Civilinė byla Nr.2A-49-527/2007

pirmosios instancijos teismo teisėja Virginija Šeškuvienė

procesinio sprendimo kategorija 121.15; 121.21; 30.4.2;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2007 m. gegužės 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Egidijaus Tamašausko,

sekretoriaujant Irenai Nikolajenko,

dalyvaujant ieškovo N. L. teisių perėmėjai J. L. ir ieškovų atstovei Sonatai Žukauskienei,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Jurgitai Valaitytei,

atsakovo A. R. P. atstovei advokatei Danai Žvingilienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. L. ir J. L. (ieškovo N. L. teisių perėmėjos), atsakovų Kauno miesto savivaldybės bei A. R. P. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1058-329/2006 pagal ieškovų N. L. (teisių perėmėja J. L. ) ir V. L. ieškinį atsakovams Kauno miesto savivaldybei, A. R. P. , P. P. , Antano Degučio teisių perėmėjoms G. D. ir V. B. dėl įpareigojimo priimti sprendimą ir nuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

              Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

              n u s t a t ė:

              ieškovai ieškiniu (1t.,b.l.89-90) prašė:

1. įpareigoti Kauno miesto savivaldybę priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovams į 74,7 m2 ploto mansardą (kūrybines dirbtuves) ir kitą namo, esančio M.(duomenys neskelbtini) , Kaune, dalį natūra per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos;
2. pripažinti negaliojančiomis:

1. 1990-07-18 nuomos sutartį Nr.68, sudarytą tarp A. P. ir Kauno miesto Požėlos rajono LDT VK dėl kūrybinių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini) , Kaune, išnuomavimo,
2. 2002-04-22 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą tarp SĮ „Santakos butų ūkis" ir Antano Degučio ir 2002-04-23 nuomos sutartį, sudarytą tarp SĮ „Santakos butų ūkis" ir P. P. (šių reikalavimų ieškovai vėliau atsisakė).

              Ieškovai nurodė, kad 1991 metais kreipėsi atsakovą Kauno miesto savivaldybę dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą - namą, esantį M.(duomenys neskelbtini) , Kaune. 1994-02-01 Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr.l43-v ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra lygiomis dalimis į minėtame name buvusias 96,58 m2 gyvenamas patalpas, o dėl nuosavybės teisių atkūrimo į likusias šio namo patalpas nuspręsta svarstyti gavus dokumentus apie atliktų darbų vertę jas rekonstruojant. Nors jie daug kartų kreipėsi į atsakovą Kauno miesto savivaldybę, prašydami greičiau spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, tačiau nuo 1991 metų iki šiol šiuo klausimu nėra priimtas sprendimas. 1990-07-18 sudaryta sutartis tarp atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir A.R. P. dėl kūrybinių dirbtuvių nuomos prieštarauja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui, todėl pripažintina negaliojančia. Atsakovo A.R. P. įrengtos kūrybinės dirbtuvės negali kliudyti nuosavybės teisių atkūrimui, kadangi patalpos nėra valstybės išperkamos, nes neatitinka Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 14 ir 15 str. numatytų sąlygų.

              Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

1. įpareigojo atsakovą Kauno miesto savivaldybę priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ieškovams N. L. ir V. L. į 74,7 m2 mansardą (kūrybines dirbtuves), esančias M.(duomenys neskelbtini) , Kaune;
2. reikalavimus dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybei priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovams į kitą namo, esančio M.(duomenys neskelbtini) , Kaune, dalį natūra per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pripažinimo negaliojančia 1990-07-18 nuomos sutarties Nr.68, sudarytos tarp atsakovo A. R. P. ir Kauno miesto Požėlos rajono LDT VK dėl kūrybinių dirbtuvių, esančių M.(duomenys neskelbtini) , Kaune, nuomos, atmetė;
3. likusioje dalyje bylą nutraukė;
4. priteisė iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės ieškovo teisių perėmėjai J. L. 136 Lt žyminį mokestį bei abiems ieškovams po 175 Lt advokato suteiktai pagalbai apmokėti;
5. priteisė atsakovei P. P. iš abiejų ieškovų po 300 Lt advokato pagalbai apmokėti bei grąžino jai 10 Lt, įmokėtų už ekspertizės atlikimą,
6. priteisė iš abiejų ieškovų po 250 Lt atsakovui A. R. P. už advokato pagalbą,
7. sprendimui įsiteisėjus panaikino 2004-02-19 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

              Teismas nustatė, kad ieškovai kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune (t.1 b.l.32-33). 1994-02-01 Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr.l43-v buvo nutarta ieškovams lygiomis dalimis atkurti nuosavybės teises į 96,58 m2 negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) , Kaune, jas grąžinant natūra; nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamajame name įrengtus 1 ir 2 butus (98,08 m2) klausimą svarstyti Vyriausybei nustačius kompensavimo būdus ir tvarką, o nuosavybės teisių atkūrimo natūra į mansardoje įrengtas kūrybines dirbtuves klausimą svarstyti gavus dokumentus apie atliktų darbų vertę (1 t., b.l.26). 1990-02-28 Kauno miesto Požėlos rajono LDT VK sprendimu Nr.39 atsakovui A.R. P. buvo leista savo lėšomis įrengti kūrybines dirbtuves adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune (t.1 b.l. 50), o 1990-07-18 tarp jo ir Kauno miesto Požėlos rajono butų ūkio remonto ir eksploatacijos Valdybos buvo pasirašyta minėtų patalpų nuomos sutartis (t.1, b.l.53). 2005-12-07 Kauno miesto savivaldybės įsakymu Nr.A-4630 ieškovui V. L. ir ieškovo N. L. teisių perėmėjai J. L. buvo atkurta nuosavybės teisės lygiomis dalimis natūra į butą Nr.2, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune, pasirašytos naujos šio buto nuomos sutartys ir išduotos valstybės garantijos (t.3, b.l.1-13; t.2, b.l.154-156). 2006-01-20 Kauno miesto savivaldybės įsakymu Nr.A-278 ieškovui V. L. ir ieškovo N. L. teisių perėmėjai J. L. buvo atkurta nuosavybės teisė lygiomis dalimis natūra į butą Nr.l, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune (t.3, b.l.9-12). Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimo dalį dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybei priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitą namo, esančio M.(duomenys neskelbtini) , Kaune, dalį teismas atmetė. Kadangi 1991 metais pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į gyvenamąjį namą iki sprendimo priėmimo dienos buvo neišspręstas, teismas patenkino reikalavimą dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybę priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovams į 74,7 m2 ploto mansardą (kūrybines dirbtuves). Atsakovų atsikirtimus, jog ieškovams nuosavybės teisės į minėtas patalpas negali būti atkuriamos, teismas atmetė, įvertinęs statinio ekspertizės išvadas, kuriose nurodyta, kad ginčo gyvenamasis namas po atliktų kapitalinių remontų yra pertvarkytas taip, kad buvo pakeista 22,78 procentai pagrindinių konstrukcijų; kad privačia iniciatyva įrengtas 74,70 m2 menininko dirbtuves palėpėje galima eksploatuoti atskirai, nes jos turi atskirą įėjimą iš laiptinės; kad visas namo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune, plotas yra mažesnis už buvusį iki nacionalizacijos (t.2, b.l.4). Reikalavimą dėl 1990-07-18 nuomos sutarties Nr.68 pripažinimo negaliojančia teismas atmetė, nes Įstatymas Nr.I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ buvo priimtas 1991-06-18, todėl minėtam teisės aktui sutartis prieštarauti negalėjo.

              Ieškovai V. L. ir J. L. apeliaciniu skundu (3t.,b.l.41-43) prašo pakeisti 2006-06-08 teismo sprendimą:

              1) sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, patikslinti ir ją išdėstyti taip: ,,Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra N. L. ir V. L. į 74,7 m2 ploto mansardą (kūrybines dirbtuves) ir kitą namo, esančio M.(duomenys neskelbtini) , Kaune, dalį per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos“,

              2) panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl pripažinimo negaliojančia 1990-07-18 nuomos sutarties Nr.68, ir, šioje dalyje ieškinį patenkinus, pripažinti negaliojančia 1990-07-18 nuomos sutarties Nr.68,

              3) panaikinti sprendimo dalis, kuriomis priteista advokato pagalbai apmokėti iš abiejų ieškovų atsakovei P. P. po 300 Lt ir atsakovui A. R. P. po 250 Lt.

              Ieškovai nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi:

              1) teismo sprendimo rezoliucinė dalis keistina, nes ieškovai prašė įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sprendimą priimti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Būtinybė nurodyti terminą nustatyta CPK 273 straipsnyje;

              2) nuomos sutarties teisėtumas nevertintas sistemiškai taikant ir aiškinant nuosavybės teisės normas. Dar 1991 metais buvo pateikti V. ir N. L. prašymai atkurti nuosavybes natūra į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , Kaune. Nuo 1991 metų nebuvo išspręstas dalies namo nuosavybės teisių atkūrimo klausimas. Kol asmens nuosavybės teisės atkūrimo į konkretų išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra iki galo išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas ir nuosekliai negali būti perleistas kitiems asmenims, nes tai reiškia tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą. Neįvertinta, kad ginčijama nuomos sutartis sudaryta su asmeniu, kuris negalėjo ir neturėjo teisės būti šių patalpų nuomotoju. Kauno miesto Požėlos rajono LDT VK ar Kauno miesto Požėlos rajono butų ūkio remonto ir eksploatavimo valdyba neturi teisės būti grąžintinų patalpų nuomotoju. Sutartis nebuvo įregistruota viešame registre. CK 6.477 str. numato, kad nuomotojas gali būti išnuomoto daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Ieškovai sutikimo išnuomoti daiktą nedavė. Be to, 1990 metų sutartis buvo sudaryta terminuotai, jos terminas yra seniai pasibaigęs. Neįvertinta ir tai, kad pagal 1990-02-28 Kauno miesto Požėlos rajono Liaudies deputatų Tarybos VK sprendimą Nr.39 A. P. buvo leista įsirengti ir nuomoti iki 20 m2 patalpų ploto, o sutartis sudaryta dėl 74,70 m2 ploto nuomos. Nesant sutarties pagrindo (vykdomojo komiteto sprendimo), sutartis negalėjo būti sudaryta didesniam nei numatyta plotui. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatos jokių garantijų analogiškų dirbtuvių nuomininkams nenumato, todėl ginčo sutartis prieštarauja įstatymams ir yra negaliojanti. Skirtingai nei gyvenamųjų namų butų nuomininkams, kūrybinių dirbtuvių nuomininkai neturi jokių garantijų, todėl teismas nepagrįstai gynė atsakovo A. P. teises. Pabrėžtina, jog kūrybinės dirbtuvės negalėjo būti ir privatizavimo objektas, kas yra išaiškinta 2005-10-04 LAT nutartyje (civilinė byla Nr.3K-7-387/2005m.);

              3) neteisingai apskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos. Ginčytos sutartys, dėl kurių apeliantai atsiėmė ieškinio reikalavimus, prieštaravo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamą turtą atkūrimo įstatymui ir Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui (CK 1.96 str.). Nagrinėjant bylą atsakovas Kauno miesto savivaldybė pašalino pažeidimus ir sudarė naujas, atitinkančias įstatymo reikalavimus sutartis, t.y. patenkino ieškinio reikalavimus, todėl atsakovų P. P. ir A. R. P. išlaidos už advokatų pagalbą iš ieškovų priteistos nepagrįstai.

              Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovės P. P. ir G. D. prašo sprendimo nekeisti. Atsakovės nurodo, kad teismas, priėmęs ieškovų atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, susijusių su jomis, pagrįstai nesutiko su ieškovų nurodytais motyvais. Ieškovai prašė pripažinti negaliojančiomis 2002-04-22 ir 2002-04-23 sudarytas gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, nurodydami, kad šios sutartys prieštarauja įstatymui, todėl yra neteisėtos. O, atsisakydami šių reikalavimų, ieškovai nurodė, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė gera valia patenkino juos, todėl jie atsisako ieškinio šioje dalyje. Teismas pagrįstai nurodė, kad šie ieškovų motyvai prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms (atsakovas Kauno miesto savivaldybė sudarė naujas gyvenamųjų patalpų numos sutartis ne todėl, kad būtų pripažinęs, kad jos iš tikrųjų prieštarauja įstatymui, o todėl, kad pasikeitė aplinkybės - ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo gyvenamas patalpas (butus) natūra, išduotos nustatytos valstybės garantijos ir iškilo būtinybė pakeisti buvusias nuomos sutartis naujomis), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovai atsisakė dalies ieškinio todėl, kad atsakovas jį patenkino. Ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio ne tik tada, kai jo reikalavimai būna patenkinami iškėlus bylą teisme. Šia teise jis gali pasinaudoti bet kurioje bylos stadijoje iki sprendimo priėmimo ir nebūtinai nurodant atsisakymo motyvus. CPK 94 str. numato, kad ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Tačiau jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kaip tokiu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kai ieškovas atsisako ieškinio reikalavimų ir šis atsisakymas nėra susijęs su atsakovo patenkinimu ieškovo reikalavimų po ieškinio patenkinimo. Panašius santykius reguliuoja CPK 94 str. Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, taikė analogiją ir patenkino prašymą dėl išlaidų priteisimo.

              Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo jo netenkinti. Atsakovas nurodo, kad su ieškovų argumentais, jog Kauno miesto apylinkės teismas vadovaudamasis CPK 271 str. privalėjo patenkinti jų reikalavimą - įpareigoti Kauno miesto savivaldybės Administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo atkurti nuosavybės teises ir natūra grąžinti ieškovams mansardą gyvenamajame name M. (duomenys neskelbtini) , Kaune, nesutinka. Ši procesinė teisės norma suteikia galimybę teismui pačiam spręsti, kokiu būdu bus realiau įvykdytas teismo sprendimas. Konkretus teismo sprendimo įvykdymo terminas numatomas, jeigu, teismo nuomone, sprendimas turėtų būti įvykdytas kitokia negu paprastai tvarka. Šiame ginče nėra pagrindo apibrėžti konkretų terminą įsakymui priimti dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovams į mansardos patalpas ieškovams, kadangi Savivaldybės administracijos direktorius neatsisako vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą ir ieškovai neturi jokio pagrindo tuo abejoti. Be to, neįrodyta, jog sąmoningai vilkinamas sprendimo priėmimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo ieškovams į ginčo patalpas.

              Atsakovas nesutinka, kad teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovų po 550 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovams. Priteisdamas atlyginti atsakovams bylinėjimosi išlaidas, teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK 93 ir 94 str. nuostatas. CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), tokiu atveju iš atsakovo priteisiamos ne visos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tokiu principu teismas nustato ir iš ieškovo atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas. CPK 94 str. 1 d. nurodyta, kad ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Šioje byloje teismas tenkino vieną ieškovo reikalavimą, o reikalavimą pripažinti negaliojančia 1990-07-18 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį teismas atmetė, nuo reikalavimo pripažinti negaliojančiomis gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl gyvenamųjų patalpų nuomos atsakovams P. P. ir G. D. ieškovai atsisakė.

              Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą  atsakovas A. R. P. prašo pastarąjį atmesti. Jo nuomone, teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl 1990-07-18 nuomos sutarties Nr.68 pripažinimo negaliojančia. Sutartis sudaryta iki 1991-06-18 įstatymo ,,Dėl LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įsigaliojimo, todėl pažeisti šio įstatymo reikalavimų atsakovas A.R. P. negalėjo. Minėtas įstatymas įsigaliojo nuo 1991-08-01. Dėl tų pačių motyvų atmestini ir apelianto teiginiai dėl CK 6.477 str. pažeidimo. Jokio pretendentų sutikimo išnuomoti kūrybines dirbtuves gauti nereikėjo. Nežiūrint tai, kad patalpos buvo įrengtos didesnės, nei nurodyta Vykdomojo komiteto sprendime (vietoje 20 m2, 74,70 m2), jos nebuvo ir nėra savavališka statyba. Jos buvo inventorizuotos, o atsakovu teisėtai ir pagrįstai sudaryta kūrybinių dirbtuvių nuomos sutartis visam jo įrengtam 74,70 m2 plotui.

              Apeliaciniu skundu atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo sprendimą pakeisti, panaikinant įpareigojimą priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises natūra. Atsakovas nurodo, kad sprendimo dalis neteisėta ir nepagrįsta, kadangi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. reglamentuoja, kad gyvenamieji namai, jų dalys, butai valstybės išperkami jeigu iš esmės pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 procentų pagrindinių konstrukcijų ir sukurto bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 procentų viršija buvusįjį. Teismas, vadovaudamasis šio įstatymo nuostatomis ir UAB „Ekspertika" atliktos gyvenamojo namo statybos ekspertizės išvadomis, padarė nepagrįstą išvadą, kad 74,4 m2 mansardos patalpos grąžintinos ieškovams natūra, kadangi po atliktų kapitalinio remonto darbų gyvenamojo namo plotas nepadidėjo, o pagrindinių konstrukcijų pakeista tik 22,78 procentai. Su tokia teismo išvada negalima sutikti. Ekspertizių išvadose nurodyta, kad mansardos patalpos - tai naujai įrengtos (sukurtos) patalpos, kurias galima eksploatuoti atskirai. Šią aplinkybę patvirtina Kauno miesto vykdomojo komiteto 1990-02-28 sprendimas Nr.39, kuriuo buvo leista atsakovui A. R. P. šiose patalpose įsirengti kūrybines dirbtuves, ir pateiktas mansardos rekonstrukcijos projektas bei darbų atlikimo sąmatos. Iki ieškovams priklausiusio gyvenamojo namo nacionalizavimo gyvenamajame name buvo salka, t. y. neįrengta pastogė, o Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialo pažymoje netgi nenurodytas jos plotas. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas suteikia teisę asmenims atkurti nuosavybės teises tik į tą gyvenamojo namo, jo dalį, butą, kuri buvo nacionalizuota iš savininko ir kuri išliko, bet ne į naujai sukurtą. UAB „Ekspertika" ir UAB „Kauno komprojekto" atliktų ekspertizių išvados patvirtina faktą, kad mansardos patalpas įrengtos 1990 metais, todėl vadovaujantis aukščiau nurodytu specialiuoju teisės aktu ieškovai turi teisę tik į kompensaciją (įstatymo 16 straipsnis) už buvusios salkos išlikusiais konstrukcijas.

              Atsiliepimu į atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą atsakovas A. R. P. pastarąjį prašo tenkinti ir nurodo, kad sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais.

              Apeliaciniu skundu atsakovas A. R. P. prašo sprendimo dalį dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybei priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra panaikinti. Atsakovas nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi:

              1) Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 str. 1 d. 1 punkte numatyta, kad Valstybės išperkami yra gyvenamieji namai, jų dalys, butai, jei jie iš esmės pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau nei 50 % pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 % viršija buvusįjį. Taigi pakanka vienos iš šiame punkte išvardintų sąlygų, kad namo dalis būtų valstybės išperkama ir pretendentui negrąžinama natūra. Byloje yra atliktos 3 ekspertizės, kurios visos patvirtino, kad kūrybinės dirbtuvės, įrengtos po namo 1989 m. kapitalinio remonto, turi atskirą įėjimą iš laiptinės, todėl pastogėje įrengtų patalpų plotą galima atskirti nuo bendrojo pastato ploto. Atsižvelgiant į trijų ekspertizių išvadas bei minėto Įstatymo reikalavimus bei Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, A.R. P. įrengtos kūrybinės dirbtuvės negali būti grąžintos natūra, todėl teismas nepagrįstai patenkino ieškovų reikalavimą dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybę priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Apelianto nuomone, kad ieškovų reikalavimas galėjo būti tenkinamas tik iš dalies - įpareigoti savivaldybę priimti sprendimą, nenurodant grąžinimo būdo.

              2) teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas pagal Butų privatizavimo įstatymą negalėjo privatizuoti nuomojamas negyvenamas patalpas, nes ginčo patalpos nebuvo tinkamas privatizavimo objektas, ir kad neturėjo teisės į nustatytas valstybės garantijas. Butų privatizavimo įstatymas taikomas privatizuojant butus, kūrybines dirbtuves, garažus, t.y. kūrybinės dirbtuvės yra tinkamas privatizavimo objektas pagal 1991-06-28 Butų privatizavimo įstatymo 2 str. 7 dalį.

              Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o atsakovų apeliaciniai skundai atmestini.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje kolegija nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų, neišeidama už skundų ribų.

              Kaip visiškai nepagrįstus kolegija atmeta atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir A. R. P. apeliacinių skundų argumentus, susijusius su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 str. 1 d. 1 punkto netinkamu taikymu. Šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 punkte numatyta, kad Valstybės išperkami yra gyvenamieji namai, jų dalys, butai, jei jie iš esmės pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 % pagrindinių konstrukcijų ir sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 % viršija buvusįjį. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šią normą išaiškino visiškai teisingai.

              Įstatymo leidėjas minėto įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. numatė, kad gyvenamieji namai, jų dalys ar butai pretendentams yra ne grąžinami natūra, o valstybės išperkami egzistuojant dviems būtinoms sąlygoms:

1. jei jie iš esmės pertvarkyti taip, kad pakeista daugiau kaip 50 % pagrindinių konstrukcijų,
2. sukurto naujo bendrojo ploto negalima atskirti nuo buvusiojo, jei visas bendras plotas 30 % viršija buvusįjį.

Visiškai akivaizdu, kad šio įstatymo leidėjas esminiu pertvarkymu pripažino tik tokius atvejus, kai neišvengiamai nustatomos dvi sąlygos: 1) yra pakeista didesnė dalis kaip pusė pagrindinių konstrukcijų ir 2) kai dėl naujo ploto sukūrimo padidėjęs bendrasis plotas trisdešimčia procentų viršija buvusįjį plotą. O galimybė atskirti sukurtą naują bendrąjį plotą nuo buvusiojo, kolegijos nuomone, nuosavybės teisių neatkūrimui natūra yra aktuali tik egzistuojant antrajai sąlygai, t.y. jei dėl sukurto naujo bendrojo ploto visas bendrasis plotas buvusįjį plotą viršija 30 %. Ir šių būtinų sąlygų nustatymas, kolegijos nuomone, yra visiškai logiškas ir protingas, kadangi atėmė galimybę pretendentams natūra susigrąžinti tik tokius gyvenamuosius namus (jų dalis ar butus), kurie yra iš esmės pertvarkyti, tame tarpe ir su naujai sukurtais plotais, kurie yra gana žymūs (t.y. visas bendras plotas 30 procentų turi viršyti buvusį plotą), ir tik su sąlyga, kad to naujai sukurto ploto negalima atskirti nuo buvusiojo ploto. O tais atvejais, tarp kurių patenka ir šios bylos atvejis, kai visas bendras (kartu su naujai sukurtu) plotas buvusiojo ploto neviršija (arba jį viršija tik nežymiai), nežiūrint į galimybę sukurtą naują bendrąjį plotą atskirti nuo buvusiojo, pretendentų teisė į gyvenamųjų pastatų susigrąžinimą natūra įstatymo nėra ribojama. Ir tai, kolegijos nuomone, yra visiškai pagrįsta, kadangi, traktuojant priešingai (t.y. taip, kaip atsakovai), būtų paneigiamas pats nuosavybės teisių atkūrimas, įteisinant negrąžinimą buvusiems savininkams jiems priklausiusių gyvenamųjų pastatų (jų dalių ar butų) tam tikros nežymios dalies (naujai sukurto nežymaus ploto), kurį galima atskirti nuo buvusiojo.

Kolegijos nuomone, neatkūrimas nuosavybės teisių natūra ieškovams į visą jiems priklausiusį pastatą, kuris nėra iš esmės pertvarkytas (kadangi pakeista tik 22,78 procentai pagrindinių laikančiųjų konstrukcijų, o esamas plotas yra net mažesnis už buvusį iki nacionalizavimo plotą), nežiūrint į tai, kad palėpėje atsakovo P. įrengtas 74,7 kv.m ploto kūrybines dirbtuves galima eksploatuoti atskirai iš laiptinės, prieštarautų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 15 str. 1 d. 1 punktui.

Be to, kolegija nepripažįsta, kad palėpėje atsakovo P. įrengtas 74,7 kv.m ploto kūrybines dirbtuves galima atskirti nuo buvusiems savininkams priklausiusio ploto, kadangi, kaip nustatyta, į šias dirbtuves galima patekti tik iš namo laiptinės, kuri, beje, iki nacionalizacijos priklausė su visu namu ieškovams ir kuri taip pat jiems turėtų būti sugrąžinta kartu su visu namu, jame nelikus ieškovams negrąžintų patalpų.

Kolegija taip pat nesutinka su atsakovo P. argumentu, kad jis yra sukūręs naują daiktą, kadangi jam nebuvo išduotas leidimas pastatyti 74,70 kv.m ploto patalpas, o įrengtos patalpos nebuvo iš jo priimtos valstybinės komisijos priėmimo naudoti aktu. Be to, pastato (duomenys neskelbtini) Kaune archyvinės tech. apskaitos bylos Nr.240/451 duomenimis, 1946-12-22 buvo atlikta patalpų eksplikacija, salkoje buvo inventorizuota 104,76 kv.m, kas rodo, kad plotas salkoje po atsakovo įrengtų 74,7 kv.m ploto dirbtuvių tik sumažėjo.

              Kolegija pritaria ieškovų apeliacinio skundo argumentui, kad Kauno miesto savivaldybė įpareigotina sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti per konkretų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi būtinybė nurodyti terminą tais atvejais, kai nurodytus veiksmus gali atlikti tik atsakovas, yra nustatyta CPK 273 str. 2 d. Tačiau, kolegijos nuomone, ieškovų nurodytas vieno mėnesio terminas šioje konkrečioje situacijoje laikytinas per trumpu, todėl Kauno miesto savivaldybė įpareigotina sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priimti per trijų mėnesių terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

              Kolegija netenkina ieškovų apeliacinio skundo dalyje dėl su atsakovu 1990-07-18 sudarytos nuomos sutarties Nr.68 pripažinimo negaliojančia. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Įstatymas Nr.I-1454 Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, tik kurio pažeidimu ieškovai grindė savo ieškinį, buvo priimtas 1991-06-18 (įsigaliojo nuo 1991-08-01), todėl iki Įstatymo įsigaliojimo sudaryta 1990-07-18 nuomos sutartis jokių šio įstatymo reikalavimų pažeisti negalėjo. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad ginčijama nuomos sutartis buvo sudaryta su asmeniu (Kauno miesto Požėlos rajono LDT VK ar Kauno miesto Požėlos rajono butų ūkio remonto ir eksploatavimo valdyba), kuris negalėjo ir neturėjo teisės būti šių patalpų nuomotoju (CK 6.477 str.), bei kad sutartis nebuvo įregistruota viešame registre ir kad ieškovai nebuvo davę sutikimo nuomai, kolegija nepasisako, laikydama tai išėjimu už ieškinio ribų, kadangi, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teisme šios sutarties negaliojimas buvo grindžiamas tik 1991-06-18 Įstatymo pažeidimu.

              Kolegija taip pat atmeta ieškovų apeliacinį skundą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų neteisingo paskaičiavimo. Teismas, priėmęs ieškovų atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų, susijusių su 2002-04-22 ir 2002-04-23 nuomos sutarčių pripažinimu negaliojančiomis, pagrįstai nesutiko su ieškovų nurodytais motyvais. Ieškovai šias sutartis prašė pripažinti negaliojančiomis, nurodydami, kad šios sutartys prieštarauja įstatymui, todėl yra neteisėtos. O, atsisakydami šių reikalavimų, ieškovai nurodė, kad atsakovas Kauno miesto savivaldybė gera valia patenkino juos, todėl jie atsisako ieškinio šioje dalyje. Teismas pagrįstai nurodė, kad šie ieškovų motyvai prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms (atsakovas Kauno miesto savivaldybė sudarė naujas gyvenamųjų patalpų numos sutartis ne todėl, kad būtų pripažinęs, kad jos iš tikrųjų prieštarauja įstatymui, o todėl, kad pasikeitė aplinkybės - ieškovams buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo gyvenamas patalpas (butus) natūra, išduotos nustatytos valstybės garantijos ir iškilo būtinybė pakeisti buvusias nuomos sutartis naujomis), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovai atsisakė dalies ieškinio todėl, kad atsakovas jį patenkino. Ieškovas turi teisę atsisakyti ieškinio ne tik tada, kai jo reikalavimai būna patenkinami iškėlus bylą teisme. Šia teise jis gali pasinaudoti bet kurioje bylos stadijoje iki sprendimo priėmimo ir nebūtinai nurodant atsisakymo motyvus. CPK 94 str. numato, kad ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Tačiau jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kaip tokiu atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, kai ieškovas atsisako ieškinio reikalavimų ir šis atsisakymas nėra susijęs su atsakovo patenkinimu ieškovo reikalavimų po ieškinio patenkinimo. Panašius santykius reguliuoja CPK 94 str. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, taikė analogiją ir patenkino atsakovų P. P. ir A. R. P. prašymą dėl išlaidų priteisimo.

              Kolegija šalina iš teismo sprendimo argumentus, kad apeliantas pagal Butų privatizavimo įstatymą negalėjo privatizuoti nuomojamas negyvenamas patalpas, nes ginčo patalpos nebuvo tinkamas privatizavimo objektas, ir kad neturėjo teisės į nustatytas valstybės garantijas, kadangi, kolegijos nuomone, šių aplinkybių aiškinimasis nebuvo ginčo objektas pagal šioje byloje pareikštą ieškinį.

              Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, be to, savo iniciatyva ištaisydama sprendimo rezoliucinėje dalyje įsivėlusį rašymo apsirikimą klaidingai nurodant ieškovų pavardes, teismo sprendimą pakeičia (CPK 326 str. 3 p., 329 str. 1 d.) ir įpareigoja Kauno miesto savivaldybę per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ieškovams N. L. ir V. L. į 74,7 m2 ploto mansardą (kūrybines dirbtuves), esančią M.(duomenys neskelbtini) , Kaune, likusias sprendimo dalis palikdama nepakeistas. Be to, iš dalie patenkinusi ieškovų apeliacinį skundą, kolegija priteisia ieškovo N. L. teisių perėmėjai J. L. už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 150 Lt, t.y. pusę sumokėtos sumos, kadangi dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia (t.y. dėl vieno reikalavimo iš dviejų) apeliacinis skundas yra atmestas.

              Kolegija, vadovaudamasi CPK 325-331 str.,

              n u t a r ė:

              ieškovų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovų apeliacinius skundus atmesti.

              Kauno miesto apylinkės teismo 2006-06-08 sprendimą pakeisti.

              Sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, išdėstyti taip:

              ,,Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per tris mėnesius nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra N. L. (a.k(duomenys neskelbtini) ir V. L. (a.k.(duomenys neskelbtini) ) į 74,7 m2 ploto mansardą (kūrybines dirbtuves), esančią M.(duomenys neskelbtini) , Kaune.“.

              Likusias sprendimo dalis palikti nepakeistas.

              Priteisti ieškovo N. L. teisių perėmėjai J. L. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 150 Lt už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė                                                        Jolita Cirulienė

Teisėjai:                                                                      Ramūnas Mitkus

                                                                                    Egidijus Tamašauskas