Baudžiamoji byla Nr. 2K-597/2007
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.3.1
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. spalio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko,
sekretoriaujant D. Cicėnienei,
dalyvaujant prokurorei D. Miliūtei,
gynėjai advokatui J. Burneikiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 28 d. nutarties.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu M. V. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš M. V. priteista 3706 Lt turtinei žalai ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai G. V. bei 3707 Lt turtinei žalai ir 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam A. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 28 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio aprašomąją dalį, patikslindama faktines bylos aplinkybes: vietoje nurodyto fakto, kad M. V. metaliniu strypu S. B. V. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į galvą, nustatyta, kad jis į galvą sudavė ne mažiau kaip du smūgius. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
M. V. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2005 m. lapkričio 6 d., apie 20 val., Prienų r., (duomenys neskelbtini) nužudė S. B. V. Nužudymas padarytas važiuojant keliu arkliu kinkytu vežimu, kai, kilus konfliktui su vežime sėdėjusiu S. B. V., tarpusavio grumtynių metu M. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė jam metaliniu strypu ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas odos nubrozdinimus kairiajame skruoste ir kairiajame dilbyje, poodines kraujosruvas dešiniajame rieše ir dešinėje plaštakoje, taip pat sudavė ne mažiau kaip du smūgius tuo pačiu metaliniu strypu jam į galvą, padarydamas muštines žaizdas kairiame momenyje bei perivaskulines kraujosruvas galvos smegenyse. Tai komplikavosi išoriniu nukraujavimu iš galvos žaizdų ir sukėlė S. B. V. mirtį.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. V. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Grįsdamas šį prašymą nuteistasis nurodo, kad pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje jo parodymai buvo fiksuojami ne pagal BPK 179 straipsnį, jo gynėjas neužtikrino BPK 48 straipsnio reikalavimų įgyvendinimo, nebuvo panaudotos visos įstatyme numatytos priemonės ir būdai, kad būtų pašalintos jo kaltumo abejonės, nuosprendis yra nepakankamai argumentuotas dėl S. B. V. mirtį nulėmusių aplinkybių. Kasatorius, atkreipdamas dėmesį į būtinumą nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių (mirties), nurodo, kad nukentėjusiajam ilgą laiką nebuvo suteikta medicinos pagalba ir dėl to jis nukraujavo, taip pat prašo įvertinti nukentėjusiojo silpnos sveikatos būklės įtaką jo mirčiai.
Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 129 straipsnio 1 dalies taikymo
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. V. ginčija priežastinio ryšio tarp jo veikos ir nukentėjusiojo S. B. V. mirties buvimą, nes nukentėjusiajam nebuvo laiku suteikta medicinos pagalba, dėl to jis nukraujavo.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos (veikimo ar neveikimo) ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių (sudėtingas priežastinis ryšis), būtina įvertinti, kokią įtaką padarinių atsiradimui turėjo kaltininko veika palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 “Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose” 4 punktas). Kita vertus, priežastinis ryšis gali būtų paneigtas nustačius, kad nukentėjusiojo mirtį lėmė ne kaltininko veika, bet kita priežastis (pvz., gydymo metu buvo užkrėstas kraujas, per klaidą buvo pavartoti ne tie vaistai, į avariją patekęs greitosios automobilis, kuriuo sužalotas asmuo buvo gabenamas į ligoninę, ir pan.).
Byloje nustatyta ir įrodyta, kad nukentėjusysis buvo sužalotas sudavus ne mažiau kaip šešis smūgius metaliniu strypu, du smūgiai suduoti į galvą, padarant muštines žaizdas kairiame momenyje bei perivaskulines kraujosruvas galvos smegenyse. Tai komplikavosi išoriniu nukraujavimu iš galvos žaizdų ir sukėlė S. B. V. mirtį. Bet kokie smūgiai į galvą kelia pavojų žmogaus gyvybei, o smūgiai kietu daiktu (šiuo atveju metaliniu strypu) padidina šį pavojų iki maksimalaus lygio. Taigi smurtiniai M. V. veiksmai vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusysis nebūtų miręs netrukus po įvykio, be to, šie veiksmai dėsningai sukėlė mirtį ir yra svarbiausia jos priežastis. Faktas, kad S. B. V. nebuvo laiku suteikta medicinos pagalba ir, ją suteikus, galbūt mirties buvo galima išvengti, nepanaikina M. V. smurtinės veikos ir nukentėjusiojo mirties priežastinio ryšio. Priežastingumo negali paneigti ir kasatoriaus nurodyti faktai apie nukentėjusiojo silpną sveikatą, galimą jo sirgimą vėžiu.
Teisingos yra ir pirmosios bei apeliacinės instancijų teismų išvados dėl tyčinės kaltės nužudant S. B. V.
Kolegija konstatuoja, kad teismas teisingai kvalifikavo M. V. veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
Dėl kitų argumentų
Kasaciniame skunde pateikti teiginiai dėl netinkamo nuteistojo parodymų fiksavimo ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisės į gynybą pažeidimo, nepakankamo įstatyme numatytų priemonių ir būdų panaudojimą abejonėms dėl jo kaltumo pašalinti nėra pagrįsti. Šiais teiginiais kasatorius tik bando pagrįsti savą įvykio versiją, kad jis gynėsi, sudavė metaliniu strypu nukentėjusiajam tik vieną kartą į ranką. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, kruopščiai patikrino ir atmetė M. V. argumentus, kad neva pirmos apklausos metu jis buvo neblaivus, protokolą pasirašė neskaitęs, nes neturėjo akinių, kad gynėjas apklausoje nedalyvavo, kad nebuvo užfiksuotos sumušimo žymės ant jo kūno, kad liudytojo A. K. Ž. parodymai yra nepatikimi. Naujų ir apeliacine tvarka neišnagrinėtų argumentų, leidžiančių įžvelgti esminių BPK pažeidimų, kasaciniame skunde nepateikta.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad naikinti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo M. V. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. V. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Josifas Tomaševičius
Olegas Fedosiukas