Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-355-1034/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03173-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1; 19.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2021 m. rugsėjo 9 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,
sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei, Dianai Abent,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. M., jo atstovui advokatui Mariui Monkevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 45 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
G. M. 2020 m. lapkričio 7 d. 1.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau pasitikrinti neblaivumą kategoriškai atsisakė) įžeidinėjo policijos pareigūnus vadindamas juos necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais pažemindamas policijos pareigūnų garbę ir orumą.
Šiais veiksmais G. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.
G. M. taip pat surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2020 m. lapkričio 7 d. 01.00 val., (duomenys neskelbtini), bare „(duomenys neskelbtini)“ (oficialus įmonės pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), vykdė veiklą, t. y. baro darbuotojas ir vienintelis įmonės akcininkas G. M. atidarė barą, pats jame būdamas leido klientams įsigyti alkoholinių gėrimų, nors pagal Lietuvos Respublikos vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2.2.7 punktą – „Draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktų veikla“.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas G. M. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, jog buvo bare „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Tą dieną jam paskambino barmenė ir paprašė atvažiuoti į barą po 12 val. bei sutvarkyti skalbimo mašiną. Kol laukė 12 val., išgėrė tris bokalus alaus. Be jo ten dar buvo barmenė, barmenės draugas ir jo draugė. Kai viską sutvarkė, išjungė šviesas ir ėjo iš baro, bet prie jų priėjo keli pareigūnai ir paklausė, ar dirba baras. Pasakė jiems, kad nedirba, jog baigė tvarkyti barą ir išeina. Jo paklausė, kas baro savininkas, atsakė, kad jis, nes turi baro akcijų. Pareigūnai paprašė dokumento, jis padavė savo kortelę. Tada vienas pareigūnas nuėjo į automobilį, o kitas liko laukti. Paklausė pareigūno, kodėl jis turi laukti, kodėl paėmė jo dokumentą. Jam atsakė, kad jie pardavinėjo alkoholį, nes kažkokie du asmenys buvo pagauti su buteliais. Paaiškino, kad ten šalia, už 10 m, yra kitas baras, kuris visą laiką dirba, iš kurio ir vaikšto su buteliais. Ten renkasi asmenys su buteliais, o vėliau ateina pas jo klientus ir prašo cigarečių. Tie, kurie vaikščiojo su buteliais pasakė pareigūnams, kad buvo bare, bet nenurodė kuriame. Nežino ką jie tiksliai nurodė pareigūnams, bet pareigūnai pasakė, kad sulaikė kažkokius du asmenis. Nurodė, kad nėra direktorius, tik vienintelis akcininkas. Pareigūnams minėjo, kad yra „debiliški“ įstatymai, gal jie suprato, kad čia jiems pasakė. Pareigūnų neįžeidinėjo, įžeidinėjo seimą ir įstatymus. Sakydamas „klounai“, „kaimiečiai“ turėjo omenyje seimo narius, ne pareigūnus. Nežino ką suprato pareigūnai, nes jis piktinosi sistema. Pareigūnams pretenzijų neturėjo. Jam siūlė tikrintis neblaivumą, tačiau atsisakė, nes nieko bendro su tuo neturėjo. Alkoholis neturėjo įtakos jo veiksmams, tiesiog buvo pasipiktinęs.
Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. A. parodė, kad į barą „(duomenys neskelbtini)“ dažnai užvažiuodavo, nes ten yra daug asmenų linkusių girtauti ir pažeidinėti viešąją tvarką. Greičiausiai jis sulaikinėjo G. M. Teismo posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaičius dalį liudytojo Ž. A. parodymų, duotų administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 4), Ž. A. parodė, jog teisingi parodymai. Įvykio vietos adresu „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė prekiauja alkoholiu iki 20 val., taip pat šalia yra kioskai su baru, ten irgi yra prekiaujama alkoholiu, tačiau būtent tą naktį kioskas nedirbo. Tai, kad kioskas nedirbo prisimena tiksliai, kadangi pirmiausia atvažiavo pasižiūrėti vieną barą, po to kitą. Kasos aparato netikrino, tik nustatė asmenis, kurie buvo bare, pirko alkoholį. Nurodė, kad G. M. įžeidimai buvo nukreipti konkrečiai į policijos pareigūnus. Jei asmuo piktintųsi sistema, o ne konkrečiai įžeidinėtų pareigūnus, tai ir konstatuotų. Šiuo atveju tikrai ne sistemą vadino kaimiečiais, idiotais ir klounais. Jį, kaip policijos pareigūną, tai žeidžia, nes jis atlieka savo pareigas. Asmeniškai jo neįžeidė nei vienas G. M. žodis, tačiau kaip pareigūną įžeidė. Įvykio metu buvo filmuojama. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų apkalbėti G. M., iki įvykio dienos su juo nebendravo.
Teismo posėdžio metu liudytojas E. S. parodė, kad pastebėjo grupę žmonių, kurie ėjo į barą. Užėjus prie pat baro pastebėjo kelis asmenis ir nuėjo su jais pabendrauti. Perspėjo, kad negalima buriuotis, nes tuo metu buvo karantinas. Vėliau išgirdo triukšmą, kolegos išėjo iš baro su asmeniu ir nuėjo prie automobilio. Ten buvo įžeidinėjimai, keiksmažodžiai. Pats bendravo su 2-3 asmenimis, kurie turėjo tarą lauke. Neprisimena, ką jie sakė, iš kur įsigijo. Tuo metu nematė, kad iš kitų šalia esančių vietų kas nors išeitų. Jam teko turėti kontaktą su G. M., kai jis jau sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Tada girdėjo, kad buvo pasakyta, jog pareigūnai yra klounai. Daugiau su G. M. bendravo kolega Ž. A. Teismo posėdyje, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaičius dalį liudytojo E. S. parodymų, duotų administracinio nusižengimo tyrimo metu (b. l. 5), E. S. parodė, jog teisingi parodymai. Papildė, kad atvykus bare sėdėjo asmenys, kurių duomenys yra nurodyti protokole, jie pasakė, kad ten nusipirko alkoholį, iš to ir sprendė, kad bare viskas veikė. G. M. negraži kalba prasidėjo, kai pareigūnai užėjo į barą ir prie baro pamatė jį sėdintį. Vėliau pats išėjo į lauką, o kitas pareigūnas išėjo iš baro su G. M., vedė jį iki tarnybinio automobilio. G. M. kalba buvo nukreipta tiesiogiai į pareigūnų pusę, neatsimena išsakytų necenzūrinių žodžių. Jam, kaip pareigūnui, nėra malonu, kai kitų žmonių akivaizdoje yra vadinamas tokiais žodžiais. Nėra aplinkybių, dėl kurių norėtų apkalbėti G. M.
Teismo posėdžio metu liudytojas P. S. parodė, kad nelabai prisimena šio įvykio ir G. M. Įžeidinėjimų tarnyboje būna kiekvieną dieną, todėl šis atvejis nebuvo neišskirtinis.
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 7 d. buvo sulaikytas naktinės parduotuvės savininkas, kuris galimai pardavinėjo alkoholį išsinešimui, įžeidinėjo policijos pareigūnus (b. l. 3).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo būrio vado Ž. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 7 d. apie 1.00 val., dirbant (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) pastato, buvo pastebėta, kad iš kavinės išeina klientai rankose laikydami plastikinę tarą. Paklausus ką jie čia veikia, jie paaiškino, kad atėjo nusipirkti alkoholio ir jį išgerti. Kadangi minėta kavinė turėjo dirbti tik iki 24.00 val., todėl užėjo į vidų pasiteirauti, kodėl kavinė nėra uždaryta. Užėjus į vidų prie baro pastebėjo sėdintį vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo G. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Paklausus kas vyksta, G. M. atsakė, kad jis yra baro savininkas, paprašius pateikti asmens dokumentą jis jį pateikė ir pradėjo aiškinti, kad baras neveikia, o jis su draugais vartoja alkoholį, nes pasak jo, niekas jam to nedraudžia. Pilietis bendravo įžūliai, nespėjus užsirašyti jo asmens duomenų jis pradėjo įžeidinėti pareigūnus vadindamas „klounais, kaimiečiais“. Kad nekiltų didesnis konfliktas, paėmęs G. M. asmens dokumentą pareigūnas išėjo iš baro į lauką, tam kad užsirašyti duomenis, G. M. išbėgo iš paskos ir toliau elgdamasis įžūliai ir iššaukiančiai įžeidinėjo policijos pareigūnus. Asmuo buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Sėdėdamas automobilyje asmuo ir toliau nenusiramino, įžeidinėjo policininkus vartodamas tuos pačius žodžius (b. l. 4).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio E. S. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo būrio vado Ž. A. tarnybiniame pranešime (b. l. 5).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo postinio Š. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. lapkričio 7 d. 1.29 val. į Vilniaus AVPK OVS pristatytas G. M., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus (nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, elgėsi neadekvačiai ir agresyviai), tačiau pasitikrinti blaivumą alkotesteriu kategoriškai atsisakė (b. l. 6).
Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2020 m. lapkričio 7 d. 07.03 val. G. M. nustatytas 1,38 promilių girtumas (b. l. 7).
ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities E. S. reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.
ANK 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis, t. y. visi būtini tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Nesant bent vieno iš jų, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas, ar G. M. yra tinkamas administracinės atsakomybės pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį subjektas. Teismas, vertindamas byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumą, pažymi, jog iš teismui pateiktų duomenų nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. M. veiksmuose yra jam inkriminuojamo ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis.
G. M. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad nurodytu laiku G. M. bare „(duomenys neskelbtini)“ vykdė veiklą, t. y. baro darbuotojas ir vienintelis įmonės akcininkas G. M. atidarė barą, pats jame būdamas leido klientams įsigyti alkoholinių gėrimų, nors pagal Nutarimo 2.2.7 punktą – „Draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktų veikla“. Iš byloje esančių pateiktų duomenų apie juridinį asmenį – UAB „(duomenys neskelbtini)“, matyti, kad įmonės direktorius yra S. S., o G. M. yra įmonės akcininkas. Pats G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareigūnams nurodė, jog jis nėra direktorius, tik vienintelis akcininkas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje neteisingai nustatytas už ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą atsakingas asmuo. Pagal ANK 45 straipsnio 4 dalies nuostatas už straipsnyje nurodytą nusižengimą atsako juridinių asmenų vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Administracinio nusižengimo padarymo metu G. M. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, jo įgaliojimų apimtis pareiginėmis instrukcijomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo nustatyta, todėl jis neturėjo įgaliojimų spręsti dėl baro veiklos sąlygų.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą, ištyrus ir įvertinus joje pateiktus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti, kad G. M. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį, sudėtį, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nesant administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
ANK 508 straipsnyje atsakomybė numatyta už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. ANK 508 straipsnio paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo G. M. kaltę, padarius ANK 508 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, patvirtina byloje esantys duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Apklausiamas teismo posėdžio metu G. M. savo kaltės dėl šio nusižengimo nepripažino, parodė, kad sakydamas „klounai“, „kaimiečiai“ turėjo omenyje seimo narius, ne pareigūnus, tačiau ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikiama versija yra paneigta administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis.
Apklausiami teismo posėdžio metu liudytojai policijos pareigūnai Ž. A. ir E. S. davė tarpusavyje sutampančius parodymus apie tai, kad G. M. įžeidimai buvo nukreipti konkrečiai į policijos pareigūnus, jog kaimiečiais, idiotais ir klounais G. M. vadino policijos pareigūnus, o ne sistemą. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šių pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, kadangi byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog šie policijos pareigūnai siektų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir nurodyti jam nepalankias aplinkybes, ar dėl kokių nors kitų priežasčių būtų suinteresuoti bylos baigtimi.
Administracinio nusižengimo byloje esančiame policijos pareigūno Ž. A. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pilietis bendravo įžūliai, nespėjus užsirašyti jo asmens duomenų jis pradėjo įžeidinėti pareigūnus vadindamas „klounais, kaimiečiais“. Asmuo buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinį automobilį. Sėdėdamas automobilyje asmuo ir toliau nenusiramino, įžeidinėjo policininkus vartodamas tuos pačius žodžius. Be to, nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato pateikto vaizdo įrašo matyti, kad G. M. tiesiogiai policijos pareigūno atžvilgiu vartojo tokius žodžius kaip „klounas“, „idiotas“, „debilas“, „kaimietis“, „dalbajobas“, „šūdo gabalas“. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigūno įžeidimas objektyviai gali reikštis įvairių užgaulių žodžių (pavyzdžiui, „gaidys“, „idiotas“, „kyšininkai“, „korumpuoti vagys“, „ožiai“, „benamiai šunys“ ir pan.), necenzūrinių keiksmažodžių vartojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 1 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-28-2013). Nagrinėjamu atveju matyti, kad būtent pastarąją teismų praktiką atitinkanti situacija ir susiklostė, kadangi G. M. įžeidinėjo policijos pareigūnus anksčiau minėtais žodžiais iš esmės suprasdamas, kad jie yra pareigūnai. Pats G. M. pripažįsta, jog vartojo tokius žodžius kaip „klounai“, „kaimiečiai“, tačiau teigia, kad šie epitetai nebuvo adresuoti pareigūnams. Teismas pažymi, kad G. M.policijos pareigūnams išsakyti žodžiai visuomenėje yra suprantami kaip neigiami, žeminantys asmenį, taip pat ir policijos pareigūną konkrečiai, sukeliantys neigiamas žmonių reakcijas, todėl peržiūrėjus byloje pateiktą vaizdo medžiagą bei kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į tai, kad nepagarbūs žodžiai buvo išsakyti savo pareigas atliekantiems policijos pareigūnams, tokie G. M. veiksmai laikytini valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimu pagal ANK 508 straipsnio nuostatas.
Šiame kontekste pažymėtina, jog vien tai, kad administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad tai yra necenzūriniai žodžiai, nelaikytina administracinio nusižengimo protokolo pažeidimu, nes iš administracinio nusižengimo aprašymo akivaizdu kas ir kam bei kokius žodžius pasakė. Nors administracinio nusižengimo protokole nėra įvardijamas konkretus statutinis valstybės tarnautojas, kurio atžvilgiu administracinėn atsakomybėn traukiamas G. M. pavartojo tarnybiniame pranešime nurodytus žodžius, ANK nereikalauja, kad aprašant padarytą administracinį nusižengimą būtų konkretizuojamas pareigūnas, kurio atžvilgiu padarytas administracinio nusižengimas, tuo tarpu iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad aukščiau aptarti žodžiai buvo pasakyti policijos pareigūnams jų tarnybos metu. Papildomai pažymėtina, kad teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti visi G. M. pasakyti policijos pareigūnus įžeidžiantys žodžiai, tai neabejotinai matė ir girdėjo ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Taigi, šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad G. M. yra neaišku, kuo jis yra kaltinamas.
Teismo vertinimu, įvertinus anksčiau nurodytų G. M. pasisakymų aplinkybes ir kontekstą, žodžių prasmę, akivaizdu, jog šiuo atveju pareigūnai vykdė jiems pavestas tarnybines pareigas, o G. M., išvadindamas policijos pareigūną „klounu“, „idiotu“, „debilu“, „kaimiečiu“, „dalbajobu“, „šūdo gabalu“, siekė parodyti negatyvų požiūrį į pareigūnus, jų atliekamas pareigas, neabejotinai pažemino pareigūnų garbę ir orumą, todėl jam pagrįstai inkriminuotas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 508 straipsnyje. Pažymėtina, kad nors administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad G. M. padarė nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnio 1 dalyje, tačiau šis straipsnis dalių neturi, todėl jo veiksmai atitinka ANK 508 straipsnį.
Teismas, skirdamas G. M. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis –informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, baustas administracine tvarka. G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusižengimą jis padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, G. M. skirtina ANK 508 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje nustatytam vidurkiui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalimi, 508 straipsniu, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,
n u t a r i a :
G. M. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 508 straipsnyje, ir skirti jam 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125266278. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Ramūnas Keidūnas