Civilinė byla Nr. 2-1421/2014
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00213-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 18 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų B. A. ir S. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-874-267/2014 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovų turto arešto – taikymo tikslingumo tiek tuo aspektu, ar ieškinio reikalavimai prima facie pagrįsti, tiek tuo, ar egzistuoja grėsmė ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui bei ar atsakovų turto areštas yra proporcinga priemonė ieškovų interesams užtikrinti.
Ieškovai D. Ž. ir V. Ž. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų B. A. ir S. A. 456 000 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškinio sumai atsakovams priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, turtines teises, o jų nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, esančias atsiskaitomosiose sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, vertybinius popierius, leidžiant atsiskaityti su ieškovais. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, be to, ieškinio reikalavimo suma yra didelė.
Prašomus priteisti nuostolius ieškovai kildina iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio ir atsakovų prievolių įvykdymui užtikrinti įkeisto turto – namo, esančio Dariaus ir Girėno g. 40A, Gruzdžiai, Šiaulių rajonas (toliau taip pat vadinama – ginčo turtas), pardavimo priverstine tvarka. Ieškovams priklausančiu ginčo turtu buvo užtikrintas atsakovų prievolių kreditoriui AB Citadelė bankas įvykdymas. Atsakovams neįvykdžius prievolių AB Citadelė bankas, atsakovų prievolių įvykdymui įkeistas turtas buvo pardavinėjamas iš varžytynių, o nepavykus jį parduoti, šį turtą sutiko perimti ieškovų kreditoriai S. K., E. P. ir V. P.. Nuostolių dydį ieškovai prilygina namo vertei, nustatytai 2013 m. rugpjūčio 1 d. turto vertinimo ekspertizės aktu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones - nutarė areštuoti atsakovams B. A. ir S. A. priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus 456000 Lt sumai, uždraudžiant šį turtą išnuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o neužtekus šio turto, areštuoti atsakovams B. A. ir S. A. priklausančias pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovams ir esančias pas juos ar trečiuosius asmenis bei turtines teises, leidžiant atsiskaityti su ieškovais.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinio suma (456000 Lt) atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė, o atsakovų finansinė padėtis teismui nėra žinoma. Remiantis teismui pateikto ieškinio argumentais, tikėtina, kad atsakovai turtą gali perleisti tretiesiems asmenims ir tai gali padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką.
Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis 2014 m. birželio 11 d. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės S. A. piniginėms lėšoms pakeitė, leidžiant atsakovei kas mėnesį iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank, AB, panaudoti 467 Lt, gaunamus kaip socialinę pašalpą, išmoką vaikui bei darbo užmokestį, būtinus atsakovės ir jos vaiko poreikių tenkinimui. Teismas nurodė, kad toks laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas nepažeis ieškovų interesų ir užtikrins ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą, kadangi leidžiama panaudoti pinigų suma yra minimali, be to, atsakovė S. A. nėra vienintelė atsakovė šioje byloje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai B. A. ir S. A. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Ieškinys tikėtinai nepagrįstas. Ginčo turtas iki šiol neperduotas tretiesiems asmenims, jį nuosavybės teise valdo ieškovai. Ieškovai neprarado ginčo turto, taigi ir nuostolių nepatyrė. Ginčo turtas nebuvo parduotas nei pirmosiose, nei antrosiose varžytynėse. Antstolė A. V. vykdo išieškojimą iš ieškovų išieškotojams AB Citadelė bankas, B. A., S. K., E. P. ir V. P.. Išieškotojai S. K., E. P. ir V. P. yra išreiškę valią perimti iš varžytynių neparduotą turtą, tačiau vykdomoji byla pagal šių išieškotojų vykdomuosius dokumentus Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-299-313/2014 sustabdyta.
2. Net jeigu ginčo turtas priverstine tvarka bus parduotas ateityje, atsakovai visa jo vertės apimtimi neatsakingi, kadangi ginčo turtu išieškotojui AB Citadelė bankui užtikrinta tik 34 383,22 Lt dydžio prievolė. Už ieškovų prievoles kitiems ieškovų kreditoriams atsakovai neatsakingi.
3. Nėra grėsmės, kad ieškovams palankus teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovui B. A. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-857-513/2012 iš ieškovų solidariai priteista 2014 m. gegužės 30 dienai įskaitant procesines palūkanas 1 196 545,62 Lt bei kasdien skaičiuojamos 41,80 EUR procesinės palūkanos. Atsakovui šią sumą iš ieškovų išieškoti nėra galimybės (nors areštuotas ieškovų turtas už 461 600 Lt, ieškovų didžioji dalis turto įkeista, ieškovai turi kitų kreditorių: S. K. 2 010 000 Lt sumai, E. P. ir V. P. 750 000 Lt sumai).
Kadangi pas ieškovus yra atsakovams priteistos lėšos, viršijančios ieškinio sumą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebūtinas ir yra neproporcinga priemonė. Ieškovams palankus teismo sprendimas galėtų būti įvykdytas įskaitant priešpriešinius reikalavimus vykdymo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2373/2013, 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-632/2013).
4. Ieškovai turi teisę prašyti kitokios rūšies ir labiau šalių lygiateisiškumą užtikrinančios laikinosios apsaugos priemonės (išieškojimo vykdant Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-857-513/2012 sustabdymas) taikymo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą B. A. ir S. A. prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Kai už trečiojo asmens prievoles įkeistas daiktas parduodamas vykdant išieškojimą hipotekos kreditoriaus naudai, daikto savininkas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimui. Ieškovų namas buvo pardavinėjamas iš varžytynių siekiant įvykdyti išieškojimą atsakovų kreditoriui AB Citadelė bankas, todėl ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
2. Aplinkybė, kad ginčo turtas dar neperduotas išieškotojui S. K., nesudaro pagrindo netaikyti atsakovų turto arešto.
3. Sustabdyta yra vykdomoji byla, kurioje kreditorius yra S. K., o vykdomoji byla, kurioje ginčo turtas pardavinėjamas vykdant išieškojimą AB Citadelė bankas naudai, skolininkai Bronius ir S. A., nėra sustabdyta.
4. Įskaičius tarpusavio priešpriešinius reikalavimus, atsakovai ieškovams būtų skolingi 477 954,38 Lt. Nors atsakovams iš ieškovų Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-857-513/2012 priteista 1 196 545,62 Lt, patys atsakovai ieškovams skolingi šias sumas: 312 500 Lt pagal Šiaulių apygardos teismo neįsiteisėjusį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-367-440/2014; 870 000 Lt dėl prarasto žemės sklypo ir pastato – parduotuvės adresu S. D. ir S. G. g. 40, Gruzdžių miestelis, Šiaulių rajonas (šis turtas parduotas vykdant išieškojimą AB Citadelė naudai iš Broniaus ir S. A., Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-608-372/2014, kuri yra neišnagrinėta), 456 000 Lt dėl gyvenamojo namo praradimo nuostolių atlyginimo (nagrinėjama byla), be to, Šiaulių apylinkės teismui pateiktas ieškinys atsakovams dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir negautų pajamų – 36 000 Lt (byla yra nagrinėjama).
5. Atsakovų turtinė padėtis nerodo galimybės įvykdyti ieškovams palankų teismo sprendimą. Atsakovai yra perleidę savo turtą, nevykdė įsipareigojimų bankui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
Apeliacinės instancijos teisme sprendžiamas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų turto atžvilgiu, teisėtumo klausimas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, o kartu ir jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinio teisinio pobūdžio priemonė, todėl teismo nutartys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais neturi nei prejudicinės, nei res iudicata galios.
Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-447/2009).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas tuo, kad iš ieškinyje pareikšto reikalavimo ir pateiktų dokumentų matyti, jog ieškinio suma atsakovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė, o atsakovų finansinė padėtis teismui nėra žinoma.
Byloje atsakovas B. A. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimą sieja su jo reikalavimo teise ieškovams, kurios buvimas pripažintas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-857-513/2012. Minėtu sprendimu Klaipėdos apygardos teismas priteisė atsakovui B. A. solidariai iš ieškovų D. Ž. ir V. Ž. 246 177,01 eurų skolos, 58 980,84 eurų palūkanų, 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 305 157,85 eurų sumos nuo 2011 m. lapkričio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimu atsakovui B. A. iš ieškovų solidariai priteista suma 2014 m. gegužės 30 d. sudarė 1 196 545,62 Lt. Todėl, atsakovo teigimu, grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, kurią galėtų lemti bloga atsakovų turtinė padėtis, pašalina egzistuojanti prievolių pasibaigimo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu galimybė.
Ieškovai, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodo, kad nors jie atsakovams ir yra skolingi 1 196 54,62 Lt, tačiau atsakovai ieškovams yra skolingi 1 674 500 Lt (312 500 Lt pagal Šiaulių apygardos teismo neįsiteisėjusį sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-367-440/2014; 870 000 Lt pagal šiuo metu Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-608-372/2014 pareikštą ieškinį dėl prarasto žemės sklypo ir pastato – parduotuvės, esančios S. D. ir S. G. g. 40, Gruzdžių mst., Šiaulių raj., kuris buvo perduotas pagal AB Citadelė banko reikalavimą, išieškant skolą iš atsakovų; 456 000 Lt pagal ieškinį dėl gyvenamo namo pardavimo nuostolių atlyginimo, nagrinėjamo šioje civilinėje byloje bei 36 000 Lt pagal Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-5530-569/2014 dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir negautų pajamų atlyginimo). Taigi, atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovai ieškovams liktų skolingi 477 954,38 Lt (1 674 500 Lt – 1 196 545,62 Lt).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2012).
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog, visų pirma, nagrinėjamoje civilinėje byloje patenkinus ieškovų atsakovams pareikšto ieškinio reikalavimus ir įsiteisėjus tokią išspręsto ginčo baigtį nustatančiam teismo sprendimui, ieškovai ir atsakovai vieni kitų atžvilgiu įgytų abipusių teisių ir pareigų, o jų vieni kitų atžvilgiu turimos reikalavimų teisės atitiktų sąlygas, kurios yra būtinos tam, jog būtų galima atlikti šių reikalavimų įskaitymą, kadangi ginčo šalis siejantys reikalavimai būtų priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Kadangi įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 str. 1 d., CPK 687 str. 3 d.), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, kurią galėtų lemti bloga atsakovų turtinė padėtis, pašalina egzistuojanti prievolių pasibaigimo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymu galimybė. Įskaitymo atveju priešpriešinės prievolės pasibaigtų ir tai lemtų teismo sprendimo įvykdymą, kurio užtikrinimo siekiama laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, sudarant prielaidas sklandžiai teismo sprendimo vykdymo proceso eigai. Kadangi dviejų lygiagrečiai vykstančių vykdymo procesų atveju tiek B. A. reikalavimas, tiek ieškinio tenkinimo atveju galimai atsirasiantis ieškovų priešpriešinis reikalavimas būtų toje pačioje išieškojimo eilėje (CPK 754 str. 4 d.), teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymą užtikrintų įstatyme vykdymo proceso metu numatyta įskaitymo galimybė (CPK 687 str. 3 d.). Todėl ieškovai, siekdami užsitikrinti realų galimai jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymą, pasinaudodami prievolių teisėje įtvirtintu prievolės pabaigos jos įskaitymu būdu, turi teisę kreiptis į teismą dėl kitos laikinųjų apsaugos priemonių rūšies taikymo nagrinėjamoje byloje, o būtent – kreiptis dėl išieškojimo vykdymo procese (vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-857-513/2012) sustabdymo nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų sumos ribose, jeigu pateiktų įrodymų, jog jų turto pakanka apelianto ir kitų kreditorių reikalavimų patenkinimui. Būtent ši laikinoji apsaugos priemonė nagrinėjamoje byloje žymiai geriau užtikrintų ginčo šalių lygiateisiškumą bei ekonomiškumo principo vykdymo procese įgyvendinimą bei maksimaliai užtikrintų teismo sprendimo įvykdymą ieškinio tenkinimo atveju.
Antra, apeliacinės instancijos teismas, 2013 m. spalio 24 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-2373/2013) ir 2014 m. kovo 31 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr. 2-632/2014) spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą Šiaulių apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 2-367-440/2014 ir 2-608-372/2014, remdamasis Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro, Hipotekos registro ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsižvelgdamas į ieškovų turimus kitus kreditorius, jų reikalavimų dydį bei šių skolininkų turtui nustatytus apsunkinimus, padarė išvadą, jog egzistuoja reali tikimybė, kad kreditoriaus B. A. reikalavimas solidariems skolininkams D. Ž. ir V. Ž., atsiradęs Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. balandžio 27 d. sprendimo pagrindu, liks iš dalies neįvykdytas. Duomenys, kurių pagrindu padaryta tokia išvada, šiuo metu nėra iš esmės pasikeitę (b.l. 62).
Trečia, nors ieškovų teismuose atsakovams pareikštų reikalavimų bendra suma sudaro 1 674 500 Lt, t.y. viršija atsakovų į ieškovus įgytą neabejotiną ir vykdytiną 1 196 54,62 Lt dydžio reikalavimo teisę, tačiau tai nesudaro pagrindo kitokiai išvadai, kad šioje byloje pareikšto ieškinio patenkinimo atveju (456 000 Lt) gali būti atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, nes nei vienas ieškovo pareikštas ieškinys (dėl 312 500 Lt, 870 000 Lt, 456 000 Lt bei 36 000 Lt sumų priteisimo iš atsakovų) nėra išnagrinėtas ir tenkintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti grėsmės būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui sumažėjimą iki tokio lygmens, kad laikinųjų apsaugos priemonių (atsakovui priklausančio turto arešto) taikymas, esant minėtoms aplinkybėms, neproporcingai suvaržytų atsakovų teises, būtų neekonomiškas ir neprotingas.
Kadangi kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis yra naikintina ir klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išspręstinas iš esmės, atmetant ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovų atžvilgiu (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės – atmesti ieškovų D. Ž. ir V. Ž. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų B. A. ir S. A. turto atžvilgiu taikymo.
Teisėjas Artūras Driukas