Civilinė byla Nr. e2-715-390/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00318-2020-2
Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis,
sekretoriaujant Neringai Janušauskienei,
dalyvaujant ieškovės atstovams direktoriui A. P., advokato padėjėjai Birutei Šepetauskaitei, atsakovui A. B. ir jo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marių aidas“ ieškinį atsakovui A. B. dėl bendraturčio patirtų išlaidų atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Marių aidas“ 2020 m. birželio 3 d. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. B. ieškovės naudai 54 433,58 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 1999-07-16 M. J. firma “Doleritas” (šiai dienai bankrutavusi ir išregistruotas), kaip pardavėjas, ir UAB “Marių aidas” su A. B., kaip pirkėjai, sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria UAB “Marių aidas” ir A. B. lygiomis dalimis įsigijo statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas) su nebaigta statyti 1-ojo aukšto patalpa ir mansarda (Pirkimo - pardavimo sutarties 1 p.). Taigi ieškovas UAB “Marių aidas” ir atsakovas A. B. yra Pastato savininkai, kuriems priklauso po 1/2 Pastato. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad parduodamas Pastatas įvertintas 685 132 Lt (205 132,84 Eur). Pagal Sutarties 5 punktą abu pirkėjai (UAB “Marių aidas” ir A. B.) įsipareigojo persiregistruoti statybos leidimą, vykdyti pradėtus statybos darbus, užbaigti statybą. UAB “Marių aidas”, vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus, savo lėšomis užbaigė statybą pagal 1992 m. parengtą Pastato projektą, 2020-03-13 įregistruotas 100 proc. Pastato baigtumas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Pareigą užbaigti Pastato statybą savo lėšomis ir darbu įvykdė tik vienas iš bendraturčių, t. y. UAB “Marių aidas”, ir tokiu būdu padidino Pastato vertę. UAB “Marių aidas” 2020-04-02 raštu paprašė atsakovo A. B., kaip Pastato bendraturčio, atlyginti 54 433,58 Eur bendraturčio patirtas išlaidas. 2020-04-08 raštu “Atsiliepimas į 2020-04-02 pranešimą, prašymas dėl išsikeldinimo iš patalpų” A. B. informavo, kad nesutinka su UAB “Marių aido” prašymu atlyginti 54 433,58 Eur išlaidas. UAB “Marių aidui” užbaigus Pastato statybą, Pastato vertė padidėjo 108 867,16 Eur (314 000,00 Eur - 205 132,84 Eur = 108 867,16 Eur). A. B., kaip Pastato bendrasavininkis, privalo proporcingai apmokėti išlaidas Pastato tvarkymui, išlaikymui, statybos užbaigimui, t. y. 54 433,58 Eur (108 867,16 Eur / 2 bendrasavininkių = 54 433,58 Eur), tačiau šios pareigos niekada nevykdė.
3. Kauno apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo A. B. ieškovei UAB „Marių aidas“54 433,58 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (54 433,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 042 Eur žyminį mokestį.
4. Atsakovas A. B. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad tarp šalių teisminiai procesai vyksta nuo 2012 m. Ieškovė neteisėtai ir nesąžiningai nuo 1999 m. riboja atsakovo nuosavybės teises į 1/2 dalį, pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė nesąžiningai bandė paneigti atsakovo nuosavybės teises, galiausiai siekė nepagrįstai prisiteisti iš atsakovo piniginių lėšų, tačiau visi ieškiniai buvo atmesti. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad būtu patyrusi ieškinyje nurodyto dydžio išlaidas.
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi atsakovo A. B. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkino, panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą.
6. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas A. B. prašo atmesti ieškinį, priteisti iš ieškovės atsakovui jo turtėtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė sąmoningai nutyli reikšmingas aplinkybes, ieškinyje nenurodo prieš eilę metų tarp šalių pasirašytų susitarimų, teismų nustatytų prejudicinių faktų, kas visumoje paneigia iš esmės ieškinio reikalavimus. Ieškovas akivaizdžiai siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaitą, o tuo pačiu, dalinai pasidengti sumą, kuri yra teismų sprendimais priteista iš ieškovės atsakovui. Šalys yra pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (toliau - Pastatas) bendrataučiai, kuris įgytas 1999 m. liepos 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Nors sutarties 5 punkte ir buvo numatyta, kad abu pirkėjai įsipareigoja vykdyti pradėtus statybos darbus, užbaigiant statybą suderinę su architektu, persiregistruoti statybos leidimą, vykdyti pradėtus statybos darbus ir sudaryti techninės priežiūros sutartį likusiems darbams atlikti, užbaigti statybą, tačiau ieškovė nutyli apie sekantį tarp šalių sudarytą susitarimą, t. y. 1999 rugpjūčio 19 d. susitarimą, kuris apibrėžė turtinius santykius tarp šalių dėl lygiomis dalimis įsigyto pastato. Pagal šį susitarimą UAB „Marių aidas“ įsipareigojo: grąžinti M. J. firmos „Doleritas“ paskolą su kitomis su paskola susijusiomis išmokomis; tolimesnei veiklai vykdyti įkeisti pastatą ir paimti naują paskolą; išlaikyti ir prižiūrėti pastatą, didinti pastato patrauklumą pirkėjui ir jo rinkos verte ir t.t.; o A. B. įsipareigojo sudaryti visas sąlygas UAB „Marių aidas“ laisvai disponuoti visu pastatu, vykdyti Susitarimo 1.3 p. numatytus veiksmus, stengiantis padidinti pastato vertę; iki 1999-08-19 atlaisvinti patalpas; sudaryti galimybę tvarkyti antro aukšto patalpas bei ieškoti nuomininkų. 1999-08-19 Susitarimo šalys sulygo, kad pastato nepardavus per metus, Susitarimas galioja iki naujo susitarimo sudarymo. Taigi Pastato priežiūra, remontas ir jo patrauklumo pirkėjui didinimas, buvo išimtinis ieškovės UAB „Mariu aidas“ sutartinis įsipareigojimas. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-54-752/2016, kuris buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-86-436/2017, buvo nutrauktas 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimas, UAB „Marių aidas“ neįvykdžius įsipareigojimų“, kurio pagrindu UAB “ Mariu aidas” turėjo siekti parduoti pastatą. Teismai konstatavo, kad atsakovas UAB „Marių aidas“ siekė tik turtinės naudos sau ir tyčia nevykdė susitarimo - nepardavė ir net neketino parduoti pastato. Sprendimuose taip pat konstatuota, kad UAB „Marių aidas“ savavališkai pakeitė šalių bendrai įsigyto pastato paskirtį iš prekybos į maitinimo, taip pat šias patalpas išnuomojo UAB „Utilsa“, kuri patalpose teikia visuomeninio maitinimo paslaugas. Taigi, net ir būdamas ginčo pastato bendraturtis, atsakovas neturėjo pareigos ir prievolės vykdyti Pastato statybos užbaigimo darbus, remonto ir kitokių ginčo pastato pagerinimo darbų, nes 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimu išimtinai UAB „Mariu aidas” buvo nustatyta pareiga išlaikyti ir prižiūrėti pastatą, didinti pastato patrauklumą pirkėjui ir jo rinkos vertę ir atlikti kitus veiksmus (įskaitant remontą ir statybos užbaigimą), tam, kad pastatas būtų per metus pelningai parduotas už ne mažesnę kaip 150 000 JAV dolerių sumą. Pastato remonto darbai buvo atlikti dar galiojant 1999 m. rugpjūčio 19 d. susitarimui, ką patvirtina prejudiciniai faktai nustatyti tarp šalių vykusiose civilinėse byloje, t. y. tai, kad patalpos buvo suremontuotos vėliausiai 2007 m., nes tuo metu buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai (po patalpų perplanavimo ir pritaikymo iš maitino paskirties patalpoms), o patalpos buvo išnuomotos UAB „Utilsta“, UAB „Ecoskiedra“. Taip pat ieškinys atmestinas ir CK 4.83 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes ieškovė visus remonto ir rekonstrukcijos darbus vykdė be atsakovo žinios ir sutikimo. Taip pat ieškinys yra visiškai neįrodytas, t. y. ieškovė nepateikia jokių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, kada konkrečiai buvo remontuotas Pastatas, kokio dydžio suma buvo investuota į jo remontą, kad ieškovė apmokėjo remonto išlaidas. Ieškovė turėtų įrodyti į remontą investuotų lėšų faktą ir dydį, tačiau ieškinio reikalavimą grindžia padidėjusia Pastato verte nuo 1999 m. liepos 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Per 21 metus nekilnojamojo turto vertė didžiojoje dalyje apskritai išaugo ne dėl remonto, o dėl nekilnojamojo turto rinkos pokyčių (augimo), kaip ir pačios ekonomikos augimo. Akivaizdu, jog aplinkybė, kad nuo 1999 m. pastato vertė padidėjo 108 867,16 Eur, savaime nesuponuoja išvados, kad analogišką sumą būtent ieškovė investavo į Pastato remontą ir renovaciją.
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti.
9. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje prašė ieškovės ieškinį atmesti.
10. Ieškinys atmestinas.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1999 metų liepos 16d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu ieškovė UAB „Marių aidas“ ir atsakovas A. B. lygiomis dalimis po ½ iš M. J. firmos „Doleritas“ įsigijo statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su nebaigta statyti 1-ojo aukšto patalpa ir mansarda. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovas pagal sutarties 5 punkto sąlygą įsipareigojo vykdyti pradėtus statybos darbus ir užbaigti statybą, tačiau pareigą užbaigti pastato statybą savo lėšomis ir darbu vykdė tik viena ieškovė ir padidino pastato vertę iki 314000 Eur. Ieškovė mano, kad atsakovas būdamas pastato bendraturčiu privalo proporcingai apmokėti išlaidas pastato tvarkymui, išlaikymui, statybos užbaigimui, todėl prašė priteisti iš atsakovo 54 433,58 Eur patirtų išlaidų.
12. Visų pirma, teismas pažymi, kad 1999m. liepos 16d. nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp pardavėjo M. J. firmos „Doleritas“ ir pirkėjų - ieškovės bei atsakovo, todėl pagal šią sutartį teisės ir pareigos atsiranda tik sandorio šalims. Pagal sutarties 5 punkto sąlygą pirkėjai prieš pardavėją įsipareigojo vykdyti pradėtus statybos darbus, užbaigti statybą suderinę su architektu, persiregistruoti statybos leidimą ir sudaryti techninės priežiūros sutartį likusiems statybos darbams. Byloje nėra įrodymų, kad pirkėjai sudarė papildomus susitarimus tarp savęs dėl statybos darbų užbaigimo ir atsiradusių išlaidų paskirstymo dėl vykdytų statybos darbų. Taigi, teismo vertinimu nėra pagrindo konstatacijai, kad atsakovas buvo prisiėmęs įsipareigojimus prieš ieškovę dėl prašomų priteisti ieškovės patirtų išlaidų atlyginimo.
13. Kita vertus, nagrinėjamu atveju, sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą dėl sutarties vykdymo yra labai svarbus šalių sudarytos sutarties nuostatų, sutarčių aiškinimo instituto nuostatų ( CK 6. 193 straipsnis), taip pat sudarytą sutartį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas.
14. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Be to, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas turi kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinti šalių valią, išreikštą joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2018m. liepos 19d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-306-684/2018 ir kt.).
15. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
16. Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-462/2002; Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).
17. Minėta, kad ieškovė ieškinį įrodinėja tuo, kad pareiga atsakovui sumokėti prašomas priteisti išlaidas atsiranda pirkimo-pardavimo sutarties 5 punkto pagrindu, kuriame nurodyta, kad pirkėjai įsipareigojo vykdyti pradėtus statybos darbus, užbaigti statybą suderinę su architektu, persiregistruoti statybos leidimą ir sudaryti techninės priežiūros sutartį likusiems statybos darbams. Atsakovas atsikirsdamas į ieškinį tvirtina, kad aptarta sutarties sąlyga atsakovas neturėjo pareigos ir prievolės vykdyti ginčo pastato statybos užbaigimo darbus, remonto ir kitokių ginčo pastato pagerinimo darbų. Tvirtina, kad tokia sutarties sąlyga ir nebuvo vykdoma.
18. Pagal Kasacinio teismo praktiką dėl šalių teisių ir pareigų pagal sutartį sprendžiama ir pagal sutarties sudarymo aplinkybes ( CK 6. 193 straipsnio 2, 5 dalys), taip pat turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Šalių elgesys po sutarties sudarymo pasireiškia kaip sutartinių nuostatų vykdymas arba nevykdymas, teikiami pareiškimai dėl kitos šalies atliktų veiksmų, daromi pasiūlymai, atsiliepimai dėl vykstančių įvykių, kurie turi įtakos vykdant sutartį, ir kt. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018m. liepos 19d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2018).
19. Byloje pateikti duomenys nepatvirtina, kad atsakovas pirkimo-pardavimo sutartimi susitarė su ieškove dėl darbų atlikimo ir dėl remonto išlaidų padengimo. Taigi, pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes nėra pagrindo spręsti, jog atsakovui galėtų atsirasti pareiga apmokėti ieškovei išlaidas patirtas dėl užbaigtų statybos darbų pagal sutarties 5 punkto sąlygą. Tai, kad šios sutarties sąlygos atsakovas niekada nevykdė, o minėtą sąlygą vykdė tik viena ieškovė matosi ir iš kitų bylos aplinkybių. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas po nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sudarė kitą - 1999m. rugpjūčio 19d. susitarimą, kuris apibrėžė šalių turinius santykius dėl įsigyto pastato, esančio (duomenys neskelbtini). Analizuojant šio susitarimo turinį ( susitarimo 1. 3, 3. 1.1 punktai) galima spręsti, kad ieškovei vienai buvo nustatyta pareiga išlaikyti ir prižiūrėti įsigytą pastatą, didinti pastato patrauklumą pirkėjui ir jo rinkos vertę bei atlikti kitus veiksmus ( atlikti remontą ir vykdyti statybos užbaigimą). Kaip rodo bylos medžiaga ieškovė kažkokius statinio statybos darbus ir atlikinėjo. Minėta, kad dėl šalių teisių ir pareigų pagal sutartį sprendžiama ne tik pagal sutarties sudarymo aplinkybes, taip pat turi būti atsižvelgiama ir į šalių elgesį po sutarties sudarymo.
20. Ieškovė nurodo, kad pagal CK 4. 76 straipsnį, jeigu vienas iš bendraturčių proporcingai nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą ( turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo atlyginimą. Remiantis šia teisė norma ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 54 433,58 Eur nuostoliams atlyginti. Ieškovė jai susidariusių nuostolių dydį įrodinėja 2020m. kovo 13d. V Į Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, kuriame nurodyta, kad pastato vertė užbaigus statybą išaugo iki 205 132,84 Eur.
21. Teismas atskirai pažymi, kad reikalaudamas atlyginti nuostolius, jų dydį privalo įrodyti ieškovas ( CPK 178 straipsnis). Nuostolių faktas nėra preziumuojamas. Civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobūdžio; šalis, kuriai atlyginami nuostoliai, neturi nepagrįstai praturtėti.
22. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nuostolių dydį įrodinėja tik nekilnojamojo turto registro išrašu. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, tokio įrodymo patvirtinti nuostolių dydį nepakanka ( CPK 178 straipsnis). Teismas pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį išaiškino ieškovei teisę pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovė tokia teise nepasinaudojo ir patvirtino, kad tokia teise nesinaudos. Teismas konstatuoja, kad ieškovė neteikia jokių įrodymų patvirtinančių, kokie darbai buvo atlikti remontuojant pastatą, kokio dydžio piniginės lėšos buvo investuotos į remonto užbaigimą, nepateikta sąskaitų ir kvitų, kokios ir kur buvo pirktos statybinės medžiagos, kokias išlaidos buvo apmokėtos atlikus statybos darbus. Taigi, pripažintina, jog ieškovė ieškinio dydžio taip pat neįrodė ( CPK 178 straipsnis).
23. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Ieškinį atmetus iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro. Atsakovas prašo priteisti 1500 Eur išlaidas advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
25. Atsakovui prašomos priteisti išlaidos yra už advokato ir advokato padėjėjo procesinius veiksmus – teisines konsultacijas, atsiliepimų į ieškinį teismui rengimą, pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą teisme, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2., 8.16 p., 8.18 p., 8.19 p. , todėl šios išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Marių aidas“ j/k 135495932 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. B. a/k (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.
Šalims išaiškintina, kad šalys nepasibaigus sprendimo apeliacine tvarka apskundimo terminui, gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti teismui patvirtinti (CPK 140 straipsnio 4 dalis).
Teisėjas Algimantas Kukalis