto pateikta informacija) patvirtina, kad pareiškėjas studijuoja Lietuvoje, Universitete, nuo 2023 m., yra antrosios pakopos nuolatinių studijų II kurso studentas pagal Finansų inžinerijos programą, pareiškėjo paskutinė studijų diena turėjo būti 2025 m. sausio 31 d., tačiau jis nebuvo prileistas prie magistrinio darbo gynimo, nes netinkamai paruošė magistrinį darbą, buvo paliktas kartoti kursą ir ruošti magistrinį darbą iš naujo, jo paskutinė studijų diena bus 2026 m. sausio 31 d. Pareiškėjas pateikė 2025 m. kovo 5 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad yra studentas, patvirtino, kad yra priimtas studijuoti į Lietuvos mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) pateikė Universiteto tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad paskutinė jo studijų diena 2026 m. sausio 31 d., surinktų kreditų per pastaruosius vienerius studijų metus kiekis – 60.
31. Teisėjų kolegija pažymi, kad aiškinant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atsakovas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo prasme pirmiausia turi pareigą surinkti faktinius duomenis, patvirtinančius, jog prieš siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis pateikė duomenis, kurie aiškiai neatitiko tikrovės ir iš esmės yra siekiama suklaidinti valstybės institucijas, siekiant apgaule gauti leidimą gyventi. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina, kad pareiškėjo leidimo laikinai gyventi gavimo tikslas nėra studijos, nes jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą, jo studijos nėra nutrauktos, pareiškėjo atsakovui pateikti duomenys atitinka Universiteto patvirtintą informaciją apie pareiškėjo studijas. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas apklausos metu paaiškino atsakovui, jog yra išlaikęs visus egzaminus, liko tik apsiginti magistrinį darbą, o dėl to iškilo sunkumų, nes pasikeitė jo vadovas, teigė, kad dirba, kai turi laisvo laiko nuo studijų.
32. Dėl pareiškėjo darbinių santykių Lietuvoje buvimo jo studijų metu pažymėtina, kad atsakovas savo Sprendimo nemotyvavo tuo, jog studijuojančiam Lietuvoje užsieniečiui, tuo pagrindu turinčiam leidimą laikinai gyventi, neleidžiama dirbti Lietuvoje. Nors bylos duomenys patvirtina, kad jis studijų metu dirbo ne vienoje įmonėje, tačiau darbiniai santykiai iš esmės buvo trumpalaikiai, byloje pateikti duomenys nepaneigia, jog pareiškėjas realiai studijavo Universitete, o atsakovas nepateikė jo poziciją apie pareiškėjo tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimą pagrindžiančių objektyvių duomenų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, atsakovui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
33. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo pagrįstumą, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir byloje atliktu įrodymu vertinimu. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytų materialiosios teisės normų, konstatuojant, kad atsakovas tinkamai neįvertino visų faktinių ir teisinių aplinkybių visumos, nepagrindė Sprendimo išvados, jog pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.
34. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso šalies netenkinantys ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, kad neteisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai, o teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
35. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą pateikto prašymo priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikto įrodymo apie apmokėjimą už advokato padėjėjos suteiktas paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pažymi, kad pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme nebuvo tenkintas būtent dėl to, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo pateikti jas pagrindžiantys įrodymai, o tokį įrodymą pareiškėjas pateikė tik apeliacinės instancijos teismui. Pareiškėjas nepadavė apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pagrindžiančių dokumentų pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktas prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys