Byla Nr. T-1032-1055/2024
Teisminio proceso Nr. 1-02-4-27558-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16;
(S)
2.5.19
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. rugpjūčio 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ana Karšul, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą nustatyti ilgesnį terminą sumokėti baudą, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1188-1055/2024.
Teismas
n u s t a t ė :
I. N. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir nubausta 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda. Teismas nustatė 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis aptariamas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2024 m. kovo 25 d.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. liepos 8 d. buvo gautas nuteistosios I. N. prašymas leisti jai 1600 Eur baudą mokėti dalimis, per 16 mėnesių, mokant po 100 Eur per mėnesį, pradedant nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio, mokant kiekvieną mėnesį iki 15-tos dienos, kadangi augina besimokantį sūnų, turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms dėl būsto renovacijos ir sumokėti iš karto visos baudos neturi galimybės.
Prokuroras atsiliepimo į nuteistosios prašymą nepateikė.
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties Kodekso 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistajam nesumokėjus teismo nuosprendžiu jam paskirtos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai.
BK 47 straipsnio 7 dalis nustatyta, kad tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas antstolio teikimu gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis).
Sistemiškai aiškinant pateiktas nuostatas matyti, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Tai yra akcentuojama ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-88-177/2018, 1S-40-518/2019).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BVK 6 straipsnio nuostatas teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Be to, teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Kita vertus, bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Turi būti įvertintos nuteistojo objektyviai turėtos bei turimos galimybės sumokėti paskirtą baudą per įstatyme numatytą ar teismo nustatytą terminą, taip pat atsižvelgta į nuteistajam paskirtos baudos dydį, nuteistojo pateiktus duomenis apie jo gaunamas pajamas, jo pastangas pagerinti savo materialinę padėtį, sudarančias sąlygas įvykdyti bausmę, ar byloje yra duomenų, jog nuteistasis vengia sumokėti baudą, ar prašymas atidėti paskirtos baudos sumokėjimą (pratęsti jos terminą) pateiktas teismui iki termino pradėti priverstinį baudos išieškojimą pradžios. Be to, baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas tik jeigu nustatoma, jog savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma (Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis byloje Nr. T-155-397/2018).
Teismas bausmės vykdymo procese, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 4 dalimi, gali spręsti klausimą dėl termino baudai sumokėti pratęsimo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-40-518/2019).
Iš nuteistosios prašymo ir jo nagrinėjimui reikšmingos medžiagos matyti, kad nuteistoji I. N. 2024 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir pastarajai buvo paskirta 32 MGL (1 600 Eur) dydžio bauda. Minėtas teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2024 m. kovo 25 d., todėl paskirta bauda turi būti sumokėta savanoriškai per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą iki 2024 m. rugsėjo 25 d.
Nuteistosios I. N. prašymas dėl baudos termino pratęsimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2024 m. liepos 8 d., tai yra dar nepasibaigus teismo nustatytam terminui baudai sumokėti ir neprasidėjus priverstinio baudos išieškojimo procesui.
Iš nuteistosios Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikto prašymo matyti, kad nors nuteistoji dirba, tačiau augina besimokantį sūnų, turi finansinių įsipareigojimų už būsto renovaciją, todėl jai baudą sumokėti per 6 mėnesių terminą yra sudėtinga.
Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į bausmės paskirtį bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas spendžia, kad nagrinėjamu atveju tikslinga pratęsti terminą nuteistajai sumokėti paskirtą baudą savanoriškai, tokiu būdu išvengiant neproporcingai neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių. Tačiau teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nuteistosios prašymą tenkinti pilnai ir nustatyti 16 mėnesių baudos sumokėjimo terminą, kadangi pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie tai, kokią sumą ji sumokėjo nuo 2024 m. kovo 25 d., tai yra po to, kai įsiteisėjo teismo baudžiamasis įsakymas. Be to, teismo paskirtos baudos suma nėra labai didelė, todėl 12 mėnesių savanoriškas baudos sumokėjimo terminas, teismo nuomone, yra pakankamas. Atsižvelgiant į tai, I. N. prašymas tenkintinas iš dalies ir baudos sumokėjimo terminas pratęstinas dar 6 mėnesiais, nustatytinas bendras 12 mėnesių terminas sumokėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudą, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2024 m. kovo 25 d.).
Nuteistajai išaiškintina, jog teismas nustato tik bendrą 12 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą, tačiau nenustato konkrečių mėnesio įmokų dydžio, todėl nuteistoji pati savarankiškai pagal gaunamas pajamas turi galimybę apsispręsti kokio dydžio įmokas darys kas mėnesį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,
n u t a r i a:
nuteistosios I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą tenkinti iš dalies.
Nustatyti I. N. 12 (dvylikos) mėnesių terminą 2024 m. vasario 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1188-1055/2024, paskirtos 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudos sumokėjimui, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (2024 m. kovo 25 d.).
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
I. I. N., kad:
1. Bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „L. B. AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „e1-1188-1055/2024. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
Teisėja Ana Karšul