Baudžiamoji byla Nr. 1A-469-175/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22850-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;

(S)

1.1.10.1; 2.4.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7

Kauno apygardos teismas

N u O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Mariui Žukauskui,

dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei,

nuteistajam M. J., jo gynėjui advokatui Antanui Danieliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 135 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 metams,

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir iš M. J. priteista 1072, 92 Eur žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. M. J. nuteistas už tai, kad:
1. 2017 m. gegužės 11 d., apie 19.40 val., viešoje vietoje, prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia be jokios dingsties mažiausiai du kartus metė du betono gabalus į buto (duomenys neskelbtini), virtuvės kambario langą ir taip sudaužė šio lango stiklo paketą, tokiu būdu įžūliai elgdamasis ir vandališkais veiksmais sugadindamas svetimą turtą demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
2. 2017 m. gegužės 11 d., apie 19.45 val., prie namo (duomenys neskelbtini) antrosios laiptinės, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kerštaudamas dėl anksčiau įvykusio konflikto tarp jo ir Ž. V., tyčia vieną kartą smogė peiliu Ž. V. į kairę apatinę pilvo dalį, taip padarė durtinę-pjautinę žaizdą kairio klubo srityje, pereinančią į užpilvaplėvinį tarpą, tokiu būdu sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.
2. Kauno apylinkės teismas, apkaltinamajame nuosprendyje spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, padarė išvadą, kad bausmės tikslai M. J. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę ir nustačius jos dydį artimą minimaliam.
3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. J. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
1. Skunde teigiama, kad paskirta bausmė yra aiškiai per griežta. Nuteistasis pažymi, kad jo gyvenimas iki nusikaltimo padarymo ir po jo neleidžia daryti išvados, kad jis turi polinkį nusikalsti. Dėl padarytų nusikaltimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, savo kaltės neneigia, bendravo su ikiteisminio tyrimo institucijomis tiriant nusikalstamas veikas. Dėl savo elgesio padarė išvadas ir daugiau taip nesielgs.
2. Skunde M. J. prašo atsižvelgti į tai, kad veikos padarytos per trumpą laiko tarpą, anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, turi darbą. Dirbdamas galės atlyginti teismo priteistą civilinį ieškinį, kurio dalį jau atlygino. Nuteistojo manymu, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.
5. Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde keliamas galimybės taikyti BK 75 straipsnį klausimas. Ginčo dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo, kaltės nėra, todėl apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje apibrėžtas bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma skunde.
7. Skundžiamu nuosprendžiu M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Už šias nusikalstamas veikas paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams bausmę atliekant pataisos namuose. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis ir juos dar kartą įvertinusi, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nuteistojo M. J. atžvilgiu ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti yra. 
8. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. M. J. nuteistas ne tik už nesunkaus, bet ir sunkaus nusikaltimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2017 m. spalio 6 d. įsigaliojusioje BK 75 straipsnio redakcijoje bausmės vykdymo atidėjimo galimybė asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, nėra numatyta, šio straipsnio nuostatos M. J. negalėtų būti taikomos. Tačiau šiuo atveju teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad M. J. nuteistas už nusikaltimus, kuriuos padarė 2017 m. gegužės 11 d. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs įstatymas, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad visais atvejais taikomas lengviausias asmens teisinei padėčiai įstatymas, taip pat taikytinos ir tarpinės redakcijos, galiojusios tarp nusikalstamos veikos ir bylos išnagrinėjimo bei galutinio procesinio sprendimo priėmimo galiojusių įstatymų. Nuo 2015 m. kovo 24 d. galiojusi BK 75 straipsnio redakcija, kuri galiojo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, numatė galimybę atidėti bausmės vykdymą ir asmenims, nuteistiems už sunkius nusikaltimus, todėl šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu. Toks įstatymas pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią ir sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam M. J..
9. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nuostatas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais formaliais pagrindais, bet ir BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais bausmės tikslais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo.
10. Nuteistasis M. J. atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti taikomas aptariamas straipsnis: kaip minėta, nuteistas ir už sunkaus nusikaltimo padarymą, paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Kolegijos vertinimu, byloje esančių duomenų visuma suponuoja pagrįstą manymą, kad šiuo atveju taip pat yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo M. J. teistas nebuvo. Duomenų apie nusikaltimus, padarytus po 2018 m. kovo  29 d. nuosprendžio priėmimo, taip pat nėra. Vieną kartą baustas administracine tvarka už policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimą. Iš šių aplinkybių galima spręsti, kad M. J. nėra linkusi nusikalsti asmenybė, o jo padarytos nusikalstamos veikos yra labiau atsitiktinio pobūdžio. Dėl padarytų nusikaltimų M. J. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nustatyta ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tokios aplinkybės buvimas, pats savaime, nelaikytinas absoliučia kliūtimi taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Nors nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 82, 83) užfiksuota, kad nukentėjusiojo operacija ir gydymo procesas buvo sklandūs, be komplikacijų, liekamieji reiškiniai nenustatyti. M. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Nuteistasis pateikė pinigų pervedimą patvirtinantį dokumentą (2 t., b. l. 121) iš kurio matyti, kad jis pradėjo atlyginti byloje valstybinei ligonių kasai priteistą civilinį ieškinį. Toks nuteistojo elgesys po nuosprendžio priėmimo rodo, kad jis iš tikrųjų savo elgesį vertina blogai ir deda pastangas, kad atlygintų nusikalimu padarytą žalą. Įvertinus aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamas veikas ir nuteistojo asmenybę, kuri iš esmės yra teigiama, galima spręsti, kad M. J., nors ir padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų nusikaltimą, nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jį būtų reikalinga izoliuoti.
11. Kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai M. J. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas bausmės vykdymas gali būti atidėtas nuo vienerių iki trejų metų. Šioje byloje, kaip minėta, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, M. J. anksčiau neteistas, yra charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į tai bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatomas lygus BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytam vidurkiui – 2 metams.
12. Kolegija, įvertinusi nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo M. J. klausimą, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė nuteistajam bausmę, kuri šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste laikytina per griežta, t. y. M. J. atžvilgiu neteisinga. Todėl nuosprendis keičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi M. J. paskirtos 1 (vienų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams įpareigojant: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;  per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos misto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; per 1 (vienus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civilinį ieškinį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                   Kęstutis Dargužis

            Danguolė Šiugždinytė

            Algerdas Urbšys