Nuorašas:

Pranešėjas A. Kisielius                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1A–324-315/2012

Teisėjas V. Berezovskij                                                    Teisminio proceso Nr. 1-12-1-02159-2010-5

                                                      Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                   1.1.7.1;1.1.8.1;1.2.4.6.8;2.1.15.1.1;

    2.1.15.1.2;2.4.6.4.2;2.4.7;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012  m. rugsėjo 17 d.

                                                                     Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,

teisėjų  Leonardos Gurevičienės, Audronės Kartanienės

sekretoriaujant Daliai Kanopienei, Jolantai Maksimovič,

dalyvaujant prokurorui Gediminui Juknai, Benediktui Leišiui,

nukentėjusiajai V. L.,

gynėjui advokatui  Loretai Guižauskienei,

išteisintajai D. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios V. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. iš kaltinimo pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių. Byla D. K. atžvilgiu pagal BK 140 str. 1 d. nutraukta (BK 28 str. 1 d., 2 d.).

              Nukentėjusiosios V. L. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

              D. K. buvo kaltinama tuo, kad ji, 2010 m. birželio 20 d., apie 23.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vežama nukentėjusiosios V. L. taksi automobiliu Kalvarijų gatve, Vilniuje, sėdėdama taksi automobilyje ant galinės sėdynės, už vairuotojos, tyčia iš chuliganiškų paskatų įžūliais ir vandališkais veiksmais pažeisdama viešąją tvarką ir rimtį, užpuolė nukentėjusiąją V. L. suduodama tris smūgius pastarajai į galvos sritį, pradėjo purkšti dujų balionėliu dujas V. L. į veidą. Nukentėjusiajai sustojus Juozapavičiaus gatvėje, D. K., tęsdama nusikalstamą veiką, išlipo iš taksi automobilio ir rankomis bei kojomis sudavė smūgius V. L. į įvairias kūno vietas bei purškė dujų balionėliu V. L. į veidą, tokiais savo veiksmais padarydama V. L. abiejų akių ragenos I laipsnio cheminį nudegimą ir sukeldama fizinį skausmą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. L. sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

              Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendį, kuriuo D. K. iš kaltinimo pagal LR BK 284 str. 1 d. išteisinta, jai nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. K. pripažinti kalta pagal LR BK 284 str. 1 d. ir paskirti jai 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą, priteisti iš D. K. V. L. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad išanalizavus teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, darytina išvada, kad eismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus, neįvertino visų įrodymų, surinktų ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nepaneigė visų įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas bei savo nuosprendį vadovavo tik prielaidomis. Nors kaltinamoji D. K. parodė, kad nukentėjusioji pirma ją užpuolė, abejotina, ar D. K. dėl girtumo galėjo adekvačiai vertinti situaciją ir tiksliai prisiminti visas įvykio aplinkybes. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad konfliktas tarp taksi vairuotojos V. L. ir D. K. kilo dėl taksi vairuotojos pasirinkto maršruto. Kaip parodė D. K., ji labai dėl to išsigando, pradėjo šaukti ant taksi vairuotojos, buvo įsiaudrinusi, nors tam nebuvo jokio pagrindo. Šios aplinkybės rodo, kad D. K. neadekvačiai vertino situaciją. Nors iš pradžių D. K. parodė, kad smūgį lazda taksi vairuotoja jai sudavė per dešinę ranką, kurią pradėjo labai skaudėti ir dėl to ji net negalėjo iš karto parašyti pareiškimo policijoje, be to, nurodė, kad mašinoje dujas į taksi vairuotoją ji purškė ta pačia dešine ranka, teisminio nagrinėjimo metu ji pakeitė anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad dujas ji purškė kaire ranka, nes dešinė ranka buvo sužalota. Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog nukentėjusiosios V. L. parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi, tačiau su šia išvada sutikti negalima. Nukentėjusiosios parodymai buvo nuoseklūs, ji parodė, kad D. K. be jokios priežastis pradėjo šaukti, rėkti, išsitraukė dujų balionėlį ir pradėjo į ją purkšti dujas, taip pat pradėjo mušti ją rankomis. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad taksi vairuotojai V. L. nebuvo jokio pagrindo pirmai užpulti D. K., jai bandyti suduoti lazda, be to, nukentėjusioji tokių veiksmų negalėjo atlikti dėl stambaus kūno sudėjimo, nes sėdėdama ant automobilio priekinės sėdynės ji nesugebėtų pasilenkti ir paimti po sėdyne buvusią lazdą bei ja suduoti ant galinės automobilio sėdynės sėdėjusiai D. K.. Byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai taip pat parodė, kad įvykio vietoje D. K. elgėsi agresyviai, buvo neblaivi, savo versiją aiškino šaukdama.

              Nukentėjusioji V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat patenkinti civilinį ieškinį ir jai priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos M. J. parodymais. Minėta liudytoja teisme parodė, jog taksi automobilyje užmigo, pabudo tik A. Juozapavičiaus gatvėje nuo D. K. riksmų, kad jai skauda ranką, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad D. K. tuo metu būtų buvusi užgauta ranka net neužsiminė. Be to, išteisintosios parodymai nėra adekvatūs įvykio aplinkybėms. D. K. parodė, kad taksi vairuotoja pasukusi į A. Juozapavičiaus gatvę sustojo, po to kėdėje apsisuko į ją. Visiškai neaišku, kaip apkūnaus sudėjimo žmogus galėjo fiziškai atlikti tokį veiksmą, be to, dar išsitraukti ir smūgiuoti galinėje sėdynėje esančiam žmogui lazda, nors nukentėjusioji net neturi dešinės rankos pirštų. Nukentėjusioji taip pat pažymi, kad D. K. net neprisiminė, kokia ranka nukentėjusioji galėjo smūgiuoti, neprisiminė, pro kurią automobilio pusę išlipo.             

Nukentėjusiosios teigimu, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ji davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, tačiau ji visas aplinkybes nurodė apklausos protokole 2010-06-21 (b. l. 19) ir jos nesikeitė viso proceso metu. Be to, apklaustas teisme Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas V. Kolomiec paaiškino, kad praėjus daugiau kaip dviems dienoms, nežymių smūgių tyrimo metu galėjo ir nesimatyti. Dėl D. K. veiksmų buvo sukeltas pavojus ir tretiesiems asmenims, nes beveik nevaldoma mašina kirto priešingos krypties eismo juostą, vairuotoja dėl panaudotų dujų negalėjo matyti kitų eismo dalyvių. Dėl tokių išteisintosios veiksmų nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą – patyrė didelį šoką, jai buvo sukeltas didelis akių skausmas.

Teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusioji prašė prokuratūros ir nukentėjusiosios V. L. apeliacinius skundus patenkinti, išteisintoji D. K. ir jos gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios V. L. apeliaciniai skundai tenkintini.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 str. 2 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.

Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.

Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009).

Teisėjų kolegijos vertinimu, D. K. padaryta veika atitinka visus būtinus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Tai, jog D. K. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, tyčia iš chuliganiškų paskatų įžūliais ir vandališkais veiksmais pažeisdama viešąją tvarką ir rimtį, patvirtina nukentėjusiosios V. L., o taip pat teismo medicinos specialisto išvada, 2012-06-20 atlikto eksperimento duomenys bei kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji V. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme parodė, kad dirbo taksi vairuotoja ir įvykio metu, t.y. 2010-06-20 apie 23 val. priėmė iškvietimą į (duomenys neskelbtini). 13, Vilniuje. Palaukus apie 15 minučių, iš minėto namo išėjo dvi merginos, viena iš kurių buvo visiškai neblaivi. Būtent pastaroji atsisėdo V. L. už nugaros bei pasakė, kad reikės važiuoti į Juozapavičiaus gatvę, prie 8 ar 10 namo. Pravažiavus Konstitucijos pr. – Kalvarijos g. sankryžą, nukentėjusioji pasuko į dešinę, o tuomet už nugaros sėdėjusi mergina pradėjo šaukti. V. L. atsakius, kad Juozapavičiaus gatvė yra čia pat, ji iškart pajuto smūgį į dešinę ausį. Vėliau sekė smūgis kumščiu į galvą. Nukentėjusiajai apsigynus nuo trečio smūgio, netrukus ta pati mergina pradėjo purkšti dujas iš dujų balionėlio. Purkšdama mergina šaukė, kad dujos yra paralyžiuojančios ir ji nežinanti, su kuo susidėjo. Nukentėjusiosios teigimu, kita mergina buvo rami ir stengėsi draugę raminti. Nukentėjusiosios teigimu, ji pasuko automobilį į kairę pusę, į Juozapavičiaus gatvę ir sustojo, nes mašina buvo pripurkšta dujų, jai graužė veidą, akis trūko oro, todėl per raciją iškvietė pagalbą. Vos spėjus išlipti iš automobilio, ji pajuto 2 smūgius į smilkinį, užsidengė rankomis ir pajuto smūgį į kairę veido pusę. Netrukus ta pati mergina vėl pradėjo purkšti dujų balionėliu. Tuo metu nukentėjusioji prisiminė, kad po vairuotojo sėdyne turi medinę lazdą, kurią išsitraukė ir sudavė merginai per dešinę ranką, kurioje ji laikė dujų balionėlį. Minėtas balionėlis iškrito merginai iš rankų ir tuomet ji nurimo.

Byloje nėra duomenų, jog V. L. yra suinteresuota bylos baigtimi, nes ji iki konflikto su D. K. jos nepažinojo, todėl neturi pagrindo jos apkalbėti. Kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios parodymai išsamūs ir nuoseklūs, todėl jais remiamasi priimant nuosprendį. Taip pat pažymėtina, jog nors iš pradžių D. K. parodė, kad smūgį lazda taksi vairuotoja jai sudavė per dešinę ranką, kurią pradėjo labai skaudėti, mašinoje dujas į taksi vairuotoją ji purškė ta pačia dešine ranka, teisminio nagrinėjimo metu ji pakeitė anksčiau duotus parodymus ir parodė, kad dujas ji purškė kaire ranka, nes dešinė ranka buvo sužalota.

Tai, jog V. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, patvirtina ir specialisto išvada. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto 2010 m. birželio 23 d. išvadoje Nr. G-2033/10 (01), nurodyta, kad V. L. padarytas abiejų akių ragenos cheminis nudegimas I laipsnio, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, papurškus dujų balionėliu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nors teisiamajame posėdyje D. K. teigė, jog tai V. L. jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, tai, jog būtent V. L. elgėsi netinkamai ir vartojo necenzūrinius žodžius D. K. atžvilgiu, nepatvirtinta objektyviais ir patikimais įrodymais. Be to, tai kad D. K. pati vartojo įvairius necenzūrinius žodžius V. L. atžvilgiu, patvirtino ji pati (b. l. 47).

2012-06-20 atlikto eksperimento protokole nurodyta, jog buvo atliktas eksperimentas, vykdant Vilniaus apygardos teismo 2012-05-22 nutartį ir Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2012-06-11 nutartį, siekiant nustatyti, ar važiuodama (sustojus) taksi automobiliui „WV Sharan“ 1996 m. vairuotoja V. L., atsižvelgiant į jos kūno sudėjimą ir dešinės rankos neįgalimą, galėjo pasilenkti ir išsitraukti iš po priekinės automobilio sėdynės ar gulint tarp priekinių sėdynių medinę lazdą (468 mm ilgio, 320 g svorio) ir ja suduoti už vairuotojo sėdynės sėdinčiai D. K. per dešinę ranką. Atlikus 4 bandymus, nustatyta, kad automobiliui V. L. negali dešine ranka paimti ir pasiekti po vairuotojo sėdyne esančią medinę lazdą; toje pačioje vietoje gulinčią medinę lazdą V. L. pasiekia pirštų galais kaire ranka, tačiau negali jos suimti, be to, negali pasilenkti, nes pilvas įsiremia į mašinos vairą; lazdai esant tarp vairuotojo sėdynės ir rankinio stabdžio svirties, V. L. dešine ranka pasiekia lazdą ir ja imituojam smūgio sudavimą ant galinės sėdynes esančiam manekenui, tačiau smūgį gali atlikti tik pasukdama rieša; nukentėjusioji kaire ranka pasiekia lazdą, gulinčią tarp vairuotojo sėdynės ir rankinio stabdžio svirties, ją paima ir lazda imituoja smūgio sudavimą ant galinės sėdynes esančiam manekenui, smūgį gali atlikti. Eksperimento protokole taip pat nurodoma, kad V. L. teigimu, ji negali atlikti bandymų automobiliui važiuojant, nes tai yra pavojingas veiksmas (b. l. 267-287).

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju būtina įrodyti, kad D. K. suprato, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo.

Teismų praktikoje prie įžūlių veiksmų paprastai priskiriamas fizinio smurto panaudojimas, akiplėšiškas kaltininko nesiskaitymas su visuomenėje priimtomis elgesio normomis. Nagrinėjamu atveju, D. K. veiksmai, t. y. smūgių sudavimas nukentėjusiajai, papurškimas dujų balionėliu į veidą, rodo, jog šiais veiksmais buvo siekiama padaryti žalą ne tik kito asmens sveikatai, bet, visų pirma, parodyti savo nepagarbą visuomenei bei sutrikdyti visuomenės tvarką. Konstatuotina, kad D. K. veiksmai prieštaravo visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms, kadangi kolegijai nekyla abejonių, kad minėti veiksmai yra akivaizdžiai neadekvati reakcija į susidariusią situaciją.

Aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, jog D. K. suvokė, kad viešoje vietoje atlikdama aukščiau minėtus veiksmus, pažeidžia viešąją tvarką, ji suvokė, kad jos veiksmai pasireiškia nepagarba aplinkiniams ir sąmoningai to siekė.

Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai duoda pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog D. K. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vežama nukentėjusiosios V. L. taksi automobiliu Kalvarijų gatve, Vilniuje, sėdėdama taksi automobilyje ant galinės sėdynės, už vairuotojos, tyčia iš chuliganiškų paskatų įžūliais ir vandališkais veiksmais pažeisdama viešąją tvarką ir rimtį, užpuolė nukentėjusiąją V. L. suduodama tris smūgius pastarajai į galvos sritį, pradėjo purkšti dujų balionėliu dujas V. L. į veidą. Nukentėjusiajai sustojus Juozapavičiaus gatvėje, D. K., tęsdama nusikalstamą veiką, išlipo iš taksi automobilio ir rankomis bei kojomis sudavė smūgius V. L. į įvairias kūno vietas bei purškė dujų balionėliu V. L. į veidą, tokiais savo veiksmais padarydama V. L. abiejų akių ragenos I laipsnio cheminį nudegimą ir sukeldama fizinį skausmą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. L. sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Todėl D. K. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties nebuvimo nepagrįstos, dėl ko D. K. buvo išteisinta be pakankamo pagrindo.

Skirdama D. K. bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad jos padaryta nusikalstama veika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d., priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, ji administracine tvarka nebausta, neteista, dirba, darboviečių charakterizuojama teigiamai. D. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinus aptartas aplinkybes bei padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, D. K. skirtina bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytam baudos dydžiui.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji V. L. civiliniu ieškiniu prašė priteisti jai 5000 Lt dėl nusikalstamos D. K. veikos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistas V. Kolomiec paaiškino, kad praėjus daugiau kaip dviems dienoms, nežymių smūgių tyrimo metu galėjo ir nesimatyti. Nukentėjusiosios teigimu, dėl D. K. veiksmų buvo sukeltas pavojus ir tretiesiems asmenims, nes beveik nevaldoma mašina kirto priešingos krypties eismo juostą, vairuotoja dėl panaudotų dujų negalėjo matyti kitų eismo dalyvių, dėl to nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą – patyrė didelį šoką, jai buvo sukeltas didelis akių skausmas. Dėl akių sužalojimo nukentėjusioji ilgą laiką negalėjo dirbti savo darbo ir nusikalstamų veikų pasekmes jaučia iki šiol, nes negali kokybiškai dirbti savo darbo, o ypač vežioti keleivius naktimis.

BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal CK 6.250 str. 2 d., nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, jog svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kaip įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą.

Nustatyta, jog nuteistosios D. K. tyčiniais veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka bei rimtis, nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios V. L. sveikata. Nors nuteistoji D. K. pasikėsino į vieną labiausiai saugomų vertybių – žmogaus sveikatą, pažymėtina, jog nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, atitinkantį situaciją neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kolegija, kad nukentėjusioji dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto patyrė dvasinius išgyvenimus, skausmą, tačiau nukentėjusiajai sveikata įvykio metu buvo sutrikdyta nežymiai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas nustatytas aplinkybes laiko, jog teisingas ir protingas nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimas būtų 5000 Lt.

LR BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismui pateiktas 2011-10-06 pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr.581114 patvirtina, kad nukentėjusioji adv. padėjėjui K. P. sumokėjo 1 000 Lt už atstovavimą teisme ir kitas teisines paslaugas (b. l. 159). Todėl šios nukentėjusiosios patirtos proceso išlaidos priteistinos iš nuteistosios D. K..

Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2  p.,

n u s p r e n d ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

D. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 20 MGL dydžio, t. y. 2600 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda.

Priteisti iš D. K. nukentėjusiajai V. L. 1 000 Lt proceso išlaidų bei 5 000 Lt neturtinės žalos.

Kolegijos pirmininkas                                                                                        Arūnas Kisielius

Teisėjai                                                                                                                 Leonarda Gurevičienė

                                                                                                                            Audronė Kartanienė

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkas                         Arūnas Kisielius