Civilinė byla Nr. e2-889-864/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00826-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 2.8.1.6.; 3.2.3.8.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
D A L I N I S S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,
sekretoriaujant Renatai Anderson, Vidui Čerkauskui,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unifiedpost“ direktoriui A. K., atstovams advokato padėjėjui Tomui Mickui ir advokatui Vaidui Radvilai,
atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ atstovams advokatui Mariui Brasiūnui ir advokatui Jonui Šalnai,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unifiedpost“ patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ dėl įpareigojimo nutraukti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Unifiedpost“ (toliau – ieškovė) pateiktu patikslintu ieškiniu atsakovei akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ (toliau – atsakovė) prašo:
1.1. Pripažinti, kad atsakovė nuo 2021 m. gruodžio 1 d. taikydama nesąžiningą kainodarą, diskriminacines sąlygas ieškovės atžvilgiu ir taip piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus.
1.2. Įpareigoti atsakovę nutraukti nuo 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovės atžvilgiu taikomus neteisėtus veiksmus:
1.2.1. Nesąžiningą kainodarą, pradėtą taikyti nuo 2021 m. gruodžio 1 d. (kurios taikymas tęsėsi nuo 2022 m. liepos 1 d. ir nuo 2023 m. kovo 1 d.).
1.2.2. Diskriminacines sąlygas korespondencijos siuntų pristatymo paslaugoms, kuriomis reikalaujama naudoti API ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad teikdama gaunamų ir siunčiamų sąskaitų bei kitų dokumentų valdymo paslaugas naudojasi atsakovės teikiamomis pašto paslaugomis – korespondencijos siuntų pristatymo paslaugomis. Ieškovė taip pat vykdo dokumentų spausdinimo ir vokavimo paslaugas, yra didžiausia atsakovės tokių paslaugų klientė, pateikianti siųsti apie 600 000 – 1 200 000 vnt. laiškų per mėnesį. Šalių tarpusavio teisės ir pareigos, kainodara buvo aptartos šalių 2015 m. birželio 15 d. sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje. Paslaugų įkainiai buvo numatyti sutarties prieduose, pavadintuose užsakymais, pagal atsakovės viešai iš anksto skelbiamus paslaugų tarifus verslo klientams. Paaiškina, jog iki 2021 m. lapkričio 30 d. galiojo šalių užsakymo Nr. 3, Nr. 8, Nr. 9 ir Nr. 10 nurodyti paslaugų tarifai. Nurodo, kad atsakovė 2021 m. rugpjūčio 31 d. paskelbė apie nuo 2021 m. gruodžio 1 d. kelis kartus didinamus savo paslaugų tarifus, o 2022 m. spalio 22 d. atsiuntė ieškovei derinimui susitarimo projektą ir užsakymų Nr. 11, Nr. 12 bei Nr. 13 projektus pagal tarifus, įsigaliosiančius nuo 2021 m. gruodžio 1 d.; pažymi, kad atsakovės pateiktuose projektuose buvo įtrauktos papildomos sąlygos: prieš pateikiant siuntas atsakovei, spausdinti barkodus ant siuntų, barkodus prieš tai užsisakyti iš atsakovės, kad ji iš anksto suteiktų, surūšiuotų tokių ieškovės klientų laiškų adresų duomenis pagal atsakovės nurodytus kriterijus ir pateikti į atsakovės aplikacijų programavimo sąsają, vadinamą API. Ieškovė paaiškina, kad 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė susitarimo projekto, užsakymų projektų bei API paslaugos aprašymo ir SLA projektų korekcijas, kad tam tikros sąlygos nebūtų privalomos. Nurodo, kad atsakovė iki šiol neatsisakė nurodytų sąlygų reikalavimo, nors tokių perteklinių reikalavimų netaiko kitiems tokių paslaugų pirkėjams. Ieškovė derybų metu stengėsi įtikinti atsakovę, kad ji netaikytų diskriminacinių sąlygų. Atsakovė nesutiko su ieškove, taip pat išsakė poziciją, kad atsakovė neteiks paslaugų, jeigu ieškovė papildomai nespausdins barkodų, kuriuos prieš tai turėtų užsisakyti iš atsakovės, taip pat, jeigu nerūšiuos savo klientų laiškų adresų duomenų pagal atsakovės nurodytus kriterijus ir nepateiks šių duomenų į API. Ieškovės teigimu, ji verčiama vykdyti diskriminacines sąlygas. Ieškovė negali pakeisti atsakovės kitais pašto paslaugų tiekėjais, nes tik vienintelė atsakovė teikia korespondencijos siuntų pristatymo paslaugas visoje Lietuvos teritorijoje. Atsakovei nutraukus pašto paslaugų tiekimą, ieškovei tektų viešojo pirkimo sutartyse ir kitose sutartyse numatytos sutarčių neįvykdymo sankcijos. Ieškovė nurodo, kad 2022 m. birželio 15 d. pateikė pretenziją, prašydama atsakovės nutraukti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Papildomai nurodo, kad atsakovė 2022 m. kovo 31 d. paskelbė apie pakartotinai keliamas pašto paslaugų kainas kartais nuo 2022 m. liepos 1 d., nuo 2023 m. kovo 1 d. tarifai dar kartą buvo padidinti. Paaiškina, kad atsakovės tarifai, taikyti iki 2021 m. gruodžio 1 d., ir tarifai, taikomi nuo 2022 m. liepos 1 d., atskiroms kategorijoms korespondencijos siuntų padidėjo kartais: 2021 m. gruodžio 1 d. 0,14 Eur kainavęs laiško siuntimas į I zoną brango daugiau nei 2 kartus iki 0,34 Eur (beveik 4 kartais, lyginant su iki 2021 m. gruodžio 1 d. buvusiu 0,09 Eur tarifu), į II zoną brango daugiau nei 2 kartus iki 0,93 Eur (daugiau nei 7 kartais, lyginant su iki 2021 m. gruodžio 1 d. buvusiu 0,13 Eur tarifu), į III zoną – brango daugiau nei 2 kartus iki 1,64 Eur (daugiau nei 3 kartais lyginant su iki 2021 m. gruodžio 1 d. buvusiu 0,47 Eur tarifu).
3. Anot ieškovės, pagal Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT), prižiūrinčios atsakovę ir kitus pašto paslaugų teikėjus, duomenis, atsakovė užima dominuojančią padėtį korespondencijos siuntų pristatymo rinkoje. 2022 m. I ketvirčio pašto paslaugos teikimo ataskaita patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. I ketvirčio iki 2022 m. I ketvirčio atsakovė užėmė: 1) 80,6 – 87,5 proc. korespondencijos siuntų pristatymo rinkos; 2) 81,6 – 89,8 proc. rinkos pagal pajamas gautas už korespondencijos siuntų pristatymą. Aptarti duomenys, pasak ieškovės, įrodo, jog atsakovė minimoje rinkoje užima didesnę nei 40 proc. dalį (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalis). Pažymi, kad anksčiau minėta ataskaita taip pat patvirtina, jog rinkoje nei vienas atsakovės konkurentas neturi daugiau nei 10 proc. rinkos, o atsakovė turi daugiau nei keturis kartus didesnę rinkos dalį, nei visi kiti šios rinkos dalyviai kartu sudėjus. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi taikydama kaininio piktnaudžiavimo priemones. Nurodo, kad nors paskutinį kartą atsakovės paslaugų tarifai buvo padidinti nuo 2021 m. gruodžio 1 d., tačiau praėjus vos trims mėnesiams, atsakovė nusprendė dar kartą padidinti paslaugų tarifus motyvuojant tokį pakėlimą augančiu darbo užmokesčiu, kylančiomis kuro kainomis ir investicijomis į technologinius sprendimus bei infrastruktūros gerinimą. Nors atsakovė ir didina savo paslaugų kainas 3-7 kartais, tačiau nei darbo užmokestis, nei kuro kainos nurodytu laikotarpiu nedidėjo tokiais dydžiais. Nurodo, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2019 m. I ketvirtį buvo 1 262,7 Eur, o 2022 m. I ketvirtį – 1 729,9 Eur, taigi padidėjimas yra tik 37 proc. Nors darbo užmokestis ir didėjo (nedidėjo kartais), atsakovė, įgyvendinus išmaniojo skirstymo sistemą, sumažino savo darbuotojų skaičių beveik 13 proc., o tai patvirtina, kad darbo užmokesčio didėjimas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė sumažino darbuotojų skaičių, neturėjo ženklios įtakos atsakovės finansams ir veiklos kaštams, todėl nepagrindžia, kad darbo užmokesčio didėjimas galėjo lemti paslaugų tarifų didėjimą 3-7 kartais. Juolab, kad savo finansinėje atskaitomybėje už 2021 m. atsakovė nurodo, jog su darbo užmokesčiu susijusios sąnaudos liko nepakitusios, lyginant su 2020 m.; nurodo, kad vienas iš kainų pabrangimo motyvų buvo kylančios kuro kainos, tačiau atsakovė savo finansinėje atskaitomybėje už 2021 m. nurodė, jog išlaidos medžiagoms ir žaliavoms padidėjo tik 15 proc., tačiau ne kartais, kaip yra keliami paslaugų įkainiai. Papildomai nurodo, kad nors atsakovė tarifų kėlimą ir motyvuoja investicijomis į technologinius sprendimus, infrastruktūros gerinimą, tačiau toks tarifų didinimas 2022 m. viduryje nėra susijęs su investicijomis, kadangi 2021 m. atsakovės investicijos buvo netgi mažesnės nei 2020 m., taigi investicijos nedidėjo, tačiau ženkliai mažėjo nuo 17,908 mln. Eur 2020 m. iki 6,242 mln. Eur 2021 m.; ieškovės teigimu, atsakovės kaininis piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi pasireiškia tuo, kad atsakovė, užimdama daugiau nei 80 proc. korespondencijos siuntų pristatymo Lietuvoje rinkos, nustato nesąžiningai aukštas savo paslaugų kainas, kurios nėra pagrįstos patiriamais kaštais ir išlaidomis ir taiko diskriminacines nuolaidas. Nurodo, kad ieškovė, siųsdama korespondencijos siuntą į III zoną, be jos sekimo už jos pristatymą turės mokėti 1,64 Eur. Tuo tarpu nedidelius kiekius siunčiantis subjektas už tokios pačios siuntos pristatymą turės mokėti tik 0,55 Eur, taigi daugiau nei 3 kartus mažesnę kainą. Anot ieškovės, pasikeitusi kainodara lemia, kad asmuo, siunčiantis vieną ar kelias korespondencijos siuntas į skirtingas vietas ir pateikdamas nesurūšiuotas siuntas, už tokių siuntų pristatymą sumokės daugiau nei 3 kartus pigiau nei ieškovė, kuri pateikia didelius kiekius siuntų, surūšiuotų pagal atsakovės reikalavimus. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovė piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi taikydama nekaininio piktnaudžiavimo priemones. Atsakovė siekia priversti ieškovę vykdyti papildomas diskriminacines sąlygas, kurios nėra taikomos kitiems atsakovės klientams. Atsakovė kitiems klientams toliau siūlo savo paslaugas be API sąlygų, tuo tarpu ieškovės atžvilgiu atsisako teikti paslaugas, jeigu nenaudojama API sistema. Nurodo, kad tokie atvejai yra susiję su UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centru.
4. Atsakovė AB „Lietuvos paštas“ atsiliepime prašo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad atsakovė yra vienas iš ūkio subjektų, teikiančių pašto siuntų (įskaitant korespondencijos siuntų) surinkimo, rūšiavimo, vežimo ir pristatymo paslaugas. Pagal RTT duomenis, 2021 m. pašto paslaugą teikia 49 pašto paslaugų tiekėjai. Pašto paslaugų teikėjai konkuruoja dėl klientų ir šių paslaugų kainos nėra reguliuojamos. Nurodo, kad atsakovė iki 2026 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės nustatyta tvarka yra įpareigota teikti universaliąją pašto paslaugą Lietuvos teritorijoje. Pastaroji paslauga yra reguliuojama ir prižiūrima RRT, kuri tvirtina jos sąnaudų apskaitą ir tarifus. Teigia, kad šioje byloje ginčas kilo dėl tik verslo klientams teikiamos, nereguliuojamos – korespondencijos siuntų pristatymo – paslaugos. Tarp šalių susiklostė paslaugų teikimo civiliniai teisiniai santykiai, kurie yra grindžiami šalių sudaryta ir laisva valia suderinta sutartimi. Paaiškina, kad 2021 m. atsakovė pradėjo įgyvendinti išmanaus skirstymo programą, kurios vienas iš esminių aspektų – laiškų ir siuntų centralizuotas išmanus skirstymas, kuris padeda apdoroti didelius siuntų kiekius per trumpą laiką, reikšmingai sumažina klaidų skaičių, o dėl to atsakovė paslaugą suteikia greičiau, efektyviau ir su minimalia klaidos rizika. Išmanaus skirstymo programa buvo įgyvendinta etapais. Apie šią programą klientai pradėti informuoti dar 2020 m. ir turėjo daugiau kaip metus pasiruošti – peržiūrėti savo duomenų bazes, padaryti reikalingus adresų patikslinimus, susipažinti su API integracijomis. Pažymi, kad tarp ieškovės ir atsakovės nuo 2021 m. spalio 22 d. vyksta derybos dėl paslaugų teikimo sutarties papildymo sudarymo. Derybų metu ieškovė prieštaravo korespondencijos siuntų formavimui teikiant duomenis (adresus) elektroniniu, integruotu būdu. Nurodo, kad 2022 m. birželio 15 d. ieškovė pateikė pretenziją, į kurią, priešingai nei teigiama ieškinyje, atsakovė atsakė 2022 m. birželio 23 d.; atsakovės įsitikinimu, ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų ir negali būti nagrinėjamas teisme, nes reikalavimai yra suformuoti netinkamai, nėra aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovė, be to, ji pasirinko neleistinus teisių gynybos būdus. Pirmuoju ieškinio reikalavimu ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, tačiau, anot atsakovės, pats savaime toks reikalavimas nesukuria jokių materialinių teisinių pasekmių ieškovei, toks reikalavimas taip pat vertintinas kaip ieškovės siekis nustatyti prejudicinį faktą byloje ir yra procesinio pobūdžio reikalavimas. Antruoju ieškinio reikalavimu prašoma įpareigoti atsakovę nutraukti nesąžiningos kainodaros ir diskriminacinių sąlygų korespondencijos siuntų pristatymo paslaugoms taikymą, tačiau, atsakovės nuomone, nėra aišku, kieno neva pažeistą teisę ir (ar) interesus siekia ginti ieškovė, nes ji reiškia bendro pobūdžio reikalavimą nutraukti veiksmų atlikimą ne tik jos atžvilgiu, tačiau ir visų kitų atsakovės klientų atžvilgiu, tačiau ieškovė nėra įgaliota veikti kitų asmenų vardu ar jų interesais, todėl toks bendro pobūdžio reikalavimas taip pat negali būti patenkintas tokia apimtimi, kokia prašo ieškovė. Pažymi, kad reikalavimai, kiek jie yra susiję su Konkurencijos įstatymo pažeidimų nustatymu ir įpareigojimu nutraukti pažeidimą jį nustačius, turi būti pirmiausia pateikiami Konkurencijos tarybai ir negali būti reiškiami bendrosios kompetencijos teisme. Papildomai nurodo, kad ieškovė, nebūdama subjektu, galinčiu ginti viešąjį interesą, ir niekaip nepagrįsdama žalos bei ieškinio reikalavimų patenkinimo padarinių jos teisėms ir interesams, neturi teisinio pagrindo reikšti tokio pobūdžio reikalavimo. Atsakovės teigimu, reikalavimo abstraktumas reiškia ir tai, kad ieškovė prašo nutraukti ne konkrečių veiksmų atlikimą, bet visų ir bet kokių veiksmų, kurie šiuo metu egzistuoja ar dar bus atlikti ateityje ir gali būti vertinami kaip nesąžiningi ar diskriminaciniai. Toks reikalavimas negali būti patenkintas dėl jo abstraktumo bei dėl to, kad tokių veiksmų atlikimas savaime yra uždraustas atitinkamų teisės aktų.
5. Atsakovė laikosi pozicijos, jog ji nepažeidė Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio. Teigia, jog ieškovė netinkamai apibrėžė atitinkamą rinką. Nurodo, kad pagal 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1S-150 (2019) Konkurencijos tarybos patvirtintus paaiškinimus dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, atitinkama prekės rinka turėtų būti apibrėžta atsižvelgiant: 1) konkrečias aplinkybes, bendrą ekonominį kontekstą, kuris apima objektyvias produktų savybes; 2) pakeičiamumo tarp skirtingų produktų laipsnį, atsižvelgiant į jų kainas ir naudojimo paskirtį; 3) konkurencijos sąlygas; 4) paklausos bei pasiūlos struktūrą, kita. Atsakovės teigimu, priešingai nei nurodo ieškovė, atitinkama rinka apibrėžiama kiekvieną kartą iš naujo, įvertinant faktinę rinkos situaciją kiekvieno pažeidimo atžvilgiu susiklosčiusiame specifiniame kontekste ir yra individualiai apibrėžiama kaskart siekiant įrodyti konkretų Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio pažeidimą. Anot atsakovės, RRT ataskaita nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas, kadangi ji parengta ne Konkurencijos įstatymo taikymo tikslais ir negali būti savaime pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu atitinkamos rinkos apibrėžimą, ar įrodančiu, jog išskirtoje atitinkamoje rinkoje atsakovė užima dominuojančią padėtį. RRT ataskaita negali būti vertinama kaip leistinas įrodymas, nes neatitinka atitinkamos rinkos nustatymo metodologijos pagal teisės aktus ir teismų praktiką. RRT ataskaitoje nevertinamas korespondencijos siuntų pristatymo paslaugų paklausos ir pasiūlos pakeičiamumas, kuris, pagal teismų praktiką, yra tiesioginis ir veiksmingiausias tiekėjo elgesį rinkoje varžantis konkurencinis veiksnys. Ataskaitoje neanalizuojama geografinė teritorija ar kiti konkurencijos veiksniai kurie gali turėti esminę reikšmę. Vietoje to nurodoma tik konkreti Pašto įstatyme išskiriama paslauga – korespondencijos siuntų pristatymo pašto paslauga. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nepagrindė, jog atsakovė užima dominuojančią padėtį, nes neįrodė, jog dėl korespondencijos siuntų pristatymo paslaugos neturi alternatyvų atsakovės teikiamoms paslaugoms ir negali kreiptis į alternatyvius paslaugos teikėjus. Ieškovė nepagrindė, ar kiti nei atsakovė Lietuvoje veikiantys korespondencijos siuntų pristatymo paslaugos teikėjai neturi ir artimiausioje ateityje neturės galimybių teikti korespondencijos siuntų pristatymo paslaugų dalyje ar visoje Lietuvoje nei veikdami atskirai nei bendrai (pavyzdžiui, tarpusavyje kooperuodamiesi dėl paslaugų teikimo). Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių neaišku, ar ieškovė dėjo kokias nors pastangas ieškoti galimybių pakeisti atsakovę kaip paslaugos teikėją kitais ūkio subjektais, ar kreipėsi dėl paslaugų teikimo į kitus korespondencijos siuntų pristatymo paslaugos teikėjus. Šios aplinkybės yra svarbios, kadangi ginčas šioje byloje yra dėl pašto paslaugų verslo klientams teikimo, o tokias paslaugas Lietuvoje teikia 49 paslaugų teikėjai, todėl ieškovė turi galimybę pasirinkti. Pasak atsakovės, teiginiai, jog atsakovė užima dominuojančią padėtį, nėra pagrįsti analize, kuri yra privaloma pagal Konkurencijos tarybos paaiškinimus dėl dominuojančios padėties nustatymo. Teigia, kad vien rinkos dalis nėra savaime pakankama aplinkybė dominuojančios padėties nustatymui, t. y. rinkos dalies kriterijus neturi būti suabsoliutinamas. Rinkos dalies, kaip įrodymo, kad egzistuoja dominuojanti padėtis, svarba priklauso ir nuo kitų aplinkybių – tokių, kaip įėjimo į rinką kliūčių, kompensuojančios pirkėjų galios ar kitų. Ieškovė neįrodinėjo: 1) ar egzistuoja galimybės ateityje atitinkamoje rinkoje jau veikiantiems ūkio subjektams didinti savo rinkos dalį ir konkurencinę įtaką ar galimybės potencialiems konkurentams įeiti į rinką ir perimti rinkos dalį iš jau esamų rinkos dalyvių; 2) ar įėjimas į atitinkamą rinką ir veiksmingas konkuravimas su joje veikiančiais ūkio subjektais yra mažai tikėtinas arba nepelningas, nes, jeigu nėra įėjimo į rinką kliūčių arba jos yra mažos, tuomet net ir turėdamas didelę atitinkamos rinkos dalį ūkio subjektas gali neužimti dominuojančios padėties; 3) ar atsakovės galimybes veikti nepriklausomai varžo pirkėjai. Akcentuoja, kad teisės aktai nedraudžia ūkio subjektui užimti dominuojančios padėties, draudžia piktnaudžiavimą ja, todėl net jei atsakovė ir užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, tai per se nėra pažeidimas.
6. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, jog atsakovė piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje. Nurodo, kad teisės aktai ar valstybės institucijos nenustato konkrečių kainų, kurias ieškovė privalo taikyti atsakovės atžvilgiu ir neįpareigoja teikti paslaugų konkrečiu būdu. Teikdama korespondencijos siuntų pristatymo paslaugas verslo klientams atsakovė konkuruoja su kitais pašto paslaugų teikėjais. Atsakovė, vykdydama komercinę veiklą, gali laisvai nusistatyti konkrečias savo paslaugų kainas klientams, įskaitant ieškovės atžvilgiu, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus. Taip pat pabrėžia, jog paslaugų ir prekių kokybės gerinimas, konkuravimas šiuo parametru yra saugomas konkurencijos teisės. Nurodo, kad ginčo šalims sutarti dėl paslaugų teikimo sutarties papildymo sudarymo nepavyksta, nes ieškovė kelia individualius reikalavimus, kurių atsakovė negali išpildyti. Šalių tarpusavio derybų metu, į dalį ieškovės reikalavimų buvo atsižvelgta, tačiau, atsakovės vertinimu, ieškovė, lyginant su kitais verslo klientais, siekia privilegijuotos padėties. Atsakovės verslo klientai, po išmaniosios skirstymo programos įgyvendinimo, dėjo pastangas susitvarkyti savo duomenų bazes ir teikia adresatų duomenis API integracijos būdu, tačiau ieškovė tai vadina diskriminacine sąlyga. Atsakovė negali nemodernizuoti savo veiklos pagal vieno kliento reikalavimus. Todėl modernizacija nelaikytina pagrindu konstatuoti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi. Atsakovė nediskriminuoja ieškovės reikalaudama naudoti elektroninį duomenų perdavimą, nes tai yra taikoma visų verslo klientų atžvilgiu, tuo tarpu ieškovė nepaaiškino, kaip šio reikalavimo vykdymas galėtų išstumti ją iš rinkos, suvaržyti galimybes konkuruoti ar kitaip apriboti konkurenciją. Dėl atsakovės naudojamos API (vykdytojo aplikacijų programavimo sąsaja (angl. Application Programming Interface)) programavimo sąsajos pašto siuntų formavimui nurodo, kad tai dar kitaip vadinama programiniu įskiepiu (jį sudaro programinis kodas), skirta palengvinti pašto paslaugų teikimo procesą tiek atsakovei, tiek jos verslo klientams, pasitelkiant skaitmenizaciją ir automatizaciją. Paaiškina, kad atsakovės naudojama API leidžia apsikeisti duomenimis apie pašto siuntas sumažinant tarpinių veiksmų, kuomet reikia įvesti, nurašyti duomenis ir juos perrašyti į kitą duomenų bazę. Nenaudojant API, dėl kiekvienos atskiros siuntos verslo kliento darbuotojai turėtų atskirai suvesti informaciją, taip patiriant laiko sąnaudas ir galimų žmogiškųjų klaidų riziką. Pasinaudojant programine sąsaja verslo klientai gali veiksmingiau ir mažesnėmis sąnaudomis teikti savo paslaugas, o kasdieniai nesudėtingi ir pasikartojantys darbai atliekami greičiau, patogiau, apribojant (ir eliminuojant) žmogiškųjų klaidų galimybes. Viešos atsakovės sutartys ir bendrosios paslaugų teikimo verslo klientams taisyklės numato elektroninį duomenų perdavimą, todėl kito būdo, nesinaudojant elektroniniu duomenų perdavimu, užsakymų pateikimui atsakovės bendrosios paslaugų teikimo verslo klientams taisyklės nenumato, todėl atsakovė teigia nepažeidusi Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio 3 punkto. Teigia, kad ieškovė nepagrįstai kaltina, jog atsakovės paslaugų ekonominės vertės neatitinkančių naujų tarifų taikymas pažeidžia Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio 1 punktą. Atsakovė nurodo, kad jos veikla nuostolinga ir todėl nėra pernelyg didelės disproporcijos tarp faktinių sąnaudų ir reikalaujamos paslaugų (prekių) kainos. Pažymi, kad ieškinyje nutylima, jog atsakovės veikla 2021 m. buvo nuostolinga (patirta 6,4 mln. Eur grynojo nuostolio), o nauji tarifai skirti mažinti susidariusius nuostolius, padengti kylančias sąnaudas. Nurodo, kad vienas iš atsakovės veiklos tikslų, numatytų 2022-2024 m. strategijoje, yra pasiekti, jog atsakovė pelninga ir siekiama vidutinė nuosavo kapitalo grąža turi būti ne mažesnė nei 9 proc. Pelningumo tikslas iškeltas akcininkės, t. y. Lietuvos Respublikos. Atsakovės teigimu, ieškovė neįrodė, jog atsakovės kainos „nesąžiningos savaime“. Nurodo, kad ieškinyje neįvertintas ryšys tarp korespondencijos siuntų pristatymo paslaugos ekonominės vertės ir šių paslaugų kainų. Teigia, kad ieškovė nepagrįstai kainų nesąžiningumą sieja tuo, jog atsakovės paslaugų kainos kilo „kartais“, taip bandydama įrodyti šių savaiminį nesąžiningumą. Vien kainos pokytis laike, nepriklausomai nuo savo dydžio, teisiškai nereikšmingas vertinant, ar kainos laikytinos „nesąžiningomis savaime“.
7. Ieškovė dublike nurodė, kad kiek tai susiję su korespondencijos siuntų pristatymo rinkos apibrėžtimi, įvertinus paklausos pakeičiamumą, atsakovei paslaugų kainas pakėlus net ir 2-6 kartus, klientai negalės korespondencijos siuntų pristatymo Lietuvoje paslaugų pakeisti kitomis paslaugomis, todėl šiuo atveju prekės rinka turi būti suprantama kaip korespondencijos siuntų pristatymo Lietuvoje rinka. Tuo tarpu teikiamų paslaugų geografinė teritorija apibrėžiama visa Lietuvos Respublikos teritorija. Nurodo, kad ieškovė aplinkybę dėl atsakovės dominavimo korespondencijos siuntų pristatymo Lietuvoje rinkoje įrodė teisėtais ir leistinais įrodymais, be kita ko, atsakovės dominavimas šioje rinkoje yra preziumuojamas, o ji šios prezumpcijos nepaneigė. Nurodo, kad siekiant įvertinti skirtumą tarp taikomų įkainių ir paslaugos teikimo kaštų, tarptautinė bendrovė Grant Thornton Baltic UAB, atliko atsakovės taikomų tarifų pasikeitimo analizę, kurios metu nustatyta, kad egzistuoja disproporcija tarp atsakovės tarifų dydžio ir korespondencijos siuntų pristatymo paslaugos teikimo kaštų. Tarifų, taikytų iki 2021 m. gruodžio 1 d. vidurkiai buvo atitinkamai 0,14 Eur siuntimo į I zoną, 0,20 Eur siuntimo į II zoną, 0,56 Eur siuntimo į III zoną. Atitinkamai tarifų, taikomų nuo 2022 m. liepos 1 d. vidurkiai yra 0,41 Eur siuntimo į I zoną, 1,09 Eur siuntimo į II zoną, 1,82 Eur siuntimo į III zoną. Tai rodo, kad tarifai nurodytu laikotarpiu padidėjo atitinkamai 178 proc. I zonoje, 440 proc. II zonoje ir 225 proc. III zonoje. Teigia, kad tarifų didinimo skirtumai atsižvelgiant į zonas yra aktualūs tuo, kad atsakovė korespondencijos siuntų pristatymo tarifus mažiausiai didino pirmojoje zonoje, kurioje ji konkuruoja su kitais panašių paslaugų teikėjais, tuo tarpu antrojoje ir trečiojoje zonoje, kurioje atsakovė praktiškai neturi jokios konkurencijos, tarifai buvo didinami ženkliai daugiau, taigi tai rodo, kad atsakovė nesąžiningomis priemonėmis siekia savo galimus pelno netekimus pirmojoje zonoje kompensuoti didesniais tarifais antrojoje ir trečiojoje zonoje, kurioje atsakovė iš esmės neturi konkurentų. Analizėje įvertintas svertinis korespondencijos siuntų tarifo vidurkio padidėjimas tarp tarifų bei nustatyta, kad svertinis vidurkis padidėjo 281 proc., tuo tarpu paslaugų teikimo kaštai padidėjo tik 18,2 proc. Teigia, jog tokiu būdu egzistuoja pernelyg didelė disproporcija ir laikoma, kad pirmoji piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi sąlyga įrodyta. Papildomai akcentuoja, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. taikoma kainodara atsakovė siekia išstumti iš rinkos savo konkurentus veikiančius I zonoje pasirinkdama tokią kainodaros struktūrą, kuri leido sumažinti tarifus I zonoje klientams, siunčiantiems iki 1 000 korespondencijos siuntų per mėnesį. Nurodo, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. I zonoje siunčiant iki 5 000 korespondencijos siuntų per mėnesį yra taikomas 0,36 Eur. tarifas. Siunčiant daugiau nei 5 001 korespondencijos siuntų yra taikomas 0,34 Eur. tarifas. Tokia kainodara lemia, kad nedidelius kiekius korespondencijos siuntų siaučiantiems ūkio subjektams nebėra paranku siuntas siųsti per kitus ūkio subjektus, kurie iki 2022 m. liepos 1 d. gaudavo nuolaidas iš atsakovės dėl didelių siunčiamų korespondencijos siuntų kiekių. Akcentuoja, jog tiek fizinis asmuo, tiek ir juridinis asmuo, nesudaręs sutarties su atsakove, siųsdamas korespondencijos siuntas moka 0,55 Eur, nepriklausomai nuo to, į kurią zoną yra siunčiame tokia siunta. Tokia kainodara patvirtina, kad atsakovė siekia eliminuoti visus savo konkurentus smulkiems korespondencijos siuntų siuntėjams siūlydamas mažesnius tarifus, nors būtent didelius kiekius siunčiantiems subjektams yra taikomos nuolaidos, kas rodo, kad būtent siunčiant didelius kiekius siuntų atsakovė patiria sąlyginai mažesnius veiklos kaštus vienai siuntai. Dėl šių priežasčių tokia atsakovės kainodara neturi jokios ekonominės logikos ir vertinama kaip nesąžiningų kainų taikymas. Anot ieškovės, atsakovė neneigia, kad naudojimosi API reikalavimas yra taikomas ne visiems atsakovės klientams. Ieškovei yra priverstinai keliamas reikalavimas naudotis API, nors API dar nėra tinkamai paruoštas naudojimui, o ženkliai padidėję paslaugų teikimo įkainiai rodo, kad API naudojimas nesukuria ir atsakovės viešai deklaruojamos naudos.
8. Atsakovė triplike nurodo, kad „korespondencijos siuntos“ sąvoka yra plati ir apima siuntas arba laiškus, kurie adresuoti ir paruošti išsiuntimui bei neapima tik knygų, katalogų, laikraščių ir kitų periodinių leidinių. Nurodo, kad dalies korespondencijos siuntomis esančių pašto siuntų siuntimas laikomas universaliąja pašto paslauga. Paaiškina, kad pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau – Pašto įstatymas) 14 straipsnio 3 dalį universaliąja pašto paslauga nelaikoma kai siuntėjas pašto siuntas siunčia dideliais kiekiais (1 000 ir daugiau korespondencijos siuntų per mėnesį); su siuntėju susitariama dėl pašto siuntų surinkimo vietos, pristatymo terminų ir kitų sąlygų (t. y. sudaroma atskira sutartis). Atitinkamai, ginčo paslaugos (verslo klientams taikomų siuntų ir laiškų iki 500 g pristatymo paslaugos), nėra laikomos universaliąja pašto paslauga. Nurodo, kad universaliųjų pašto paslaugų tarifų dydžiai nustatomi RRT, taigi atsakovė neturi diskrecijos laisvės nustatyti korespondencijos siuntų, kurios laikomos universaliąja pašo paslauga, tarifų dydžio, atitinkamai, kartu ir nėra pagrindo atsakovės teikiamų paslaugų įtraukti į ieškovės taikomą prekės apibrėžimą, naudojamą analizuoti, ar atsakovės tarifai verslo klientams nėra pernelyg aukšti. Teigia, kad ieškovė taip pat nepaaiškina, kodėl apibrėžiant rinką ir argumentuojant atsakovės užimamą rinkos dydį, įtraukia ginčo paslaugas ir kitas, nesusijusias, paslaugas. Pažymi, kad vadovaujantis ieškovės logika, visoms atsakovės korespondencijos siuntoms taikomi tarifai būtų pripažinti neteisėtais, o tai pažeistų teisės aktus, įpareigojančius atsakovę taikyti RRT nustatytus tarifus universaliųjų pašto paslaugų teikimui. Papildomai nurodo, kad siuntų pristatymo visoje Lietuvoje ar net pasaulyje paslaugas iš esmės teikia ir kiti pašto paslaugų teikėjai, įrašyti į RRT pašto paslaugų teikėjų sąrašą (UAB Itella Logistics, UAB DHL Lietuva, UAB DPD Lietuva, UAB Venipak Lietuva). Anot atsakovės, dublike nepagrįstai teigiama, kad ginčo paslaugos kaina, remiantis ieškovės pateikta ataskaita, viršija kaštus 262,8 proc., nes ataskaita nenurodo nei atsakovės sąnaudų teikiant ginčo paslaugas, nei ginčo paslaugos pelningumo. Pabrėžia, jog aptariamoje ataskaitoje 262,8 proc. yra rinkos augimo ir faktinio vidutinio svertinio tarifo padidėjimo skirtumas, tuo tarpu ataskaitoje ginčo paslaugos teikimo sąnaudos ir pelningumas nenurodomas nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Dėl to ieškovės pateikta ataskaita nėra tinkamas įrodymas nesąžiningai kainai įrodyti pagal nesąžiningų kainų teisinį testą. Taip pat nurodo, kad ataskaita nėra tinkamas įrodymas, nes remiasi tik ieškovės atžvilgiu atsakovės taikytomis kainomis, o ne visiems ginčo paslaugos pirkėjams taikytais tarifais. Akcentuoja, kad ataskaitoje sprendžiant apie atsakovės kaštus ir pelningumą remiamasi tik prognozėmis, formuojamomis pagal viešai skelbiamus makroekonominius duomenis apie Lietuvos ekonomiką bei ieškovės atžvilgiu taikomomis kainomis, taigi ataskaita paremta netiesioginėmis priemonėmis. Atsakovės teigimu, priešingai nei teigia ieškovė, ginčo paslauga negeneruoja šimtus procentų siekiančio pelno. Pradėjus taikyti 2022 m. liepos 1 d. tarifus, ginčo paslaugos pelningumas siekia apie 6 proc. ir yra mažesnis nei atsakovės akcininko nustatyta siekiama vidutinė akcininkų grąža – 9 proc.
9. Teismas 2023 m. gegužės 30 d. priėmė ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo, kuriuo ieškovė pareiškė reikalavimą jos naudai priteisti iš atsakovės 436 152,83 Eur dydžio žalą bei 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismo posėdyje, vykusiame 2023 m. gegužės 30 d., protokoline nutartimi teismas nutarė nagrinėti bylą dalyje dėl ieškinio pagrindo, o dalyje dėl žalos ir procesinių palūkanų priteisimo bylą sustabdė.
10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai advokato padėjėjas Tomas Mickus ir advokatas Vaidas Radvila nurodė, kad atsakovė net nebando paneigti prezumpcijos, kad dominuoja atitinkamoje rinkoje. Teismo posėdžio metu teismui atkreipus dėmesį į tai, kad byloje nėra pareikštas reikalavimas, kuriuo ginčijamos sutarčių sąlygos, ieškovės atstovai nurodė, kad sutarčių priedai (užsakymai) dėl API naudojimo nepasirašyti nei iš ieškovės, nei iš atsakovės pusės. Kartu ieškovės atstovai akcentavo, kad tuo atveju, jei ieškovė neteiktų duomenų į API, atsakovė neteiktų ieškovei paslaugų ir pastarajai iš jos pačios klientų grėstų įvairių sankcijų taikymas. Paaiškino, kad atsakovei siuntą (laišką) galima atiduoti tik tada, kai ant jo yra brūkšninis kodas ir prieš tai klientui suvedus duomenis apie siuntėją ir gavėją. Priešingu atveju, atsakovės rūšiavimo mašina nesurūšiuos ir neišsiųs siuntos. Pažymėjo, kad API nėra išimtinai atsakovės sukurtas įrankis, tai yra sąsaja tarp kelių duomenų bazių, kuri leidžia paimti vienai iš kitų duomenis ir, jeigu tinkamai veikia, ji sutaupo tiek laiko, tiek finansinių kaštų, tačiau ginčo atveju API nebuvo tinkamai įgyvendinta, neaišku, ar ir dabar ši sistema tinkamai veikia. Dėl atitinkamos rinkos nurodė, kad verslo klientai kvalifikuojami tais atvejais, kai siunčia daugiau kaip vieną tūkstantį siuntų ir yra sudarę sutartį, priešingu atveju, nepriklausomai nuo siuntų skaičiaus, tai bus universalioji pašto siunta. Todėl nagrinėjamu atveju vertinant rinką, kurioje veikiama, universalioji pašto siunta turėtų būti įtraukta, nes atsakovė siūlo, jeigu ieškovė nenori naudotis API, siųsti siuntas kaip universaliąją pašto siuntą, t. y. pakeisti verslo siuntas universaliosiomis. Pažymėjo, kad į rinkos apibrėžimą neįtraukiant universaliųjų pašto siuntų, tokiu atveju atsakovė vis tiek užima 52 proc. rinkos.
11. Teismo posėdžio metu ieškovės direktorius nurodė, kad ieškovės veikla ir teikiamos paslaugos nėra visiškai tapatu pašto paslaugoms, tai hibridinis paštas, susijęs su duomenų gavimu ir pristatymu adresatui. Paaiškino, kad ieškovė su atsakove konkuruoja popierinių dokumentų siuntimo veikloje, tai didžiąja dalimi įmonių siunčiamos sąskaitos savo klientams už suteiktas paslaugas. Nurodė, kad 2020 m. pabaigoje atsakovės atstovai nurodė, kad perka paskirstymo (rūšiavimo) mašiną, kuri padės greičiau pristatyti siuntas, tačiau bus reikalingi specialūs barkodai, duomenys ir kita. Ieškovės vadovo teigimu, ginčo šalys mėgino aptarti abipusius įsipareigojimus tuo atveju, jeigu atsakovės siūloma nauja sistema neveiktų. Teigė, kad atsakovė žadėjo nuolaidas ieškovei, kaip konsolidatoriui. Nurodė, kad sistema iš pradžių neveikė, o vėliau atsakovės atstovai nurodė, kad dar ir pakels kainas, nors nebuvo tinkamai sutvarkę sistemos veikimo. Vėliau panaikino nuolaidas dėl konsolidavimo. Pažymėjo, kad atsakovė pakėlė įkainius būtent ten, kur atsakovė neturi konkurencijos, t. y. mažesniuose miestuose/miesteliuose/kaimuose. Ieškovės vadovo teigimu, atsakovės siuntų pakavimo paslauga kainuoja 0 Eur, todėl pajamomis, kurias gauna už pristatymą, atsakovės kompensuoja tas sąnaudas, kuriomis spausdina ir pakuoja laišką. Teigė, kad verslas turi kompensuoti atsakovei sąnaudas, kurios patiriamos dėl ne ūkiškos veiklos. Nurodė, kad pagrindo tokiam dideliam kainų kilimui nėra.
12. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai advokatas Marius Brasiūnas ir advokatas Jonas Šalna nurodė, kad atsakovė taiko klientams UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ ir UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui tuos reikalavimus, kurių ieškovė teigė, kad atsakovė netaiko. Pabrėžė, kad ieškovė ir toliau vykdo ginčo šalių sutartį su naujomis sąlygomis konkliudentiniais veiksmais, nors ir nepasirašė sutarties pakeitimų. Akcentavo, kad ieškovė byloje ginčija atsakovės taikomą kainodarą, praplėtė ginčijamos kainodaros laikotarpį patikslintu ieškiniu, tačiau nenurodė aplinkybių ir nepagrindė, kodėl vėlesnių laikotarpių kainodara yra nesąžininga. Teigė, kad ieškovė nepašalino ieškinio reikalavimo trūkumų, taip pat nurodė, kad ieškovė nėra viešojo intereso gynimo subjektas, jog galėtų ginčyti sąlygas, taikytinas visiems atsakovės klientams.
Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Unifiedpost” yra 1998 m. gegužės 11 d. įkurta bendrovė, kurios pagrindinė veikla yra susijusi su gaunamų ir siunčiamų sąskaitų bei kitų dokumentų valdymo paslaugomis, taip pat ieškovė teikia dokumentų spausdinimo ir vokavimo paslaugas. Savo veikloje ieškovė naudojasi atsakovės AB „Lietuvos paštas“ teikiamomis korespondencijos siuntų pristatymo paslaugomis. Šalių tarpusavio teisės ir pareigos nustatytos 2015 m. birželio 15 d. paslaugų teikimo sutartyje Nr. 15/PST-312001-1854, o konkretūs paslaugų įkainiai buvo numatyti paslaugų sutarties prieduose, pavadintuose užsakymais. Bylos duomenimis, sutarties kainodara nustatinėjama pagal atsakovės AB „Lietuvos paštas“ viešai iš anksto skelbiamus paslaugų tarifus verslo klientams, tuo tarpu tarp šalių iki 2021 m. lapkričio 30 d. galiojo šalių užsakymais Nr. 3, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10 nustatyti paslaugų tarifai.
14. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 31 d. atsakovė AB „Lietuvos paštas“ viešu pranešimu paskelbė apie nuo 2021 m. gruodžio 1 d. didinamus savo paslaugų tarifus. Atsakovė 2021 m. spalio 22 d. atsiuntė ieškovei derinimui susitarimo projektą ir užsakymų Nr. 11, Nr. 12 bei Nr. 13 projektus, kuriais, be kainų pasikeitimo, įtrauktos papildomos sąlygos prieš pateikiant siuntas atsakovei suformuoti siuntas API (angl. Application Programming Interface) sąsaja, taip pat spausdinti barkodus ant siuntų, barkodus prieš tai užsisakyti iš atsakovės, kad pastaroji iš anksto suteiktų, surūšiuotų ieškovės klientų laiškų adresų duomenis. Tarp ieškovės ir atsakovės laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 19 d. iki 2022 m. balandžio 5 d. vyko komunikacija, kurios metu ieškovė siekė pašalinti, jos nuomone, diskriminacinius reikalavimus, tuo tarpu atsakovė siekė nurodytus reikalavimus išlaikyti, papildomai ieškovei nurodė, kad neteiks paslaugų, jei ieškovė nesilaikys reikalavimo dėl API sąsajos naudojimo. Bylos duomenimis, ieškovė 2022 m. birželio 15 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydama nutraukti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, tačiau atsakovė 2022 m. birželio 23 d. atsakė, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti. Patikslintame ieškinyje ieškovė, ginčydama atsakovės veiksmus dėl tarifų pakėlimo, papildomai nurodė, kad atsakovė 2022 m. kovo 31 d. paskelbė apie pakartotinai keliamas pašto paslaugų kainas nuo 2022 m. liepos 1 d., o nuo 2023 m. kovo 1 d. paslaugų tarifai buvo dar kartą padidinti.
15. Pagal šioje byloje suformuluotus patikslinto ieškinio reikalavimus, ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovė, taikydama nesąžiningą kainodarą ir diskriminacines sąlygas ieškovės atžvilgiu, tokiu būdu piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi ir pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. Ieškovė šioje byloje taip pat siekia, kad atsakovė nutrauktų ieškovės atžvilgiu taikytiną nesąžiningą kainodarą, pradėtą taikyti nuo 2021 m. gruodžio 1 d. (kurios taikymas tęsėsi nuo 2022 m. liepos 1 d. ir nuo 2023 m. kovo 1 d.) bei diskriminacines sąlygas korespondencijos siuntų pristatymo paslaugoms, kuriomis reikalaujama naudoti API.
Dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo ir atsakovės AB „Lietuvos paštas“ (ne)dominavimo atitinkamoje rinkoje
16. Konkurencijos įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje atliekant įvairius veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nepagrįstai varžo kitų ūkio subjektų galimybes veikti rinkoje arba pažeidžia vartotojų interesus, įskaitant: 1) tiesioginį ar netiesioginį nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo ar pardavimo sąlygų primetimą; 2) prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimą darant žalą vartotojams; 3) panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, taip sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas; 4) sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu.
17. Vertinant, ar tam tikras subjektas piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje, visų pirma tikslinga apibrėžti atitinkamą rinką individualiu atveju ir nustatyti, ar, šiuo konkrečiu atveju, atsakovė AB „Lietuvos paštas“, dominuoja toje atitinkamoje rinkoje.
18. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį atitinkama rinka – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje. Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad geografinė teritorija (geografinė rinka) – teritorija, kurioje visi ūkio subjektai susiduria su iš esmės panašiomis konkurencijos sąlygomis tam tikroje prekės rinkoje ir kuri, atsižvelgiant į tai, gali būti atskiriama lyginant su greta esančiomis teritorijomis. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos paaiškinimų dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo, patvirtintų Konkurencijos tarybos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1S-150 (2019) (toliau – Paaiškinimai) 8 punkte nurodyta, kad atitinkamos rinkos apibrėžimas yra konkurencijos ribų tarp ūkio subjektų nustatymo įrankis, kurio pagrindinis tikslas yra nustatyti nagrinėjamų ūkio subjektų konkurentus, galinčius varžyti jų laisvę elgtis nepriklausomai nuo veiksmingo konkurencinio spaudimo ir atitinkamai įvertinti, ar egzistuoja nagrinėjama konkurencijos problema. Paaiškinimų 9 punkte nurodyta, kad praktikoje atitinkamos rinkos apibrėžimas paprastai apima keletą etapų: pirmiausia apibrėžiama prekės rinka, nustatant prekes, kurios yra ar gali būti pakeičiamos viena kita, po to apibrėžiama geografinė rinka, nustatant teritoriją, kurioje tas pakeičiamumas vyksta ar gali vykti. Tiek apibrėžiant prekės rinką, tiek ir apibrėžiant geografinę rinką, iš pradžių analizuojamas paklausos pakeičiamumas (pirkėjų galimybės keisti vieną prekę kita ar pirkti ją kitoje teritorijoje), vėliau – pasiūlos pakeičiamumas (tiekėjų galimybės pradėti tiekti atitinkamas prekes ar pradėti tiekti jas iš kitų teritorijų). Remiantis Paaiškinimų 10 punktu, apibrėžus atitinkamą rinką, nustatomi rinkos dalyviai ir apskaičiuojamos jų užimamos rinkos dalys, kurios suteikia reikšmingos informacijos apie atitinkamos rinkos dalyvių rinkos galią.
19. Pagal Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, dominuojanti padėtis – vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 70 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 30 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 55 procentus ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį.
20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimui dominuojančia padėtimi nustatyti reikalinga įvertinti dvi sąlygas: 1) ar ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje ir 2) ar ūkio subjektas atlieka veiksmus, kuriuos draudžia Konkurencijos įstatymo 7 straipsnis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-496-662/2016). Kita vertus, teismų praktikoje taip pat išreiškiama pozicija, kad tokio pobūdžio faktai yra nustatomi ne civilinio proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-138-943/2021).
21. Iš Konkurencijos tarybos viešai skelbiamų nutarimų duomenų bazės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis; prieiga internetu https://kt.gov.lt/lt/teisine-informacija/nutarimai) nustatyta, kad Konkurencijos taryba 2019 m. tyrė atsakovės AB „Lietuvos paštas“ veiksmų atitiktį Konkurencijos įstatymo 7 straipsnio reikalavimams. Nors Konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 19 d. nutarime Nr. 1S-97 (2019) nuspręsta tyrimą atsakovės AB „Lietuvos paštas“ atžvilgiu nutraukti, patvirtinus AB „Lietuvos paštas“ prisiimtus įsipareigojimus, tačiau nurodytame Konkurencijos tarybos nutarime iš esmės analizuoti ir tirti AB „Lietuvos paštas“ veiksmai: nuo 2016 m. sausio 1 d. pradėta taikyti kainodara bei tai, ar AB „Lietuvos paštas“ keisdamas verslo klientams, įskaitant pašto paslaugos teikėjus, taikomus tarifus apsunkino jų galimybes vykdyti viešųjų pirkimų sutartis bei atgrasė juos nuo dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose.
22. Nurodytame nutarime atitinkama rinka iš esmės apibrėžta kaip korespondencijos siuntų verslo klientams pristatymo rinka. Teismo vertinimu, tokia atitinkamos rinkos apibrėžtimi tikslinga vadovautis ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, kadangi iš ieškovės pareikšto patikslinto ieškinio pagrindo matyti, kad ieškovė iš esmės siekia nuginčyti jos, kaip verslo subjekto bei verslo kliento atžvilgiu taikytiną kainodarą ir nekaininio pobūdžio reikalavimą naudoti API sąsają. Be to, ginčo šalis sieja civiliniai-komerciniai santykiai, kurie iš esmės įtvirtinti 2015 m. birželio 15 d. paslaugų teikimo sutartyje ir šios sutarties prieduose (vadinamuosiuose užsakymuose). Nurodytos paslaugų teikimo sutarties 2.2. punkte iš esmės nurodyta, kad atsakovė įsipareigoja sutarties galiojimo laikotarpiu atlygintinai teikti ieškovei pašto paslaugas ir su jomis susijusias papildomas paslaugas, tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad ieškovės veikla yra susijusi su įvairių dokumentų rūšiavimu ir siuntimu, kurios tinkamam vykdymui yra reikalinga atsakovės turima infrastruktūra, spręstina, kad ieškovė yra atsakovės verslo klientas.
23. Analizuojant atsakovės AB „Lietuvos paštas“ dominavimą korespondencijos siuntų verslo klientams pristatymo rinkoje, tikslinga atsižvelgti į jau minėto Konkurencijos tarybos 2019 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 1S-97 (2019) turinį. Konkurencijos taryba minėto tyrimo metu nustatė, kad AB „Lietuvos paštas“ yra didžiausias pašto paslaugos teikėjas Lietuvoje, kuris vienintelis turi visą Lietuvos Respublikos teritoriją apimantį pašto tinklą. Naudodamasis savo pašto tinklu AB „Lietuvos paštas“ turi galimybę savarankiškai pristatyti surinktas pašto siuntas į bet kurią Lietuvos Respublikos teritoriją, t. y. miestus, miestelius ar kaimiškas teritorijas. Pažymėtina, kad ginčo šalys savo procesiniuose dokumentuose iš esmės neginčija tos faktinės aplinkybės, kad atsakovė pristato siuntas į visas tris geografines zonas. Dar daugiau, Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo metu nustatyta, kad kiti tokias pašto paslaugas teikiantys ūkio subjektai, norėdami pristatyti pašto siuntas visoje Lietuvos teritorijoje, naudojosi AB „Lietuvos paštas“ valdomu pašto tinklu, kadangi nei vienas iš jų neturi visą Lietuvos teritoriją apimančio pašto tinklo. Cituojamame Konkurencijos tarybos nutarime nurodoma, kad kiti pašto paslaugos teikėjai, naudodamiesi savo valdomu pašto tinklu, pašto siuntas dažniausiai pristato miestuose ir miesteliuose, o AB „Lietuvos paštas“ valdomu pašto tinklu dažniausiai naudojasi pristatydami siuntas į kaimiškas vietoves. Kitų pašto paslaugos teikėjų korespondencijos siuntos dalis, kuri yra pristatoma per AB „Lietuvos paštas“ valdomą pašto tinklą, svyruoja nuo kelių iki 40 proc.
24. Teismo vertinimu, anksčiau pacituoti Konkurencijos tarybos tyrimo metu surinkti duomenys paneigia atsakovės argumentus, kad jos dominavimas atitinkamoje rinkoje šiuo atveju neįrodytas, nes, anot atsakovės, ieškovė nepagrindė, kad dėl korespondencijos siuntų pristatymo paslaugos neturi alternatyvų atsakovės teikiamoms paslaugoms ir negali kreiptis į alternatyvius paslaugos teikėjus. Šiuo atveju Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, priešingai, patvirtina, kad atsakovė AB „Lietuvos paštas“ dėl savo infrastruktūros turi galimybę teikti paslaugas iš esmės visoje Lietuvos teritorijoje (visose trijose geografinėse zonose). Teismo nuomone, tai iš esmės tik sustiprina atsakovės dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje kitų ūkio subjektų atžvilgiu.
25. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas, atsižvelgdamas į Konkurencijos tarybos 2019 m. vykdyto tyrimo metu nustatytas aplinkybes ir įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei duomenis apie šalių sutartinius teisinius santykius, pripažįsta, jog atsakovė AB „Lietuvos paštas“ užima dominuojančią padėtį korespondencijos siuntų verslo klientams pristatymo rinkoje. Tačiau vien tai, kad buvo konstatuotas ūkio subjekto dominavimas rinkoje, savaime konkurencijos pažeidimu nelaikoma. Tam, kad būtų nustatytas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kaip konkurencijos teisės pažeidimas, turi būti atlikti veiksmai, kurie nėra suderinami su sąžininga konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-403/2021).
26. Be Konkurencijos įstatymo 7 straipsnyje numatyto draudimo piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, bendro pobūdžio ribojimai šioje srityje įgyvendinant civilines teises ir vykdant pareigas įtvirtinti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 4 dalyje, kur nurodyta, kad civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus riboti konkurenciją ar piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad išskiriamas viešasis ir privatus konkurencijos taisyklių įgyvendinimas. Viešosios prievolės saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę pažeidimas sukelia viešuosius administracinius teisinius padarinius, kurie susiklosto valstybės konkurencijos priežiūrą vykdančioms institucijoms taikant viešosios atsakomybės formas ir priemones. Be viešojo konkurencijos teisės įgyvendinimo, būtina užtikrinti ir privačias teises, susijusias su sąžiningos konkurencijos pažeidimu, asmenims, nukentėjusiems nuo konkurenciją pažeidžiančių veiksmų, pareiškiant ieškinius dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-403/2021).
27. Be to, pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo; 3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, kuriuose paneigiama anksčiau pateikta neteisinga informacija arba pateikiami paaiškinimai dėl ūkio subjekto ar jų gaminamų prekių tapatybės; 4) prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžininga konkurencija, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų.
28. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl jos atžvilgiu taikomų veiksmų nutraukimo ir žalos atlyginimo, todėl nustačius, kad atsakovė užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, toliau pasisakytina dėl ieškovės reikalavimų ir argumentų, kuriais iš esmės prašoma įpareigoti atsakovę nutraukti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi.
Dėl atsakovės AB „Lietuvos paštas“ (ne)piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi
29. Ieškovė UAB „Unifiedpost“ patikslintame ieškinyje teigia, kad atsakovės AB „Lietuvos paštas“ piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi pasireiškia taikant kaininio (tarifų pakėlimo) ir nekaininio (reikalavimas naudoti API sąsają) pobūdžio priemones, todėl ieškovė prašo teismo pripažinti, kad atsakovė pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus bei įpareigoti nutraukti nesąžiningų ir diskriminacinių kaininio bei nekaininio pobūdžio priemonių taikymą ieškovės atžvilgiu. Savo ruožtu atsakovė, nesutikdama su patikslinto ieškinio reikalavimais, teigia, kad pirmuoju patikslinto ieškinio reikalavimu yra siekiama nustatyti prejudicinį faktą ir jo patenkinimas iš esmės nesukels jokių materialinių teisinių padarinių, tuo tarpu kiti ieškinio reikalavimai turi būti pirmiausia pateikiami Konkurencijos tarybai, nes ieškovė nėra subjektas, galintis ginti viešąjį interesą.
30. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys gali disponuoti savo pareikštais materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimais ir procesinėmis priemonėmis. Šiuo atžvilgiu šalys naudojasi plačia autonomija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019). Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) bei nurodo faktinį ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei faktinio ieškinio pagrindo, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2008).
31. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų (teisinio ieškinio pagrindo) nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006). Ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017).
32. Sprendžiant dėl pirmojo patikslinto ieškinio reikalavimo pagrįstumo, reikšminga pažymėti, kad CPK 442 straipsnio 1 punktas numato, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).
33. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, jų turinį ir pirmojo patikslinto ieškinio reikalavimo formuluotę, daro išvadą, kad fakto, jog atsakovė pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus, nustatymas yra reikšmingas siekiant konstatuoti galimą atsakovės piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi atitinkamoje rinkoje, kas papildomai sudarytų pagrindą įpareigoti atsakovę nutraukti ieškovės atžvilgiu atliekamus veiksmus ir priteisti žalos atlyginimą ateityje. Tačiau šiuo atveju ieškovės prašomas nustatyti faktas nelaikytinas juridiniu, todėl teismas konstatuoja, kad pirmojo patikslinto ieškinio reikalavimo tenkinimas galimai sukurtų civilinius procesinius, bet ne materialinius padarinius. Dėl šios priežasties civilinė byla dalyje dėl pirmojo patikslinto ieškinio reikalavimo nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
34. Dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų, kuriais prašoma įpareigoti atsakovę nutraukti veiksmus (nesąžiningą kainodarą, pradėtą taikyti nuo 2021 m. gruodžio 1 d. (kurios taikymas tęsėsi nuo 2022 m. liepos 1 d. ir nuo 2023 m. kovo 1 d.) ir diskriminacines sąlygas korespondencijos siuntų pristatymo paslaugoms, kuriomis reikalaujama naudoti API), reikšminga papildomai akcentuoti aplinkybes dėl to, kokiu būdu atsakovė AB „Lietuvos paštas“ šiuos reikalavimus taiko savo verslo klientų (kontrahentų) atžvilgiu.
35. Byloje nėra ginčo dėl tos faktinės aplinkybės, kad apie verslo klientams taikytinų tarifų pakėlimą atsakovė AB „Lietuvos paštas“ informavo klientus viešai skelbiamais pranešimais, datuojamais 2021 m. rugpjūčio 31 d., 2022 m. kovo 31 d., 2022 m. lapkričio 28 d., kuriais, kaip jau buvo nurodyta, paskelbė apie Lietuvoje siunčiamų pašto siuntų siuntimo ir papildomų paslaugų tarifų verslo klientams pakeitimą (pakėlimą) atitinkamai nuo 2021 m. gruodžio 1 d., 2022 m. liepos 1 d. bei nuo 2023 m. kovo 1 d.; tuo tarpu kiek tai susiję su API sąsajos įvedimu, atsakovė pagrindė, kad nuo 2021 m. atsakovė pradėjo įgyvendinti išmanaus skirstymo programą, apie kurios įvedimą verslo klientus pradėjo informuoti dar 2020 m. tam, kad pastarieji turėtų laiko pasiruošti būsimoms API integracijomis. Tuo tarpu bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ginčo šalių nuo 2021 m. rudens vyko derybos dėl būsimų sutartinių santykių vykdymo pasikeitimų. Todėl anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, jog ieškovės šioje byloje ginčijamos kaininio ir nekaininio poveikio priemonės, viena vertus, pradėtos taikyti iš anksto viešai pranešus, antra vertus, taikytinos iš esmės visiems atsakovės verslo klientams. Šiame kontekste teismas kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad skirtingą atsakovės verslo klientų traktavimą patvirtina tai, kad reikalavimas naudoti API sąsają netaikomas atsakovės ir UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“ bei UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centrui viešojo pirkimo teisiniuose santykiuose. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovės atstovai nurodė, jog minėta sąlyga nurodytiems viešojo pirkimo sutarčių subjektams vis tik tai yra taikoma, kita vertus, teismo vertinimu, šis ieškovės argumentas neturi esminės teisinės reikšmės, nes nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste yra vertinami ginčo šalių teisiniai santykiai, kurie kyla iš komercinės, o ne viešojo pirkimo, sutarties.
36. Pagal šioje byloje pareikštus patikslinto ieškinio reikalavimus pagal tai, kaip jie suformuluoti, ieškovė siekia, kad jos atžvilgiu būtų nebetaikoma galimai nesąžininga kainodara ir reikalavimas naudoti API sąsaja. Kitaip tariant, ieškovė siekia, kad teismas konkurencijos teisės normatyvinio reglamentavimo kontekste įvertintų tokius atsakovės, kaip dominuojančio atitinkamoje rinkoje ūkio subjekto, reikalavimus, kurie taikytini absoliučiai daugumai atsakovės AB „Lietuvos paštas“ verslo klientų. Tačiau teismo vertinimu, tokio pobūdžio faktai iš esmės negali būti nustatinėjami ir atitinkamas vertinimas konkurencijos teisės normų pagrindu negali būti atliekamas civilinio proceso tvarka dėl toliau nurodomų motyvų.
37. Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūrinti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo, yra Konkurencijos taryba (Konkurencijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Šiai valstybės įstaigai yra suteikti įgaliojimai, be kita ko, tirti ir nagrinėti Konkurencijos ir kitų įstatymų, kurių laikymosi priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimus ir taikyti pažeidėjams šiuose įstatymuose numatytas sankcijas. Konkurencijos taryba už atliktus Konkurencijos įstatymo draudžiamus veiksmus ar padarytus kitus šio įstatymo pažeidimus, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę ūkio subjektams ar viešojo administravimo subjektams skirti Konkurencijos įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, t. y. įpareigoti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant įpareigojimą nutraukti, pakeisti ar sudaryti sutartis, taip pat nustatyti šių įpareigojimų įvykdymo terminus ir sąlygas ir kita.
38. Konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu tokie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Kitaip tariant, Konkurencijos tarybos, kaip institucijos, tikslas yra apsaugoti viešąjį interesą (sąžiningą konkurencijos laisvę), o ne ginti ir atkurti dėl nesąžiningos konkurencijos pažeistas pavienių ūkio subjektų ar vartotojų teises. Tokio požiūrio laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kur nurodyta, kad Konkurencijos tarybos, kaip institucijos, vykdančios Konkurencijos įstatymo kontrolę, tikslas yra apsaugoti viešąjį interesą (sąžiningos konkurencijos laisvę), ir jai nepriskirta tirti konkrečių ūkio subjektų ar vartotojų skundus, siekiant apginti ir atkurti dėl nesąžiningos konkurencijos pažeistas jų teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-03-355-03). Toks išskirtinis kompetencijos Konkurencijos tarybai šiuo konkrečiu atveju suteikimas suponuoja, jog Konkurencijos taryba turi pareigą pradėti tyrimą tik tuo atveju, kai pirmiau minėtas viešasis interesas yra akivaizdžiai išreikštas, t. y. kilęs socialinis konfliktas yra plataus masto. Šiuo atveju teisiškai nėra reikšminga tai, ką kreipdamiesi į Konkurencijos tarybą siekia apginti konkretūs pareiškėjai, o tai, ar iš turimos informacijos galima daryti prielaidą, kad gali būti pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-858-2288-11).
39. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą reglamentavimą bei teismų praktikos išaiškinimus dėl Konkurencijos tarybos kompetencijos, taip pat įvertinus šioje byloje pareikštų patikslinto ieškinio reikalavimų formuluotes, pripažintina, kad ieškovė iš esmės prašo teismo tirti tam tikros grupės ūkio subjektų (t. y. atsakovės AB „Lietuvos paštas“ verslo klientų) galimą teisių pažeidimą. Teismo vertinimu, tokiu būdu civiliniame procese prašoma atlikti Konkurencijos tarybai įstatymų leidėjo priskirtas funkcijas, o tai nėra suderinama su civilinio proceso ir Konkurencijos įstatymo tikslais. Be to, teismas pastebi, kad ieškovė, kaip teisingai nurodė atsakovė, nėra viešojo intereso gynimo subjektas.
40. Galimybė įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą ir ginčo išsprendimo rezultatas priklauso nuo pasirinkto teisių gynybos būdo efektyvumo konkrečioje situacijoje, dėl to kiekvienu atveju turi būti įvertintos ginčo aplinkybės, šalis siejančios teisės ir pareigos ir šių duomenų kontekste – pasirinkto teisių gynimo būdo tinkamumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015). Kaip jau minėta, ieškovė ginčija jos atžvilgiu taikytinas kaininio ir nekaininio pobūdžio priemones, kurios, be kita ko, yra ginčo šalių sudarytos paslaugų sutarties sudėtinė dalis. Tačiau byloje nebuvo pareikštas ir nagrinėjamas reikalavimas dėl tokių sutarčių sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Nors ieškovė ir nurodė, kad nei ji, nei atsakovė šiuo metu nėra pasirašę atitinkamų sutarčių priedų, kuriuose įtvirtinti tarifų padidėjimai ir įpareigojimas ieškovei naudoti API sąsają, tačiau teismo posėdžio metu tiek ieškovės direktorius, tiek atstovai (advokatai) pripažino, kad ieškovė faktiškai vykdo šiuos ginčijamus reikalavimus, nors su jais ir nesutiko viso šio proceso metu. Tuo tarpu kiek tai susiję su konkurencijos teisės normatyviniu reglamentavimu, kaip jau minėta, bylą nagrinėjantis teismas neturi kompetencijos spręsti dėl tokio pobūdžio (piktnaudžiavimo atsakovės dominuojančia padėtimi tam tikros grupės subjektų atžvilgiu) aplinkybių (Konkurencijos įstatymo 22, 23 straipsniai). Taigi išdėstytų motyvų pagrindu ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai atmestini. Teismas akcentuoja, kad ieškovė, manydama, kad atsakovė vykdydama veiklą (konkrečiai, nustatydama ginčo tarifus ir kitus nekaininio pobūdžio reikalavimus) pažeidžia Konkurencijos įstatymo nuostatas, šio įstatymo nustatyta tvarka gali kreiptis į Konkurencijos tarybą, kaip konkurencijos priežiūrą vykdančią instituciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
41. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, atsakovė AB „Lietuvos paštas“ turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė pateikė įrodymus, jog iš viso turėjo byloje 28 107,78 Eur bylinėjimosi išlaidų. Patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodinėja pateiktomis teisinių paslaugų apmokėjimo suvestinėmis bei išlaidų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais.
42. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
43. Atsakovė byloje 2023 m. kovo 17 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodo, kad išlaidas už teisines paslaugas sudaro ieškinio analizė ir aptarimas su klientu – 667,29 Eur, atsiliepimo į ieškinį parengimas – 5 848,61 Eur. Pažymėtina, kad atsiliepimo į ieškinį parengimas apima ir ieškinio analizę, todėl atsakovės nurodytos sumos vertintinos bendrai. Rekomendacijų 8.2. punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra 2,5. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsiliepimas į ieškinį surašytas 2022 m. rugpjūčio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. I ketvirtį buvo 1 729,9 Eur, taigi maksimali už atsiliepimą į ieškinį priteistina suma yra 4 324,75 Eur, todėl atsakovės patirtos išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą sumą. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiami nauji, teismų praktikoje anksčiau nenagrinėti teisiniai klausimai, kurie pareikalautų itin didelių advokato darbo laiko sąnaudų, ypatingų specialių žinių, kompleksinių teisinių paslaugų, todėl šios bylos sudėtingumas nėra toks išimtinis atvejis, kad būtų galima nukrypti nuo bendros taisyklės dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir priteisti atsakovei už procesinių dokumentų parengimą sumas, gerokai viršijančias Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistinus dydžius už atitinkamų procesinių dokumentų parengimą. Dėl to yra pagrindas sumažinti ieškovei priteistiną sumas už atsiliepimo į ieškinį parengimą iki pagal Rekomendacijas nustatytų atitinkamų dydžių, t. y. 4 324,75 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
44. Atsakovė taip pat nurodė, kad už dubliko analizę ir tripliko parengimą patyrė 5 338,32 Eur išlaidų. Rekomendacijų 8.3. punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už dubliką, tripliką yra 1,5. Triplikas surašytas 2022 m. gruodžio mėn., mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. II ketvirtį buvo 1 780,5 Eur, taigi maksimali už tripliką priteistina suma yra 2 670,75 Eur, todėl atsakovės patirtos išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytą sumą ir yra pagrindas šią sumą sumažinti iki Rekomendacijose nustatyto dydžio.
45. Analizuojamame 2023 m. kovo 17 d. atsakovės prašyme nurodoma, kad išlaidos už eksperto R. B. išvados parengimą sudaro 13 310 Eur, atsakovė prašo šias išlaidas priteisti iš ieškovės. Byloje atsakovės kartu su tripliku pateiktoje 2022 m. gruodžio 22 d. finansų ir verslo konsultanto R. B. išvadoje analizuoti AB „Lietuvos paštas“ korespondencijos siuntų paslaugos verslo klientams tarifai. Pažymėtina, kad teismas, pateikdamas savo motyvus dėl patikslintu ieškiniu keliamų reikalavimų, susijusių, be kita ko, su atsakovės taikomais tarifais, nesirėmė minėta išvada kaip įrodymu, todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo atsakovei priteisti išlaidų, turėtų specialisto paslaugoms apmokėti, atlyginimą.
46. Atsakovė 2023 m. gegužės 29 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo papildomai prašė priteisti 1 413,09 Eur išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose (už teismo posėdžius, vykusius 2023 m. kovo 17 d., 2023 m. gegužės 30 d.), taip pat 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymu prašė papildomai priteisti 1 550,47 Eur išlaidų už atstovavimą teismo posėdžiuose (už teismo posėdį, vykusį 2023 m. rugsėjo 18 d.). Teismo posėdis, įvykęs 2023 m. kovo 17 d. truko 35 min., tuo tarpu Rekomendacijų 9 punktas numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 8.19 punktas numato, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1. Mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. III ketvirtį buvo 1 799 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. kovo 17 d. teismo posėdis pagal Rekomendacijų taisykles truko 1 val., taigi pagal Rekomendacijas už nurodytą teismo posėdį priteistina suma yra 179,9 Eur. Analogiškai vertintinas ir 2023 m. gegužės 30 d. teismo posėdis, trukęs 33 min., tačiau pagal Rekomendacijų taisykles, laikytina, jog truko vieną valandą. Mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2022 m. IV ketvirtį buvo 1 900,3 Eur, todėl už nurodytą teismo posėdį priteistina suma yra 190,03 Eur. Teismo vertinimu, nepaisant aptartų teismo posėdžių trukmės, neabejotina, kad šalį atstovaujantys advokatai prieš teismo posėdį skiria papildomai laiko pasirengdami bylos nagrinėjimui, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, šiuo atveju atsakovės nurodoma 1 413,09 Eur už teismo posėdžius mažintina iki 706,55 Eur.
47. Nagrinėjamoje byloje teismo posėdis, įvykęs 2023 m. rugsėjo 18 d., truko 2 val. 2 min., taigi pagal Rekomendacijų taisykles laikytina, jog truko 2 valandas. Mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2023 m. I ketvirtį buvo 1 959,9 Eur, todėl už nurodytą teismo posėdį priteistina suma yra 391,38 Eur (195,69 x 2). Atsižvelgiant į tai, kad nurodytame teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, taip pat įvertinus, jog atsakovę atstovavusiems advokatams reikėjo papildomai laiko pasiruošti šiam teismo posėdžiui, tikslinga atsakovės prašomą 1 550,47 Eur sumą sumažinti iki 775,24 Eur.
48. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma mažintina iki 8 477,29 Eur ir ši suma priteistina atsakovės naudai iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unifiedpost“ patikslinto ieškinio pirmąjį reikalavimą „Pripažinti, kad atsakovė nuo 2021 m. gruodžio 1 d. taikydama nesąžiningą kainodarą, diskriminacines sąlygas ieškovės atžvilgiu ir taip piktnaudžiaudama dominuojančia padėtimi, pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus“.
Kiltoje dalyje ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unifiedpost“ patikslintą ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“ atmesti.
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos paštas“, juridinio asmens kodas 121215587, 8 477,29 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus ir 29 ct) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės uždarosios akcinės bendros „Unifiedpost“, juridinio asmens kodas 111629419.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Ramunė Mikonienė