Baudžiamoji
byla Nr. 2K-455/2010
Procesinio
sprendimo kategorija
1.2.20.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus,
Jono Prapiesčio, pranešėjo Benedikto Stakausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės
A. K. T., prieš kurią nutrauktas procesas, gynėjos advokatės Audronės Irenos
Matiukienės kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009
m. liepos 24 d. nuosprendžiu A. K. T. dėl kaltinimo
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį
išteisinta, nesant nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės.
Klaipėdos apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d.
nuosprendžiu panaikintas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m.
liepos 24 d. išteisinamasis nuosprendis ir A. K. T. byla pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (dėl melagingų
parodymų ikiteisminio tyrimo metu, būnant liudytoja, davimo) nutraukta ją nuo
baudžiamosios atsakomybės atleidus dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37
straipsnis).
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą ir susipažinusi su
baudžiamąja byla,
n u s t a t ė
:
Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 37
straipsnį A. K. T. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, konstatavus tai, kad
ji ikiteisminio tyrimo metu, būdama liudytoja, davė melagingus
parodymus, t. y. 2008 m. liepos 14 d. apklausiama kaip liudytoja
ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), būdama įspėta dėl
atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą,
melagingai parodė, kad nesudarė jokių teisinių paslaugų sutarčių su advokato
padėjėju D. C., o 2006 m. birželio 5 d. tarp jos ir D. C. sudarytoje
atstovavimo bei 2006 m. birželio 7 d. teisinių paslaugų sutartyse (pagal kurias
advokato padėjėjui D. C. pavedama A. K. T. suteikti teisines paslaugas)
esantys parašai yra ne jos ir šie dokumentai suklastoti.
Apeliacinės instancijos
teismas A. K. T. veiksmus kvalifikavo kaip nusikaltimą, numatytą BK 235
straipsnio 1 dalyje, pripažinęs įrodyta jos veiką turint visus BK 235
straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, tačiau nusprendė, kad A. K.
T. padaryta veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio (vertinant ją pagal
protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų
nuostatas bei BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą), kad būtų grindžiama
represinių baudžiamosios teisės priemonių taikymu. Teismas atkreipė dėmesį į
tai, kad melagingi A. K. T. parodymai nepadarė, objektyviai negalėjo
padaryti ir ateityje nebepadarys realios žalos ikiteisminio tyrimo eigai ir
rezultatams, taip pat kad nusikaltimas yra nesunkus, juo nebuvo siekiama
sukelti sunkių padarinių, padaryti didelės žalos. Kadangi A. K. T. padaryta
veika esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms nepadarė, kolegija laikė,
kad galima atleisti A. K. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK
235 straipsnio 1 dalyje, dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnyje
numatytu pagrindu, ir bylą nutraukė.
Kasaciniu
skundu atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. T. gynėja advokatė A. I. Matiukienė
prašo Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. kovo 25 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorės teigimu, apeliacinės
instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priimdamas
apkaltinamąjį nuosprendį, nors ir bylą nutraukęs (BK 37 straipsnis) A. K. T. nuteisė nepagrįstai (BK 235
straipsnio 1 dalis). Teismas neargumentavo, kokios
objektyvios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtina A. K. T. veiką
buvus tyčine. Anot kasatorės, teismas nevertino ir nuosprendyje neaptarė
A. K. T. teisinančių aplinkybių. Kasatorė, vadovaudamasi BPK 55,
56 straipsniais bei CK 2.137 straipsnio 2 dalimi, nurodo, kad
byloje pateikta atstovavimo sutartis yra niekinė (A. K. T. nesuteikė
advokato padėjėjui D. C. teisės jos vardu atlikti veiksmus, t. y. atstovauti
jos interesams teisme ar kitoje institucijoje; sutartis neturėjo turinio, buvo
neregistruota, niekur nepanaudota). Jos teigimu,
A. K. T. pasirašė ant atstovavimo sutarties neskaičiusi teksto arba, tikėtina, ant tuščio
blanko, todėl galėjo pamiršti apie tokio pasirašymo faktą, juolab
kad nesuteikė teisių D. C. jai atstovauti. Be
to, pasak kasatorės, suprantama ir A. K. T. abejonė parašo
tikrumu, nes byloje nustatyta ir įrodyta, kad ji negavo pinigų priėmimo
kvito [LAT, Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. birželio 7 d.],
pasirašyto D. C. ir A. K. T. Kasatorės įsitikinimu, šios aplinkybės
paneigia tiesioginę A. K. T. tyčią duoti melagingus parodymus. Taip pat kasatorė
nurodo, kad (duomenys neskelbtini)
apylinkės prokuratūra dirbo šališkai, nekritiškai vertino liudytojo advokato A. Ž.
paaiškinimus dėl atstovavimo sutarties. Jos nuomone, liudytojų D. C., A. Ž.,
E. J. Š. parodymai, kuriais
grindžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, yra nepatikimi ir
nepaneigia A. K. T. aiškinimo dėl įgaliojimų suteikimo tik advokatui
A. Ž. Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. K.
T. sąžiningo klydimo yra teisinga ir patvirtinta medicininiais duomenimis,
kai tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Teismo
medicinos ekspertize (nustačiusia ligą dėl atminties susilpnėjimo), padarė
nepagrįstą išvadą, kad A. K. T. veikoje yra nusikaltimo sudėtis, pasireiškusi
tiesioginės tyčios forma (BK 235 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimu
į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo
atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės A. K. T., prieš kurią nutrauktas
procesas, gynėjos advokatės A. I. Matiukienės skundą atmesti. Prokurorė nurodo,
kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino A. K. T. tyčia padarius
nusikaltimą ir tinkamai kvalifikavo jos padarytą nusikalstamą veiką pagal BK
235 straipsnio 1 dalį. Pasak prokurorės, liudytojos A. K. T. melagingi
parodymai (dėl advokato A. Ž., tikėtina, apgaulingo buhalterinės apskaitos
tvarkymo) yra apie esmines ir reikšmingas bylos aplinkybes. Prokurorė nurodo,
kad buvo laikytasi BPK 81, 83, 179, 183, 235 straipsnių, t. y. akcentuoja, kad
A. K. T. buvo tinkamai išaiškinta ir ji suprato savo kaip liudytojos
procesinę padėtį, žinojo pareigą duoti teisingus parodymus. Prokurorės teigimu,
apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje ištirtus įrodymus, jų patikimumą,
pakankamumą bei atlikęs išsamų įrodymų tyrimą, kurio metu buvo gauti nauji
įrodymai, padarė pagrįstą išvadą, kad A. K. T. sąmoningai siekė, jog tikrovės
neatitinkanti informacija būtų užfiksuota protokole ir panaudota byloje. Kaip
pažymi prokurorė, buvo laikomasi įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis,
20 straipsnio 5 dalis), nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamosios
teisės ar padaryti kiti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.
Kasacinis skundas
atmestinas.
Dėl BK 235
straipsnio 1 dalies taikymo
BK 235 straipsnis numato
baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba
Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje
institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus
parodymus. BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai,
kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami
realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. BK 235 straipsnyje
numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai inter alia pasireiškia
liudytojo ar nukentėjusiojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu
arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie
įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos
padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą;
aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui;
kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius
su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias
aplinkybes. BK 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji
požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Suprasdamas
veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija
būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Kartu
pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko
parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo
pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių
padarinių šia veika buvo siekiama. Vadinasi, kaltės forma, rūšis, jos turinys –
subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų
aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius)
nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą,
pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan.
Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais –
gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal kitas objektyvias
nusikalstamos veikos aplinkybes. Pažymėtina, kad melagingų parodymų teikimo
nusikaltimo sudėtis yra formali. Todėl bet kurios alternatyvios veikos,
numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje padarymas lemia baigtą nusikaltimą. Baigtumo
momentą lemia bylos proceso stadija, kurioje duodami melagingi parodymai,
išvados, paaiškinimai. Taigi ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas baigtas, kai liudytojas
pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą.
Iš baudžiamojoje byloje
esančių duomenų – 2008 m. liepos 14 d. liudytojos A. K. T. papildomos apklausos
protokolo (T. 1, b. l. 24–26) matyti, kad ji šios apklausos ikiteisminio tyrimo
metu buvo apklausta laikantis BPK 183 straipsnyje nustatytos
liudytojo apklausos taisyklių ir tvarkos; jai buvo išaiškintos BPK 81, 83
straipsniuose nustatytos liudytojo teisės bei pareigos, kartu ir pareiga
duoti teisingus parodymus apie tai, kas jai žinoma apie reikšmės bylai
išspręsti turinčias aplinkybes. Taigi A. K. T., būdama įspėta pagal BK 235
straipsnio 1 dalį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų
davimą, apklausiama kaip liudytoja davė parodymus apie tai, kad nesudarė jokių
teisinių paslaugų sutarčių su advokato padėjėju D. C., o 2006 m.
birželio 5 d. tarp jos ir D. C. sudarytoje atstovavimo bei 2006 m. birželio
7 d. teisinių paslaugų sutartyse esantys parašai yra ne jos, ir šie dokumentai
suklastoti. A. K. T. apklausos protokolas surašytas laikantis BPK 179
straipsnio reikalavimų, jos pasirašytas. Tačiau, kaip matyti iš byloje
esančios 2008 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Teismo ekspertizės centro (duomenys
neskelbtini) skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)
(T. 1, b. l. 14–16), tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių teisinių sutarčių eilutėse
„Klientas” pasirašė A. K. T. Šias ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek
pirmosios instancijos teisme netirtas aplinkybes, savo iniciatyva, nutaręs
atlikti įrodymų tyrimą, paskirdamas rašysenos ekspertizę (2009 m. spalio 8 d.
nutartis, T. 2, b. l. 112–113; 129–132), teismo medicinos
sveikatos būklės ekspertizę (2009 m. gruodžio 10 d. nutartis, T.
3, b. l. 61–62; 101–105) tinkamai įvertino apeliacinės instancijos teismas ir
padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad A. K. T. 2008 m. liepos 14 d. apklausos
metu apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus.
Taigi apeliacinės
instancijos teismas, tinkamai ištyręs byloje esančią medžiagą ir atlikęs
įrodymų tyrimą (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis) bei nustatęs visus
nusikalstamos veikos sudėties požymius, pagrįstai panaikino pirmosios
instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir A. K. T. veiką
teisingai kvalifikavo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes tas, kas ikiteisminio
tyrimo metu būdamas liudytoju davė melagingus parodymus, atsako pagal šį
baudžiamąjį įstatymą. Be to, byloje esantys ir nuosprendyje aptarti įrodymai [kaltinamosios
A. K. T., liudytojų D. C., A. Ž., E. J. Š., V. G., G. Ž.,
G. J., L. L., eksperto A. Misiaus parodymai, 2008 m. liepos 25 d.
pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolas, 2008 m. rugpjūčio 1 d.
Lietuvos Teismo ekspertizės centro (duomenys neskelbtini) skyriaus
specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos 3 d.
daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, 2006 m. birželio 5 d. atstovavimo ir 2006
m. birželio 7 d. teisinių paslaugų sutarčių originalai, 2010 m. sausio 15
d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus komisijos ekspertizės aktas
Nr. (duomenys neskelbtini)] patvirtina A. K. T. kaltę padarius
šią nusikalstamą veiką. Teismas tinkamai atskleidė atleistos nuo baudžiamosios
atsakomybės A. K. T. padarytos veikos subjektyviuosius požymius – suvokimą, kad
ji ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją
apie bylai reikšmingas aplinkybes, ir norėjimą, kad tokia informacija būtų
užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota byloje. Kasatorės teiginiai
dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo yra siejami su bylos aplinkybių bei
įrodymų vertinimu, tačiau naujas jų vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine
tvarka dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis).
Nenustačius BPK 369
straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio panaikinimo
bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiamas teismo
procesinis sprendimas pripažintinas teisėtu (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio
1 punktu,
n u t a r i a :
Atleistos nuo baudžiamosios
atsakomybės A. K. T., prieš kurią nutrauktas procesas, gynėjos advokatės
Audronės Irenos Matiukienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai
Antanas Klimavičius
Jonas Prapiestis
Benediktas Stakauskas