Teikimas Nr. T-352-791/2016
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.1.10.1; 2.5.14
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. rugpjūčio 25 d.
Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. B. patvirtinimo klausimą.
Teismas
nustatė:
Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-08-03 priimtu nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. B. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str.
M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas: 1) 2006-12-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 2 d., taikant BK 64 str. 1 d., 3 d., laisvės atėmimu 9 metams 4 mėnesiams; 2) 2010-04-14 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 260 str. 1 d., taikant BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., laisvės atėmimu 12 metų 4 mėnesiams (nuosprendis įsiteisėjo 2010-05-04).
Bausmės pradžia – 2006-11-09, bausmės pabaiga – 2019-03-06 (užskaitytos 3 dienos).
Nutarime nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlikęs didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, daugiau kaip 3/4 dalis. Nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę vertinamas teigiamai. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, tai taip pat vertinama teigiamai. Į ankstesnės Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas atsižvelgė, elgesys į blogąją pusę nesikeitė, tik gerėjo. Nuteistasis drausmine tvarka yra baustas už pažeidimus tik 2007 metais, po to buvo paskatintas penkis kartus už nepriekaištingą elgesį. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis M. B. siekė prasmingo užimtumo, mokėsi, Vilniaus pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą. Socialinio tyrimo išvadoje pažymima, jog nuteistasis dalyvavo papildomose socialinės reabilitacijos programose. „Elgesys-Pokalbis–Pasikeitimas“ programą lankė aktyviai, domėjosi, išklausė visą kursą. Nuteistojo M. B. nusikalstamo elgesio rizika anksčiau buvo 65 balai, šiuo metu yra 57 balai. Rizika žemėjo dėl pasikeičiančių nuostatų dalyvaujant papildomose programose, kadangi keičiasi požiūris i kriminalinę subkultūrą, nebemano, kad nusikaltimus galima pateisinti, suvokia, kad gyventi galima ir nedarant jų. Visos išvardintos aplinkybės leidžia konstatuoti akivaizdžią pažangą siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, komisija sprendžia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis M. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį M. B. iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant tokioms aplinkybėms komisija daro išvadą, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras R. K., vadovaudamasi BVK 164 str. 6 d., pateikė skundą dėl Komisijos 2016-08-03 nutarimo, kuriuo prašo teismą nutarimo netvirtinti. Skunde nurodė, kad vertinant, ar pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, būtina atsižvelgti į visumą aplinkybių, patvirtinančių, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad būtų galima toliau jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrins bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistasis M. B. anksčiau teistas šešis kartus. Teistas už įvairius nusikaltimus, daugumoje už turtinius nusikaltimus. Taigi buvo teisiamas už sunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą. Nuteistasis nusikaltimus pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus (21 m.)Nusikaltimus daro sistemingai. Šiuo metu yra nuteistas už sunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą. Nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja. Nuteistajam du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau abu kartus lygtinio paleidimo laikotarpiu padarė naujus nusikaltimus. Bausmę pataisos namuose atlieka ne pirmą kartą. Bausmės atlikimas pataisos namuose nuteistojo neatgraso nuo nusikaltimų darymo. Taigi sistemingas nusikaltimų darymas, sunkesnių nusikaltimų darymas rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti ir leidžia manyti, kad jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau teismo parodytas pasitikėjimas, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra svarbios vertinant ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistasis bausmės atlikimo metu yra ne tik 5 kartus skatintas, tačiau 2 baustas drausmine tvarka už pakankami šiurkštų pažeidimą. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas, o nuteistasis nėra motyvuotas teigiamai keisti savo elgesį. Pataisos namuose nuteistojo atžvilgiu yra gautas areštas 36,94 Eur sumai. Per visą bausmės laikotarpį nuteistasis sumokėjo 6,44 Eur. Nuteistasis beveik nerodė jokios iniciatyvos ir nesiėmė veiksmų visiškai padengti areštui, nors per paskutinius metus į savo sąskaitą gavo 60,82 Eur, kuriuos išleido savo reikmėms. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė (57 balai). Aptartų aplinkybių visuma - tiek nuteistojo asmenybė, tiek jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu - nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis M. B. esmingai pakeitė savo mąstymą, vertybes ir elgesį bei padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos nutarimas tenkinti M. B. prašymą ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas.
Komisijos 2016-08-03 nutarimą atsisakytina patvirtinti, o prokuroro skundas dėl Komisijos nutarimo atmestinas.
Dėl prokuroro skundo
Prokurorai turi teisę skųsti Komisijos priimamus nutarimus (BVK 164 str. 6 d.). Tačiau skundu formuojami prašymai turi atitikti procesinius reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 4 dalies numatyta, kad išnagrinėjęs tokį skundą, teismas gali: atmesti skundą; patenkinti skundą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, ar patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą – kai nagrinėjamas šios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas (BPK 360 str. 4 d.1 p. 2 p., 3, p.). Prokuroras šiuo atveju prašo teismo netvirtinti Komisijos nutarimo, nurodydamas argumentus, kodėl nepritaria Komisijos sprendimui taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Prokuroras, skųsdamas Komisijos nutarimą, privalėjo ne tik formaliai paminėti, kad nutarimas yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas, bet nurodyti, kodėl Komisijos priimtas nutarimas turėtų būti pakeistas, tačiau skunde jis to nenurodo, todėl toks prokuroro skundo prašymas laikytinas kaip neatitinkantis procesinių reikalavimų. Teismas, vadovaudamasis formuojama teismų praktika ir įstatymo nuostatomis, prokuroro skundą laiko atsiliepimu dėl nagrinėjimo lygtinio paleidimo klausimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, prokuroro skundas atmestinas (Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nutartis byloje Nr. 1S-899-319/2016).
Dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo
BVK 157 str. 1 d. nurodyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 str. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Teismas susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs 2016-08-03 Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos priimto nutarimo taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos motyvus, daro išvadą, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai ir visapusiškai įvertinta nuteistojo asmenybė.
Nuteistasis M. B. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2014-10-31. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko įstatymu numatytą bausmės dalį. Tačiau nėra BVK 157 str. 1 d. nurodytų aplinkybių - dėl žemos nusikalstamo elgesio rizikos ir pažangos ją mažinant, kurių nustatymas yra būtina sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuteistajam tai ketvirtas prašymas Lygtinio paleidimo komisijai. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką įvertinta kaip vidutinė – 57 balų (41-99 balai). Nuteistojo rizika nuo paskutinio (2016-02-17) svarstymo pakito labai nežymiai (buvo 59 balai) ir vis tiek išliko vidutinė. Pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika – vidutinė.
Nuteistasis M. B. anksčiau teistas 6 kartus. Visi nusikaltimai tyčiniai. Šiuo metu atlieka bausmę už sunkių nusikaltimų padarymą – neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Tai yra ypač pavojingi nusikaltimai, darantys žalą ne tik ekonomikai, bet ir visuomenės moralei, sveikai gyvensenai. Be to, nuteistajam ankščiau du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė nusikaltimus. Sistemingas analogiškų nusikaltimų darymas rodo nuteistojo didesnį pavojingumą bei polinkį nusikalsti ir leidžia manyti, kad jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau jam teismo parodytas pasitikėjimas, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra svarbios vertinant ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Visa tai neigiamai charakterizuoja asmenį kaip linkusį ignoruoti visuomenės normas ir pažeidinėti įstatymus. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 5 kartus skatintas, 2 kartus baustas drausmine tvarka, 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, dėl ko buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiais. Nors nuobaudos nebegalioja, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas ir leidžia daryti išvadą, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama.
Be to, likusi dar ilga neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (bausmės pabaiga 2019-03-06). Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o taip pat gali suteikti pagrindą abejoti teisingumu. Nustatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (mažas oficialus darbo stažas, turimas nedarbingumas gali įtakoti įsidarbinimo sunkumus, ankščiau nebuvo motyvuotas susirasti oficialų darbą); gyvenimo stilius ir draugai (netinkamas laisvalaikio praleidimo būdas, bendravimas su teistais ir nusikaltimus darančiais asmenimis).
Visos išvardintos aplinkybės rodo, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisija nebuvo vieningos nuomonės, nes už balsavo 3 nariai, prieš - 2.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-08-03 nutarimas taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsisakytinas tvirtinti.
Teismas, vadovaudamasis BVK 157 str. 4 d. ir BPK 360 str. 5 d. 2 p.,
n u t a r i a:
Atsisakyti tvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-08-03 nutarimą Nr. 357-335 taikyti nuteistajam M. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro R. K. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016-08-03 nutarimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.
Teisėja Vilma Dapkevičienė