Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-04-12][nuasmeninta nutartis byloje][A-3762-624-2018].docx
Bylos nr.: A-3762-624/2018
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie LR vidaus reikalų ministerijos 188610666 atsakovas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos tarnyba 191688326 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Trečiųjų šalių piliečių ir jų šeimos narių teisė apsigyventi Lietuvoje
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis
Užsieniečių teisinė padėtis

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3762-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02809-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2018 m. balandžio 12 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. K. (Z. K.), M. S., F. K. (F. K.) ir D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. K. (Z. K.), M. S., F. K. (F. K.) ir D. K. (D. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai dėl sprendimo panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

  1. Pareiškėjai Z. K., M. S., F. K. ir D. K. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1–3) ir patikslintu skundu (II t., b. l. 173–176), prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1216(01299; 01300; 01301; 01302) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams Z. K. ir F. K. bei (duomenys neskelbtini) piliečiams M. S. ir D. K., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
  2. Pareiškėjai nurodė, kad Sprendime teigiama, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – ir Migracijos valdyba), patikrinusi duomenis apie uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB)Marketspot group(toliau – ir Bendrovė) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje (toliau – ir Informacinė sistema), nustatė, kad Bendrovėje priimant Sprendimą nebuvo visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Tuo metu Bendrovėje dirbo tik vienas asmuo – pareiškėjas Z. K. Bendrovės pagrindinė veikla – didmeninė prekyba maisto produktais, transporto priemonėmis, taip pat konsultacinė veikla. UAB „Marketspot group“ 2012 m. gruodžio 1 d. išduotas maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas Nr. 69M2-2956. Nuo įsteigimo dienos Bendrovė įgijo daug partnerių, klientų ir tiekėjų, su kuriais sėkmingai bendradarbiauja ir plėtoja veiklą. Bendrovės veiklos realumą įrodo tarp jos ir jos partnerių, klientų bei tiekėjų sudarytos ir vykdomos sutartys, taip pat buhalterinių / finansinių dokumentų / ataskaitų rodikliai. Ankstesniu laikotarpiu Bendrovėje buvo įdarbinti trys darbuotojai, tačiau dėl susiklosčiusių nepalankių darbo sąlygų jie savo noru išėjo iš darbo. Bendrovė dėjo protingas pastangas, ieškodama naujų darbuotojų: buvo įkelti darbo skelbimai portaluose skelbiu.lt ir alio.lt, buvo kreiptasi į Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau darbuotojų surasti nepavyko. Šiandien Bendrovė jau yra suradusi tinkamus darbuotojus, kurie pradės dirbti nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. Jei Bendrovės direktorius negalės tiesiogiai dalyvauti veikloje, tai neigiamai atsilieps Bendrovės veiklai. Pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai visą laiką gyvena Lietuvoje, vienas vaikas Lietuvoje nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pradės lankyti darželį, kitas – mokyklą.
  3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjų skundą (I t., b. l. 40–43) ir patikslintą skundą (II t., b. l. 181–185) su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
  4. Atsakovas nurodė, kad Migracijos valdyba, Informacinėje sistemoje patikrinusi duomenis apie UAB Marketspot group“, nustatė, kad Bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių ne mažiau kaip trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Priimant Sprendimą, UAB „Marketspot group“ buvo įdarbintas vienas asmuo – Z. K., taigi pareiškėjo valdoma įmonė neatitiko Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) daugiau nei vienerius metus. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, priėmė Sprendimą ir panaikino pareiškėjui Z. K. leidimą laikinai gyventi, o vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, panaikino leidimus laikinai gyventi ir jo sutuoktinei bei nepilnamečiams vaikams. Manė, kad pareiškėjo argumentas, jog jo valdoma Bendrovė vykdo veiklą, nėra reikšmingas, kadangi ginčijamas Sprendimas priimtas ne fiktyvios įmonės pagrindu, o dėl to, kad Bendrovė neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Skunde teismui deklaratyviai nurodoma, kad buvo ieškoma darbuotojų – pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų, kad dar iki Sprendimo priėmimo būtų vykdę aktyvią darbuotojų paiešką. Pareiškėjai teigė, kad Bendrovė jau yra suradusi darbuotojus, kurie pradės dirbti nuo 2017 m. rugsėjo 5 d., tačiau paminėti darbuotojai, remiantis 2017 m. spalio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) duomenų bazės duomenimis, nėra pradėję dirbti Bendrovėje.

 

II.

 

  1. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
  2. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-1216(01299; 01300; 01301; 01302) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams Z. K. ir F. K. bei (duomenys neskelbtini) piliečiams M. S. ir D. K., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Nustatyta, kad pareiškėjas Z. K. Migracijos valdybai pateikė 2016 m. sausio 26 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu. Taip pat teismui pateikti pareiškėjo sutuoktinės M. S. ir nepilnamečių vaikų D. K. ir F. K. prašymai Migracijos valdybai.
  4. Informacinės sistemos 2017 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis, UAB „Marketspot group“ nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. dirbo V. D., nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. dirbo L. G., nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. kovo 30 d. dirbo M. O., nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2017 m. gegužės 15 d. dirbo J. R., nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2017 m. sausio 10 d. dirbo E. R.
  5. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, UAB „Marketspot group“ 2016 m. gegužės 2 d. paskelbė apie dvi laisvas darbo vietas, 2016 m. liepos 20 d. – apie vieną laisvą darbo vietą.
  6. Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojančius iki 2018 m. kovo 24 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 50 straipsnio 3 dalimi.
  7. Teismas pažymėjo, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis atitinka Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.
  8. Teismas rėmėsi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 45 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir pažymėjo, kad Sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl jau išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kadangi UAB „Marketspot group“ neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo, kad įmonėje turi dirbti ne mažiau kaip trys darbuotojai Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
  9. Byloje esantys duomenys patvirtina šias atsakovo išvadas. Remiantis Informacinės sistemos duomenimis, 2016 m. sausio 26 d. UAB „Marketspot group“ dirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai:  nuo 2016 m. sausio 19 d. dirbo V. D., nuo 2015 m. gegužės 4 d. dirbo L. G., nuo 2015 m. gruodžio 29 d. dirbo M. O., tačiau V. D. 2016 m. rugpjūčio 10 d., L. G. 2016 m. balandžio 8 d., o M. O. 2016 m. kovo 30 d. atleisti iš darbo. Į darbą du nauji darbuotojai priimti 2016 m. spalio 3 d. ir 2017 m. liepos 27 d., tačiau iš darbo atleisti 2017 m. sausio 10 d. ir 2017 m. gegužės 15 d. Visą šį laikotarpį Bendrovėje taip pat dirbo Z. K. Remdamasis šiais duomenimis, teismas darė išvadą, kad UAB „Marketspot group“ nuo 2016 m.  kovo 30 d. nėra ne mažiau kaip trijų dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių.
  10. Teismo nuomone, Migracijos departamentas tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė neatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, ir panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, todėl pareiškėjų argumentai dėl Sprendimo nepagrįstumo atmesti kaip nepagrįsti.
  11. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog UAB Marketspot group“ neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, kadangi joje nuo 2016 m. kovo 30 d. iki Sprendimo priėmimo dienos nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
  12. Teismas vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir pažymėjo, kad, neatitikus vienos iš privalomųjų sąlygų, nustatytų Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pareiškėjui Z. K. išduotas leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas pagrįstai. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 3 dalį, jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu. Panaikinus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjo sutuoktinei ir jo nepilnamečiams vaikams leidimus laikinai gyventi. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pareiškėjo vaikai Lietuvoje lanko darželį ir mokyklą, nesudaro atskiro pagrindo gyventi Lietuvos Respublikoje.
  13. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentas, jog Bendrovė vykdo veiklą, nėra reikšmingas, kadangi Sprendimas priimtas ne fiktyvios įmonės pagrindu, o dėl to, kad UAB Marketspot group“ neatitiko imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.
  14. Skunde teismui pareiškėjai nurodė, kad buvo ieškoma darbuotojų, teismo posėdyje pateikė tai patvirtinančius įrodymus, tačiau, kaip nustatyta iš bylos duomenų, Bendrovė imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų neatitiko nuo 2016 m. kovo 30 d. iki Sprendimo priėmimo dienos, o pirmieji skelbimai apie laisvas darbo vietas paskelbti 2016 m. gegužės 2 d., todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai buvo rūpestingi ir laiku bei aktyviai visą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį ieškojo naujų darbuotojų. Duomenų, kad dėjo darbo skelbimus kituose interneto portaluose, pareiškėjai teismui nepateikė. Be to, atsakovui apie darbuotojų paiešką priimant Sprendimą nebuvo žinoma, todėl jis pagrįstai rėmėsi oficialiais Informacinės sistemos duomenimis. Pareiškėjų teiginiai, kad šiandien Bendrovė jau yra susiradusi darbuotojus, kurie pradės dirbti nuo 2017 m. rugsėjo 5 d., nagrinėjamu atveju neturi reikšmės Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
  15. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjų skundas dėl Sprendimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas.

 

III.

 

  1. Pareiškėjai Z. K., M. S., F. K. ir D. K. pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 20–22), kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
  2. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nesutinka su Sprendime padarytomis išvadomis, jog Bendrovė neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų, teigdami, kad ankstesniu laikotarpiu Bendrovėje buvo įdarbinti 3 darbuotojai. Pareiškėjai niekaip nepaneigia Sprendime padarytų išvadų, kad Sprendimo priėmimo metu Bendrovėje nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Mano, jog Migracijos departamentas neišsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą Sprendimą.
  3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka.
  4. Atsiliepime pažymi, kad pareiškėjai apeliaciniame skunde ginčija ne teismo sprendimą, o Bendrovės patikrinimo rezultatus. Akcentuoja, jog ginčijamo Sprendimo priėmimo metu Bendrovėje buvo įdarbintas tik vienas asmuo – pareiškėjas Z. K., turėjęs leidimą laikinai gyventi. Taigi Bendrovė daugiau nei metus neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų reikalavimų. Fakto, jog Sprendimo priėmimo metu Bendrovėje nebuvo pakankamo darbuotojų skaičiaus, neginčija ir pareiškėjai apeliaciniame skunde. Be to, klaidina teismą, jog yra suradę darbuotojus, nes minėti darbuotojai, anot pareiškėjų, turėjo pradėti dirbti 2017 m. rugsėjo 5 d., tačiau matyti, jog jie iki šiol nėra įdarbinti. Kadangi Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti reikalavimai yra imperatyvūs, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

  1. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo Nr. (15/5-7)11U-1216(01299; 01300; 01301; 01302) „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotų (duomenys neskelbtini) piliečiams Z. K. ir F. K. bei (duomenys neskelbtini) piliečiams M. S. ir D. K., panaikinimo“, kuriuo panaikinti leidimai laikinai gyventi pareiškėjams Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 50 straipsnio 3 dalies pagrindu.
  2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Z. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė 2016 m. sausio 26 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje pagrindu. Taip pat buvo pateikti pareiškėjo sutuoktinės M. S. ir nepilnamečių vaikų D. K. ir F. K. prašymai Migracijos valdybai.
  3. Migracijos valdyba 2016 m. kovo 24 d. išdavė pareiškėjams Z. K., F. K., M. S. ir D. K. leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojančius iki 2018 m. kovo 24 d.
  4. Migracijos valdyba, patikrinusi duomenis apie uždarąją akcinę bendrovę UAB Marketspot group“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinėje sistemoje, nustatė, kad Bendrovėje nėra visą darbo dieną dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojančius iki 2018 m. kovo 24 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 50 straipsnio 3 dalimi.
  5. Prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi pareiškėjai pateikė iki 2017 m. sausio 1 d., todėl ginčui aktualios Įstatymo nuostatos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2609 29 str. 1 d.). Pagal aktualios redakcijos Įstatymo nuostatas leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nustatyta tvarka yra išduodamas arba pakeičiamas, jeigu užsienietis atitinka sąlygas, nustatytas Įstatymo 26 straipsnyje, jo veikla Lietuvos Respublikoje vykdoma pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas ir nėra Įstatymo 35 straipsnyje numatytų atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindų.
  6. Leidimas laikinai gyventi Z. K. išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-965 redakcija), kuris nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas, pagrindu. Įstatymo 45 straipsnio (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1193 redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
  7. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog vien formalus Įstatymo 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo Z. K. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu, numatančiu, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
  8. Pažymėtina, jog Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė, kad Bendrovė nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų, kadangi, Migracijos valdyba, remdamasi Informacinės sistemos duomenimis, nustatė, jog Bendrovėje nuo 2016 m. kovo 30 d. iki Sprendimo priėmimo dienos (2017 m. rugpjūčio 7 d.) nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, nes nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. dirbo V. D., nuo 2015 m. gegužės 4 d. iki 2016 m. balandžio 8 d. dirbo L. G., nuo 2015 m. gruodžio 29 d. iki 2016 m. kovo 30 d. dirbo M. O., nuo 2016 m. liepos 27 d. iki 2017 m. gegužės 15  d. dirbo J. R., nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2017 m. sausio 10 d. dirbo E. R. Tai, kad Bendrovėje įsteigtose trijose darbo vietose visą darbo laiką nedirbo Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, iš esmės pripažįsta ir pareiškėjai pateiktame apeliaciniame skunde, teigdami, jog ankstesniu laikotarpiu Bendrovėje vis dėlto buvo įdarbinti 3 darbuotojai. Pažymėtina, kad laikotarpis, kada Bendrovė atitiko Įstatymo reikalavimus dėl darbuotojų skaičiaus, yra tik du mėnesiai nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. kovo 30 d. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog Sprendimo priėmimo metu nebuvo įsteigtos ne mažiau kaip 3 darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovė nuo 2016 m. kovo 30 d. nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjui Z. K. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes nustatytos aplinkybės buvo imperatyvus pagrindas (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas) išduoto leidimo panaikinimui.
  9. Kaip minėta, pareiškėjai neginčija fakto, jog Bendrovėje Sprendimo priėmimo metu visą darbo laiką nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, tačiau mano, jog atsakovas neišsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias su tuo, jog Bendrovė dėjo protingas pastangas, ieškodama naujų darbuotojų: buvo įkelti darbo skelbimai portaluose skelbiu.lt ir alio.lt, buvo kreiptasi į Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tačiau darbuotojų surasti nepavyko.
  10. Remiantis Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis, nustatyta, kad UAB „Marketspot group“ 2016 m. gegužės 2 d. paskelbė apie dvi laisvas darbo vietas, 2016 m. liepos 20 d. – apie vieną laisvą darbo vietą (II t., b. l. 194–196).
  11. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nors Bendrovė dėjo pastangas, ieškodama naujų darbuotojų, tačiau jos nevertintinos kaip pakankamos, atsižvelgiant į tai, jog Bendrovė imperatyvių Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų neatitiko daugiau nei metus, t. y. nuo 2016 m. kovo 30 d. iki Sprendimo priėmimo dienos (2017 m. rugpjūčio 7 d.). Pirmasis skelbimas apie laisvas darbo vietas buvo įdėtas 2016 m. gegužės 2 d., nors Bendrovė minėto Įstatymo reikalavimo neatitiko jau nuo 2016 m. kovo 30 d. Todėl faktas, jog du kartus buvo įdėti skelbimai apie laisvas darbo vietas, atsižvelgiant į tai, kad visą aptartą laikotarpį nuo 2016 m. kovo 30 d. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. Bendrovė neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų, negali būti vertinamas kaip aktyvios pastangos visą minėtą laikotarpį surasti trūkstamus darbuotojus. Be kita ko, akcentuotina, kad pareiškėjų teiginys, jog Bendrovė yra susiradusi darbuotojus, kurie pradės dirbti nuo 2017 m. rugsėjo 5 d., neatitinka tikrovės, nes nuo minėtos dienos darbuotojai dirbti Bendrovėje nepradėjo.
  12. Nagrinėjamu atveju panaikinus pareiškėjui Z. K. išduotą leidimą laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, remiantis Įstatymo 50 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai panaikinti ir jo šeimos nariams F. K., M. S. ir D. K. išduoti leidimai laikinai gyventi. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjo sutuoktinė ir vaikai visą laiką gyvena Lietuvoje, vienas vaikas Lietuvoje nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pradės lankyti darželį, kitas – mokyklą, šiuo atveju nėra reikšmingos, nes jos nelemia kito pagrindo, kuriuo remiantis minėti asmenys įgytų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
  13. Kadangi, kaip jau minėta, Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi remdamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 50 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjų Z. K. (Z. K.), M. S., F. K. (F. K.) ir D. K. (D. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

 

 

                                                                                                  Ričardas Piličiauskas

 

 

                                                                                                  Veslava Ruskan