Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-4123-178-2011].doc
Bylos nr.: 2-4123-178/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Bankrutavusi "Rūmas" 121144161 atsakovas
"Tigesta" 125023851 atsakovo atstovas
"Citadelė" (buvęs Parex bankas) 112021619 tretysis asmuo
DnB NORD bankas 112029270 tretysis asmuo
Kategorijos:
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Įmonių bankrotas:
Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

Civilinė byla Nr

Civ. b. Nr. 2-4123-178/2011

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00177-2011-4

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos

110.2 126.8

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2011 m. kovo 4 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs

ieškovų R. K., R. K. ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Rūmas“  dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė DnB NORD bankas, AS Parex banka,S. R.,

trečiojo asmens akcinės bendrovės DnB NORD bankas prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo,

 

n u s t a t ė :

 

1) Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti BUAB „Rūmas“ 2011 m. sausio 3 d. kreditorių komiteto protokolinį nutarimą Nr. 5 dalyje, kuria nutarta AB  DnB NORD bankas įkeistus šešis sklypus, esančius Vilniaus mieste, Pašilaičių mikrorajone, parduoti viešose varžytynėse kaip vieną vienetą už 7,75 mln. Lt plius PVM sumą, 2,4 ha žemės ūkio paskirties sklypą, esantį Vilniaus raj. Miškadvario vs., pardavinėti viešose varžytynėse už 82 600 Lt plius PVM. Šiame kontekste pastebėtina, kad nors yra prašoma panaikinti nutarimą ir dalyje dėl sklypo Miškadvario vs. pardavimo, faktiškai iš pareikšto ieškinio turinio matyti, kad šioje dalyje jokie argumentai nepateikti, visas ieškinys grindžiamas nutarimų neteisėtumu tik šešių sklypų, esančių Pašilaičiuose, atžvilgiu.

Ieškovai nurodo, kad priimtu nutarimu, visų pirma, buvo patvirtinta nepagrįstai žema parduodamų šešių sklypų vertė bei pardavimo kaina. Nutarimu nustatyta bendra šių sklypų vertė 10 020 000 Lt. Ieškovai teigia, kad iš viešo registro matyti, jog bendra šių sklypų vidutinė rinkos vertė viršija 28 mln. Kreditorių komitetas, nustatydamas šių žemės sklypų vertę ir pardavimo kainą, pažeidė turto vertinimo principus - nesivadovavo rinkos ekonomikos logika bei kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų bei stebėjimo rezultatais, taip pat laikantis apdairumo ir atsargumo siekiant nepažeisti turto savininko teisių dėl ko pernelyg mažos sklypų pardavimo kainos nustatymas pažeidžia tiek bankrutavusios bendrovės, tiek kreditorių interesus. Antra, šiuos šešis sklypus nepagrįstai buvo nutarta parduoti kaip vieną turtinį vienetą. Išskaidžius atskiram pardavimui sklypus, būtų galimybė pritraukti didesnį pirkėjų skaičių ir gauti didesnę bendrą kainą.

Atsakovas nurodė paliekąs teismui spręsti ieškinio pagrįstumo klausimą. Nurodė, kad ginčo sklypų kaina buvo nustatyta remiantis nepriklausomų turto vertintojų išvadomis. Remiantis viešo registro duomenimis ginčo sklypų vidutinė vertė 2011 m. sausio 1 d. buvo 9,794 mln. litų, o turint galvoje, kad bus vykdomas priverstinis pardavimas, pagal analogiją su CPK 718 straipsniu pradinė pardavimo kaina galėtų būti 7 835 200 Lt.

Tretysis asmuo AB  DnB NORD bankas prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad Pašilaičių mikrorajone esantys sklypai sudaro vientisą kompleksinę erdvę, savo galimos veiklos reglamentais jie vienas kitą papildo. Dviejų sklypų naudojimo reglamentai yra maišyti su visuomeninės paskirties ir administracinių pastatų statybos teritorijomis, vieno sklypo konfigūracija itin nepalanki pastatų statybai. Dėl to kaip tik didžiausią kainą galima būtų gauti pardavus juos kaip vieną turtinį vienetą. Apskritai šis klausimas jau buvo svarstytas ankstesniuose kreditorių komiteto posėdžiuose, 2010 m. lapkričio 23 d. posėdyje ir pats ieškovas balsavo už tokį pardavimo būdą. Nepagrįsti ieškovų argumentai ir dėl per žemos kainos: ženkliai didesnė pardavimo kaina jau buvo anksčiau nustatyta du kartus, tačiau norinčių įsigyti sklypus neatsirado, be to, šiuo metu nustatyta pardavimo kaina su PVM siekia beveik 9,5 mln. litų, dėl ko akivaizdu, kad skirtumas tarp administratoriaus pasiūlytos turto rinkos vertės, nustatytos turto vertintojų,  ir pradinės pardavimo kainos visiškai neesminis.  

Tretysis asmuo AS Parex banka, kuriam yra perleistos reikalavimo teisės iš AB „Citadele“, prašo spręsti klausimą pagal į bylą pateiktus įrodymus.

 

2) Tretysis asmuo AB  DnB NORD bankas pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą – prašo įpareigoti ieškovus pateikti 391 630 Lt dydžio banko garantiją arba šią sumą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą. Nurodo, kad teisminis nagrinėjimas gali užsitęsti, bankas negalės gauti lėšų už parduotą šiuo metu jam įkeistą turtą ir jomis naudotis. Todėl tikėtina, kad metus laiko bankas patirs nuostolius 5 proc.  palūkanų pavidalu nuo nustatytos turto pardavimo kainos. 

 

ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis suteikia kreditoriams apskųsti priimtą kreditorių susirinkimo(komiteto) nutarimą. Nei šis, nei kiti teisės aktai nenustato, kad procesinė tokio apskundimo forma yra būtent ieškinio pateikimas kaip yra pateikta nagrinėjamu atveju. Todėl pareikštas ieškinys vertintinas kaip skundas ir išsprendžiamas nutartimi.   

 

Dėl ieškovų reikalavimo.

Skundas netenkinamas.

Įstatymu nustatyta, kad įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (komitetas) (ĮBĮ 23 str. 5 p.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 patvirtintų Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatų varžytynėse (toliau-Nuostatai) 9 punktą parduodamas bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turi būti įvertintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, pradinę įmonės turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo atveju turto pardavimo klausimai sprendžiami jau ne pirmą kartą, ką patvirtina 2009 m. lapkričio 5 d. kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 2, 2010 m. lapkričio 23 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolas Nr. 4 (b.l. 84-89, 90-92) Parduoti sklypus už šiais nutarimais nustatytas ženkliai didesnes kainas nepavyko. Nuostatų 29 punktas nustato, kad turto kainos mažinimo dydį ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

Sklypų vertė, kaip matyti iš administratoriaus pateiktos turto vertės nustatymo pažymos, buvo nustatyta turto vertintojų. Iš bylos duomenų matyti, kad sklypus buvo bandoma parduoti už ženkliai didesnę kainą. Todėl teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad dėl kokių nors priežasčių kuris nors kreditorius, balsuodamas už šiuo metu nustatomą mažesnę kainą, tai darytų tik dėl nesąžiningų ketinimų, juo labiau, kad siekdamas sumažinti turto pardavimo kainą kartu susimažintų ir savo kreditorinio reikalavimo patenkinimo galimybę. Šiame kontekste pažymėtina, kad tas pat pasakytina ir apie sklypų pardavimo būdą – mažai tikėtina, kad kreditorius siektų parduoti turtą labiau nuostolingu būdu. Visuotinai žinoma, kad žemės sklypų kaina rinkoje pastaraisiais metais ne tik nedidėjo, bet veikiau priešingai. Bendra ginčijamu nutarimu nustatyta žemės sklypų kaina  yra 10 020 000 Lt. Atsakovas pateikia viešo registro išrašus, iš kurių matyti, kad naujausiais duomenimis sklypų vidutinė rinkos vertė siekia beveik 9,8 mln. (šiame kontekste pastebėtina, kad ieškovų pateikiami duomenys iš viešo registro nurodo vidutines rinkos kainas 2007 m. būklei). Ginčijamu nutarimu sklypus nutarta parduoti (su PVM) beveik už 9,5 mln. Lt. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad nutarimu nustatyta kaina esmingai skirtųsi nuo nustatytos turto vertės ir būtų akivaizdžiai neatitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijų, juo labiau, turint galvoje, kad turto realizavimas vykdomas ne laisvu pardavimu, o priverstine tvarka.

Minėta, kad parduoti sklypus kaip vientisą turtinį vienetą jau buvo nutarta ne pirmą kartą. Ankstesnių nutarimų šiuo aspektu ieškovai nekvestionavo.  Dabar nurodomi ieškovų argumentai apie galimai sėkmingesnį sklypų atskirą pardavimą, teismo nuomone, nėra apskritai atmestini. Kita vertus, nėra įtikinamų argumentų bei įrodymų, kad toks pardavimas iš tikrųjų būtų naudingesnis, nes ieškovų pateikti samprotavimai iš esmės yra tik prielaidų pobūdžio, juo labiau, įvertinus AB DnB NORD bankas argumentus, kuriuos patvirtina įrašai viešo registro išrašuose, apie skirtingą kai kurių sklypų naudojimo pobūdį. Todėl pripažinti tokius ieškovų nurodomus teiginius pakankamais ginčijamam nutarimui panaikinti, teismo nuomone, nėra pagrindo.

 

Dėl trečiojo asmens AB  DnB NORD bankas prašymo.

Prašymas netenkinamas.

CPK 147 straipsnis numato atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Bankas šioje (ir atsakovo bankroto) byloje nėra atsakovas. ĮBĮ taip pat nenumato bankrutuojančios įmonės kreditoriaus teisės reikšti tokio pobūdžio prašymą.

Antra, tretysis asmuo pats nurodo, jog turtą bandoma parduoti jau pakankamai ilgą laiką, bet nesėkmingai. Įrodymų, kad šiuo metu turtas būtų parduotas (jei apskritai parduotas) labai operatyviai, nėra pateikta. Nurodomi argumentai dėl galimo ilgo bylinėjimosi taip pat abejotini, nes ginčas iš esmės išsprendžiamas jau šia nutartimi. 

Todėl prašymas netenkinamas.

 

Vadovaudamasis  Lietuvos Respublikos CPK 290 straipsniu,

 

n u t a r ė :

 

Skundą dėl kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo atmesti.

Prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Vilniaus apygardos teisme.

 

 

Teisėjas                                                                      Alvydas Poškus