Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-05-14][nuasmeninta nutartis byloje][AS-317-629-2020].docx
Bylos nr.: AS-317-629/2020
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisija 188605295 atsakovas
Kategorijos:
Skundo laikymas nepaduotu nepašalinus trūkumų
Skundo laikymas nepaduotu nepašalinus trūkumų
Skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Skundo priėmimas ir trūkumų šalinimas
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas
Teisė kreiptis į teismą ir jos realizavimas

?

Administracinė byla Nr. AS-317-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04010-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2020 m. gegužės 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos pirmininkui P. Č. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos pirmininką P. Č. pateikti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 18 d. skundą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo nepripažinti E. K. 2019 m. liepos 24 d. kreipimosi dėl teisinio reguliavimo, kuriuo grąžinama Lietuvos Respublikos pilietybė Kanados piliečiui I. B., nustatymo peticija“ ir Lietuvos Respublikos Seimo protokolinio nutarimo, kuriuo pripažįstamas pareiškėjo 2019 m. liepos 24 d. kreipimasis peticija ar kuriuo atsisakoma pripažinti pareiškėjo 2019 m. liepos 24 d. kreipimąsi peticija, projektą Lietuvos Respublikos Seimui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui iki 2019 m. gruodžio 10 d. pašalinti nutartyje išvardytus skundo trūkumus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 18 d. skundu kreipėsi į Seimą, ginčydamas Seimo Peticijų komisijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą nepripažinti jo 2019 m. liepos 24 d. kreipimosi peticija Seimui. Seimo Peticijų komisija 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. S-2019-5642 nusprendė šio skundo nenagrinėti Lietuvos Respublikos peticijų įstatyme nustatytais pagrindais, bei pateikė informaciją dėl skundo padavimo tvarkos bei teisės keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją tvarkos. Pareiškėjas nesutiko su tokiu Seimo Peticijų komisijos sprendimu, tačiau skunde nesuformulavo reikalavimo šį raštą (sprendimą) panaikinti. Pareiškėjas kaip savarankišką reikalavimą suformulavo įpareigojimą Seimo Peticijų komisijos pirmininkui P. Č. atlikti tam tikrus veiksmus. Teismo vertinimu, pareiškėjas, siekdamas apginti savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus, skunde turėtų formuluoti reikalavimus panaikinti Seimo Peticijų komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. S-2019-5642 bei įpareigoti Seimo Peticijų komisiją atlikti tam tikrus veiksmus, atsakovu nurodyti Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisiją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui nurodyta pateikti patikslintą skundą, kuriame būtų suformuluoti reikalavimai panaikinti Seimo Peticijų komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. S-2019-5642 bei įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. skunde suformuluoti reikalavimus, atitinkančius Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje nurodytas galimas priimti sprendimų rūšis, taip pat atsakovu nurodyti Seimo Peticijų komisiją.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi nutarė pareiškėjo E. K. skundą laikyti nepaduotu, grąžinti jam sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

Teismas pažymėjo, jog 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi buvo nustatyti skundo trūkumai, t. y. pareiškėjui nurodyta iki 2019 m. gruodžio 10 d. pateikti patikslintą skundą, kuriame būtų suformuluoti reikalavimai panaikinti Seimo Peticijų komisijos 2019 m. rugsėjo 30 d. raštą Nr. S-2019-5642 bei įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. skunde suformuluoti reikalavimus, atitinkančius Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje nurodytas galimas priimti sprendimų rūšis, taip pat atsakovu nurodyti Seimo Peticijų komisiją. Pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalino nurodytų skundo trūkumų ir neprašė pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti.

 

III.

 

Pareiškėjas E. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba patenkinti jo skundo reikalavimus.

Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad jo skundas turi trūkumų. Jis akcentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statuto 80 straipsnio 5 dalies nuostatas, be kita ko, kad skundus Seimui dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimų Seimo posėdyje pateikia Peticijų komisijos pirmininkas. Pareiškėjas pažymi neskundžiantis Seimo Peticijų komisijos.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos
30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto
2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23, 24 straipsnius, teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Akcentuotina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama 
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2837-520/2017, 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-183-502/2019).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir
35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turi teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas šiuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju pagrindinis pareiškėjo pateikto skundo trūkumas, konstatuotas 2019 m. lapkričio 26 d. teismo nutartimi, sudarantis esmines kliūtis tokį skundą priimti nagrinėti, yra tai, kad skundo reikalavimas suformuluotas netinkamai. Pareiškėjas skunde nurodo, jog konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data – Seimo Peticijų komisijos pirmininko P. Č. 2019 m. rugsėjo 30 d. atsisakymas Nr. S-2019-5642 pateikti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 18 d. skundą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo nepripažinti E. K. 2019 m. liepos 24 d. kreipimosi dėl teisinio reguliavimo, kuriuo grąžinama Lietuvos Respublikos pilietybė Kanados piliečiui I. B., nustatymo peticija“ ir Seimo protokolinio nutarimo, kuriuo pripažįstamas pareiškėjo 2019 m. liepos 24 d. kreipimasis peticija ar kuriuo atsisakoma pripažinti pareiškėjo 2019 m. liepos 24 d. kreipimąsi peticija, projektą Seimui (b. l. 16–17). Nepaisant to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas prašo ne panaikinti Seimo Peticijų komisijos pirmininko P. Č. 2019 m. rugsėjo 30 d. atsisakymą Nr. S-2019-5642, o įpareigoti P. Č. pateikti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 18 d. skundą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo nepripažinti E. K. 2019 m. liepos 24 d. kreipimosi dėl teisinio reguliavimo, kuriuo grąžinama Lietuvos Respublikos pilietybė Kanados piliečiui I. B., nustatymo peticija“ ir Seimo protokolinio nutarimo, kuriuo pripažįstamas pareiškėjo 2019 m. liepos 24 d. kreipimasis peticija ar kuriuo atsisakoma pripažinti pareiškėjo 2019 m. liepos 24 d. kreipimąsi peticija, projektą Seimui.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų, kodėl jis nesutinka su teismo konstatuotais skundo trūkumais, ir tik deklaratyviai tvirtina, kad jo skundas atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis siekia inicijuoti teisminį ginčą dėl Seimo Peticijų komisijos, atstovaujamos pirmininko P. Č., atsisakymo tenkinti pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 18 d. skundą (b. l. 7–15), įforminto 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. S-2019-5642, teisėtumo ir pagrįstumo, juolab kad pats pareiškėjas skundo pradžioje šį raštą įvardijo skundo dalyku („Konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data“), todėl pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pareiškėjas šiuo atveju privalo pirmiausiai reikalauti panaikinti 2019 m. rugsėjo 30 d. atsisakymą Nr. S-2019-5642.

Papildomai akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018). Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1199-662/2015, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019). Taigi, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus nelaikytinas tokiu skundo reikalavimu, kuris yra savaime pakankamas administracinei bylai pradėti ir kurio pagrįstumas gali būti vertinamas atskirai nuo atsakovo atsisakymo atlikti prašomus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ištyrimo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo pareiškėjo skundo trūkumus bei, pareiškėjui šių trūkumų nepašalinus per teismo nustatytą terminą, nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama. 

 

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

 

 

        Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

 

        Milda Vainienė


Paminėta tekste:
  • eA-2837-520/2017
  • AS-183-502/2019
  • eAS-849-968/2018
  • eAS-545-629/2018
  • eAS-1199-662/2015
  • eAS-617-415/2019