Civilinė byla Nr. 2A-746-212/2011

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00639-2011-1

                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

35.4;35.5;99.5;122.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Kėdainių butai“ ieškinį atsakovui V. J. P. dėl įsiskolinimo už komunalines paslaugas, delspinigių ir palūkanų priteisimo

n u s t a t ė:

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 582,13 Lt įsiskolinimo už administravimo ir eksploatavimo paslaugas, 99,47 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas ignoruoja prievolę mokėti bendrovei komunalinių paslaugų mokesčius ir už 2009-04-01 - 2011-08-01 laikotarpį yra nesumokėjęs 1 582,13 Lt už administravimo ir eksploatavimo paslaugas.

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu priteisė iš atsakovo 1 582,13 Lt skolą už administravimo ir eksploatavimo paslaugas, 99,47 Lt delspinigius, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2011-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67 Lt žyminio mokesčio ieškovei ir 11,29 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Nustatė, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 68,61 kv. m. naudingo ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Per laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2011-08-01 atsakovas įsiskolino ieškovui dėl nesumokėtų mokesčių už šilumos tinklų priežiūrą, administravimą, eksploatacines išlaidas, nemokėjus mokesčio namo privalomajam remontui. Namo Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta ieškovė nuo 2007-07-01. Ieškovės reikalavimas apmokėti už bendrosios nuosavybės administravimą pagrįstas. Už administravimo paslaugas laikotarpiu nuo 2011-04-01 iki 2011-08-01 taikytas 0,23 Lt/kv. m. per mėn. tarifas apskaičiuotas ir nustatytas Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. TS-90 patvirtintoje Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikoje. Todėl atsakovo argumentai, kad ieškovė administravimo mokestį turėtų skaičiuoti pagal faktinius duomenis ir realius ploto vienetus, nepagrįstas įrodymais. Metodikoje nustatytas konkretus administravimo mokesčio tarifas, kurį ieškovė privalo taikyti. Atsakovo argumentą, kad šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros išlaidų tarifas jam turi būti skaičiuojamas nuo ploto, kuris bute yra šildomas, laikė nepagrįstu, kadangi susidariusias išlaidas bendriems objektams eksploatuoti patalpų savininkai privalo padengti proporcingai savo daliai bendroje nuosavybėje. Buto savininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma pagal naudingo buto ploto ir naudingo gyvenamojo namo ploto santykį, todėl šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros išlaidas butų savininkai turi dalintis pagal buto naudingą plotą. Atsakovo buto naudingas plotas yra 68,61 kv. m., 34,73 kv. m. buto dalis šildoma iš centralizuotos sistemos, likusi dalis – krosninis šildymas. Tai, koks buto plotas šildomas, neturi teisinės reikšmės ginčui dėl bendro daikto išlaikymo spręsti. Atsakovo pateiktas 2011-07-27 pareiškimas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir UAB „Kėdainių butai“ neįrodo, kad ieškovė netinkamai atlieka administravimo darbus, klastoja dokumentus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad vykdavo susirinkimai su ieškove ir daugiabučio namo butų savininkais, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovai. Periodiškai buvo atliekamas namo bendrojo naudojimo objektų būklės įvertinimas. Atsakovas  nepateikė įrodymų, kad jis būtų kreipęsis į ieškovę, reikalavęs atlikti remonto darbus, o ieškovė būtų atsisakiusi juos atlikti. Nepagristu laikė atsakovo argumentą, kad privalomas remonto mokestis turi būti sutartinis, t.y. renkamas butų savininkų sutikimu. Ieškovo apyvartos žiniaraštyje nurodytos sumos kaupiamos privalomajam remontui renkamos teisėtai.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-08-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad teismo sprendime yra klaidų: jam nuosavybės teise priklauso 68,61 kv. m, o ne 69,96 kv. m (1,35 kv. m – bendras koridorius); neteisingai nurodytas laikotarpis iš apskaitos žiniaraščio, ne nuo 2011 m., bet nuo 2009-04 – 2011-07. Teismas nepagrindė rinkliavų mokesčių dydžio, kuris ieškovo nustatytas savavališkai, prieštaraujant Kėdainių r. savivaldybės nuorodoms. Teismas neatsižvelgė, kad jau yra sudaryta butų savininkų jungtinės veiklos sutartis, kaip į juridinį faktą. Atsisakė priimti atsakovo įrodymą, Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašą. Remiantis CK 4.84 str. 3 d. ir „Butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais“, VI skyriaus 13 d., administravimas pasibaigia, sudarius patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, 14 d. nurodoma, kad nepanaudotos lėšos turi būti perduodamos jungtinės sutarties dalyviams, o CK 4.240 str. 3 d. nurodo, kad administratorius neturi teisės keisti turto tikslinės paskirties, 15 d. teigiama, kad pasibaigus administravimui, administratorius per 30 kalendorinių dienų turi pateikti ataskaitą jungtinės veiklos sutarties įgaliotam atstovui ir šią ataskaitą paskelbti skelbimų lentoje. Šie nurodymai ieškovės neįvykdyti, taip pat teismas šališkai ieškovei teigia, kad periodiškai buvo atliekamas namo bendrojo naudojimo būklės vertinimas, neįsigilinęs į aktus ir faktus. Mano, kad statinio apžiūros aktai buvo surašyti formaliai, nes dėl skilusios išorinės pastato sienos iki šiol priežiūra nefiksuota. Su aktais nesupažindinami namo savininkai, aktai neregistruojami. Ieškovė nevykdė Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimo 2008-04-25 Nr. TS-90 IV dalis, 7 „Daugiabučio namo bendrosios nuosavybės administravimo darbai“. Ieškovė aplamai nekreipė dėmesio į šildymo sistemos eksploataciją šiame name. Šiluminiai vamzdžiai buvo neizoliuoti, 2009-01-10 dėl ieškovo neteisėtų veiksmų nuo šalčio trūko šilumnešio vamzdis, nes vanduo necirkuliavo ir dėl vandens išsiliejimo atsakovas patyrė nuostolių. Teismas avarinės būklės sąmatą atmetė. Ieškovė žinojo, kad atsakovo bute ir bute virš atsakovo buto atjungtas šildymas. Viso to galima buvo išvengti, jei ieškovė būtų atjungusi šildymo stovus, einančius į nešildomas patalpas. Administratorius apie naują paskaičiuotą tarifą namo gyventojams viešai turi pranešti prieš mėnesį. Tačiau ieškovė jau po kelių dienų nuo gegužės 1 d. taikė naują tarifą, nors Kėdainių r. savivaldybės sprendimas patvirtintas balandžio 25 d. Mano, kad savivaldybės taryba patvirtino tik tarifo apskaičiavimo metodiką, o nenustatė ir nepatvirtino tarifo. Ieškovė nenustatydama tikro tarifo neatsižvelgia į metodikos dėstymą, naudojasi paskutiniu metodikos sakiniu. Teismas nepripažįsta, kad Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2008-04-25 Nr. TS-90 sprendimu tvirtinama daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų skaičiavimo metodika, o ne tarifas. Teismas nepripažįsta fakto, kad metodika, tai būdas tarifui paskaičiuoti, o ne nustatytas ir patvirtintas Kėdainių rajono savivaldybės tarybos tarifas. Tuo būdu per 5 dienas padidino 2,3 karto, tai sudarė galimybę manipuliuoti lėšomis, skirtomis administravimui ir pan. Šis sąlyginis administravimo tarifas naudojamas iki šiol viso rajono mastu, skaičiuojant mokesčius. Tuo pažeidžiamas viešasis interesas, kurio pagrindu prokuroras galėtų pareikšti ieškovei kaltinimą. Neįsigilindamas į esmę teismas mažina pasitikėjimą valstybės valdžia, teisėtumu, o tai neatitinka Konstitucijos 5 straipsnio nuostatų. Teismas šališkai ieškovės naudai įrodinėja, kad vykdavo susirinkimai su daugiabučio namo savininkais.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas, kaip buto savininkas privalo ieškovei mokėti už bendrosios nuosavybės administravimą, už namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, už namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą. Remiantis CK 4.82 str. 3 d., atsakovo teigimas, kad mokesčiai renkami neteisėtai yra nepagrįstas. Atsakovui priklausantis naudingas plotas yra 68,61 kv. m. ir 1,35 kv. m. bendro naudojimo patalpa. Ieškovė neskaičiavo mokesčių už 1,35 kv. m. bendro naudojimo plotą, nes jo nepastebėjo, todėl atsakovui priskaičiuota 44,39 Lt mažiau mokesčių. Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros išlaidas savininkai turi dalintis pagal buto naudingą plotą. Įstatymas nenurodo visų galimų prievolių atsiradimo pagrindų, todėl sąvoka „kitokie juridiniai faktai“ ieškovei leidžia iš atsakovo reikalauti 1 582,13 Lt skolos, 99,47 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 67 Lt žyminio mokesčio.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovui nuo 2003-01-08 nuosavybės teise priklauso 68,61 m2 bendro ploto butas su bendro naudojimo patalpa 1A-7, esantis (duomenys neskelbtini). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2011-03-04 duomenis matyti, jog dalis buto (34,73 m2) yra centrinis šildymas iš centralizuotos sistemos, likusi buto dalis – krosninis šildymas (b. l. 3-5). Iš ieškovės pateikto apyvartos žiniaraščio matyti, kad už laikotarpį nuo 2009-04-01 iki 2011-007-01 atsakovas nesumokėjo ieškovei 1 582,13 Lt komunalinių paslaugų mokesčių ir 99,47 Lt delspinigius (b. l. 44). Kėdainių rajono apylinkės teismas visiškai patenkino UAB „Kėdainių butai“ ieškinį ir šias sumas priteisė iš atsakovo.

Atsakovas sprendimą ginčija teigdamas, jog teismas nepagrindė rinkliavų mokesčių dydžio, kuris ieškovės nustatytas savavališkai; ieškovė nevykdė administratoriaus pareigų, nekreipė dėmesio į šildymo sistemos eksploataciją, o aktai surašyti formaliai; neatsižvelgė į tai, kad Kėdainių rajono savivaldybės taryba patvirtino tik tarifo apskaičiavimo metodiką, o nenustatė ir nepatvirtino patį tarifą.

Teismas su apelianto nurodytais argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šalių ginčą padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas, sutinkamai su CK 1.136 str. 1 d., 2 d. 3 p., 4.82 str. 3 d., 4.84 str. 4 d., privalėjo proporcingai savo daliai nuosavybėje, apmokėti eksploatacines ir administravimo išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti. Nors apeliantas apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teisme ir teigia, kad ieškovė UAB ,,Kėdainių butai“ neteikia arba netinkamai teikia eksploatacines ir administravimo paslaugas daugiabučiam namui, tačiau iš byloje esančių apžiūros aktų nustatyta, kad ieškovė reguliariai vykdo namo bendrojo naudojimo būklės įvertinimą ir šie aktai nenuginčyti (b. l. 52, 54-55). Gyvenamojo namo butų savininkų susirinkimas 2011-07-04 pritarė namo eksploatacinių lėšų panaudojimo ataskaitai už 2011 m. penkis mėnesius, aptarė kitus klausimus, o dėl netinkamo pastato administravimo ir eksploatavimo ar nepateikimo ataskaitų apie suteiktas pastato administravimo ir eksploatavimo paslaugas problemos nebuvo keliamos (b. l. 53).

Jeigu UAB „Kėdainių butai“ teiktos pastato administravimo ir eksploatavimo paslaugos neatitinka sutartimi sulygtų sąlygų, namo gyventojai turi teisę nustatyta tvarka reikšti pretenzijas paslaugos tiekėjui, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, netvirtinti pateiktų paslaugų atlikimo ataskaitų, prašyti pakeisti administratorių ir t.t., tačiau byloje esantys įrodymai nepatvirtina apelianto nurodytų argumentų.

Įstatymas reglamentuoja, kad butų ir patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skirtos namui atnaujinti (CK 4. 82 str. 3 d.). Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, kai šie savininkai neįsteigę bendrijos arba neįsteigę jungtinės veiklos sutarties, ir administravimo išlaidų apmokėjimą reglamentuoja CK 4.84 straipsnis, kurio 4 dalyje nurodyta, jog administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką pažymėtina, kad įstatymai nustato butų ir kitų patalpų savininkų pareigas, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civ. b. Nr. 3K-7-515/2009).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi „Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika“, patvirtinta Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2008-04-25 sprendimu Nr. TS-90 (b. l. 45-51), nes ji nėra panaikinta ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka ir joje aiškiai nustatoma, kad daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifas T = 0,23 Lt/m2 (Metodikos 21 punktas). Dėl to, kas pasakyta, atmestinas apelianto argumentas, jog ieškovė savavališkai nustatė rinkliavų mokesčio dydį.

Kiti apelianto argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir dėl jų teismas nepasisako.

Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pilnai, objektyviai ir visapusiškai įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas

n u t a r i a:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                        Zina Mickevičiūtė