(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 21 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-45016-17 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

nustatė:

Ž. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2017 m.  rugsėjo 2 d.  apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,77 promilių girtumas, konflikto metu du kartus rankomis sugriebė savo kartu gyvenančią sutuoktinę G. B. už plaukų ir tempė, taip smurtaudamas sukėlė G. B. fizinį skausmą, tokiais tyčiniais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis Ž. B., kai ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip įtariamasis, kaltu prisipažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad yra psichiškai sveikas, 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 1.00 val. jis lovoje gulinčią savo sutuoktinę G. B. už plaukų buvo suėmęs du kartus ir du kartus tempė jos plaukus. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. G. B. atsiprašė. Jo poelgiui įtakos turėjo tai, kad buvo girtas. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Su sutuoktine G. B. kartu gyvena apie 5 metus. Prieš G. B. smurtą panaudojo pirmą kartą. 2017 m. rugsėjo 1 d. apie 0.00 val. jis neblaivus grįžo namo. Alkoholį buvo vartojęs su broliu. Su G. B. tą dieną alkoholio nevartojo. Kai jis grįžo, G. B. namuose taip pat buvo neblaivi. Jam grįžus, tarp jų prasidėjo konfliktas, jis sutuoktinei priekaištavo, kad ši alkoholį vartojo su drauge ir kažkokiu vaikinu. Dėl to jis buvo supykęs ir konflikto metu ranka sugriebė G. B. už plaukų ir tempė. Tempė lyg ir nestipriai, bet G. B. sakė, kad jai skauda. Po to jis sutuoktinės plaukus paleido ir ši iškvietė pareigūnus (b. l. 44-45, 52).

Be Ž. B. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. B. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 1.00 val. į namus grįžo neblaivus jos vyras Ž. B.. Vyrui grįžus, tarp jų iš karto prasidėjo žodinis konfliktas. Ji atsigulė su rūbais į lovą. Prie jos priėjo Ž. B., rankomis sugriebė ją už plaukų ir juos tempė. Ji pradėjo šaukti, ir vyras plaukus paleido, tačiau neilgam. Po to jie toliau konfliktavo ir Ž. B. dar kartą jai sugriebė už plaukų ir vėl juos tempė, o ji vėl šaukė. Po antro jos šauksmo vyras jos plaukus paleido. Dėl tokių Ž. B. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Civilinio ieškinio ji nereiškia, žala nepadaryta. Įvykio metu ji taip pat buvo neblaivi (b. l. 18, 24-25).

2017 m. rugsėjo 2 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 17-22).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas ir pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. apie 1.00 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus Ž. B., kuriam nustatytas 1,77 promilės girtumas, savo mažamečių vaikų A. R., gimusios (duomenys neskelbtini) m., ir P. B., gimusios (duomenys neskelbtini) m., akivaizdoje naudojo fizinį smurtą prieš savo neblaivią sutuoktinę G. B., kuriai nustatytas 1,80 promilės girtumas, t. y. Ž. B. rankomis suėmęs tempė sutuoktinę už plaukų, taip nukentėjusiajai G. B. sukeldamas fizinį skausmą. Ž. B. sulaikytas įvykio vietoje ir pristatytas į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinę. Įvykio vieta apžiūrėta ir nufotografuota, bet iš jos niekas nepaimta. Apie įvykį informuoti specializuotas pagalbos centras ir vaikų teisių apsaugos skyrius. Mažamečiai vaikai surašant vaikų perdavimo ir priėmimo aktą perduoti G. B. giminaitei N. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 1-7).

Ž. B. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, 2017 m. rugsėjo 2 d. 1.26 val. jam nustatytas 1,77 promilių girtumas, o G. B. 2017 m. rugsėjo 2 d. 1.28 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 1,80 promilių girtumas (b. l. 13).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir Ž. B. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, Ž. B. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiosios parodymai, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės, prokuroras pagrįstai įtariamajam pasiūlė baigti procesą baudžiamuoju įsakymu.

Ž. B. sutiko dėl prokuroro kreipimosi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis Ž. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas kaltinamajam Ž. B. bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat kaltinamojo asmenybę – neteistas (b. l. 28), 2012 m. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, informacijos apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra (b. l. 29), susituokęs ir augina 2015 m. gimusią dukrą (b. l. 30), psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas ir nesigydo (b. l. 38), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, nustatant įpareigojimą bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, bei bausmės terminą, trumpesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės termino vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Ž. B. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę Ž. B. įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. 2.30 val. iki 2017 m. rugsėjo 3 d. 12.42 val.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi Ž. B. įpareigotinas bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 722 straipsniu Ž. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškintina kaltinamajam Ž. B., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškintina kaltinamajam, kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio.

Į paskirtą bausmę Ž. B. įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 2 d. 2.30 val. iki 2017 m. rugsėjo 3 d. 12.42 val.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi bei 722 straipsniu Ž. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti Ž. B. 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti Ž. B., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai.

Išaiškinti Ž. B., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta  teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                           Daiva Domeikienė