Civilinė byla Nr. e3K-3-495-1075/2020

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18402-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.6.1.

(NS)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (ės) (duomenys neskelbtini) kasacinį skundą dėl (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo (ės) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (ei) (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, atsakovo (ės) (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovui (ei) (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinių kaltės ir išlaikymą nepilnamečiam vaikui, taip pat proceso teisės normų, reglamentuojančių teisėjų nu(si)šalinimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovas (ė) kreipėsi į teismą prašydamas (a) nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos biure 2012 m. (duomenys neskelbtini), konstatuojant, kad santuoka iširo dėl atsakovo (ės) kaltės; po santuokos nutraukimo palikti sutuoktiniams santuokines pavardes; priteisti iš atsakovo (ės) ieškovui (ei) 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nustatyti nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu (e); nustatyti atsakovo (ės) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: atsakovas (ė) bendrauja su nepilnamečiais vaikais pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, paimdamas (a) vaikus šeštadienį 10 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas (a) juos tą pačią dieną šeštadienį 18 val. į jų gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo (ės) išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur kiekvienam nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės; pavesti ieškovui (ei) lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo (ės) po 1887 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui.

3.       Atsakovas (ė) priešieškiniu teismo prašė 2012 m. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje šalių sudarytą santuoką nutraukti pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui (ei) palikti santuokinę pavardę; priteisti iš atsakovo (ės) nepilnamečiams vaikams (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti ieškovą (ę) lėšų, skiriamų vaikų išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teisėmis; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu (e); nustatyti atsakovo (ės) ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio: nutraukė šalių santuoką, sudarytą 2012 m. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos biure dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovui (ei) ir atsakovui (ei) paliko santuokines pavardes; nustatė nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu (e); priteisė iš atsakovo (ės) nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės, išskaičiavus atsakovo (ės) sumokėtas ieškovui (ei) sumas vykdant (duomenys neskelbtini) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir 587,60 Eur išlaikymo įsiskolinimą, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo (ės) nepilnametės dukters išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 160 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės, išskaičiavus atsakovo sumokėtas ieškovei sumas vykdant (duomenys neskelbtini) nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ir 587,60 Eur išlaikymo įsiskolinimą, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavedė vaikų išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovui (ei); nustatė atsakovo (ės) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad atsakovas (ė) nuo 2006 m. dirba tėvo įmonėje, 2018 m. jo (jos) atlyginimas buvo 460 Eur, o 2019 m. – 560 Eur. Iš byloje esančių lošimo bendrovių įrašų nustatyta, kad atsakovas (ė) 2014–2016 m. nuolat dalyvaudavo lažybose, 2016–2018 m. su pertraukomis lankėsi pas psichiatrą, kur gydėsi nuo priklausomybės nuo azartinių lošimų, tačiau 2018 m. gydymą nutraukė ir vėl nuolat dalyvavo lažybose. Ieškovas (ė), prieš išeidama vaiko auginimo atostogų, dirbo, tačiau nuo 2012 m. jos pajamas sudarė socialinė pašalpa ir išmoka vaikui. Ieškovas (ė) augino vaikus ir niekur nedirbo, iki jaunesnei dukteriai suėjo treji metai. Nuo 2019 m. ieškovas  (ė) pradėjo dirbti, jos gaunamos pajamos yra apie 300 Eur. Iš į bylą pateikto lošimų bendrovės rašto matyti, kad 2014–2015 m. ieškovas (ė) 14 kartų lankėsi lošimų namuose. Ieškovas (ė) ir atsakovas (ė) su vaikais gyveno atsakovo (ės) motinai priklausiusiame bute, o nuo 2018 m. balandžio ieškovas (ė) su vaikais gyvena kartu su savo motina ir broliu.

6.       Teismas nusprendė, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo (ės) potraukį į azartinius lošimus, tačiau jis (ji) lošė jau iki santuokos sudarymo. Jo (jos) neištikimybės faktas tiesioginiais įrodymais nenustatytas, taip pat ir nėra duomenų, kad jis (ji) netinkamai elgėsi su mažamečiais vaikais ar rodė netinkamą pavyzdį nepagarbiai kalbėdamas jų akivaizdoje su ieškovu (e). Teismas nurodė, jog byloje nustatyta, kad ir pats (i) ieškovas (ė) lankėsi lošimo namuose, visą santuokos laikotarpį jis ji) nedirbo, užuot, turėdama (s) aukštąjį išsilavinimą, ėjęs  (usi) dirbti, pasirinko gyventi iš socialinės pašalpos ir atsakovo (ės) gaunamo minimalaus atlyginimo. Teismas nusprendė, kad, ieškovui (ei) ir atsakovui (ei) gyvenant kartu, ieškovui (ei) tiko atsakovo (ės) gyvenimo būdas, jo (jos) polinkis į azartinius lošimus, jis (ji) lošimams neprieštaravo, kartu su atsakovu (e) vykdavo į kazino, iš esmės toleravo tokį atsakovo (ės) elgesį. Taip pat ieškovui (ei) tiko ir šeimos pajamų dydis, nes jis (ji), kai jaunesniajai dukteriai suėjo dveji metai, nebandė ieškoti darbo, toliau buvo vaiko auginimo atostogose, šeimai užteko atsakovo (ės) gaunamų pajamų. Ieškovas (ė) pradėjo dirbti tik šalims pradėjus gyventi atskirai. Teismas nurodė, kad šalių santuoka truko šešerius metus, todėl jei ieškovui (ei) nebūtų tikęs atsakovo (ės) gyvenimo būdas, jo (jos) elgesys, potraukis į azartinius lošimus, ieškovas (ė), būdama (s) protinga (s), išsilavinęs (usi), rūpestinga (s) bei apdairus (i), būtų inicijavęs (usi) skyrybų procesą anksčiau, o ne susilaukęs (usi) su atsakovu (e) antro vaiko ir toliau gyvenęs (usi) atsakovo (ės) motinos bute. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju negalima padaryti neabejotinos išvados, jog šalių santuoka iširo išskirtinai vien tik dėl atsakovo (ės) kaltės, nes ieškovo (ės) nurodytos santuokos iširimo priežastys ilgą laiką šalims gyvenant santuokoje jam (jai) buvo priimtinos ir toleruojamos.

7.       Teismas nustatė, kad vyresniajam sūnui, kuriam bylos nagrinėjimo metu buvo septyneri metai, diagnozuotas trumpalaikis tikas, jis nuo mažens gydomas nuo mažakraujystės, šalių duktė, kuriai bylos nagrinėjimo metu buvo ketveri metai, dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų ligomis, stebima dėl mažakraujystės, jai nustatytas kalbėjimo sutrikimas, žymus kalbos neišsivystymas, vėluojanti raida, dėl to jai reikalinga logopedo, specialiojo pedagogo ir psichologo pagalba.

8.       Spręsdamas dėl priteistino vaikams išlaikymo dydžio, teismas nurodė, kad akivaizdu, jog atsakovas (ės) turi papildomų pajamų, viršijančių minimalų atlyginimą, nes atlieka statymus lažybose. Ieškovui (ei) galimai tiko atsakovo (ės) gyvenimo būdas, nes laimėjimo atveju atsakovas (ė) pagerindavo šeimos finansinę padėtį, o atsakovui (ei) pralošus šeimoje kildavo nesutarimų ir konfliktų. Vis dėlto atsakovas (ė) nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis (ji) siekia pagerinti savo turtinę padėtį, ieško kito geriau mokamo darbo ar papildomų darbų, atsakovas (ė) pats teismo posėdžio metu paaiškino, kad kito darbo jis neieško, kadangi darbas jam patinka, be kita ko, atsakovas (ė) baigęs (usi) tik vidurinę mokyklą, neturi aukštojo išsilavinimo, todėl kitokio darbo negautų, tačiau, kaip nustatyta, pastangų tam net ir nededa. Teismas nusprendė, kad, vertinant galimybės vykdyti išlaikymo prievolę aspektu, toks pasyvus atsakovo  (ės) elgesys neatitinka nepilnamečių vaikų interesų.

9.       Vertindamas vaiko poreikius, teismas nurodė, kad nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas visavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau aplinkybę, kad septynerių metų berniuko poreikiams nereikia 522,30 Eur mėnesio išlaidų, įrodo byloje ieškovo (ės) pateikta vaiko poreikių lentelė. Iš jos matyti, kad ieškovo (ės) nurodomos išlaidos akivaizdžiai viršija būtinus vaiko poreikius, ne visos išlaidos yra pagrįstos įrodymais, padidintos išlaidos aprangai ir avalynei – nors vaikas auga, tačiau kiekvieną mėnesį išleisti 70 Eur aprangai tikrai nėra būtina, nebeliko ir 50 Eur išlaidų darželiui, nes vaikas pradėjo eiti į mokyklą, išpūstos išlaidos už vitaminus ir vaistus (21 Eur ir 10 Eur), nepagrįstos ir akivaizdžiai padidintos išlaidos berniuko laisvalaikiui (50 Eur), atskirai nurodant išlaidas atostogoms (25 Eur) ir žaislams (20 Eur), išpūstos išlaidos ir higienos prekėms (15 Eur), taip pat transporto išlaidos (25 Eur) ir komunalinės mokesčiai Teismas nurodė, kad dalis ieškovo (ės) nurodomų išlaidų yra nepagrįstos rašytiniais įrodymais (pateikta tik dalis įrodymų), kita vertus, aiškiai per didelės ir perteklinės. Ieškovas (ė) įrodymais nepagrindė ieškinyje nurodyto dydžio realių sūnaus poreikių, todėl teismas nusprendė, kad septynerių metų vaikui nereikia didesnio nei minimalaus dydžio išlaikymo. Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 minimaliąją mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 430 Eur, tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Teismo vertinimu, ginčo šalių sūnaus poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra pakankama 400 Eur per mėnesį suma, o iš šios sumos atėmus pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą gaunamą išmoką vaikui (50,16 Eur), tėvams reikalinga pasidalyti likusi 350 Eur suma būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti.

10.       Įvertinęs tiek ieškovo (ės), tiek atsakovo (ės) turtinę padėtį, apskaičiavęs sumą, reikalingą būtiniesiems šalių sūnaus poreikiams patenkinti, teismas nusprendė, kad šią sumą turi padengti ieškovas (ė) ir atsakovas (ė) lygiomis dalimis, t. y. po 175 Eur.

11.       Vertindamas ketverių metų šalių dukters poreikius, teismas nusprendė, kad nepagrįstai nurodytos 20 Eur mėnesio išlaidos higienos reikmėms, pernelyg išpūstos išlaidos vaistams ir vitaminams (31 Eur), transportui (25 Eur), laisvalaikiui bei žaislams, komunaliniams mokesčiams. Kadangi mergaitė lanko dar tik ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kur nereikia dėvėti uniformos, teismas nusprendė, kad išlaidos jos aprangai ir avalynei yra gerokai mažesnės nei septynmečiam vaikui. Be to, ji dar per maža turėti kompiuterį ir telefoną, todėl šios išlaidos taip pat nepriskaičiuotinos. Todėl teismas nusprendė, kad ieškovo (ės) nurodoma 464,50 Eur suma, reikalinga mergaitės poreikiams patenkinti, yra neproporcinga mergaitės amžiui ir perteklinė. Teismo vertinimu, užtektina suma yra 370 Eur per mėnesį, o atėmus valstybės skiriamą išmoką vaikui, tėvai turi dengti 320 Eur išlaidas šiam vaikui lygiomis dalimis, t. y. po 160 Eur per mėnesį.

12.       Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo, teismas nurodė, kad įsiskolinimo susidarymo metu vaikų poreikiams tenkinti buvo užtektina skirti po 250 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, kitų poreikių ieškovas (ė) nepagrindė, ir atitinkamai apskaičiavo įsiskolinimo dydį.

13.       (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo (ės) apeliacinį skundą, 2020 m. birželio 1 d. nutartimi pakeitė (duomenys neskelbtini)  apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

14.       Kolegija nurodė, kad atsakovo (ės) potraukis į azartinius lošimus ir psichologiniam smurtui prieš ieškovą (ę) prilygintini pykčio priepuoliai išgėrus alkoholio nėra priimtinas elgesys teisės ir moralės požiūriu (analogiškai tai vertino ir pirmosios instancijos teismas), tačiau sutiktina su apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo išvada, jog vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad šalių šeima iširo tik dėl atsakovo (ės) kaltės. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ilgą laiką ieškovo (ės) nurodytos santuokos iširimo priežastys jam (jai) buvo priimtinos ir toleruojamos. Nors ir nėra ieškovo (ės) kaltės dėl to, kad augindama (s) vaikus prie šeimos išlaikymo ji prisidėjo nedidele dalimi, vis dėlto pagrindinė priežastis konstatuoti ieškovo  (ės) prisidėjimą prie santuokos iširimo yra tai, kad jis (ji) ne tik toleravo sutuoktinio (ės) gyvenimo būdą, bet ir pats (i) lankydamasi (s) lošimo namuose prie jo prisidėjo, todėl privalo prisiimti atsakomybę dėl tokios gyvensenos pasekmių šeimos likimui.

15.       Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo vaikų poreikius ir jiems tenkinti vidutiniškai per mėnesį reikalingas lėšas. Kolegija nesutiko su ieškovo (ės) vertinimu, kad išmokos vaikui neturėtų būti įskaičiuojamos į vaikams išlaikyti skirtiną sumą.

16.       Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir jo galimybes teikti vaikams reikiamą išlaikymą pagal teismo nustatytus vaikų poreikius.

17.       Spręsdama, ar ieškovui (ei) tenka didesnė vaikų išlaikymo našta, kolegija nurodė, kad akivaizdu, jog kai vaikai lieka su vienu iš tėvų, jam tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad to tėvo (motinos) turtinė padėtis dėl to tampa daug blogesnė ar kad jo (jos) galimybės gauti didesnes pajamas nei atsakovo (ės) visuomet bus mažesnės, nes jam (jai) teks skirti daugiau laiko rūpintis vaikais.

18.       Vertindama išlaikymo įsiskolinimą, kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog tuo laiku ieškovas (ė) patyrė mažiau išlaidų vaikų poreikiams tenkinti, nei nustatė teismas jiems reikalingą sumą apskritai, todėl padidino iš atsakovo (ės) priteistiną išlaikymo įsiskolinimą.      

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

19.       Kasaciniu skundu ieškovas (ė) prašo panaikinti (duomenys neskelbtini)  apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 1 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                       Apeliaciniu skundu ieškovas (ė) prašė nuo bylos nusišalinti bylą nagrinėjančius (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjus, nes atsakovo (ės) dėdė ir krikšto tėvas yra (duomenys neskelbtini) apygardos teismo teisėjas, o tai pagrindžia ieškovo (ės) nuogąstavimus teismo šališkumu, ypač kai teismas įrodymus byloje vertino tik atsakovo (ės) naudai.

19.2.                       Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl santuokos iširimo, ieškovo (ės) kaltės įrodymu laikė faktą, kad ieškovas (ė) iki santuokos sudarymo žinojo apie atsakovo (ės) pomėgį dalyvauti azartiniuose lošimuose, ilgą laiką tai toleravo, o 2014–2015 metais pats (i) lankėsi kazino. Tačiau ieškovas (ė) nei iki santuokos sudarymo, nei po to nenumanė, kad atsakovo (ės) pomėgis retkarčiais palošti taps priklausomybe. Aplinkybė, kad pastebėjęs (usi), jog atsakovas (ė) turi priklausomybę lošti, ieškovas (ė) nesiėmė veiksmų santuokai nutraukti, nereiškia, kad ieškovas (ė) toleravo tokį atsakovo (ės) elgesį. Teismo išvados, kad ieškovas  (ė) pritarė atsakovo (ės) iš lošimų gaunamoms pajamoms, padarytos iš viso neturint jokių įrodymų, nes atsakovas (ė) tokių pajamų negaudavo, visas pralošdavo. Todėl vienintelė santuokos nutraukimo priežastis buvo atsakovo (ės) priklausomybė nuo azartinių lošimų, alkoholio ir žiaurus elgesys su ieškovu (e).

19.3.                       Bylą nagrinėję teismai nenustatė realių vaiko poreikių ir iš akies nustatė, kad sūnui reikalinga 400 Eur, o dukteriai – 370 Eur suma per mėnesį. Vien tai, kad tėvas (motina) šiuo metu neišgali tenkinti vaiko neformalaus ugdymo, laisvalaikio, atostogų ir pan. poreikių, nereiškia, kad tokios išlaidos vaikui nereikalingos.

19.4.                       Bylą nagrinėję teismai vertino ieškovo (ės) ir atsakovo (ės) turtinę padėtį kaip lygias, visiškai neatsižvelgdami, kad ieškovui (ei) tenka dviejų vaikų priežiūros našta, kad tai sunkina jos galimybes susirasti geriau mokamą darbą, kad atsakovas (ė) iš viso nevykdo pareigos prižiūrėti vaikus. Teismas, nepaisydamas to, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas (ė) skiria dideles lėšas lošimui, vis tiek nusprendė, kad jo (jos) turtinė padėtis yra tokia pati kaip ir ieškovo (ės), kuri (s) dirba puse etato, kad galėtų pasirūpinti vaikais.

20.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas (ė) prašo ieškovo (ės) kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 1 d. nutartį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

20.1.                       Spręsdamas teisėjų nušalinimo klausimą, Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartyje nurodė, kad vien kraujo ryšys, nesant kitų teisėjų šališkumą pagrindžiančių duomenų, savaime nesuponuoja visų atitinkamo teismo teisėjų šališkumo ir negalėjimo nagrinėti bylą, o pareiškėjas (a) nenurodė jokių bylą nagrinėti paskirtų teisėjų ir byloje dalyvaujančių asmenų ryšių. Jokių hierarchinių, giminystės ar kitokių ryšių, kurie galėjo turėti įtakos nešališkam ir teisingam bylos išnagrinėjimui, pareiškėjas (a) nenurodė.

20.2.                       Visiškai sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas (ė) ne tik toleravo savo sutuoktinio (ės) gyvenimo būdą, bet ir prie jo prisidėjo, todėl privalo prisiimti ir atsakomybę dėl tokios gyvensenos pasekmių šeimos likimui. Nuo šios atsakomybės neatleidžia nei faktas, kad ieškovas (ė) galimai inicijavo atsakovo (ės) gydymąsi pas psichiatrą, nei tai, kad, pastebėjęs (usi) atsakovo (ės) pomėgio virtimą priklausomybe, jis (ji) liovėsi lankytis kazino. Be to, ieškovas (ė) beveik visą santuokos laikotarpį nedirbo.

20.3.                      Bylą nagrinėję teismai tinkamai nustatė vaiko poreikius ir kad vaikams nėra reikalingos papildomos išlaidos (buto nuoma, išlaidos vaistams, logopedo ar kitos su sveikata susijusios išlaidos). Be to, teismai neįvertino to, kad atsakovas yra sudaręs vaikų gyvybės draudimo sutartis ir kas mėnesį patiria 30 Eur dukters draudimo ir 37,20 Eur sūnaus draudimo išlaidas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teisėjų nu(si)šalinimo

21.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas (ė) pateikė prašymą nušalinti visus apygardos teismo teisėjus ir perduoti civilinę bylą nagrinėti kitam teismui, šį prašymą iš esmės grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jei jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės ar svainystės ryšiais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo (s) dėdė (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas.

22.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 21 d. nutartimi nusprendė, kad vien kraujo ryšys, nesant kitų teisėjų šališkumą pagrindžiančių duomenų, savaime nesuponuoja visų atitinkamo teismo teisėjų šališkumo ir negalėjimo nagrinėti bylą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamas teisėjo ir byloje dalyvaujančio asmens (jo atstovo) artumo laipsnis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (a) nenurodė jokių bylą nagrinėti paskirtų teisėjų ir byloje dalyvaujančių asmenų ryšių. Teisėjų kolegija šiuos teismo argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

23.       Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti šiuose straipsniuose nustatytais atvejais teisėjui nušalinimą.

24.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr., pvz., EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimo byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73). Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališko testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 94). Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimo byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93, par. 32). Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams. Tai, kaip situacija atrodo, turi tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr., pvz., EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimo byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 98). Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims. Šiuo atžvilgiu net įtarimas gali turėti tam tikrą reikšmę, todėl kiekvienas teisėjas, dėl kurio šališkumo gali kilti teisėtų (pagrįstų) abejonių, turi nusišalinti (žr. EŽTT 1998 m. spalio 28 d. sprendimo byloje Castillo Algar prieš Ispaniją, peticijos Nr. 28194/95, par. 45).

25.       Nors suinteresuoto asmens nuogąstavimai yra svarbūs, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo nešališkumo. Lemiamą reikšmę šiuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogąstavimai gali būti laikomi objektyviai pateisinamais (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimo byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryšių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (žr. EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimo byloje Kyprianou prieš Kiprą, peticijos Nr. 73797/01, par. 121).

26.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas (ė) nepateikė jo (jos) nuogąstavimus dėl visų apeliacinės instancijos teismo teisėjų šališkumo nagrinėjant šią bylą objektyviai pateisinančių įrodymų, realių faktų, keliančių abejonių dėl teisėjų šališkumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo (ės) dėdė dirba kitame šio teismo skyriuje, jis nėra hierarchiniais ryšiais kaip nors susijęs su Civilinių bylų skyriaus teisėjais. Vien tai, kad atsakovo dėdė dirba tame pačiame teisme, nereiškia, kad jį ir civilines bylas nagrinėjančius teisėjus sieja kokia nors profesinė partnerystė, kuri būtų pagrįsta profesine ar finansine priklausomybe, kuri paprastai gali sukelti abejonių teisėjų nešališkumu. Šiuo atveju teisėjai yra nepriklausomi bei lygiaverčiai, be to, jie tame pačiame teisme nagrinėja skirtingo pobūdžio bylas. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad bylą nagrinėję teisėjai būtų itin artimi draugai su atsakovo (ės) dėde, kitaip tariant, nėra duomenų, kad jų santykiai būtų peržengę kolegų profesinių santykių ribą.

27.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo (ės) kasacinio skundo argumentai dėl teisėjų nušalinimo yra nepagrįsti ir nėra pagrindo spręsti, kad šią bylą nagrinėjo neteisėtos sudėties teismas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės

28.       Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas.

29.       Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

30.       CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

31.       Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia. Vis dėlto sutuoktinių ryšiai grindžiami pirmiausia asmeniniais tarpusavio santykiais: lojalumu ir pagarba, šiltais jausmais vienas kitam (CK 3.27 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014), todėl tais atvejais, kai nenustatytas preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys, byloje turi būti įvertinta, kokie buvo sutuoktinių tarpusavio santykiai jiems gyvenant šeimoje, koks buvo jų susitarimas dėl tarpusavio pareigų ir teisių, ar šis susitarimas nebuvo visiškai priešingas gerai moralei ir teisei, dėl kokių priežasčių vienas iš sutuoktinių pradėjo piktnaudžiauti turima padėtimi ir nevykdyti savo kaip sutuoktinio pareigų ar jas vykdyti netinkamai, kokių veiksmų ėmėsi antrasis sutuoktinis, ar sutuoktiniai ar vienas jų dėjo pastangas išsaugoti santuoką ir kaip buvo priimtas galutinis sprendimas ją nutraukti.  

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

34.       Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad atsakovo (ės) potraukis į azartinius lošimus ir psichologiniam smurtui prieš ieškovą (ę) prilygintini pykčio priepuoliai išgėrus alkoholio nėra priimtinas elgesys teisės ir moralės požiūriu. Taigi bylą nagrinėję teismai sutiko su ieškovo (ės) reikalavimu, kad atsakovas (ė) pažeidė savo kaltais veiksmais sutuoktinio pareigas, tačiau, atsižvelgdami į byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad ieškovas (ė) taip pat prisidėjo prie santuokos ryšių nutrūkimo, labiausiai akcentuodami tai, jog ieškovas (ė) kartu su atsakovu (e) lankėsi lošimo namuose, taigi toleravo jo (jos) netinkamą elgesį. Ieškovas (ė) kasaciniame skunde nesutinka su tokiu teismų faktinių aplinkybių vertinimu, nurodydamas (a), kad tik supratęs (usi), jog atsakovas (ė) turi priklausomybę, nutraukė lankymąsi lošimo namuose, surado atsakovui (ei) gydytoją ir ėmėsi kitų veiksmų santuokai išsaugoti, tačiau atsakovas (ė) ir toliau elgėsi amoraliai ir netinkamai.

35.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas (ė) lošia dažnai. Priklausomybė nuo azartinių lošimų paprastai vystosi palaipsniui, tenkinantis lošimų, laimėjimų teikiamu malonumu ir tampant nuo jo priklausomam. Ypač tokią savijautą gali paskatinti artimųjų parama, t. y. lankymasis kartu lošimo namuose, skolų dengimas ir pan., kai lošiantis asmuo nepatiria savo netinkamo elgesio padarinių. Priklausomybei vystantis, asmeniui tampa sunku kontroliuoti savo jausmus ir elgesį. Kaip ir kitų priklausomybių atveju, situacijai keistis reikia ne tik aplinkinių pagalbos, bet ir paties asmens pripažinimo, kad jis yra priklausomas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovui (ei) dar iki vedybų buvo žinomas atsakovo (ės) pomėgis lošti, kartu su juo (ja) jis (ji) lankydavosi lošimo namuose iki antro vaiko gimimo. Tai rodo, kad ieškovui (ei) iš esmės buvo priimtinas toks gyvenimo būdas ir jį (ją) tenkino toks šeimos modelis. Tai nereiškia, kad ieškovas (ė) yra kaltas (a) dėl atsakovo (ės) potraukio lošti, tačiau teigti, kad atsakovui (ei) vienam (ai) taikytina atsakomybė už santuokos ryšių nutrūkimą, taip pat nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovas (ė) dėjo pastangas išsaugoti šeimą, tačiau atsakovas (ė) taip pat pradžioje lankėsi pas gydytoją, vėliau, ieškovui (ei) su vaikais išsikrausčius, lankė jį (ją), siekė atkurti tarpusavio ryšius. Priklausomybės santykiams esant itin sudėtingiems, į juos įtraukiamas ne tik tiesiogiai priklausomas asmuo, bet ir su juo artimai susiję asmenys, todėl, susiformavus netinkamam tarpusavio elgesio modeliui, pakeisti jį be specialistų pagalbos gali būti labai sudėtinga, tačiau dėl tokio netinkamo santykių modelio dažniausiai kalti yra abu santykio dalyviai, o ne vienas jų.

36.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų padaryta išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti vieno atsakovo (ės) kaltės dėl santuokos nutrūkimo, yra pagrįsta. Tai nustačius, kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnis nėra aktualus.  

Dėl vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vertinimo

37.       Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai.

38.       Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

39.       Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

40.       Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

41.       Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti.

42.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas (ė) nesutinka su teismų atliktu vaikų poreikių vertinimu, nurodydamas (a), kad teismai nepagrįstai sumažino išlaidas vaikų aprangai, atostogoms, laisvalaikiui ir t. t., motyvuodami tuo, kad, esant tokioms kaip dabar ieškovo (ės) ir atsakovo (ės) pajamoms, vaikų poreikiai turėtų būti kuklesni.

43.       Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Šiems poreikiams tenkinti tėvai patiria išlaidų. Sutiktina, kad pirmiau išvardyti vaiko poreikiai gali būti patenkinti įvairiai, pavyzdžiui, tiek perkant drabužius dėvėtų prekių parduotuvėje ar atostogaujant pas močiutę kaime, tiek rengiantis vienetiniais drabužiais ir vykstant atostogų į egzotinius kraštus. Taigi vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų. Tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu dydžiu šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu atskaičius mokesčius sudaro 447 Eur. Nagrinėjamu atveju teismai nusprendė, kad pagrįsta ir pakankama suma yra 400 Eur ieškovo (ės) ir atsakovo (ės) sūnaus išlaikymui ir 370 Eur jų dukters išlaikymui. Pagrindu sumažinti vaikams priteistiną išlaikymo sumą teismai laikė tai, jog ieškovas (ė) neįrodė, kad dėl vaikų turimų sveikatos sutrikimų jis (ji) patiria papildomų išlaidų ir kad valstybės finansuojamų paslaugų vaikams nepakanka, kad ieškovo (ės) nurodytos 70 Eur išlaidos per mėnesį kiekvieno vaiko aprangai ir avalynei, 15 Eur išlaidos higienos prekėms yra padidintos atsižvelgiant į vaikų amžių, į tai, kad vaikams kiekvieną mėnesį neperkami nauji drabužiai ir avalynė, kad ieškovas (ė) šias prekes perka ir dėvėtų drabužių parduotuvėje, kur tai kainuoja mažiau, taip pat kad yra pernelyg išdidintos išlaidos vaikų laisvalaikiui (50 Eur), atostogoms (25 Eur) bei žaislams (20 Eur). Teisėjų kolegija šiuos teismų argumentus pripažįsta iš dalies nepagrįstais.

44.       Išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienus metus padalijant į 12 mėnesių. Akivaizdu, kad vienais mėnesiais yra patiriamos didesnės išlaidos vieniems poreikiams tenkinti, pavyzdžiui, perkant žieminius batus, drabužius, o kitais – kitiems, pavyzdžiui, vasarą išauga išlaidos vaiko laisvalaikiui, atostogoms. Todėl teismų argumentai, kad kiekvieną mėnesį neišleidžiama vaiko aprangai po 70 Eur ar kad vaikas kiekvieną mėnesį neina į žaidimo kambarius, kiną, teatrą ar nevažiuoja į stovyklas, yra nepagrįsti. Turėtų būti apskaičiuojama metinė atitinkamų poreikių tenkinimo suma, nes tik jos dydis leistų adekvačiai spręsti, ar prašoma išlaikymo suma yra per didelė ar per maža šiems konkretaus vaiko poreikiams tenkinti.

45.       Be kita ko, nelaikytina pagrįstu argumentu ir tai, jog vaikams, kurių poreikiai tenkinami patiriant minimalias išlaidas dėl gaunamos finansinės paramos, labdaros ir pan., ir nereikalingas didesnis išlaikymas. Pažymėtina, kad vaikais tinkamai pasirūpinti pirmiausia turi jų tėvai. Tinkamai tenkinti vaiko poreikius turint ribotus išteklius yra sunki užduotis, todėl tokiomis sąlygomis gyvenantys tėvai ieško įvairių būdų, kaip pasirūpinti savo vaikais, nepatiriant papildomų išlaidų, kurios būtų būtinos vaikui, gyvenančiam vidutinėmis sąlygomis. Tačiau tai negali būti priežastis spręsti, jog vaiko poreikiams tenkinti tos išlaidos ir nėra reikalingos. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (žr. šios nutarties 41 punktą).

46.       Kartu pažymėtina, kad, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

47.       Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.

48.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

49.       Nagrinėjamu atveju teismai, spręsdami dėl vaikams priteistino išlaikymo dydžio, vertino abiejų tėvų turtinę padėtį ir nustatė, kad nors ieškovas (ė) dirba tik dalį laiko, dėl to gauna nedideles pajamas, bet jis (ji) galėtų dirbti daugiau, o atsakovas (ė), nors ir dirba savo tėvo įmonėje tik už minimalų darbo užmokestį, tačiau iš jo (jos) daromų statymų lošimuose matyti, kad jis (ji) turi daugiau pajamų. Teismai nusprendė, kad abu tėvai turi galimybes vienodai prisidėti prie vaikų išlaikymo, ir atitinkamai iš atsakovo (ės) priteisė 175 Eur periodinėmis išmokomis išlaikymą ieškovo (ės) ir atsakovo (ės) sūnui ir 160 Eur periodinėmis išmokomis išlaikymą jų dukteriai. Ieškovas (ė) nesutinka su tokiomis teismų išvadomis nurodydamas (a), kad jis (ji) vienas (a) daugiausiai rūpinasi vaikais, kurie būdami nedidelio amžiaus dažnai serga, todėl jo (jos) galimybės skirti daugiau laiko darbui yra ribotos, tuo tarpu atsakovas (ė) yra jaunas (a) ir darbingas (a), kuris (i) negauna daugiau pajamų tik dėl to, kad nenori, o tai neturėtų būti pakankamu argumentu jiems abiem paskirstant vaikų išlaikymo naštą lygiais pagrindais. Teisėjų kolegija šiuos ieškovo (ės) argumentus pripažįsta iš esmės pagrįstais.

50.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

51.       Vis dėlto kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Todėl tais atvejais, kai tėvų pajamos yra nedidelės ar jie jų neturi išvis, kai tėvai neturi turto, kuriuo galėtų būti teikiamas išlaikymas kita forma nei periodinėmis išmokomis, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių tėvai neturi galimybių dirbti ir tinkamai išlaikyti savo vaikus.

52.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu (e), vaikai lanko ugdymo įstaigas, ieškovas (ė) dirba. Nors tai, kad vaikai yra maži, ir nėra pakankama priežastis spręsti, jog ieškovas (ė) negali dirbti daugiau, tai yra pakankamai svarbi aplinkybė vertinant ieškovo (ės) galimybes dirbti ir jo (jos) papildomo darbo teikiamą naudą, t. y. turi būti įvertinta, kokį darbą ieškovas (ė) galėtų dirbti, ar jo (jos) darbo laiką būtų galima suderinti su vaikų užimtumu, ar yra galimybė dirbti nuotoliniu būdu ir pan., nes ne visada papildomai gautų pajamų nauda yra didesnė nei patenkinti vaikų emociniai poreikiai būnant kartu su jais besirūpinančiais tėvais. Vertinant atsakovo (ės) galimybes daugiau prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad atsakovas (ė) nurodo ne tiek negalintis (i) dirbti ir uždirbti daugiau, kiek nenorintis (i), be to, teigia, kad jo (jos), neturinčio (ios) išsilavinimo ir profesinių įgūdžių, galimybės gauti geriau mokamą darbą yra kur kas menkesnės nei ieškovo (ės). Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta teisiškai nepagrįstais. Visų pirma atsakovas (ė), susilaukdamas (a) vaikų, prisiėmė atsakomybę jais pasirūpinti tinkamai, antra, atsakovas (ė) galėtų dirbti kitą geriau mokamą darbą, lygiai taip pat, kaip galėtų įgyti ir atitinkamą profesinį išsilavinimą. Tai, kad atsakovas (ė) nenori, nėra priežastis mažinti jam tenkančią vaikų išlaikymo naštą.

53.       CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

54.       Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismai nepakankamai individualizavo tėvų turtinę padėtį, nes vertino tik objektyvius, bet ne subjektyvius kriterijus, taip pat neįvertino to, kad vaikai daugiausia laiko praleidžia prižiūrimi ieškovo (ės), atsakovas (ė) dirba už minimalųjį mėnesinį atlygį, tačiau daug pinigų pralošia, taigi yra galimybė spręsti, kad atsakovas (ė) turėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo daugiau nei ieškovas (ė).

55.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė išlaikymą vaikui reglamentuojančias materialiosios teisės normas, dėl to buvo netinkamai nustatyti vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis bei šių kriterijų pusiausvyra, todėl yra naikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista         (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Kadangi priklausomai nuo nustatyto vaikams išlaikymo dydžio gali kisti ir priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma, naikintina ir (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 1 d. nutarties dalis, kuria pakeista (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovo (ės) priteistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, ir šios bylos dalys dėl išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo grąžintinos nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Likusi (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 1 d. nutarties dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56.       Bylą perdavus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas išspręstinas šio teismo ją išnagrinėjus iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 1 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista         (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams priteisimo, taip pat panaikinti (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 1  d. nutarties dalį, kuria pakeista (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalis, kuria iš atsakovo (ės) priteistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimas, ir šias bylos dalis dėl išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo grąžinti nagrinėti iš naujo (duomenys neskelbtini) apygardos teismui.

Likusią (duomenys neskelbtini) apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 1  d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Danguolė Bublienė

        Birutė Janavičiūtė

        Algirdas Taminskas