Civilinė byla Nr. e2-6183-723/2018

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00502-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.2.; 2.6.1.3.6.; 2.6.1.5.; 2.6.29.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 16 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Šuopienei,

dalyvaujant ieškovui S. Š., jo atstovui advokatui Vaitiekui Novikevičiui,

atsakovo atstovui advokatui Vytautui Kakliui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovui UAB „Invetrus“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

1. Ieškovas S. Š. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Invertus“ 11 412,30 Eur pagrindinės skolos, 5 237,64 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2012-05-01 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui iki 2013-01-01 paskolino 30 000,00 Eur, už tai nustatant 6 proc. metinių palūkanų. Minėta pinigų suma (ekvivalentas litais 103 421,00 Lt) bankiniu pavedimu 2012-05-02 dieną buvo pervesta į UAB „Invetrus“ sąskaitą. Atsakovas piktybiškai nevykdo savo prievolės ir vengia atsiskaityti. Atsakovas iki šiol trimis bankiniais pavedimais ieškovui yra grąžinęs 25 000,00 Lt (7240,50 Eur). Taip pat pagal 2015-02-25 reikalavimo perleidimo sutartį naujasis kreditorius perėmė iš minėtos paskolos sutarties kylantį reikalavimą į 11 300,00 Eur. Šiai dienai atsakovas nėra grąžinęs 11 412,30 Eur paskolos. Sutarties 5.2.3. punkte nustatyta jog už naudojimąsi paskolos suma Paskolos gavėjas moka 6 proc. metines palūkanas, todėl nagrinėjamu atveju palūkanos sudaro 5 237,64 Eur.

2. Atsakovas UAB „Invertus“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas nesąžiningai nuslėpė 2015-02-25 reikalavimo perleidimo sutartį, kuri buvo pateikta tik su ieškiniu. Tik po šio dokumento pateikimo, atitinkamai ieškovo reikalavimai sumažinti nuo 28 215,52 Eur iki 16 649,94 Eur. Ieškovas taip pat nuslėpė 2013-01-01 tarp šalių sudarytą galiojantį paskolos sutarties pakeitimą, kuriuo šalys pakeitė paskolos sutartį. Šalys susitarė pakeisti galutinį paskolos grąžinimo terminą iki 2018-12-01. Šis rašytinis įrodymas patvirtina, kad ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi nėra suėjęs paskolos grąžinimo terminas. Nesuėjus pagrindinės prievolės įvykdymo terminui, ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo iš atsakovo reikalauti ir palūkanų priteisimo. Be to, ieškovas palūkanas nesąžiningai prašo priteisti ir nuo perleistos reikalavimo sumos, nors teisė į šias palūkanas buvo perleista trečiajam asmeniui. Mano, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.

3. Teismo posėdyje ieškovas S. Š. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovo įmone dirbo nuo 2011 metų. Rengė investicinį projektą Europos Sąjungos paramai gauti. Buvo gauta beveik 700 000 litų ES parama statybinei technikai įsigyti. 2012 metais atsakovui trūkstant investicinių lėšų įmonės direktorius D. K. kreipėsi į jį su prašymu paskolinti lėšų, todėl ir buvo sudaryta paskolos sutartis. Atsakovui paskolino 30 000,00 Eur. Buvo sutarta, kad paskolos galutinis grąžinimas bus atliekamas 2012-01-01. Tačiau iki šios dienos grąžinta tik dalis skolos, palūkanos nėra mokamos. Bandė derybų būdu susitarti su atsakovu, bet nepavyko. 2013-01-01 Priedas prie paskolos sutarties Nr. 1 jam nėra žinomas. Neprisimena šio dokumento sudarymo aplinkybių. Parašas panašus į jo. Iki šio dokumento datos buvo du mokėjimai, o po jo dar vienas. Pats atsakovo direktorius jam nurodė, kad įmonė neturi pinigų ir paskola nebus mokama.

Ieškovo atstovas adv. V. Novikevičius nurodė, kad ieškovo vertinimu ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, nors ir į byla pateiktas įrodymas neva buvo pratęstas paskolos grąžinimo terminas. Buvo susitarimas grąžinti dalimis, tas nutrūko. Atsakovas sudarydamas analogiško pobūdžio sutartis su trečiaisiais asmenimis tinkamai neinformavęs apie tai ieškovo iš esmės pažeidė paskolos sutarties sąlygas 5.1 punkte. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovas turi įsiskolinimų VSDF biudžetui, kas prieštarauja 5.2.2. punktui.

Atsakovo atstovas adv. V. Kaklys prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nesąžiningai nuslėpė, kad dalį reikalavimo perleido kitam asmeniui. Bet kuriuo atveju, ieškovas šiai dienai neturi reikalavimo teisės. Tarp šalių buvo sudarytas susitarimas 2013-01-01 Priedas prie paskolos sutarties Nr. 1, kuriuo nutarta galutinį paskolos grąžinimo terminą pratęsti iki 2018-12-01. Jokie įrodymai nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovo direktorius pranešė paskolos nemokėsiąs. Ieškinyje palūkanos skaičiuojamos ir nuo perleistos kitam asmeniui sumos. Palaiko savo prašymą dėl 5 000,00 Eur baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo. Šiuo atveju aiškus ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Argumentai, kad atsakovas pažeidė kažkokias tai sutarties nuostatas atmestini, nes jie nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas nagrinėjant byla ir nebuvo įrodinėjami. Susitarimas dėl mokėjimo dalimis minimas tik baigiamosiose kalbose, ir neatitinka tikrovės. Sutartys su kitais asmenimis nėra pagrindas priteisti skolą, kurios terminas nėra suėjęs. Įsiskolinimas VSDF biudžetui bylos nagrinėjimo metu buvo sumokėtas.

Ieškinys atmestinas.

Įrodymai byloje

4. Byloje nustatyta, kad ieškovas S. Š. ir atsakovas UAB „Invetrus“ 2012‑05-01 sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui 30 000,00 Eur paskolą (Sutarties 1.1. punktas), nustatant grąžinimo terminą 2013-01-01 (Sutarties 2.1. punktas).

5. Vykdydamas savo įsipareigojimus ieškovas 2012-05-02 AB SEB banko vietinio mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovo banko sąskaitą 103 421,00 Lt (kas atitinka 29 952,79 Eur) paskolos sumą (mokėjimo paskirtis „Pagal sutartį“). Atsakovas 2012-09-19 bankiniu pavedimu grąžino ieškovui 10 000,00 Lt (mokėjimo paskirtis „Paskolos grąžinimas“), 2012-09-21 bankiniu pavedimu grąžino dar 7 000,00 Lt (mokėjimo paskirtis „Paskolos grąžinimas“), o 2014-01-24 – dar 8 000,00 Lt (mokėjimo paskirtis „P.g“). Byloje nėra ginčo, kad atsakovas pagal paskolos sutartį yra grąžinęs 7 240,50 Eur (25 000,00 Lt). Atitinkamai nėra ginčo ir dėl negrąžintos paskolos sumos pagal paskolos sutartį, kuris šiai dienai lygi 78 421,00 Lt (103 421,00 Lt – 25 000,00 Lt = 78 421,00 Lt, kas atitinka 22 712,29 Eur).

6. Ieškovas S. Š. 2015-02-25 Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido naujajam kreditoriui G. M. iš 2012-05-01 Paskolos sutarties kylantį pagrindinį reikalavimą – 11 300,00 Eur dydžio skolos reikalavimo teisę į atsakovą ir kitas pradinio kreditoriaus teises, įskaitant, bet neapsiribojant, teisę reikalauti grąžinti pagrindinį reikalavimą, mokėti palūkanas ir delspinigius bei vykdyti visas kitas iš Paskolos sutarties kylančias pareigas.

Dėl įrodinėjimo

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

Dėl ieškinio pagrįstumo

8. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą), arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų, bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Kreditorius neturi teisės reikalauti skolininko įvykdyti prievolę tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo terminas (CK 6.33 str. 2 d.)

9. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Jeigu ieškovas neįrodo savo reikalavimo arba pasirenka netinkamą savo civilinių teisių gynimo būdą, teismas atmeta ieškinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2008).

10. Nagrinėjamoje byloje kilo esminis ginčas, ar ieškovas turi galiojančią teisę reikalauti atsakovo grąžinti paskolą. Atsakovas UAB „Invertus“ byloje laikėsi pozicijos, kad paskolos grąžinimo terminas nėra suėjęs ir tam patvirtinti į bylą pateikė su ieškovu S. Š. 2013‑01-01 pasirašytą Priedą prie paskolos sutarties Nr. 1 (toliau – Paskolos sutarties priedas). Šiuo Paskolos sutarties priedu bylos šalys susitarė pakeisti 2012-05-01 paskolos sutarties 2.1. punktą ir nustatyti galutinį paskolos grąžinimo terminą iki 2018‑12-01. Teisme ieškovas ir jo atstovas išreiškė abejonę, kad galimai šiame dokumente yra ne ieškovo S. Š. parašas, o pastarasis  neprisimena pasirašymo aplinkybių ir pačio pasirašymo fakto. Tačiau teismo posėdžio metu teisėjui pasiteiravus atsakovo atstovo, pastarasis atsisakė reikšti prašymą dėl parašo ekspertizės byloje paskyrimo.Be to teismas net vizualiai mato,kad esamas parašas yra labai panašus su ieškovo parašu,kuris pateiktas į bylą prie procesinių dokumentų.Teismas konstatuoja,kad vienodų parašų iš viso nėra,nes žmogus fiziškai to padaryti negali,jeigu parašas yra sudėtingas ar sudėtingesnis savo raidžių išdėstymu ir sąryšiu. Atsižvelgiant į tai, ieškovo argumentai dėl galimai ne jo parašo Paskolos sutarties priede vertintini kritiškai. Byloje nesant jokių duomenų, kad Paskolos sutarties priedas dėl paskolos grąžinimo termino pakeitimo yra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, teismas neturi teisinio pagrindo šiuo dokumentu nesivadovauti. Atsižvelgiant į bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovo prievolės grąžinti ieškovui paskolą įvykdymo terminas yra 2018-12-01, kuris šiai dienai dar nėra suėjęs.

11. Pažymėtina, kad CK 6.33 straipsnio 2 dalyje prievolės vykdymo termino suteikiamą apsaugą skolininkas praranda tais atvejais, kai pažeidžia kreditoriaus teises, pavyzdžiui, dėl su trečiuoju asmeniu sudaryto sandorio tampa nemokus, bankrutuoja, sumažina prievolės įvykdymo užtikrinimą ar kt. (CK 6.35 straipsnio 4 dalis). Byloje ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, kad atsakovas yra tapęs nemokiu ir negalės ateityje įvykti savo prievolės pagal paskolos sutartį. Nors teigiama, kad atsakovo direktorius ieškovą informavo paskolos negrąžinsiąs, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Ieškovo nurodyta atsakovo skola VSDF biudžetui, šiai dienai yra padengta (vieši duomenys internete) ir ginčo dėl to byloje nebuvo. Ieškovas taip pat neįrodė teiginių, kad šalys buvo susitarusios dėl paskolos grąžinimo dalimis. Aplinkybės, jog atsakovas dalį paskolos grąžino trimis mokėjimais, savaime nepatvirtina tokio susitarimo buvimo. Paskolos sutartis nedraudžia atsakovui paskolą (jos dalį) grąžinti anksčiau nei nustatytas terminas. Kaip jau nurodyta aukščiau, šalys turi įrodyti savo reikalavimus bei atsikirtimus, o to neatlikus atsiranda atitinkamos pasekmės dėl ieškinio tenkinimo. Kadangi ieškovas pareiškė ieškinį nesuėjus prievolės įvykdymo terminui (ieškovui dar neturint reikalavimo teisės), ieškinys atmestinas (CPK 178 str., 185 str., CK 6.33 str. 2 d.).

Dėl baudos

12. Atsakovas byloje pareiškė prašymą skirti ieškovui 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 procentų šios baudos skirti atsakovui . Teismas 2018‑05-04 nutartimi atidėjo šio klausimo išsprendimą iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo.

CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018).

Ieškovas pareiškė ieškinį (iš pradžių pareiškimą dėl teismo įsakymo) vadovaudamasis CPK nuostatomis. Aplinkybės dėl ieškiniu sumažinto reikalavimo dydžio, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palaikymas didesne nei reikalaujama suma, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl atsakovo prašymas skirti už tai baudą atmestinas kaip šioje byloje nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13.Ieškovas sumokėjo iš viso 412,50 Eur žyminio mokesčio (iš šios sumos 37,50 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo). Ieškinį atmestus, ieškovui bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas į byla neteikė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė :

ieškinį atmesti.

Netenkinti atsakovo UAB „Invetrus“ prašymo dėl baudos ieškovui S. Š. skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas                                                                                             Vilmantas Ambrulevičius