Civilinė byla Nr. e2A-1020-413/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15076-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.18.2; 3.3.1.18.2

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Palubinskaitės ir Edvardo Palioko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-469-528/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos ir netesybų priteisimo bei atsakovo E. S. patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl nuostolių, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Informacinių technologijų pasaulis“ (toliau ir ieškovė, bendrovė, rangovė) ir atsakovas E. S. (toliau ir atsakovas, užsakovas, vartotojas) 2019 m. rugpjūčio 9 d. sudarė Saulės elektrinės įrengimo sutartį Nr. 190809/1 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo sumontuoti ant atsakovo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), saulės elektrinės įrangą (toliau – ginčo elektrinė) per 30 dienų nuo avanso ir dokumentų gavimo dienos, o atsakovas – sumokėti už atliktus darbus 3 305,78 Eur be PVM per 3 kartus. 

2.       Šalys 2019 m. rugsėjo 18 d. pasirašė Darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 190918/1, o 2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovė išrašė atsakovui PVM sąskaitą faktūrą ITP Nr. 201909030 bendrai 3 999,99 Eur sumai.

3.       Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 20 d. sumokėjęs ieškovei 1 200,00 Eur avansą, 2019 m. lapkričio 23 d. pareiškime ieškovei nurodė nesutinkantis apmokėti likusią sumą pagal Sutartį, kadangi darbai atlikti nekokybiškai.  

4.       Ieškovė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovo 2 799,99 Eur skolą už atliktus darbus, 251,99 Eur delspinigius, 242,00 Eur kitus nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 37,00 Eur žyminį mokestį, 726,00 Eur išlaidas advokato pagalbai. 

5.       Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tuo, kad pagal Sutartį bendrovė sumontavo atsakovui saulės elektrinės įrangą – 29 vnt. įrangos (modulius). Nors atsakovas pasirašė darbų perdavimo-priėmimo aktą, tačiau už juos pilnai neatsiskaitė, o į ieškovės raginimus sumokėti skolą nereagavo. Anot ieškovės, darbus atliko kvalifikuoti jos darbuotojai, darbai atlikti tinkamai, atliktų darbų rezultatas funkcionalus, atsakovas juo naudojasi ilgiau kaip vienerius metus.

6.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-23569-528/2020 (dabartinis civilinės bylos Nr. e2-469-528/2022), ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

7.       Atsakovas pateikė teismui prieštaravimus, kuriais prašė teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir bendrovės ieškinį atmesti. Be to, atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė  priteisti iš ieškovės 5 466,57 Eur nuostolių atlyginimo, iš kurių: 3 616,57 Eur išlaidas už nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimą, 1 200,00 Eur už sumokėtą avansą, 250,00 Eur išlaidas ekspertui, 400,00 Eur išlaidas antstolei, taip pat 359,99 Eur dydžio delspinigius ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus išlaidų dokumentus.

8.       Atsakovas nurodė, kad vykdant ginčo elektrinės įrengimo darbus atsakovui kilo įtarimas dėl ieškovės darbuotojų kvalifikacijos, vėliau – dėl atliktų darbų kokybės, nes nuo vėjo elektrinė judėjo, skleidė metalo trinties garsus. 2019 m. rugsėjo 18 d. darbų perdavimo akte atsakovas nurodė pastabas dėl atliktų darbų termino ir kokybės, t. y. kad darbai baigti vėluojant 10 dienų, pučiant stipriam vėjui girdisi garsas lyg trintųsi stiklas su metalu, sugadinta veja. Ieškovės 2019m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitos faktūros dėl 3 999,99 Eur su PVM neapmokėjo, kadangi saulės elektrinė nebuvo prijungta prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ tinklų, kaip buvo numatyta sutartyje, nebuvo ištaisyti atliktų darbų akte atsakovo nurodyti darbų trūkumai. Ieškovės darbų trūkumus ištaisė kitas rangovas – VEESLA UAB, atlikęs ginčo elektrinės permontavimo darbus, už kuriuos atsakovas sumokėjo ir patyrė prašomas priteisti darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. preliminarų sprendimą, atsakovo patikslintą priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 2 799,99 Eur skolą, 251,99 Eur delspinigius, 242,00 Eur išlaidas už antstolio paslaugas, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (3 293,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 763,00 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidas. Papildomai teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 1 452,00 Eur išlaidas už advokato paslaugas.

10.       Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai, t. y. ieškovė (verslininkė) įsipareigojo sumontuoti ir sumontavo ant atsakovo (vartotojo) gyvenamojo namo stogo ginčo elektrinę iš 29 modulių. Sutarties objektas buvo sukurtas – ieškovės įrengta ginčo elektrinė prijungta prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ tinklų. Ant to paties namo stogo atsakovo iniciatyva buvo sumontuotas dar vienas papildomas modulis, tačiau šiuos darbus atliko ne ieškovė. Byloje kilo ginčas dėl to, ar darbai buvo atlikti kokybiškai.

11.       Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad užsakovas sumokėjo rangovui 1 200,00 Eur avansą, tačiau nesumokėjo likusios sutartos Sutarties kainos – 2 799,99 Eur. Darbo rezultatą (ginčo elektrinę) atsakovas gavo pagal priėmimo–perdavimo aktą ir juo naudojasi. Kadangi atsakovas yra pareiškęs ieškovei reikalavimą dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, todėl priešieškinio reikalavimas dėl 1 200,00 Eur avanso grąžinimo yra teisiškai nepagrįstas, kadangi atsakovas pasirinko būtent trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, kaip savo pažeistų teisių ginimo, būdą (CK 6.672, 6.676 straipsniai).

12.       Pasisakydamas dėl 2019 m. rugsėjo 18 d. Darbų priėmimo–perdavimo akto turinio, teismas nurodė, kad šiuo aktu tvirtinamas darbų atlikimo faktas, bet jame išbraukta, jog darbai atlikti kokybiškai ir laiku. Šio akto papildomose pastabose nurodyta, kad darbai baigti vėluojant 10 dienų; pučiant stipriam vėjui girdisi garsas lyg trintųsi stiklas su metalu; sugadinta veja. Dėl vejos sugadinimo atsakovas reikalavimų nepareiškė, todėl teismas šios aplinkybės toliau nenagrinėjo (neanalizavo).

13.       Pažymėjo, kad ieškovės nekokybiškai atliktų darbų patvirtinimui atsakovas pateikė į bylą 2019m. lapkričio 20 d. statybos eksperto J. V. surašytą Inžinerinio įrenginio konstrukcijų būklės įvertinimo aktą (toliau – ginčo aktas), tačiau, teismo vertinimu, šiame akte nėra jokių duomenų apie 2019 m. rugsėjo 18 d. Darbų priėmimo–perdavimo akte atsakovo nurodytą trūkumą – girdimą garsą; jame taip pat nenurodyta, kad nustatyti saulės modulių nelygumai galėtų sukelti tokį garsą; į bylą nepateikta jokio objektyvaus įrodymo, patvirtinančio sumontuotos ginčo elektrinės skleidžiamus garsus nei iki patikslinto priešieškinio pateikimo, nei per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį, nors ieškovė prašė pas atsakovą pateikti tokius duomenis dar iki kreipimosi į teismą. Remdamasis nurodytu, teismas konstatavo, kad atsakovas savo nurodomų aplinkybių dėl darbų trūkumų neįrodė.

14.       Toliau teismas nurodė, kad ginčo akte konstatuoti 6 (-ių) sumontuotų modulių nelygumai didina pavojų modulių suskilimui, tačiau aplinkybių, kad dėl minėtų nelygumų saulės elektrinės negalima naudoti, kad tai gali turėti įtakos jos veikimui (sumažėja galia, pavojinga elektrinę naudoti ar kt.), akte nenurodyta. Kokia leidžiama saulės modulių stiklų įlinkio tolerancija akte taip pat nenurodyta, o nesant tokių duomenų negalima konstatuoti, kad yra pažeistos leistinos saulės modulių stiklų lenkimo / laužimo amplitudės normos ir yra pažeisti ginčo elektrinės montavimo reikalavimai. Be to, J. V. tyrė ant atsakovo gyvenamojo namo stogo esančius šešis modulius, nors ieškovė yra sumontavusi 29 modulius. Dar vieną papildomą saulės modulį atsakovas yra sumontavęs savo iniciatyva ir jėgomis, be ieškovės žinios bei pagalbos. Anot teismo, papildomo modulio sumontavimas ant bendrų laikiklių taip pat įtakoja visą konstrukciją, nes prisideda papildomas svoris, o atsakomybė už tokią saviveiklą tenka atsakovui. Ginčo akte niekaip neįvertinta atsakovo pasirinkta saulės modulių išdėstymo schema, nors toks tikslas šiam tyrimui buvo numatytas. Aplinkybių, kad ieškovė nesilaikė atsakovo pateiktos modulių išdėstymo schemos, šalys nenurodė ir dėl to ginčo nėra. Be to, J. V., kuris įvardija save ekspertu, nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, jog J. V. turi kvalifikacijos atestatą nuo 2000 m. sausio 7 d., jam nuo 2014 m. lapkričio 7 d. suteikta teisė eiti statinio projekto dalies vadovo ir statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas, o nuo 2016 m. kovo 29 d. – teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, statiniai – gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, projekto dalis – konstrukcijų, statinio dalies ekspertizės darbo sritis – konstrukcijų. Duomenų, kad J. V. turi kompetenciją vertinti sumontuotų saulės elektrinių kokybės atitikimą privalomiems reikalavimams, į bylą nebuvo pateikta.

15.       Bylos nagrinėjimo metu 2021 m. gegužės 5 d. APVA, atlikusi atsakovo ginčo elektrinės patikrą, savo ataskaitoje nurodė, jog projektas įgyvendintas, pažeidimų nenustatyta. Šis patikrinimas buvo atliktas dar iki ginčo elektrinės permontavimo, kurį atsakovo užsakymu atliko UAB „VEESLA“.

16.       Be to, bylos nagrinėjimo metu atliekant ginčo elektrinės modulių apžiūrą pagal teismo nutartį, tarp šalių kilo ginčas, užfiksuotas atsakovo pateiktame 2021 m. balandžio 23 d. antstolės R. P. surašytame Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Apžiūrint modulius atsakovas nesutiko leisti ieškovės darbuotojams atsukti modulių laikiklius, kad nebūtų panaikinti ginčo akte nurodyti ieškovės darbo trūkumai. Todėl, teismo vertinimu, minėtame ginčo akte nurodyti saulės modulių nelygumai galėjo būti išlyginti labai paprastai ir greitai. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovo teisė pašalinti trūkumus Sutartyje nebuvo numatyta.

17.       Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės sumontuota ginčo elektrinė be jokių kliūčių buvo prijungta prie elektros tinklų, o atsakovas visą laiką nuo prijungimo prie tinklų šia elektrine naudojosi, teismas padarė išvadą, kad ginčo elektrinės trūkumai, nurodyti ginčo akte, nebuvo esminiai, reikšmingi ir nebuvo būtina juos perdaryti, todėl atsakovo reikalavimą dėl 3 441,24 Eur nuostolių atlyginimo už ginčo elektrinės permontavimo darbus teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CK 6.665, 6.678 straipsniai, CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

18.       Pasisakydamas dėl atsakovo reikalavimo atlyginti 175,33 Eur naujo modulio įgijimo kainą, teismas pažymėjo, kad ginčo elektrinės permontavimo darbus atlikusi UAB VEESLA raštu informavo atsakovą apie rastą suskilusį saulės modulį jau po to, kai buvo atlikusi permontavimo darbus (2021 m. spalio 13 d.), pasirašiusi su atsakovu atliktų darbų ir prekių priėmimo–perdavimo aktą (2021 m. spalio 21 d.) ir už tuos darbus gavusi dalį apmokėjimo (2021 m. spalio 15 d.). Atsakovo ir UAB VEESLA  2021m. spalio 21 d. pasirašytame atliktų darbų ir prekių priėmimo–perdavimo akte Nr. VEE21/10/13_494 nėra jokių duomenų apie suskilusį modulį ar ketinamą vėliau sumontuoti trūkstamą modulį. Be to, atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad UAB VEESLA permontavo 30 saulės modulių, nors ieškovė, kurio darbų rezultatą ginčija atsakovas, buvo sumontavusi 29 modulius. Byloje nėra duomenų, kuris iš demontuotų modelių buvo suskilęs, vienas papildomas modulis buvo sumontuotas ne ieškovės, bet paties atsakovo iniciatyva. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog dėl vieno suskilusio modulio yra atsakinga ieškovė ir šį atsakovo reikalavimą atmetė.  

19.       Atmetus atsakovo argumentus dėl nekokybiškai atliktų darbų ir jam nenurodžius kitų aplinkybių dėl termino praleidimo, teismas konstatavo, kad atsakovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra neįrodytas (CK 6.71, 6.73 straipsniai, CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

20.       Remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumą, o atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo bei savo patikslinto priešieškinio reikalavimų, todėl 2020 m. spalio 12 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jų argumentai

21.       Apeliaciniu skundu atsakovas E. S. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Teismas netinkamai vertino ir aiškino šalių pasirašytą darbų perdavimo-priėmimo aktą ir jame nurodytas pastabas dėl darbų kokybės. Darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytas pastabas dėl darbų kokybės teismas turėjo vertinti kartu su eksperto aktu, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį ir esmę, o ne formaliai apsiriboti tik lingvistiniu vertinimo metodu. Protingo asmens požiūriu, tokia pastaba dėl saulės elektrinės skleidžiamo garso galėjo būti siejama tik su netinkamu jos sumontavimu ir jokiu būdu ne su skleidžiamo garso stiprumu, nes saulės elektrinė iš viso neturėtų skleisti jokių garsų.

21.2.                      Sutartis 6.4 p. numatė, jeigu atestuotas nepriklausomas ekspertas arba autorinę priežiūrą vykdantis subjektas nurodo darbų kokybės trukumus, ieškovė nurodytus trūkumus įsipareigoja pašalinti per šalių susitarimu suderintą protingą terminą. Nors ši ieškovės pasiūlyta sutarties sąlyga realiai yra nesąžininga atsakovo, kaip vartotojo atžvilgiu, tačiau atsakovas ją vykdė, kreipėsi į ekspertą ir kaip numatė Sutartis, ieškovei pateikė eksperto aktą. Ekspertas nustatė saulės elektrinės montavimo pažeidimus, taigi pasitvirtino atsakovo pastabos, kad elektrinė buvo sumontuota nekokybiškai. Nors ieškovė nesutiko su nepriklausomo statybos eksperto aktu ir jame padarytomis išvadomis, tačiau jas tik neigė savo pačios deklaratyviais paaiškinimais. Jokių kitų, analogiškų kaip atsakovo, įrodymų, pagrindžiančių ieškovės atliktų darbų atitiktį kokybės reikalavimams, ieškovė nepateikė nei iki bylos nagrinėjimo pradžios, nei bylą nagrinėjant teisme. Teismas privalėjo spręsti, kad ieškovė pažeidė tarp šalių sudarytos sutarties 6.4 punkto nuostatas, šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir teisėtus interesus, kad ieškovė neįrodė, jog darbus atliko tinkamai ir tuo pagrindu atmesti ieškovės ieškinį.

21.3.                      Teismas neteisingai įvertino eksperto aktą. Eksperto nustatyti saulės elektrinės modulių montavimo nelygumai ir įtempimai didina pavojų modulių skilimui, o tai tiesiogiai įtakoja elektrinės darbo kokybę ir tinkamumą naudoti ją pagal paskirtį protingą laiką. Vertinant kokybės reikalavimus turi būti atsižvelgta į CK 6.663 straipsnyje nurodytus kriterijus, įskaitant tai, kad darbai turi būti atlikti taip, jog darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

21.4.                      Dėl tiriamų tik 6, o ne 29 modulių ekspertas taip pat pasisakė. Akto 1.8.4 punkte, numatančiame tyrėjo įsipareigojimus, yra numatyta, kad tyrėjas įsipareigoja ištirti ne mažiau kaip 10 proc. visų sumontuotų modulių ir pateikti išvadą ar nustatyti pažeidimai gali būti išplėsti visiems Moduliams. Rekomendacijose nurodoma, kad reikia permontuoti visus modulius (p.5.1). Tai reiškia, kad ekspertas nustatė, kad montavimo pažeidimai apima visus 29 modulius.

21.5.                      Iš eksperto pateikto akto priedo nuotraukos Nr.1 akivaizdžiai matyti, kad ekspertui apžiūrint namo stogą ir atliekant tyrimą dėl saulės elektrinės atliktų darbų kokybės ant atsakovo namo stogo buvo sumontuoti 29 fotoelektros moduliai. Joks papildomas modulis, ekspertui atliekant tyrimą, nebuvo sumontuotas. Teismas tokį faktą nurodė nesant byloje įrodymų, todėl teismo išvada apie papildomo svorio įtaką konstrukcijai ir atsakovo atsakomybę yra visiškai nepagrįsta.

21.6.                      Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, kad atsakovo pasirinkta saulės elektrinės montavimo schema turi kokios nors įtakos jos montavimo kokybei. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė, kaip profesionali verslininkė ir rangovė, būtų perspėjusi atsakovą, jog atsakovo su ieškove suderinta montavimo schema yra netinkama, kad atsakovo stogo būklė yra netinkama elektrinės montavimui. Šiuo atveju, jeigu ieškovė matė galimas rizikas tiek dėl pateiktos montavimo schemos, tiek dėl stogo dangos, apie tai privalėjo informuoti atsakovą ar net atsisakyti tokiu būdu ir ant tokio stogo montuoti elektrinę. Tačiau tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos.

21.7.                      Nors J. V. surašytas aktas neturi teismo paskirto eksperto išvados statuso, tačiau jis yra rašytinis įrodymas, kuriame yra surinkti ir pateikti duomenys bei išvados asmens, kuris turi toje srityje specialių žinių. Kitų analogiškų įrodymų, paneigiančių šiame akte nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, į bylą nepateikta, todėl šio įrodymo įrodomoji galia yra didesnė už kitus įrodymus.

21.8.                      APVA pagal savo kompetenciją yra įgaliota atlikti valstybės ir ES lėšomis finansuojamų aplinkos srities projektų įgyvendinimo bei priežiūros funkcijas, siekiant tinkamo finansinės paramos panaudojimo, bet nėra įgaliota tikrinti ir vertinti statybos rangos darbų kokybės bei teikti išvadas dėl šalių ginčo ar rangovas yra kokybiškai atlikęs darbus. Todėl APVA išvada negali patvirtinti, kad ieškovės darbai yra atlikti kokybiškai.

21.9.                      Ieškovės teisė reikalauti apmokėjimo už darbus galėjo atsirasti tik tuo atveju, jeigu ji būtų ištaisiusi darbų trūkumus, tačiau ji to nedarė, o trūkumus kategoriškai neigė, todėl ieškovės ieškinys negalėjo būti patenkintas. Kadangi ieškovė neturi teisės reikalauti apmokėjimo už netinkamai atliktus darbus, teismas negalėjo priteisti ir netesybų bei kitų išlaidų. Antstolis nėra kompetentingas vertinti darbų kokybę, todėl jo dalyvavimas buvo perteklinis ieškovės išlaidavimas, kurio negalima perkelti vartotojui (atsakovui).

21.10.                      Atsakovas tikėjosi, kad jo bylą išnagrinės nešališkas teismas, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovui kilo pagrįstų abejonių dėl nagrinėjančios bylą teisėjos šališkumo. Teismas 2022 m. sausio 11 d. teismo posėdyje ieškovo atstovo nepertraukė, pasisakymui nevadovavo, išklausė pagarbiai ir atidžiai. Suteikus teisę atsakovui pateikti klausimus, beveik visus atsakovo pateiktus klausimus teismas šalino, todėl atsakovo atstovė paprašė teismą suteikti galimybę teikti klausimus. Byloje tvyrojo įtampa, todėl buvo padaryta pertrauka. Atsakovas vėl tęsė kalbą apie ginčo esmę, tačiau vėl po 1 minutės pasisakymo teismas vėl jį nepagrįstai pertraukė.

22.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

22.1.                      Byloje pateiktas 2020 m. rugsėjo 16 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad ant atsakovo gyvenamojo namo stogo yra būtent ieškovo sumontuota saulės elektrinė. Atsakovas byloje neginčijo fakto, kad ieškovo atliktų darbų rezultatas visą laiką buvo funkcionalus ir juo atsakovas naudojosi bei tebesinaudoja visą šį laiką be jokių trūkumų ar trikdžių. Nurodytas defektas, kad pučiant stipriam vėjui girdimas garsas – neįrodo jokių įrengtos saulės elektrinės funkcionavimo trūkumų ir tuo labiau toks „defektas“ negali būti pagrindu atsisakyti atsiskaityti su rangovo už pastarojo atliktus darbus. Be to, siekdamas gauti kompensaciją saulės elektrinės įrengimui, savo pateiktuose elektrinės įrengimo dokumentuose Aplinkos projektų valdymo agentūrai atsakovas jokių saulės elektrinės montavimo ar jos funkcionavimo trūkumų nenurodė.

22.2.                      Atsakovas kreipėsi į ekspertą J. V. dėl elektrinės būklės įvertinimo tik 2019 metų lapkritį, t. y. pats apeliantas visus metus nesiėmė jokių veiksmų tariamų trūkumų, kurie, jo nuomone, kelią grėsmę tinkamam elektrinės naudojimui pagal paskirtį, pašalinti, tuo savo iniciatyva ir savo rizika leisdamas tariamiems montavimo trūkumams didėti.

22.3.                      J. V., kuris įvardija save ekspertu, nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Jo atliktame įvertinimo akte nėra jokių duomenų apie 2019 m. rugsėjo 18d. darbų priėmimo–perdavimo akte atsakovo nurodytą trūkumą – girdimą garsą ir nenurodyta, kad nustatyti saulės modulių nelygumai galėtų sukelti tokį garsą. J. V. inžinerinio įrenginio būklės vertinimo akte nenurodyta, nei kokie yra gamintojo leistini modulių montavimo nuokrypiai, nei pateikiama nuoroda į tokią gamintojo informaciją, nei pateikiami tokią eksperto poziciją apie nukrypimus nuo leistinos normos pagrindžiantys dokumentai. J. V. akte taip pat nenurodyta, kad ieškovo atlikti konstrukcijų montavimo darbai neatitiktų kokių nors normatyvinių teisės aktų reikalavimų.

22.4.                      Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas sumokėjo avansą (1200 Eur) tik 2019 m. rugpjūčio 20 dieną. Iš bylos duomenų matyti, kad montavimo darbų rezultatą ieškovas atsakovui perdavė 2019 m. rugsėjo 18 d. pasirašytu atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu. Taigi, ieškovas saulės elektrinės montavimo darbus atliko laiku, nepažeidžiant Sutarties 4.1 punkte nustatyto termino.

22.5.                      Apeliantas galimą teismo šališkumą sieja su teisėjos procesine veikla vadovaujant teismo procesui bei bylos nagrinėjimo metu teisėjos priimtais procesiniais sprendimais, kas savaime nėra įstatyminis pagrindas konstatuoti teismo šališkumo, kadangi bylos nagrinėjimo procesas priskirtinas išimtinai teismo, o ne byloje dalyvaujančių asmenų diskrecijai.

23.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – Agentūra) dėl apeliacinio skundo prašo nuspręsti teismo nuožiūra ir nurodo, kad apeliaciniame skunde paminėta Agentūros 2021 m. gegužės 5 d. patikros vietoje ataskaita, kurios 5 punkte nurodyta, kad „sumontuota 30 modulių po 340 W, viso 10,20 kW. Parama išmokėta už 29 modulius po 340 W viso 9,86 kW. Projektas įgyvendintas, pažeidimų nenustatyta“, yra konstatuotas projekto įgyvendinimo faktas ir buvo vertinamas projekto vykdytojo tinkamumas jį finansuoti. Agentūra, atlikdama patikrą vietoje nevertina atliktų darbų kokybės ir negali teikti išvados, ar rangovas yra kokybiškai atlikęs darbus. Šiuo atveju vėjo stiprumo ir triukšmo stiprumo matavimas neturi nieko bendra vertinant ar darbai atlikti tinkamai ar netinkamai.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2019 m. rugpjūčio 9 d. sudarė Saulės elektrinės įrengimo sutartį Nr. 190809/1 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo sumontuoti ant atsakovo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), saulės elektrinės įrangą per 30 dienų nuo avanso ir dokumentų gavimo dienos, o atsakovas – sumokėti už atliktus darbus 3 305,78 Eur be PVM per 3 kartus, iš kurių 30 proc. avansą per 5 dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 6.5. punktas).

26.       Atsakovas sumokėjo ieškovei 1 200,00 Eur avansą 2019 m. rugpjūčio 20 d.

27.       Ieškovė baigė darbus 2017 m. rugsėjo 17 d., surašydama ir tą pačią dieną pateikdama energijos skirstymo operatoriui Deklaraciją apie elektrinės įrengimą atsakovo objekte.

28.       Šalys 2019 m. rugsėjo 18 d. pasirašė Darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 190918/1, kuriame atsakovas išbraukė žodžius, kad darbai atkilti kokybiškai ir laiku, įrašydamas pastabą, kad „pučiant stipriam vėjui girdisi garsas–lygtai trintųsi stiklas su metalu“. 

29.       2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovė išrašė atsakovui už atliktus darbus PVM sąskaitą faktūrą ITP Nr. 201909030 bendrai 3 999,99 Eur sumai.

30.       Atsakovas 2019 m. spalio 14 d. pasirašė su UAB „Ignitis“ elektros vartotojo sutartį.

31.       Atsakydama į atsakovo pastabas dėl nekokybiškai atliktų darbų, ieškovė atsakovui 2019 m. lapkričio 8 d. adresuotame el. laiške nurodė: „atsakydami į atsakovo pastabą, kad „pučiant stipriam vėjui girdisi garsas- lygtai trintųsi stiklas su metalu, informuojame, kad šiuo klausimu turite nurodyti prie kokio stiprumo vėjo Jums girdisi garsas? Kokio stiprumo tai garsas? Kokiais prietaisais šie parametrai buvo išmatuoti. Prašome pateikti šių parametrų matavimo rezultatus. Priešingu atveju manysime, kad ši informacija yra neargumentuota ir melaginga.“

32.       Dėl darbų trūkumų nustatymo atsakovas kreipėsi į specialistą J. V. (Kv. atestato Nr. 9010), kuris 2019 m. lapkričio 20 d. Inžinierinio įrenginio konstrukcijų būklės įvertinimo akte (toliau – tyrimo aktas) konstatavo (padarė išvadas), kad: 1) sumontuoti fotoelektros moduliai ant gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo viršija modulių gamintojo nustatytus leistinus montavimo nukrypimus ir tai yra pagrindas gamintojui atsisakyti garantinių įsipareigojimų; 2) pagrindiniai montavimo trūkumai – neišlyginti skersiniai profiliai (sijelės), prie kurių standžiai tvirtinami stiklų laikikliai, ko pasėkoje modulių stiklai lenkiami ir laužiami; 3) dėl įtempimų modulių stikluose, veikiant klimatiniams poveikiams, padidėja pavojus suskilti modulio stiklams. Suskilus stiklui modulis netaisomas. Specialisto rekomendacija dėl darbų ištaisymo – visų fotoelektros modulių permontavimas, kad stiklų įlinkio tolerancija būtų artima „0“.  

33.       Atsakovas

34.       Atsakydama į atsakovo pareiškimą, ieškovė 2019 m. gruodžio 6 d. atsakyme į pareiškimą, be kita ko, nurodė, kad „esant pageidavimui, papildomas reguliavimas galimas, tačiau, patartina tai daryti po metų, kai stogas „pripras“ prie atsiradusios papildomos apkrovos“.

35.       Atsakovas 2021 m. sausio 21 d. sudarė su UAB „Terma“ sutartį dėl saulės elektrinės permontavimo, kurios kaina 3726,80 Eur, tačiau ši sutartis nebuvo pradėta vykdyti. Todėl atsakovas 2021 m. spalio 13 d. sudarė su Veesla UAB sutartį dėl saulės elektrinės demontavimo, pagal kurią už atliktas darbus atsakovas sumokėjo minėtai bendrovei 3 441,24 Eur. 

36.       Ieškovė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovo 2 799,99 Eur skolą už atliktus darbus, 251,99 Eur delspinigius, 242,00 Eur kitus nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 37,00 Eur žyminį mokestį, 726,00 Eur išlaidas advokato pagalbai. 

37.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-23569-528/2020 (dabartinis civilinės bylos Nr. e2-469-528/2022), ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

38.       Atsakovas pateikė teismui prieštaravimus, prašydamas panaikinti teismo preliminarų sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Be to, atsakovas pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 5 466,57 Eur nuostolių atlyginimą, t. y. 3 616,57 Eur išlaidas už nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimą, 1 200,00 Eur atsakovo sumokėtą avansą, 250,00 Eur išlaidas ekspertui, 400,00 Eur išlaidas antstolei, 359,99 Eur dydžio delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir  bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus išlaidų dokumentus (DOK-149323).

39.       Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu paliko nepakeistą 2020 m. spalio 12 d. preliminarų sprendimą, atsakovo patikslintą priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 2 799,99 Eur skolą, 251,99 Eur delspinigius, 242,00 Eur išlaidas už antstolio paslaugas, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (3 293,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 763,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir papildomai 1 452,00 Eur išlaidas už advokato paslaugas.

40.       Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. galutinį sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas keletu argumentų, t. y. kad bylą išnagrinėjęs teismas netinkamai taikė vartojimo rangą reglamentuojančias teisės normas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl vartojimo rangos

41.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2019 m. rugpjūčio 9 d. Sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisniai santykiai. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas visų pirma grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina, specialiu vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties esant sutartiniams santykiams trūkumus. Į šią aplinkybę turi būti atsižvelgiama aiškinant ir taikant „Vartojimo rangos“ skirsnio normas – jos yra specialiosios kitų teisės normų atžvilgiu vartotojo ir verslininko teisių ir pareigų rangos santykiuose klausimais, ir teisės normų kolizijos atveju turi būti taikomos prioritetiškai prieš kitas teisės normas.

42.       Pažymėtina, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas turi teisę pasirinkti, kuriuo iš įstatyme nustatytų gynybos būdų naudotis – rangovas negali primesti užsakovui savo valios dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ar apriboti užsakovo pasirinkimą. Rangovas prisiima riziką ir, žinodamas savo teises ir pareigas, turi žinoti, kad netinkamos kokybės daikto pagaminimo atveju užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).

43.       Užsakovo teises, kai darbo rezultato trūkumai išaiškėja rangovui darbą atlikus, jo rezultato perdavimo užsakovui momentu arba vėliau, reglamentuoja CK 6.678 straipsnis.

44.       CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultatų trūkumus, užsakovas turi teisę per CK 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. CK 6.665 straipsnio 1–2 dalyse atitinkamai įtvirtinta, kad užsakovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties termino įvykdymo praleidimo padarytus nuostolius. Taigi, palyginus su bendruoju rangos santykių reglamentavimu, užsakovui suteikiamas platesnis gynybos būdų pasirinkimas – užsakovo teisė pašalinti trūkumus savo jėgomis ir pareikalauti iš rangovo atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nesaistoma sąlygos, kad ji būtų numatyta rangos sutartyje; teisę vienašališkai spręsti, ar atlikti darbą iš naujo, vartojimo rangos atveju priklauso ne rangovui, o užsakovui.

45.       Atsižvelgdama į teisinį aptartų užsakovo (vartotojo) teisių gynimo būdų reglamentavimą, teisėjų kolegija pripažįsta teisiškai nepagrįstais teismo išvadas ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, kad atsakovo teisė pašalinti trūkumus negali būti ginama CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka, nes toks teisės gynimo būdas nebuvo numatytas Sutartyje, kadangi toks aiškinimas prieštarauja CK 6.678 straipsnio 1 dalies nuostatai, suteikiančiai užsakovui teisę reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė numatyta sutartyje.

46.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

47.       Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus.

48.       Nors Sutartyje šalys nesusitarė dėl konkrečių reikalavimų, kuriuos turi atitikti Rangovo atlikti darbai, tokie darbai privalėjo atitikti įprastus tokios paskirties darbams keliamus reikalavimus, turėti įprastai reikalaujamas savybes ir būti tinkamais naudoti pagal paskirtį protingą terminą.

49.       Paminėtam kontekste pastebėtina, kad Sutarties 6.4 punkte šalys nustatė, kad kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės, Pirkėjas (atsakovas) įsipareigoja pateikti Darbų vykdytojui (ieškovei) atestuoto nepriklausomo eksperto arba autorinę priežiūrą vykdančio subjekto išvadą. Jeigu šie asmenys nurodo darbų kokybės trūkumus, Darbų vykdytojas nurodytus trūkumus įsipareigoja pašalinti per šalių susitarimu suderintą protingą terminą.

50.        Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas dėl darbų trūkumų nustatymo kreipėsi į specialistą J. V., kuris 2019 m. lapkričio 20 d. Tyrimo akte konstatavo visą eilę ieškovės atliktų darbų trūkumų (sumontuoti fotoelektros moduliai viršija modulių gamintojo nustatytus leistinus montavimo nukrypimus ir tai yra pagrindas gamintojui atsisakyti garantinių įsipareigojimų; pagrindiniai montavimo trūkumai – neišlyginti skersiniai profiliai (sijelės), prie kurių standžiai tvirtinami stiklų laikikliai, ko pasėkoje modulių stiklai lenkiami ir laužiami; dėl įtempimų modulių stikluose, veikiant klimatiniams poveikiams, padidėja pavojus suskilti modulio stiklams. Suskilus stiklui modulis netaisomas) ir pateikė rekomendaciją dėl darbų ištaisymo – permontuoti visus fotoelektros modulius, kad stiklų įlinkio tolerancija būtų artima „0“.

51.        Pažymėtina, kad tokiu atveju užsakovas turi teisę nevykdyti savo prievolės atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus ir tuo atveju jeigu rangovas nėra pašalinęs netinkamai atliktų darbų trūkumų (CK 6.58 straipsnis, 6.658 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1777-241/2018).   

Dėl įrodymų vertinimo

52.       Teismas atmetė atsakovo įrodymus (2019m. lapkričio 20 d. statybos eksperto J. V. Inžinerinio įrenginio konstrukcijų būklės įvertinimo akto išvadas) kaip neleistinus ir nepatikimus, sprendime nurodydamas, kad ginčo akte nėra jokių duomenų apie 2019 m. rugsėjo 18 d. Darbų priėmimo–perdavimo akte atsakovo nurodytą trūkumą – girdimą garsą; jame nenurodyta, kad nustatyti saulės modulių nelygumai galėtų sukelti tokį garsą; specialistas nenurodė, kokia yra leidžiama saulės modulių stiklų įlinkio tolerancija, todėl nesant tokių duomenų negalima konstatuoti, kad yra pažeistos leistinos saulės modulių stiklų lenkimo / laužimo amplitudės normos ir yra pažeisti ginčo elektrinės montavimo reikalavimai; J. V. tyrė ant atsakovo gyvenamojo namo stogo esančius šešis modulius, nors ieškovė yra sumontavusi 29 modulius. Dar vieną papildomą saulės modulį atsakovas sumontavo savo iniciatyva ir jėgomis, be ieškovės žinios bei pagalbos; be to, J. V., kuris įvardija save ekspertu, nėra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą ir į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad J. V. turi kompetenciją vertinti sumontuotų saulės elektrinių kokybės atitikimą privalomiems reikalavimams.  Remdamasis nurodytu, teismas padarė išvadą, kad atsakovas savo nurodomų aplinkybių dėl darbų trūkumų neįrodė.

53.       Pritardama atsakovo apeliacinio skundo argumentams, teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu nesutinka.

54.       CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017, 28 punktas).

55.       Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2010; kt.).

56.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tokio pobūdžio ginčuose užsakovui tenka pareiga įrodyti tik patį defektų buvimo faktą ir jis neturi įrodinėti aplinkybių, dėl ko ir kada tokie defektai atsirado. Paneigti šias aplinkybes ir rangovo atsakomybę šalinančias priežastis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis tenka rangovui (CPK 178 straipsnis).

57.       Kaip minėta šio sprendimo 49, 50 punktuose, užsakovas, vadovaudamasis Sutartimi (6.4 punktas), kreipėsi į nepriklausomą specialistą dėl rangovo nekokybiškai atliktų darbų, o pastarasis 2019 m. lapkričio 20 d. Tyrimo akte konstatavo visą eilę ieškovės atliktų darbų trūkumų ir pateikė rekomendacijas, kaip juos ištaisyti. Tačiau ieškovė (rangovas) nesutiko nei su atsakovo pretenzijomis, nei su tyrimo akto išvadomis (šio sprendimo 31, 34), nesiėmė leistinų priemonių įrodymams, paneigiantiems specialisto išvadą dėl darbų trūkumų, gauti, neprašė kilus ginčui dėl kokybės skirti byloje ekspertizę, o savo atsakymuose apsiribojo tik formaliais svarstymais apie galimus defektus ir jų pasišalinimo aplinkybes.

58.       Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, tyrimą atlikęs J. V. turi kvalifikacijos atestatą nuo 2000 m. sausio 7 d., 2014 m. lapkričio 7 d. jam suteikta teisė eiti statinio projekto dalies vadovo ir statinio dalies ekspertizės vadovo pareigas, o nuo 2016 m. kovo 29 d. – teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, statiniai – gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai, projekto dalis – konstrukcijų, statinio dalies ekspertizės darbo sritis – konstrukcijų. Kaip teisingai nurodo apeliantas, saulės šviesos elektrinės iki 30 kw yra priskiriamos nesudėtingų inžinierinių statinių II grupei. Todėl minėtas asmuo pagal savo kvalifikaciją gali teikti ir nesudėtingo kitos paskirties inžinierinio statinio konstrukcinės dalies vertinimą bei pateikti dėl jo kompetentingas išvadas.

59.       Teisėjų kolegijos nuomone, teisiškai nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog pačiame tyrimo akte nenurodyta, jog dėl nustatytų trūkumų saulės elektrinės negalima būtų eksploatuoti, ar kad trūkumai kaip nors įtakotų jos veikimą; kad ekspertas ištyrė ne visus modulius; kad atsakovas pats savavališkai sumontavo vieną modulį, taip padidindamas namo stogo apkrovą; kad LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pažeidimų nenustatė, kadangi, visų pirma, teismas nusprendė dėl klausimų, kuriems atsakyti reikalingos specialios atitinkamos ūkio srities techninės žinios; antra, kaip nurodyta ir trečiojo asmens APVA atsiliepime į apeliacinį skundą, ši institucija nevertina atliktų darbų kokybės ir negali dėl to teikti išvados; trečia, kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, kad ne užsakovui, o būtent rangovui, kaip savo srities profesionalui, tenka pareigą žinoti, kokie darbo atlikimo būdai gali būti naudojami, kad galutinis rangos rezultatas atitiktų sutarties reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014) (CK 6.659 straipsnio 1, 2 dalys). Aptartos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įrodomoji specialisto J. V. 2019 m. lapkričio 20 d. Tyrimo akto įrodomojo galia nebuvo paneigta (CPK 185 straipsnis).  

60.       Apibendrinat tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai aiškino vartojimo rangą reglamentuojančias materialinės teisės normas, dėl ko nepagrįstai ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Aukščiau aptarti motyvai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti iš dalies CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

61.       Kaip nurodyta sprendimo 35, 41, 42, 44 punktuose, vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas visų pirma grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina. Užsakovas (atsakovas) turi teisę pasirinkti, kuriuo iš įstatyme nustatytų gynybos būdų naudotis – rangovas negali primesti užsakovui savo valios dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ar apriboti užsakovo pasirinkimą. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasirinko vieną iš CK 6.678 straipsnio 1 dalyje nustatytų užsakovo teisių gynimo būdų, t. y. atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.  Įgyvendindamas šį teisių gynimo būdą, atsakovas 2021 m. spalio 13 d. sudarė su Veesla UAB sutartį dėl saulės elektrinės demontavimo, pagal kurią patyrė (sumokėjo naujajam rangovui) 3 441,24 Eur dydžio trūkumų šalinimo išlaidas. Todėl reikalavimas priteisti šias išlaidas iš ieškovės yra pagrįstas ir įrodytas.

62.       Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės (grąžinti) užsakovo sumokėtą 1 200 Eur avansą. Aptariamu atveju pastebėtina, kad dėl šios įmokos šalys susitarė Sutartimi, kurios atsakovas neginčija. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas darbų rezultatą priėmė ir juo naudojosi iki saulės modulių permontavimo. Byloje nėra ginčo, kad atlikdama darbus ieškovė patyrė atitinkamas išlaidas. Atsakovas pasirinko vieną iš jau paminėtų savo teisės gynimo būdų t. y. atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, ir toks jo pasirinkimas buvo pripažintas pagrįstu (61 punktas). Todėl taikyti papildomas atsakovo teisių apsaugos priemones, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo (CK 1.5 straipsnis).

63.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovui turėtų būti priteistos 175,33 Eur dydžio naujo saulės modulio įsigijimo ir 100 Eur specialisto išlaidos už sugadinto modulio ištyrimą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas pas ieškovę užsakė sumontuoti 29 saulės modulius. Vieną modulį ieškovas sumontavo savo iniciatyva. Į bylą nepateikta įrodymų, kuris iš 30 modulių buvo sugadintas. Sugadintas modulis buvo aptiktas jau po to, kai permontavimo darbus atliko ir darbų rezultatą priėmė atsakovas ir naujasis rangovas. Aptartos aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad šiuo atveju atsakovas neįrodė, kad nuostoliai atsirado dėl ieškovės netinkamų veiksmų (neveikimo), todėl atsakovo reikalavimas atlyginti vieno modulio įsigijimo kainą ir su tuo susijęs reikalavimas priteisti iš atsakovo tokio modulio tyrimo išlaidas laikytinas neįrodytu (CPK 178 straipsnis).

64.       Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovės 150 Eur už specialisto J. V. atliktą inžinierinio įrenginio konstrukcijų būklės įvertinimą (2019-11-25 mokėjimo pavedimas) ir 400 Eur už antstolės R. P. 2021 m. balandžio 27 d. surašytą Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (2021-05-01 mokėjimo nurodymas).

65.       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, pristatydamas savo poziciją, šiais dokumentais vadovavosi ir savo procesiniuose dokumentuose.

66.       CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios su antstolių vykdomu faktinių aplinkybių konstatavimu ir dokumentų įteikimu; kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2009).

67.       Nagrinėjamu atveju ieškovas savo procesinę poziciją grindė abejais dokumentais, nurodė priežastis ir aplinkybes, ką šie dokumentai patvirtina, todėl teisėjų kolegija šias atsakovo išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir reikalavimą dėl jų priteisimo tenkina. 

68.       Atsižvelgdama į tokias išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, apibūdinimo kaip būtinų ir pagrįstų vertinimo taisykles, bei į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas teikė įrodymus, kuriuose yra specialių žinių reikalaujančių duomenų ir faktų, kaip ieškovė įgyvendino teismo nutartį dėl objekto apžiūros, teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja teisinis pagrindas  pripažinti atsakovo nurodytas išlaidas būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (93 straipsnio 1 dalis).

Dėl 359,99 Eur delspinigių priteisimo

69.       Apeliantas patikslintu priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 359,99 Eur delspinigių. Šis reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad šalių sudarytos Saulės elektrinės įrengimo sutarties 9.2 punktas numatė, jog darbų vykdytojas, uždelsęs tinkamai ir laiku atlikti darbus, moka 0,05 procentus dydžio delspinigius nuo sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė pagal sutartį laiku ir kokybiškai darbus turėjo atlikti iki 2019 m. rugsėjo 20 d., tačiau darbų trūkumų netaisė, todėl privalo mokėti sutartimi nustatytus delspinigius, kurie paskaičiuoti už 6 mėnesių laikotarpį nuo sutarties sumos 3999,99 Eur (3999,99 × 0,05 proc. × 180).

70.       Pagal Sutarties 4.1 punktą ieškovė įsipareigojo darbus atlikti per 30 dienų nuo avanso ir dokumentų gavimo dienos. Sutarties 9.2 punkte numatyta, jog darbų vykdytojas, uždelsęs tinkamai ir laiku atlikti darbus, moka 0,05 procentus dydžio delspinigius nuo sutarties sumos už kiekvieną uždelstą dieną

71.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas ieškovei avansą sumokėjo 2019 m. rugpjūčio 20 d., o pastaroji darbus pagal Darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 190918/1 perdavė atsakovui ir šis juos priėmė 2019 m. rugsėjo 18 d., Deklaraciją, reikalingą prijungti prie AB „Energijos skirstymo operatorius“ tinklų UAB „Ignitis“ išsiuntė 2019 m. rugsėjo 17 d. Atsakovas 2019 m. spalio 14 d. sudarė su UAB „Ignitis“ Elektros energijos pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį.

72.       Taigi, ieškovė sutartus darbus atliko sutartyje nustatytais terminais, atsakovas juos priėmė, be to saulės elektrinė buvo eksploatuojama. Vėliau buvo nustatyti atliktų darbų trūkumai, tačiau ginčo elektrinės permontavimo darbus atliko ne ieškovė, o atsakovo užsakymu kitas juridinis asmuo –  UAB „VEESLA“, atsakovas ieškovės paslaugų atsisakė ir bendradarbiavimą su ja nutraukė, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Sutarties 9.2 punkto nuostata dėl delspinigių negali būti taikoma (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

73.        Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (3991,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad pagal 6.210 straipsnio 1 dalį, prašomos priteisti palūkanos yra penkių procentų, nagrinėjamos bylos situacija nepatenka į CK 6.210 straipsnio 2 dalies reguliavimo sritį, todėl atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš ieškovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas (CK6.37 streaipsnio2 dalis).

Dėl teismo šališkumo

74.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog jis tikėjosi, jog jo bylą išnagrinės nešališkas teismas, tačiau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovui kilo abejonių dėl nagrinėjančios bylą teisėjos šališkumo. Teismas 2022 m. sausio 11 d. teismo posėdyje ieškovo atstovo nepertraukė, pasisakymui nevadovavo, išklausė pagarbiai ir atidžiai. Suteikus teisę atsakovui pateikti klausimus, beveik visus atsakovo pateiktus klausimus teismas šalino, todėl atsakovo atstovė paprašė teismą suteikti galimybę teikti klausimus. Byloje tvyrojo įtampa, todėl buvo padaryta pertrauka. Atsakovas vėl tęsė kalbą apie ginčo esmę, tačiau vėl po 1 minutės pasisakymo teismas vėl jį nepagrįstai pertraukė.

75.       Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. sausio 11 d. teismo posėdyje atsakovas pareiškė žodinį nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai Virginijai Baškienei. Pareikštą nušalinimą motyvavo tuo, jog teismo posėdžio metu atsakovui neleidžiama nei užduoti klausimų, nei pasisakyti, t. y.  teisėja atsakovui neleido pasinaudoti viena pagrindinių proceso šalies teisių, neužtikrino šalių lygybės.

76.       Kauno apylinkės teismo pirmininkas 2022 m. sausio 14 d. nutartimi atmetė atsakovo pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad atsakovo nurodytos aplinkybės savaime nėra pagrindas sąžiningai šaliai abejoti bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu, nes rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, imtis priemonių, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalinti iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla, atkreipti dalyvaujančių byloje asmenų dėmesį, jei žodinio bylos nagrinėjimo metu nukrypstama nuo procesinių dokumentų yra teisėjos, kaip teismo posėdžio pirmininkės pareiga (CPK 159 straipsnis). Žodinio bylos nagrinėjimo metu teisėjas turi pareigą užtikrinti, kad šalių paaiškinimai būtų susiję išimtinai su pareikštais ieškinio/priešieškinio reikalavimais. Teismo pirmininkas konstatavo, kad atsakovas ir jo atstovė nepagrindė pagrįstais argumentais ir nenurodė jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tai, kad teisėja yra šališka byloje ar turi susiformavusią išankstinę nuomonę.

77.       Po minėtos nutarties priėmimo byla buvo baigta nagrinėti vieninteliame teismo posėdyje – 2022 m. kovo 22 d. Teismo posėdis buvo tęsiamas nuo atsakovo ir jo atstovės pasisakymų. Apeliaciniame skunde apeliantas pripažįsta, kad minėto posėdžio metu atsakovo procesinė teisė pasisakyti nebuvo pažeista, atsakovo atstovei taip pat buvo leista nepertraukiamai pasisakyti.

78.       Taigi, nustatyta, kad dėl teisėjos nešališkumo buvo išsamiai pasisakyta teismo pirmininko nutartyje, o po minėtos nutarties priėmimo, atsakovui ir jo atstovei, kaip jie patys pripažįsta, buvo leista teikti paaiškinimus, jų pasisakymai nebuvo pertraukinėjami. Tai reiškia, kad atsakovo ir jos atstovės teisė teikti byloje paaiškinimus nebuvo pažeista. Kitų argumentų, kurie patvirtintų buvus teisėją šališką, apeliantai nenurodė, todėl tenkinti jų prašymą ir teismo sprendimą panaikinti tuo pagrindu, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

79.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų nusprendžia ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti atsakovui iš ieškovės aukščiau aptartais argumentais 3991,24 Eur ( 3441,24 Eur + 400 Eur + 150 Eur).

80.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato. Be to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

81.       Teisėjų kolegijai nusprendus atsakovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, galutinį teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti iš dalies, atitinkamai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose (CPK 93 str. 1 d.).

82.       Atsakovo pareikšto patikslinto priešieškinio suma – 5826,56 Eur (3441,24 Eur trūkumų šalinimo išlaidos, 175,33 Eur naujo modulio įsigijimo išlaidos, 100 Eur ekspertizės už modulio ištyrimą išlaidos, 400 Eur antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidos, 359,99 Eur delspinigiai, 1200 Eur sumokėtas ieškovei avansas, 150 Eur ekspertinio tyrimo išlaidos). Teisėjų kolegija nusprendė atsakovui iš ieškovės priteisti 3991,24 Eur. Tai reiškia, kad teismas patenkino 68,50 proc. (3991,24 Eur × 100 proc. / 5826,56 Eur) priešieškinio reikalavimų, o atmetė 31,50 proc.

83.       Atsakovo pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 131 Eur žyminis mokestis už priešieškinį, 1340 Eur už suteiktas teisines paslaugas (600 Eur prieštaravimų parengimas, 740 Eur priešieškinio parengimas), iš viso – 1471 Eur. Teisėjų kolegijai nusprendus priešieškinį patenkinti iš dalies, atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteistina 1007,64 Eur (1471 Eur × 68,50 proc. / 100 proc.) pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

84.       Ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekė 2 215 Eur. Atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 697,73 Eur (2 215 Eur × 31,50 proc. / 100 proc.).

85.       Atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 131 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 1490 Eur už suteiktas teisines paslaugas 2022 m. gegužės mėnesį rengiant apeliacinį skundą, iš viso – 1621 Eur. Teisėjų kolegijai nusprendus atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteistina 1110,39 Eur (1621 Eur × 68,50 proc. / 100 proc.) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

86.       Ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos siekia 1452 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą 2022 m. birželio mėn. parengimą. Atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteistina 457,38 Eur (1452 Eur × 31,50 proc. / 100 proc.).

87.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

88.       Šalių turėtos atstovavimo išlaidos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme neviršija maksimalių Rekomendacijų 7, 8.2, 8.5, 8.9, 8.16, 8.19 punktuose nustatyto tokių išlaidų dydžio, todėl atsakovui iš ieškovės priteisiamos 2 118,03 Eur (1 007,64 Eur + 1 110,39 Eur), o ieškovei iš atsakovo – 1 155,11 Eur (697,73 Eur + 457,38 Eur). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 962,92 Eur (2118,03 Eur – 1155,11 Eur) pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

89.       Pirmosios instancijos teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu šalims, buvo mažesnės už minimalią valstybei priteisiamą tokių išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 98 straipsniai, 1 t., b. l. 2; 2 t., b. l. 2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, 

n u s p r e n d ž i a :

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. galutinį sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, atsakovo patikslintą priešieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti atsakovui E. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ (juridinio asmens kodas 135928725, buveinė Kauno r. sav., Akademija, Medeinos g. 2–2) 3 991,24 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt vieno euro 24 ct) nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (3991,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. spalio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 962,92 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 92 ct) dydžio pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Gintautas Koriaginas

                                                       Rūta Palubinskaitė

                                                       Edvardas Paliokas