(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. liepos 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovės (atsakovės pagal priešieškinį) Koncertinės įstaigos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras ,,Trimitas“ atstovams direktoriui Antanui Kučinskui, advokatui Nerijui Kasiliauskui,

atsakovui (ieškovui pagal priešieškinį) U. V. ir jo atstovui advokato padėjėjui Ovidijui Speičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovės Koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro ,,Trimitas“ ieškinį atsakovui U. V. ir pastarojo priešieškinį ieškovei dėl darbo ginčo – atleidimo iš darbo teisėtumo, su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

U. V. 2021 m. sausio 13 d. prašymu „Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, kompensacijos priteisimo, žalos atlyginimo“ (toliau – prašymas) kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – ir DGK, komisija) prašydamas pripažinti jo atleidimą iš darbo vyriausiojo dirigento pareigose Koncertinės įstaigos valstybiniame pučiamųjų instrumentų orkestre ,,Trimitas“ neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, 2 000 Eur neturtinę žalą.

2021 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. DGKS-1092 darbo byloje Nr. APS-131-756/2021 komisija iš dalies patenkino darbuotojo prašymą: 1) pripažino atleidimą neteisėtu, panaikino su tuo susijusį įsakymą; 2) negrąžino jo į darbą, konstatavo, kad darbo sutartis nutraukta komisijos sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos; 3) išieškojo darbuotojui iš darbdavio 677,79 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki komisijos sprendimo priėmimo dienos, 12 248,76 Eur kompensaciją už neteisėtą atleidimą, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Komisija laikė, jog darbdavio realizuotas darbuotojo atleidimas nebuvo sąlygotas objektyviais ir būtinais struktūriniais pokyčiais, nėra įrodytas jo pareigybės nereikalingumas ir jos naikinimo būtinumas.

Koncertinė įstaiga valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras ,,Trimitas“ (toliau – ir ieškovė, darbdavys, įstaiga, ,,Trimitas“) po šio komisijos priimto sprendimo kreipėsi į teismą su ieškiniu U. V. (toliau – ir atsakovas, darbuotojas), kuriuo prašo pripažinti, kad darbo sutartis su atsakovu nutraukta teisėtai, išieškoti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad ieškinį teikia nesutikdama su DGK sprendimu, kuriuo konstatuotas atsakovo atleidimo iš darbo neteisėtumas ir išieškotos jam dėl to tenkančios išmokos ir kompensacijos bei priteista neturtinė žala. Mano, kad priimti tokį sprendimą komisija neturėjo pagrindo, nes, anot ieškovės, atsakovas atleistas teisėtai, pagrįstai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų.

Ieškovė nurodė šias ginčo esmę sudarančias aplinkybes: 2020 m. sausio 28 d. ieškovės vadovo veiklos vertinimo išvados 2.1 punkte nurodyta ieškovės vadovo einamųjų metų veiklos užduotis - ,,Trimito“ vidaus valdymo tobulinimo veiksmai. Ieškovės vadovo siektini rezultatai nurodyti įstaigos struktūrinių padalinių nuostatų atnaujinimas, atnaujintos struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimas. Ieškovės vadovui nustatyti rezultatų vertinimo kiekybiniai rodikliai, patvirtinti įstaigos struktūrinių padalinių nuostatai, atnaujinta struktūra ir pareigybių sąrašas (12 naujų pareigybių). 2020 m. vasario 10 d. ieškovės steigėjas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija įpareigojo ieškovės vadovą per 2020 metus pakeisti ieškovės struktūrą ir pareigybių sąrašą. 

2020 m. spalio 26 d. ieškovės vadovas, vykdydamas jo 2020 m. sausio 28 d. veiklos vertinimo išvados 2.1 punktą, priėmė sprendimą patvirtinti naują Koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ struktūros schemą ir pareigybių sąrašą. Šiuo sprendimu buvo panaikinta atsakovo vyriausiojo dirigento pareigybė, vietoj jos įsteigiant meno vadovo – vyriausiojo dirigento pareigybę, taip pat panaikinta vairuotojo-ekspeditoriaus, vyr. buhalterio, buhalterio-kasininko pareigybės.

2020 m. spalio 27 d. atsakovui buvo įteiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. 2020 m. lapkričio 19 d. ieškovė nusiuntė atsakovui pranešimą apie laisvas pareigybes, prie kurio pridėjo laisvų pareigybių sąrašą. Atsakovui paprašius, ieškovė nusiuntė jam meno vadovo - vyriausiojo dirigento pareigybės aprašymą. 2020 m. lapkričio 26 d. atsakovas atsiuntė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad sutinka eiti 2020 m. lapkričio 19 d. pranešimu pasiūlytas laisvas orkestro vadovo - vyriausiojo dirigento pareigas. 2020 m. gruodžio 1 d. ieškovė elektroniniu laišku paprašė atsakovo atsiųsti dokumentus, įrodančius jo turimos kvalifikacijos atitikimą orkestro vadovo - vyriausiojo dirigento pareigoms. 2020 m. gruodžio 1 d. atsakovas atsiuntė elektroniniu paštu atsakymą ieškovei, kad jokių papildomų dokumentų pateikti neprivalo. 2020 m. gruodžio 14 d. ieškovė elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad neturi jo aukštojo universitetinio magistro kvalifikacinio laipsnio - dirigavimo orkestrui specializacijos diplomo, dokumento, patvirtinančio anglų kalbos žinias B2 lygiu, bei dokumento, patvirtinančio gebėjimą dirbti MS Office ir nuotoliniam darbui skirtomis programomis. Atsakovas jokio atsakymo į tai nepateikė. Kadangi ieškovė turi tik atsakovo išsilavinimą patvirtinančius šiuos dokumentus – muzikos bakalauro kvalifikacinio laipsnio, triūbos studijų orkestro solisto, kamerinio ansamblio artisto, pedagogo, pučiamųjų orkestro dirigento specializacijų diplomą bei magistro kvalifikacinio laipsnio pedagogikos studijų mokytojo profesinės kvalifikacijos ir atlikimo meno studijų trimito specializacijos atlikėjo kvalifikacijos diplomą, konstatavo, kad jis neatitinka naujai pareigybei keliamus reikalavimus ir 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu atleido atsakovą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atleidimo dieną su juo pilnai atsiskaitydama.

Ieškovės teigimu, jai suteikta teisė spręsti dėl darbuotojų skaičiaus ar jų paskirstymo, priimti ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje nuspręsti, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri ne. Pagrindiniai atsakovo prašymo DGK argumentai yra susiję su ieškovės darbo organizavimo pakeitimų tikslingumu, kurių viena iš pasekmių buvo jo pareigybės panaikinimas. Tačiau darbą organizuoja darbdavys ir darbdavys turi absoliučią teisę priimti sprendimus dėl darbo organizavimo, kurių tikslingumo ir pagrįstumo nei DGK, nei teismai nenagrinėja, tai nepriskirta jų kompetencijai. Išaugus administracinei naštai ir ieškovei pradėjus vykdyti du investicinius infrastruktūros projektus bei siekiant auginti meninę kokybę, įgyvendinti ieškovės įstatuose numatytus tikslus – aukščiausiu meniniu lygiu kurti, puoselėti, plėtoti profesionalų scenos meną bei būti pagrindiniu Lietuvos pučiamųjų orkestru, ieškovo vadovas nusprendė steigti meno vadovo-vyr. dirigento pareigybę. Nauja meno vadovo-vyr. dirigento pareigybė reikalinga strateginiam kolektyvo meninės veiklos planavimui bei profesionalaus scenos meno (muzikos) atlikimo krypties formavimui ir įgyvendinimui, ieškovės meninių programų inicijavimo, kuravimo ir meninės priežiūros veiklai, taip pat orkestro tarptautiškumo plėtrai įgyvendinti, inicijuoti pasaulinius standartus atitinkančias menines partnerystes, kurios leistų orkestrui dalyvauti prestižiniuose tarptautiniuose profesionalaus meno festivaliuose bei konkursuose. Ieškovei, kuri yra nedidelė įstaiga, neracionalu turėti du atskirus etatus - meno vadovo ir atskirai vyr. dirigento. Taip pat ir žanro specifika reikalauja sieti teorinius, organizacinius ir praktinius įgyvendinimo procesus. Todėl buvo prieita nuomonės, kad meno vadovo-vyriausiojo dirigento funkcijos turėtų apimti darbo lauką nuo programų parinkimo, suformavimo iki jų galutinio įgyvendinimo, t. y. atlikimo. Tokia praktika vyrauja daugumoje profesionalių koncertinių kolektyvų (pvz. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, KĮ Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir kt.). Atitinkamai atsakovo pareigybė tapo pertekline, struktūriniai pokyčiai buvo realūs ir objektyviai būtini.

Esamos situacijos kontekste, ieškovės teigimu, negalima laikyti, kad buvo padarytas tiesiog pareigybės pavadinimas, kaip kad konstatavo DGK. Palyginus meno vadovo - vyr. dirigento pareigybių aprašymą su vyr. dirigento pareigybės aprašymais, galiojusiais tiek iki 2020 m. sausio 29 d., tiek galiojusių nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d., vyr. dirigentas neturėjo pareigos vykdyti meninių partnerių paiešką koncertinėms programoms, projektams; atlikti tarptautinių profesionaliosios pučiamųjų muzikos konkursų, festivalių monitoringą, sekti pasaulines pučiamųjų orkestrų žanro tendencijas ir teikti pasiūlymus ieškovės vadovui, meno tarybai; analizuoti orkestro meninę koncertinę veiklą, vertinti rezultatus; pagal poreikį dalyvauti vykdant naujų orkestro narių atranką ir priėmimą, kvalifikacijos vertinimą; kelti kvalifikaciją, domėtis darbo naujovėmis, bendradarbiauti ir palaikyti ryšius su Lietuvos bei užsienio kolegomis; sudaryti repeticijų planus; kelti ieškovės meninį lygį, ugdyti orkestro atlikėjų tarpusavio bendravimo ir sceninę kultūrą. Ieškovės teigimu, meno vadovo - vyr. dirigento pareigos ženkliai skiriasi nuo vyr. dirigento pareigų. 

Didžiąją meno vadovo - vyr. dirigento pareigybės dalį sudaro ne atlikėjo, o administracinės funkcijos. Meno vadovas anglų kalba pildo paraiškas dalyvauti įvairiose tarptautinėse organizacijose, pvz. stojimo į WASBE (World Association for Symphonic Bands and Ensembles) dokumentų rengimas, komunikacija raštu, paraiškos dalyvauti metiniame festivalyje/konferencijoje. Taip pat teikia paraiškas dėl finansavimo į tarptautinius fondus - European Cultural Foundation, Nordic Culture Fund, EACEA (Education, Audiovisual and Culture Executive Agency), EEA (European Economic Area), Baltic Culture Fund ir kt. Meno vadovas ieško partnerių įvairiuose Europos ir pasaulio šalyse (Švedija, Olandija, Norvegija ir kt.), komunikuoja anglų kalba su būsimais partneriais, atlikėjais, dirigentais, kolektyvais. Todėl, naujai meno vadovo - vyr. dirigento pareigybei, skirtingai nuo buvusios vyr. dirigento pareigybės, buvo nustatytas anglų kalbos žinių B2 lygiu reikalavimas ir gebėjimo dirbti MS Office ir nuotoliniam darbui skirtomis programomis reikalavimas. Jų atsakovas neatitiko.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pareiškė byloje priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti jį į darbą, o tuo atveju jei tai nebūtų įmanoma – priteisti jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, skaičiuojamą nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Atsakovas mano, kad

 Atsakovo teigimu, ieškovė padarė esminių procedūrinių pažeidimų jį atleidžiant: įspėjime nurodytos atleidimo priežastys formalios, neaiškios, neatskleidžia konkrečių aplinkybių, dėl kurių darbdavys nusprendė, kad turi būti panaikinta atsakovo pareigybė, tokiu būdu pažeistas DK 64 straipsnio 2 dalies reikalavimas. Atsakovui sutikus užimti vieną iš siūlomų darbo pozicijų, ieškovė nepagrįstai tai praignoravo.

Atsakovas prašė grąžinti jį į darbą, laikydamas, jog ieškovės nesutikimas tam nėra pakankamas pagrindas to nedaryti, juolab, kad pagal DK 218 straipsnio 4 dalį tokia darbdavio nuomonė ir nepritarimas grąžinimui reikšmingi mažoms įmonėms, įdarbinančioms iki 10 darbuotojų, prie kurių ieškovė nėra priskiriama, nes turi ženkliai daugiau įdarbinamų asmenų. 

Atsakovo teigimu, ieškovės veiksmai, kurių jis ėmėsi, siekdamas nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį, neabejotinai sukėlė atsakovui didelius emocinius išgyvenimus, kurie pasireiškė ir jo fizinės sveikatos pablogėjimu, pažeidė jo garbę bei orumą. Ieškovės vadovas, užuot privačiai su atsakovu sprendęs klausimus, susijusius su jo darbine veikla, diskreditavo atsakovą viso kolektyvo akyse. 2020 m. rugsėjo 23 bei 25 dienomis ieškovės vadovas be atsakovo žinios organizavo darbuotojų susitikimus, kuriuose skleidė abejones dėl atsakovo tinkamumo eiti vyriausiojo dirigento pareigas. Šį klausimą nagrinėjant ne diskretiškai su atsakovu, o viso darbuotojų kolektyvo lygmeniu jam už akių, neabejotinai buvo pažeista atsakovo garbė bei orumas. Be to, ieškovės spaudimą dėl pasitraukimo iš darbo atsakovui ir toliau darė net jo sunkios ligos metu – vadovas, žinodamas apie atsakovo sveikatos būklę ir kad jis guli ligoninėje, kelis kartus skambino jam siūlydamas trauktis iš pareigų. Atsakovui to nesutikus padaryti, vadovas pradėjo neteisėtą atleidimo iš darbo procedūrą. Tai sunkino ne tik gijimą nuo Covid-19, bet ir kėlė papildomą neigiamą ir ilgai besitęsusį poveikį atsakovo sveikatai. Atsakovas laiko, jog ieškovė pažeidė DK 30 straipsnyje įtvirtintą pareigą užtikrinti darbo aplinką, kurioje būtų ginama darbuotojų garbė bei orumas, jų psichologinė bei fizinė sveikata. Tiek ieškovės atsakovui darytas spaudimas nutraukti darbo sutartį jo paties valia, tiek darbo sutarties nutraukimo procedūra ir pats nutraukimas sukėlė atsakovui didelių dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas patirtą neturtinės žalos dydį vertina 2 000 Eur ir prašo ją priteisti.

Teismo posėdžio metu ginčo šalys palaikė byloje išsakytų savo reikalavimų ir atsikirtimų argumentus.

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas. 

Tarp šalių kilo individualus darbo ginčas dėl darbo santykių su darbuotoju nutraukimo teisėtumo darbdaviui vykdant struktūrinius pertvarkymus. 

Byloje esančia rašytine medžiaga, darbo ginčų komisijos pateikta darbo byla, šalių ir jų atstovų paaiškinimais nustatyta, jog atsakovas pas ieškovę įsidarbino 1993 m. rugsėjo 23 d., užėmė įvairias pareigas: orkestro artisto - trimitininko, orkestro inspektoriaus, orkestro muzikanto (pirmas kornetas - grupės koncertmeisteris), dirigento - pedagogo, orkestro artisto (trimitas - solo reguliatorius), orkestro artisto – dirigento, o nuo 2009 m. balandžio 14 d. ėjo vyriausiojo dirigento pareigas. Atsakovas 1996 m. įgijo muzikos bakalauro kvalifikaciją, jo specializacija - pučiamųjų orkestro dirigentas, 2007 m. įgijo Meno srities Muzikos magistro kvalifikacinį laipsnį (atitinka Menų magistro kvalifikacijai). 2015 m. birželio 30 d. atsakovui išduotas pažymėjimas apie anglų kalbos B2 lygį.

Atsakovas 2017 m. kovo 1 d. buvo pasirašytinai supažindintas su ,,Trimitas“ vyriausiojo dirigento darbo pareigų aprašymu bei 2009 m. vasario 18 d. ,,Trimitas“ vadovo įsakymu Nr. IV-8 suformuota vyriausiojo dirigento pareigine instrukcija.  Joje, be kita ko, nurodoma, kad vyriausiasis dirigentas yra struktūrinio padalinio vadovas.

  ,,Trimitas“ vadovo 2020 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 1V-36 patvirtintų ieškovės veiklos nuostatų 16 punktu orkestro skyriaus veiklą planuoja, organizuoja ir koordinuoja bei už tikslų ir funkcijų tinkamą vykdymą atsako vyriausiasis dirigentas, kuris yra tiesiogiai pavaldus įstaigos vadovui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės nuostatai būtų keičiami.

 Atestacinė komisija 2019 m. gegužės mėn. pripažino, kad atsakovas darbo pareigas atlieka labai gerai, jo veikla buvo vertinama puikiai, be jokių pastabų, atsakovui už gerą darbą buvo skirta premija.

 Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovas 2006 metais dirigavo ,,Trimitui“ tarptautiniame pučiamųjų orkestrų festivalyje Gulianovoje (Italija), kur kolektyvas tapo laureatu. Nuo 2008 metų nuolatinis Vokietijos tarptautinio festivalio „Musikparade“ dalyvis. 2010 metais pasaulio orkestrų festivalio „Berlin Tatoo“ Vokietijoje vyriausiasis dirigentas. 2010 metais „Trimitas“ (vyr. dir. U. V.) laimėjo Grand prix Lenkijoje vykusiame tarptautiniame F. Šopeno muzikos festivalyje. 2011 metais sėkmingi pasirodymai Norvegijos tarptautiniame orkestrų festivalyje. Nuo 2010 metų tarptautinio VPIO ,,Trimitas“ festivalio Skambėkite trimitai iniciatorius, koordinatorius ir dalyvis. Su ,,Trimitu“ parengė originalias klasikinės, šiuolaikinės, sakralinės, džiazo ir populiarios muzikos programas su James Morrison (Australija), Steven Mead (Didžioji Britanija), Sergei Nakariakov (Prancūzija), Johnatan Warburton (Didžioji Britanija). Bendradarbiavo su kompozitoriais bei dirigentais Jacob de Haan (Nyderlandai), Jan van der Heide (Nyderlandai), John Linch (JAV), Bert Langeler (Nyderlandai), Janis Purins (Latvija), Thomas C. Duffy (JAV), Večeslav Michnovič (Baltarusija), Jorgen Jansen (Danija). Parengė bendrus projektus su ryškiausiais Lietuvos atlikėjais: Virgilijus Noreika, Vladimiras Prudnikovas, Vytautas Juozapaitis, Algirdas Budrys , Asta Krikščiūnaitė , Eduardas Kaniava , Rasa Juzukonytė , Judita Leitaitė , Edmundas Seilius , Merūnas Vitulskis , Vaidas Vyšniauskas , Marius Balčytis ir kt. Bendradarbiavo su kompozitoriais: Algimantas Raudonikis , Teisutis Makačinas , Mikalojus Novikas , Rimantas Giedraitis , Zita Bružaitė , Antanas Kučinskas , Loreta Narvilaitė , Linas Rimša ir kt. 200 m., diriguojant U. V., ,,Trimitas“ įrašė šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinių kompaktinę plokštelę. 2013 m. diriguojant U. V., ,,Trimitas“ lydimas garsiausių šalies atlikėjų įrašė kompozitoriaus Algimanto Raudonikio Algimantas Raudonikis gražiausių dainų kompaktinę plokštelę ,,Kur aukštas klevas“. Maestro aktyviai dalyvauja tarptautiniuose seminaruose, meistriškumo kursuose, bei diriguoja  Lietuvoje, Estijjoje, Olandijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje, JAV ir kt. Yra Lietuvos muzikų sąjungos, World Association for Symphonic Bands and Ensembles asociacijos ir Lietuvos muzikų sąjungos narys. Muzikantas trimitininkas, koncertmeisteris, muzikos pedagogas ekspertas, Vilniaus vaikų ir jaunimo orkestro Jovaras įkūrėjas, meno vadovas ir dirigentas, pedagogas - Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas ( nuo 1999 m. iki 2001 m.), Vaikų ir jaunimo pučiamųjų instrumentų orkestro Jovaras įkūrėjas, meno vadovas ir dirigentas ( nuo 1986 m.). Nuolatos inicijuoja ir rengia edukacinius koncertus, kūrybines stovyklas ir laboratorijas kūrybingiems Lietuvos vaikams ir jaunimui. Ko pasekoje Vilniaus vaikų ir jaunimo orkestras Jovaras pasiekė reikšmingų laimėjimų: 1993 m. „Musik Festival Europe ‘93“, (Liuksemburgas) Grand Prix. 1992 metais tarptautiniame Pučiamųjų muzikos festivalyje-konkurse Bamberg (Vokietija) Grand Prix. 2005 m. Pasauliniame Jaunimo muzikos festivalyje – konkurse Ciuriche (Šveicarija) Grand Prix. 2006 m. orkestrui įteiktas nacionalinis apdovanojimas “Aukso paukštė”, “Tarptautinio spindesio žvaigždės” nominaciją. 2007 m. tarptautiniame pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalyje “Mid Europe 2007? Šladminge (Austrija) diplomas. 2010 m. konkurse “Musical Perfomance and Pedagogics 2010? Juveskiulėje (Suomija) Grand Prix. 2014 m. „XV Festival Internazionale BANDE Musicali Giulianova“ Giulianovoje, Teramo ( Abuzzo ) Italija -antroji vieta. Atsakovas gavo eilę apdovanojimų: 2011 m. LR Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus padėkos raštas už aktyvų ir nuoširdų darbą rengiantis ir dalyvaujant XVI Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventėje "Gaudeamus"; 2011 m. už nuopelnus ugdant jaunąją kartą ir reikšmingą indėlį į visos šalies muzikinį gyvenimą padėkos raštą įteikė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė; 2012 m. LR Švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus padėkos raštas už aktyvią meninę, kūrybinę ir vadovaujamąją veiklą; 2012 m. LR Kultūros ministro Arūno Gelūno padėkos raštas už kūrybinę veiklą, brandžias programas, sceninio meno populiarinimo ir nuopelnus Lietuvos kultūrai; 2013 m. autorinis darbas „Europos fanfaros 2013“. Fanfaros buvo atliktos liepos 5 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios kieme Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai pradžiai paminėti. Už šį darbą Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalia Grybauskaitė įteikė padėkos raštą bei Lietuvos Respublikos Prezidentės medalį; 2014 m. “XV Festival Internazionale BANDE Musicali Giulianova“ Giulianovoje, Teramo (Abuzzo) Italijoje įteikta geriausio festivalio dirigento taurė ir geriausio festivalio solisto prizas; 2015 m. parengė ir atliko pučiamųjų instrumentų orkestrui M. K. Čiurlionio kūrinius (simfoninė poema „Miške“, uvertiūra „Kęstutis“, kantata „De Profundis“); 2018 m. Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson  įteikė aukščiausią Kultūros ministerijos skiriamą apdovanojimą – garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (https://lt.wikipedia.org/wiki/Ugnius_Vaiginis).

2020 m. sausio 28 d. ieškovės vadovo veiklos vertinimo išvados 2.1. punkte nurodytos ieškovės vadovo einamųjų metų veiklos užduotys - koncertinės įstaigos vidaus valdymo tobulinimo veiksmai. Ieškovės vadovo siektini rezultatai nurodyti įstaigos struktūrinių padalinių nuostatų atnaujinimas, atnaujintos struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimas. Ieškovės vadovui nustatyti rezultatų vertinimo kiekybiniai rodikliai, patvirtinti įstaigos struktūrinių padalinių nuostatai, atnaujinta struktūra ir pareigybių sąrašas (12 naujų pareigybių).

Ieškovės vadovas 2020 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. IV-08 patvirtino naują vyriausiojo dirigento pareigybės aprašymą, kuriuo susiaurino vyriausiajam dirigentui priskirtinas funkcijas (iš esmės panaikindamas meno vadovo pareigas). Atsakovas su šiuo pareigybės aprašymu buvo supažindintas tik 2020 m. liepos mėn. ir atsisakė jį pasirašyti. Ginčo dėl šios faktinės aplinkybės byloje nekilo.

2020 m. vasario 10 d. raštu Nr. S2-362 ieškovės steigėjas Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija pritarė ,,Trimitas“ 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. sausio 15 d. raštu Nr. 4R-07 ,,Dėl struktūros ir pareigybių sąrašo derinimo“ teiktiems ,,Trimitas“ struktūros schemoms ir pareigybių sąrašo projektams. Priešingai nei nurodė pati ieškovė, iš šio rašto turinio nematyti, jog steigėjas įpareigojo (taip nurodė ieškovė) ieškovės vadovą per 2020 metus pakeisti ieškovės struktūrą ir pareigybių sąrašą. Nors ieškovė nėra pateikusi rašte minimų ,,Trimitas“ 2020 m. sausio 14 d. ir 2020 m. sausio 15 d. raštu Nr. 4R-07 ,,Dėl struktūros ir pareigybių sąrašo derinimo“ teiktiems ,,Trimitas“ struktūros schemoms ir pareigybių sąrašo projektų, iš įvardintų datų pakankamai aišku, kad to iniciatyvos teisė išėjo iš ieškovės vadovo, o ne iš steigėjo pusės.

Ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją su prašymu patvirtinti naują ,,Trimitas“ pareigybių sąrašą. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija 2020 m. spalio 21 d. pritarė pastariesiems ,,Trimitas“ pareigybių sąrašo pakeitimams su tam tikrais pastebėjimais.

,,Trimitas“ Darbo taryba 2020 m. spalio 13 d. pritarė vadovo pasiūlytiems pareigybių sąrašo pakeitimams, kuriais buvo siūloma panaikinti vairuotojo-ekspeditoriaus ir vyriausiojo dirigento pareigybę, vietoje pastarosios steigiant meno vadovo - vyriausiojo dirigento pareigybę.

2020 m. spalio 26 d. ieškovės vadovas priėmė sprendimą patvirtinti naują Koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“ struktūros schemą ir pareigybių sąrašą. Šiuo sprendimu buvo panaikinta atsakovo vyriausiojo dirigento pareigybė, vietoj jos įsteigiant meno vadovo – vyriausiojo dirigento pareigybę, taip pat panaikinta vairuotojo-ekspeditoriaus, vyr. buhalterio, buhalterio-kasininko pareigybės.

Ieškovė nekėlė ginčo ir nemėgino paneigti atsakovo teiginių apie tai, kad vairuotojo pozicijoje dirbęs asmuo jau buvo anksčiau nutraukęs darbo santykius su ieškove, o vyr. buhalterio ir buhalterio-kasininko pareigybes užėmę asmenys buvo perkelti į analogiškas pareigas kitokiais pavadinimai. Todėl pakankamai akivaizdu, kad vienintelis asmuo, kuriam įvardinti pokyčiai turėjo esminės reikšmės ir įtakos, buvo atsakovas.

2020 m. spalio 27 d. ieškovui pateiktas įspėjimas dėl atleidimo iš darbo, kuriame nurodoma, kad dėl darbo organizavimo pakeitimų, organizuojant ,,Trimitas“ veiklą įstaigos nuostatuose nurodytiems tikslams įgyvendinti, panaikinama vyriausiojo dirigento pareigybė. Vadovaujantis DK 57 straipsnio 7 dalimi, jis įspėjamas, kad bus atleistas iš darbo praėjus 30 kalendorinių dienų nuo šio įspėjimo gavimo dienos. Taip pat nurodyta, kad atsakovas yra įspėjamas, jog bus atleistas, jeigu laikotarpiu iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos ,,Trimitas“ nebus laisvos darbo vietos, į kurią jis galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.

Ieškovės vadovas 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 1V-63 patvirtino orkestro meno vadovo - vyriausiojo dirigento pareigybės aprašymą.

2020 m. lapkričio 23 d. ieškovė pateikė atsakovui pranešimą apie laisvas pareigybes kartu su laisvų pareigybių sąrašu. 2020 m. lapkričio 26 d. atsakovas pateikė ieškovei atsakymą, nurodydamas, kad sutinka užimti pranešime pasiūlytą laisvą orkestro meno vadovo - vyriausiojo dirigento pareigybę. Atsakovui sutikus eiti meno vadovo - vyriausiojo dirigento pareigas ir patikinus, jog jas galės pradėti eiti pasibaigus nedarbingumui, ieškovės administratorė 2020 m. lapkričio 27 d. el. laišku pasiteiravo, kokios gydytojų prognozės dėl atsakovo nedarbingumo, o 2020 m. gruodžio 1 d. jam parašė, kad darbdavio turimi dokumentai neįrodo atsakovo atitikimo keliamiems specialiesiems kvalifikacijos reikalavimams, ir paprašė atsiųsti dokumentus, nurodytus orkestro meno vadovo - vyriausiojo dirigento pareigybės aprašyme 3.1 punkte. Atsakovas atsakė, jog papildomų dokumentų neteiks, kad tai daryti neprivalo, kad darbdavys turi visus dokumentus, atitinkančius jo kvalifikaciją. Administratorė 2020 m. gruodžio 14 d. laišku atsakė, kad ieškovės turimi dokumentai neįrodo atsakovo atitikimo naujai pareigybei keliamiems specialiesiems kvalifikaciniams reikalavimams ir paprašė pateikti orkestro meno vadovo - vyriausiojo dirigento pareigybės aprašyme 3.1, 3.6 ir 3.8 punktuose įvardintus dokumentus, informavo, kad įstaiga neturi duomenų apie atsakovo įgytą aukštąjį universitetinį magistro kvalifikacinį laipsnį bei atsakovo turimą anglų kalbos B2 lygį.

Nesulaukęs atsakymo, t. y. tą pačią 2020 m. gruodžio 14 d., darbdavys priėmė įsakymą Nr. 1P-99, kuriame nurodė, kad, vadovaujantis DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsakovas atleidžiamas iš darbo dėl darbo organizavimo pakeitimų optimizuojant „Trimitas“ veiklą nuostatuose nurodytiems tikslams įgyvendinti panaikinus vyriausiojo dirigento pareigybę.

2020 m. gruodžio 4 d. atsakovo advokatai buvo pasikreipę į ieškovės vadovą, atkreipdami dėmesį DK normų pažeidimą siekiant atleisti atsakovą. Atsakymo į šį raštą nėra.

Byloje esantys duomenys taip pat rodo, kad atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo 24 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. sirgo Covid-19 liga, buvo gydomas stacionariai ir ambulatoriškai, ligos metu jam esant ligoninėje 2020 m. spalio 30 d. fiksuota hipertenzinė krizė, 2020 m. lapkričio 16 d. – 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovas gydytas dėl nugaros ir kairio kelio skausmų, sunkiai vaikščiojo, 2020 m. gruodžio 14 – 23 dienomis konsultuotas pulmonologo dėl oro trūkumo po persirgto Covid-19, traumatologo-ortopedo. Viso turėjo 76 dienas nedarbingumo.

Ieškovės pateikta informacinio pobūdžio pažyma rodo, kad meno vadovo – vyriausiojo dirigento poziciją ,,Trimite“ šiuo metu užima atranką laimėjęs L. K., kuris, ieškovės teigimu, yra Švedijos pilietis. Duomenų apie vykdytą atranką, šio asmens atitikimą keliamiems reikalavimams ieškovė nepateikė.

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

Teismas, svarstydamas atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, privalo patikrinti, ar buvo tam teisinis ir faktinis pagrindas, ar tinkamai realizuota atleidimo procedūra.

Minėta, darbo sutartis su atsakovu nutraukta DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Todėl teismas pasisako dėl šiuo pagrindu darbdavio įvykdyto darbo teisinių santykių su atsakovu nutraukimo.

Pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukiama, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.

Pagal DK 57 straipsnio 2 dalies nuostatą darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastimi nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje struktūrinių pertvarkymų realumas nustatomas pagal tai, ar dėl jų atitinkamą darbą dirbęs darbuotojas nebegali atlikti darbo sutartimi jam priskirtų darbo funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, 1) kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir 2) kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar 3) struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06- 30 nutarties c. b. Nr. 3K-3-336-248/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-27 nutartis c. b. Nr. e3K-3-477-1075/2017). Pabrėžtina, kad darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo sprendžiant teisme, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

Teismo nuomone, vadovui jo darbo veiklos įvertinimo eigoje pateikti siūlymai optimizuoti įstaigos veiklą savaime nerodo poreikio atlikti struktūrinius pokyčius joje, juolab tokiu būdu kaip tai buvo daroma ginčo atveju. Ieškovė nusprendė panaikinti vyriausiojo dirigento pareigybę (vietoj jos steigiant meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybę), panaikinti vairuotojo-ekspeditoriaus, vyriausiojo buhalterio, buhalterio-kasininko pareigybes, siekdama, kaip pati įvardijo efektyviau organizuoti įstaigos veiklą. Nei Darbo ginčų komisijai, nei teismui nebuvo pateikti konkretūs sprendimai (įsakymai, potvarkiai ar kt. dokumentai, tame tarpe ir ieškovės steigėjo priimti), patvirtinantys šių pareigybių naikinimą, darbo organizavimo pakeitimų vykdymą bei esminį to būtinumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad toks būtinumas iš esmės yra nulemtas ieškovės vadovo noru ir vizija bei suvokimu būtent tokiu būdu optimizuoti įstaigos veiklą.

Susipažinus su pateiktais vyriausiojo dirigento darbo (pareigų) aprašymu ir meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybės aprašymu, darytina išvada, kad tokios funkcijos kaip vadovavimas orkestrui, orkestro profesionalaus scenos meno kūrimo organizavimas ir viešas atlikimas, orkestro kūrybinės veiklos formavimas, bendradarbiavimas su šalies ir užsienio atlikėjais, dirigavimas orkestrui, esamų orkestro programų atnaujinimas, buvo vykdomos ir vyriausiojo dirigento. Šios esminės funkcijos numatytos ir naujai sukurtos meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybės aprašyme, kitaip formuojant jų turinį pasitelkiant šiuolaikiškesnius apibrėžimus, sakinių ir žodžių konstrukcijas ir išsireiškimus, kaip teisingai pastebėjo DGK. Naujų specialiųjų reikalavimų meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybei nustatymas, kaip pvz.: aukštojo universitetinio magistro kvalifikacinio laipsnio meno studijų srities muzikos krypties išsilavinimo, dirigavimo orkestrui specializacijos turėjimas, anglų kalbos B2 lygiu mokėjimas arba dirbti su MS Office programiniu paketu, nuotoliniam darbui skirtomis programomis mokėjimas, nepagrįstas realiai egzistuojančiomis

su darbdavio veikla susijusiomis priežastimis (vidinėmis ir išorinėmis), lėmusiomis atsakovo atleidimą iš darbo. Sutiktina su DGK pozicija, kad tokios priežastys ir pagrindai sudaryti turint tikslą pagrįsti darbo sutarties nutraukimą faktiškai tik su atsakovu, nes jie nėra realūs, neturi jokio objektyvaus pagrindimo ir nelemia atsakovo vykdytų darbo funkcijų nereikalingumo. Iš principo šių funkcijų turinys ir esmė liko nepakitę. Kritiškai vertintina taipogi ir ta aplinkybė, jog atsakovas ilgus metus gebėjo atlikti tas funkcijas, atitiko joms keliamus reikalavimus ir tą darė puikiai, kaip matyti iš įvertinimų ir esamo tarptautinio pripažinimo, deramai palaikė tarptautinius ryšius, gebėjo organizuoti, vadovauti ir susikalbėti su užsienio atstovais. Byloje yra dokumentai, įrodantys reikiamo lygio atsakovo anglų kalbos žinių turėjimą. Tikėtina, jog ieškovei buvo ir yra žinomi tiek šio žinojimo aspektai, tiek ir atsakovo turima kvalifikacija bei išsilavinimas.

Nustatyta, jog iki naujos struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimo, meno vadovo pareigybės ,,Trimite“ nebuvo. Tai duoda pagrindo išvadai, kad daugelį organizacinių ir kitų klausimų, susijusių su orkestro veikla, sprendė vyriausias dirigentas ir savo pareigas, kaip rodo įvertinimai ir atestavimo rezultatai, atliko labai gerai.

Be to, atsakovas, turėdamas virš dvidešimties metų darbo patirtį orkestre bei nemažą patirtį vyriausiojo dirigento pareigose, o taip pat įgijęs Lietuvos muzikos akademijos pučiamųjų instrumentų orkestro dirigento bakalauro, muzikos magistro ir pedagogo išsilavinimą bei specializaciją, pagal atsakovo patvirtintą meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybės aprašymą negali eiti šių pareigų, nes turi turėti aukštąjį universitetinį magistro kvalifikacinio laipsnio meno studijų srities muzikos krypties išsilavinimą, dirigavimo orkestrui specializaciją. Tokių sąlygų nustatymas yra ieškovės vadovo valios išraiška, neparemta įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatomis. Ieškovės atstovai

objektyviai nepagrindė, kodėl meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigybei buvo reikalingas magistro kvalifikacinis laipsnis dirigavimo orkestrui specializacija, o taip pat tai, kaip atsakovo turima kvalifikacija, ilgus metus leidusi atlikti šias funkcijas, pradėjo nebetikti.

Teismo nuomone, byloje pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pakankamai tvirtą išvadą, jog ieškovės įstaigos atlikti darbo organizavimo pakeitimai nebuvo realūs ir objektyviai būtini, kad vyriausiojo dirigento darbo funkcijos netapo perteklinėmis, jos faktiškai išliko, yra perimtos ir toliau vykdomos pagal kitaip pareigybėje įvardintą meno vadovo-vyriausiojo dirigento poziciją. Darbdavys neįrodė, kad jo struktūra (sandara) pakito. Šių darbdavio neįrodytų aplinkybių visuma duoda pagrindo išvadai, kad struktūriniai pertvarkymai buvo fiktyvūs, jais buvo siekiama faktiškai pagrįsti nenorą tęsti darbo santykius su konkrečiu darbuotoju – atsakovu ir darbo sutarties su juo nutraukimą.

DK 214 straipsnio 3 dalyje „Darbo ginčų nagrinėjimo principai“ numatyta, kad jeigu darbuotojas kreipiasi į darbo ginčus nagrinėjantį organą dėl individualaus ginčo dėl teisės, darbdavys privalo įrodinėti tam tikras ginčui išspręsti svarbias aplinkybes ir pateikti įrodymus, jeigu jis juos turi arba jie jam lengviau prieinami. Minėta, atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Įstatymuose gali būti nurodyti kiti atvejai, kai įrodinėjimo našta paskirstoma tarp darbo ginčo šalių skirtingai. Šiuo atveju tokių sąlygų nenustatyta. Darbdavys byloje jai tenkančios įrodinėjimo pareigos neįvykdė, neįrodė, kad turėjo faktinį pagrindą nutraukti darbo sutartį su atsakovu pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Darbdavys, realizuodamas darbuotojo atleidimą minėtu pagrindu, pačią atleidimo procedūrą realizavo netinkamai, su esminiais procedūriniais pažeidimais, kas sąlygoja atleidimą laikyti neteisėtu.

 Pagal minėtą DK 57 straipsnio normatyvą darbdavys turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą, t. y. darbdaviui tenka imperatyvi pareiga, numatyta įstatyme, išnaudoti visas galimybes perkelti darbuotoją į kitą darbą jo sutikimu. Tokia darbdavio pareiga nėra ribojama bendrąja darbdavio teise skelbti konkursus kai kurioms pareigoms užimti, nes šio straipsnio 2 dalis nenumato jokių šios darbdavio pareigos išlygų, nenumato darbdavio teisės nesiūlyti laisvų pareigų, kurioms užimti darbdavys savo sprendimu ketina (yra nusimatęs) skelbti atitinkamą konkursą. Ši darbdavio pareiga siūlyti kitą darbą yra esminė, ji apima ir pareigą mokyti bei perkvalifikuoti darbuotojus, kad jiems galima būtų pasiūlyti kitą darbą. Pagal teismų praktiką šiai aplinkybei skirtinas ypatingas dėmesys.

Atsižvelgiant į atsakovo eitų pareigų pobūdį ir ilgametę patirtį bei turint darbdavio pateiktą informaciją apie buvusias laisvas darbo vietas, kurios faktiškai atitinka atsakovo eitas pareigines pozicijas, ir pastarajam sutikus eiti darbdavio pasiūlytas naujas meno vadovo-vyriausiojo dirigento pareigas, turėdamas tokį sutikimą, remiantis DK 57 straipsnio 2 dalimi privalėjo svarstyti atsakovo perkėlimo į naujas pozicijas klausimą, ko nepadarė, apsiribodamas nurodymu, jog negavo iš atsakovo reikiamų duomenų keliamiems specialiems reikalavimams atitikti. Pastebėtina tai, kad ieškovė 2020 m. gruodžio 14 d. el. laišku nurodydama tai ir pakartotinai parašydama pateikti papildomus dokumentus, nelaukdama jokio atsakymo tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 14 d., priėmė įsakymą dėl darbo sutarties su atsakovu nutraukimo. Tai rodo ir tam tikrą kryptingą ir tendencingą ieškovės požiūrį į atsakovą. Teismui nekyla jokių abejonių dėl atsakovo gebėjimo, kvalifikacijos, tinkamumo,  ilgametės patirties ir neabejotino ženklaus indėlio į ieškovės įstaigos veiklą jam esant faktiškai analogiškoje ir vadovaujančioje pozicijoje per visą ilgą darbo įstaigoje laiką užimti siūlytą poziciją.

Todėl sutiktina su atsakovo išsakyta pozicija, kad jis turėjo realią ir faktinę galimybę pagal turimą kvalifikaciją gauti pasiūlytą darbo vietą, kadangi esminės atliekamos funkcijos išliko iš esmės nepakitę. Darbdavys šią jam tenkančią pareigą taip pat akivaizdžiai ignoravo.

Dėl virš išdėstyto teismas laiko, jog yra pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo ieškovės įstaigoje neteisėtu dėl pakankamo teisinio pagrindo atleidimui nebuvimo ir dėl pastarosios padarytų reikšmingų ir esminių procedūrinių pažeidimų, priešingu atveju, darbdaviui būtų sudarytos sąlygos elgtis darbuotojo/-jų atžvilgiu neteisėtai ir nesąžiningai, kas negali būti toleruojama.

Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teisinių pasekmių.

DK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne daugiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

DK 218 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

DK 231 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.  

Taigi pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 straipsnyje įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir turtinę bei neturtinę žalą, arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas bei patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Darbuotojas nori būti grąžintas į buvusį darbą. Nėra pagrindo su tuo nesutikti.

Teismas laiko, jog šiuo konkrečiu ginčo atveju nėra pagrindo atsisakyti grąžinti darbuotoją į buvusį darbą faktiškai tomis pačiomis darbo sąlygomis nepaisant to, kad atsakovo eita pareiginė pozicija yra pervardinta kitaip ir nepaisant to, kad joje yra įdarbintas kitas asmuo.

Tokį sprendimą teismas priima atsižvelgdamas į ,,Trimitas“ vykdomos veiklos tam tikrą tautinį identitetą bei tautinę saviraišką, atsakovo ilgametį ir puikiai vertinamą darbą šiame kolektyve, neabejotinus atsakovo nuopelnus ,,Trimito“ kolektyvui ir jo veiklai, jo dėka garsinamą Lietuvos vardą, tarptautinį tiek kolektyvo, tiek ir atsakovo pripažinimą, atsakovo įgytą kvalifikaciją ir turimą patirtį.

Teismas neturi pagrindo manyti, kad atsakovas negebės vykdyti investicinių infrastruktūros projektų, auginti meninę kokybę, įgyvendinti ieškovės įstatuose numatytus tikslus – aukščiausiu meniniu lygiu kurti, puoselėti, plėtoti profesionalų scenos meną bei išlaikyti ,,Trimitą“ pagrindiniu Lietuvos pučiamųjų orkestru, t. y. negebės įvykdyti ieškovės vadovo įvardintų įstaigai keliamų tikslų, uždavinių ir pan., juolab kad tai tik dalis jo pareiginės atsakomybės.

Kasacinis teismas panašaus pobūdžio bylose yra konstatvęs, kad įvertinus biudžetinės įstaigos teisinio statuso ypatumus, jos veiklą kaip viešąjį interesą, darytina išvada, kad sprendimai, susiję su biudžetinės įstaigos veiklos organizavimu, turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia nekontroliuojamą galimybę priimti bet kokių motyvų nulemtą sprendimą. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad, siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai dėl biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo turi būti aiškūs, racionaliai motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis. Aiškindamas įstatymo nuostatas, aktualias sprendžiant klausimą dėl biudžetinės įstaigos steigėjo teisių atleisti šios įstaigos vadovą apimties, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, bylos Nr. 3K-7-308/2008).

Darbdavio nenoras ar nepasitikėjimas nėra pakankamas pagrindas negrąžinti asmens į darbą, kai byloje nėra objektyvių įrodymų, įrodančių jo negebėjimą dirbti. Aplinkybės apie kito asmens įdarbinimą negali būti vertinamos kaip neteikiančios pakankamo pagrindo grąžinti atsakovą į pirmesnį darbą. Aiškinimas, kad neteisėtai atleistas iš darbo darbuotojas niekada negali būti grąžintas į pirmesnį darbą, jeigu į tą darbo vietą jau priimtas naujas darbuotojas, reikštų įstatyme įtvirtintos pažeistų darbuotojo teisų gynybos būdų nepagrįstą susiaurinimą, sudarytų prielaidas piktnaudžiauti darbdaviams, diskriminuoti vienus asmenis ir teikti privilegijas kitiems, prieštarautų darbo teisės subjektų lygybės principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016). Pagal bylos duomenis ieškovės įstaiga turi arti 80 etatų, todėl DK 218 straipsnio 6 dalies prasme, buvusio darbdavio nenoras, kad darbuotojas grįžtų į buvusį darbą, nėra esminis.

Grąžinus atsakovą į buvusį darbą, DK 218 straipsnio 2 dalies pagrindu jam išieškotinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Pagal bylos duomenis atsakovo vidutinis mėnesio darbo užmokestis yra 2 041,46 Eur, dienos – 80,69 Eur. Todėl priėmus sprendimą dėl jo grąžinimo į buvusias pareigas, atsakovui išieškotina 10 207,30 Eur (neatskaičius tenkančius mokėti mokesčius) vidutinio darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo (2020-12-14 iki 2021-07-16), t. y. už 7 mėnesius (suma nurodyta atskaičius atsakovui atleidimo dieną išmokėtą 2 mėnesių išeitinė išmoką), ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką po 80,69 Eur (neatskaičius tenkančius mokėti mokesčius) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienus metus.

Teismų praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; virš minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-1394-912/2020 2020 m. liepos 2 d. priimta nutartis).

Darydamas tokią išvadą, teismas priima domėn atsakovo darbo trukmę ieškovės įstaigoje, kvalifikaciją, užimtų pareigų pobūdį ir šiuo sprendimu teismo virš konstatuotus darbdavio darbuotojo atžvilgiu padarytus pažeidimus.

Priėmus sprendimą dėl atsakovo grąžinimo į buvusį darbą, DK 218 straipsnio 4 dalyje numatytas kompensacijos išieškojimo klausimas neaktualus.

Teismas taip pat nemano, jog priteistų sumų mažinimą gali sąlygoti atsakovo darbas kitur.

Pagal DK 218 straipsnio 3 dalį, darbuotojas grąžinamas į buvusį darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Dėl neturtinės žalos.

Minėto DK 218 straipsnio 2 dalyje ir DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Jeigu darbdavys nesilaiko pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ar panašiai – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). 

Kaip teismas jau nustatė aukščiau, atsakovas neteisėtai atleistas iš darbo be faktinio pagrindo tam bei padarius reikšmingus ir esminius procedūrinius pažeidimus. Teismas taip pat nustatė, kad darbdavys darbuotojo atžvilgiu dėl to elgėsi pakankamai šiurkščiai ir tendencingai, pažeisdamas akivaizdų įstatymo imperatyvą, nesudarė ilgamečiam, patyrusiam, kvalifikuotam darbuotojui sąlygų likti darbo rinkoje. Šiuos veiksmus atliko ilgą laiką vadovaujančias pozicijas užėmusio, tarptautinį pripažinimą pelniusio asmens atžvilgiu, jo ligos metu, įtraukiant į tai kitus kolektyvo ,,Trimitas“ narius, kas neabejotinai negalėjo nesumenkinti atsakovo orumo, gebėjimų ir turimos kvalifikacijos bei reputacijos buvusių ilgamečių pavaldinių, kitų darbuotojų akyse, pakenkti atsakovo žinomumui tarptautinėje rinkoje. Be jokios abejonės tai sukėlė jam didelius asmeninius išgyvenimus ir nepatogumus, sumenkino jį jo paties akyse, sąlygojo pablogėjusią emocinę būseną ir sveikatą.

Priimdamas sprendimą šioje priešieškinio reikalavimų dalyje, teismas taip pat atsižvelgia ir į ieškovės statusą – ji yra valstybės įmonė, kuriai turi būti taikomi aukštesni atsakomybės, budrumo ir sąžiningo elgesio standartai nei paprastam darbo rinkos santykių dalyviui. Todėl teismas laiko, jog yra nustatytos visos neturtinės atsakomybės sąlygos.

Teismo įsitikinimu, priteistas vidutinis darbo užmokestis nagrinėjamu atveju nėra pakankama moralinė satisfakcija darbuotojui už neteisėtu atleidimu padarytą skriaudą, ir savo prigimtimi ginčo atveju negali tokia būti, nes yra savaiminė darbuotojo grąžinimo į buvusį darbą pasekmė, be to, šiuo išreikšta ir atsakovo priešieškiniu prašoma priteisti suma pagal formuojamą teismų praktiką nėra didelė. Todėl manytina, kad pagal aukščiau nustatytas aplinkybes atsakovui padaryta skriauda bus teisingai atlyginta priteisiant jam iš ieškovės įstaigos ir 2 000 Eur neturtinę žalą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu ir nekeičia teismo padarytų išvadų.

Procesiniai klausimai.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismas faktiškai tenkino visus priešieškiniu įtvirtintus darbuotojo reikalavimus, todėl jis įgijo teisę į šioje civilinėje byloje patirtų advokato pagalbos išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnis), o tokių pagal bylos duomenis yra 3 095,58 Eur. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, mano, kad tokia suma yra adekvati ir protinga nagrinėjamai bylai, todėl ją priteisia iš ieškovės atsakovo naudai.

Ieškinio atmetimo atveju ieškovė teisės į tokių išlaidų atlyginimą neįgijo.

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Tenkinus priešieškinį, iš ieškovės, kaip darbdavio, kuris, priešingai nei darbuotojas, nėra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, priteistina 275 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str., 80 str. 7 d.).

Išsprendus šį ginčą dėl darbo teisės iš esmės, darbo ginčų komisijos priimtas sprendimas pripažįstamas netekusiu galios (DK 231 str. 7 d.).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Pripažinti atsakovo U. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš Koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“, j. a. k. 190755551, vyriausiojo dirigento pareigų neteisėtu, panaikinti 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymą dėl jo atleidimo, grąžinti U. V. į buvusį darbą Koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“, j. a. k. 190755551, dabartinę meno vadovo – vyriausiojo dirigento pareiginę poziciją.

Išaiškinti, kad darbuotojas grąžinamas į buvusį darbą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti atsakovo U. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš Koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“, j. a. k. 190755551, 10 207,30 Eur (neatskaičius tenkančius mokėti mokesčius) (dešimt tūkstančių du šimtus septynis Eur 30 ct) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki šio teismo sprendimo priėmimo ir po 80,69 Eur (neatskaičius tenkančius mokėti mokesčius) (aštuoniasdešimt  Eur 69 ct) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienus metus, 2 000 Eur (du tūkstančius Eur 00 cnt) neturtinei žalai atlyginti ir 3 095,58 Eur (tris tūkstančius devyniasdešimt penkis Eur 58 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės Koncertinės įstaigos valstybinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Trimitas“, j. a. k. 190755551, 275 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui).

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. DGKS-1092 darbo byloje Nr. APS-131-756/2021 laikyti netekusiu galios.  

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                Natalija Daškovienė