Civilinė byla Nr. e2A-998-513/2018

                 Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01126-2017-6

                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 3.1.7.6

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   

       2018 m. lapkričio 15 d.

Klaipėda 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Dobrovolskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B., trečiojo asmens J. V.-B. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui E. B., trečiasis asmuo J. V.-B., išvadą teikianti institucija Palangos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. L. patikslintu ieškiniu prašė pakeisti išlaikymo, priteisto Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-09-08 sprendimu, dydį ir nustatyti išlaikymo nepilnametei dukrai D. B. dydį po 250 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės, priteisiant išlaikymą iš atsakovo E. B. Taip pat prašė priteisti 3 438 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, palikti ieškovę nepilnametės dukters išlaikymo lėšų tvarkytoja.

2.       Ieškovė nurodė, kad nepilnametei dukteriai priteistas išlaikymas po 300 Lt, t. y. 86,89 Eur. Nuo teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo daug laiko, nepilnametė dukra tapo paaugle, išaugo jos poreikiai, pomėgiai, todėl išlaikymo dydžio padidinimas yra būtinas siekiant užtikrinti vaiko poreikius ir interesus. Mano, kad atsakovas gali gauti didesnes darbo pajamas ir teikti reikiamo dydžio išlaikymą skyriumi gyvenančiai nepilnametei dukrai.

3.       Atsakovas E. B. su ieškiniu sutiko iš dalies nurodydamas, kad pagal savo  turtinę padėtį gali teikti išlaikymą po 160 Eur, didesnio dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai negali teikti, nes augina mažametį vaiką, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas, jo manymu, didesnis nei paauglei dukrai. Nurodė, jog dukrai su sutuoktinės pagalba teikė papildomą paramą, pirko rūbus, batus, mobiliuosius telefonus, organizavo ir mokėjo už nepilnametės dukters šventes. Šiuo metu dirba, gauna pajamas, tačiau gyvena mažame miestelyje, kuriame sunku rasti papildomą ar geriau mokamą darbą, todėl dirba namuose ir tokiu būdu prisideda prie šeimos gerovės.

4.       Trečiasis asmuo J. V.-B. atsiliepimu sutiko su atsakovu, nurodė, jog ieškovės ir atsakovo dukrai padeda papildomai nupirkdami rūbų ir batų, kitų jai reikalingų daiktų, nežiūrėdami į teikiamą išlaikymą. Nurodė, kad kartu su atsakovu turi mažametį vaiką, kuriam taip pat reikalingas išlaikymas. Ji skiria didesnę dalį išlaikymo, nes atsakovo pajamos yra mažos, prie šeimos gerovės atsakovas prisideda namų ūkio tvarkymu.

5.       Išvadą teikiančios institucijos Palangos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, jog nepilnametės D. B. poreikius pagal jos amžių ir interesus atitiktų iš atsakovo priteistinas 190 Eur dydžio išlaikymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimu ieškovės patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies – pakeistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-09-08 sprendimu priteisto išlaikymo dydis ir nustatyta, kad atsakovas E. B. moka išlaikymą dukrai D. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 190 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės nuo 2017-11-10. Kita patikslinto ieškinio dalis atmesta.

7.       Spręsdamas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis dydžio, teismas vertino nepilnamečio vaiko tėvo ir motinos turtinę padėtį, faktines išlaikymo dydžio padidinimo aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, yra praėję 10 metų, todėl ankstesnis išlaikymo dydis ekonominiu, socialiniu ir kitais kriterijais negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu nepilnametės paauglės D. B. išlaikymui užtikrinti, vertino, kad atsakovo siūlomas 160 Eur išlaikymo dydis nepilnametei dukrai nėra pakankamas, o atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi visas sąlygas gauti tokias pajamas, kad pakankamai prisidėtų prie skyriumi gyvenančios nepilnametės dukters išlaikymo, kurios poreikiams, teismo vertinimu, reikalinga didesnė suma nei kito atsakovo mažamečio vaiko. Nurodė, kad atsakovas nuo nepilnametės dukters gyvena skyriumi, todėl negali prie jos gerovės ir interesų bei poreikių tenkinimo prisidėti kitu būdu nei teikiamas išlaikymą pinigais, atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, pirminius ieškinio reikalavimus.

8.       Patikslinto ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo už paskutinius trejus metus priteisimo teismas atmetė nurodęs, kad ieškovė turėjo visas galimybes anksčiau realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, teismas nustatė, kad  vaiko tėvas atsakovas papildomai teikė paramą nepilnametei dukrai.

                                 III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) E. B. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą ir nustatyti išlaikymo dydį po 140 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės arba panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10.       Argumentuoja, jog šiuo metu gyvena santuokoje, turi dar vieną mažametę dukterį ir pagal gaunamas pajamas nėra pajėgus nė vienai iš jų teikti išlaikymą po 190 Eur per mėnesį, nes priešingu atveju būtų pažeisti vienos iš dukterų interesai ir jam nebeliktų galimybės patenkinti savo paties poreikius ir prisidėti prie šeimos biudžeto. Nurodo, jog dirba slenkančiu darbo grafiku, darbo dienų skaičius per mėnesį skiriasi, todėl skiriasi ir gaunamas darbo užmokestis, kuris svyruoja nuo 306 Eur iki 420 Eur. Teigia, jog realios galimybės gauti didesnį darbo užmokestį neturi, ne nuo jo priklauso, kiek dienų per mėnesį dirbs, visos jo pajamos yra gaunamas darbo užmokestis, kitų pajamų, santaupų, nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotas tik 1997 metų laidos automobilis. Nurodo, jog ieško papildomo ar geriau mokamo darbo, ir teigia, jog teismo posėdžio metu sutiko mokėti po 140 Eur kas mėnesį dukters išlaikymui, o ne 160 Eur, kaip nurodyta teismo sprendime.

11.       Argumentuoja, jog teismas užkirto galimybę pasinaudoti liudytojų parodymais, kurie galėjo parodyti aplinkybes apie tai, kiek dažnai dukra pas jį svečiuodavosi, kokie jų santykiai, kiek jis ir jo žmona papildomai materialiai prisideda prie jos išlaikymo, taip pat teismas nesutiko apklausti dukters, kuriai 16 metų, nors jos liudijimas būtų itin svarbus. Nesutinka su teismo sprendime išsakyta nuomone, kad negali kitokiu būdu prisidėti prie dukters išlaikymo kaip tik pinigais.

12.       Atsakovo teigimu, atsiradus galimybei pats pasiūlys mokėti dukrai didesnį išlaikymą, nes šiuo metu mokėti daugiau kaip 140 Eur per mėnesį nėra pajėgus, o kitos nepilnametės dukters interesai taip pat turi būti ginami. Taip pat mano, kad sutuoktinė neturi prisidėti prie jo dukters iš pirmos santuokos išlaikymo, nes priteisus iš jo didesnį išlaikymą, nei yra pajėgus mokėti, išlaikymo pareiga yra perkeliama jai. Pažymi, jog ieškovė prašė du kartus didesnio išlaikymo dukteriai, nei buvo priteistas teismo sprendimu, o patikslintu ieškiniu, nenurodydama jokio pagrindimo, prašomą priteisti išlaikymo sumą padidino beveik tris kartus.

13.       Apelianto nuomone, netinkamai yra paskirstytos bylinėjimosi išlaidos – patikslintame ieškinyje ieškovė reiškė du reikalavimus, iš kurių vienas nebuvo patenkintas, o kitas patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos turėtų būti perskirstytos.

14.       Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo J. V.-B. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą ir nustatyti išlaikymo dydį, kuris nepažeistų jos ir jos nepilnametės dukters interesų, arba panaikinti sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Argumentuoja, jog jos turtinė padėtis nėra geresnė nei ieškovės, be to, ji neturi pareigos rūpintis ieškovės ir atsakovo dukterimi ir ši našta neturi būti perkeliama jai. Pažymi, jog atsakovo dukra pas juos atostogauja, jie organizuoja jai pramogas ir šventes, stengiasi palepinti, nuperka rūbų, batų ir kitų daiktų, be to, ieškovė, išleisdama dukterį pas juos atostogauti, neduoda pinigų net būtiniausioms smulkioms išlaidoms.  Mano, kad skundžiamo Plungės apylinkės teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra neteisėta ir nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, tinkamai jų neištyrė, neatsižvelgė į Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką analogiškose bylose, dėl to netinkamai nustatė priteistino išlaikymo dydį ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

15.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. L. prašo atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą arba jį pakeisti ir priteisti didesnį išlaikymą dukrai bei išlaikymo įsiskolinimą. Argumentuoja, jog teismas nedetaliai įvertino pateiktus įrodymus, netinkamai išanalizavo šalių turtinę padėtį, vaiko poreikius, neįvertino byloje esančių įrodymų viseto. 

16.       Argumentuoja, jog nepilnametės dukters poreikiams patenkinti reikia daugiau kaip 500 Eur per mėnesį, todėl mano, kad atsakovo pareiga yra skirti dukrai 250 Eur per mėnesį ir jis objektyviai pajėgus mokėti tokį išlaikymą. Pažymi, jog jos turtinė padėtis pablogėjo, 2018-02-21 neteko darbo ir pajamos sumažėjo nuo 942,33 Eur iki 762,61 Eur. Mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų iš naujo išnagrinėti bylą ir priimti naują sprendimą įvertinęs šias aplinkybes, be to, atsakovo pajamos yra didesnės nei jos. Taip pat pažymi, jog šiuo metu gyvena santuokoje ir turi sūnų, tačiau pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino. Nurodo, jog sutuoktinio pajamos yra tik 276,36 Eur per mėnesį, todėl mano, kad tiek jos ir jos šeimos, ties atsakovo ir jo šeimos padėtis yra vienoda. Ieškovės teigimu, atsakovas pajėgus teikti dukrai išlaikymą po 250 Eur per mėnesį, o jo sutuoktinei kyla pareiga išlaikyti sutuoktinį. Prideda atsakovo ir jo sutuoktinės banko sąskaitų išrašą, kuris, ieškovės teigimu, liudija prabangų jų gyvenimo būdą. Taip pat nurodo, jog atsakovas ir jo sutuoktinė turi po atskirą advokatą, kuriems sumokėjo po 1 200 Eur.

17.       Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes ir argumentus vertino jos nenaudai ir atsakovo naudai, nors abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo vaikus. Pažymi, jog atsakovui netenka kasdienė vaiko priežiūra, o jos nekompensuoja išlaikymas, be to, atsakovas apleido savo kaip tėvo pareigas. Ieškovės teigimu, atsakovas nesiekė gauti geriau mokamo darbo, nors turi visas sąlygas ir galimybes, galėtų išvykti į užsienį ar kitą miestą, sezono metu papildomai dirbti pas ūkininkus, gauti C kategorijos vairuotojo teises ir dirbti gerai mokamą tolimųjų reisų vairuotojo darbą, persikvalifikuoti ir pan.

18.       Ieškovės teigimu, apeliantai nuslėpė informaciją, kad turi du automobilius, kreditų, dėl to teismas negalėjo tinkamai įvertinti jų turtinės padėties. Pažymi, jog dukra labai gabi, gerai mokosi, todėl negali riboti jos galimybių, o atsakovas niekaip neįrodė savo teiginių, kad papildomai teikė dukrai išlaikymą, priešingai, visus didesnius būtinus pirkinius (dviratis, kompiuteris, riedučiai, planšetė, telefonas, rūbų spinta, rašomasis stalas, 2 komodos, patalynė, riedlentė, galvos šalmas, lova ir t. t.) pirko ji viena. Teigia, jog dukra turi specialiųjų poreikių – kasdien reikia pirkti lęšius, tai papildomai per mėnesį sudaro apie 50 Eur, taip pat ji apdrausta kaupiamuoju gyvybės draudimu.

19.       Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaidų. Nesutiko, kad trečiuoju asmeniu būtų įtraukta atsakovo sutuoktinė ir taip būtų padidintos bylinėjimosi išlaidos, taip pat mano, kad atsakovui neturi būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nes nepateiktas detalus išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

20.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio              1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

22.       Nagrinėjamu atveju nors apeliantai formuluoja reikalavimą pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, iš atsakovo ir trečiojo asmens apeliacinių skundų turinio ir dėstomų argumentų matyti, jog ginčijama tik dalis pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 190 Eur per mėnesį. Sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neskundžiamas. Nors ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą formuluoja reikalavimą ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pažymėtina, jog atsiliepimu į apeliacinį skundą negali būti formuluojami reikalavimai. Ieškovei nepadavus apeliacinio skundo su savarankiškais reikalavimais, atsižvelgusi į apeliacinio skundo reikalavimus, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos sprendimo dalies.

23.       Apeliantui argumentuojant, kad pirmosios instancijos teismas apribojo jo teisę įrodinėti, t. y. neapklausė liudytojų ir nepilnametės dukters, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas rašytinių įrodymų pagrindu nustatė, kad atsakovas prisidėjo prie dukters išlaikymo ne tik mokėdamas teismo nustatytas įmokas, bet ir pirkdamas jai drabužius, avalynę ir pan. Būtent šiems teiginiams įrodyti apeliantas prašė apklausti liudytojus. Konstatuotina, jog apelianto siekiamas tikslas buvo pasiektas kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Tuo tarpu su nepilnamete dukra bendravo Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikęs išvadą byloje, todėl konstatuotina, jog teismas neprivalėjo apklausti vaiko. Darytina išvada, jog šiuo požiūriu apelianto teisės nebuvo pažeistos.

24.       Nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai, kurie turi nepilnametę dukrą D. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Šalių santuoka nutraukta 2008-09-08 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Viena iš santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygų buvo atsakovo įsipareigojimas teikti išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Lt (86,89 Eur) periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Šalys yra sudariusios kitas santuokas, atsakovas turi dar vieną naujoje santuokoje gimusią mažametę dukterį, ieškovės sutuoktinis taip pat turi paauglį sūnų.  

25.       Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

26.       Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jį teikti didesnį, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

27.       Pažymėtina, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-09-08 sprendimu priteistas išlaikymo dydis D. B. po 300 Lt, t. y. 86,89 Eur, šiuo metu yra nepakankamas, tačiau šalys nesutaria dėl konkretaus išlaikymo dukrai dydžio. Ieškovė argumentuoja, kad dukters išlaikymui skiria ne mažiau kaip 500 Eur per mėnesį ir, prašydama padidinti išlaikymo dydį nepilnametei dukrai, gyvenančiai su ja, argumentuoja, jog atsakovas yra pajėgus mokėti po 250 Eur per mėnesį. Tuo tarpu atsakovas teigia, jog nėra pajėgus mokėti nei ieškovės prašomų 250 Eur per mėnesį, nei pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo po 190 Eur per mėnesį.  

28.       Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo dydžio teigia, jog dėl sunkios materialinės padėties, nes jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį sudaro tik apie 300–420 Eur, ir aplinkybės, jog turi dar vieną mažametę dukterį, neišgali teikti savo dukrai išlaikymo kas mėnesį po 190 Eur. Mano, kad dukrai pakankamas išlaikymas būtų kas mėnesį mokant po 140,00 Eur. Pažymėtina, jog teismų praktikoje vyrauja pozicija, jog vaiko išlaikymui yra reikalinga suma, ne mažesnė nei vienas mėnesinis atlyginimas (šiuo metu ir ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu 400,00 Eur), tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ši suma yra orientacinė, kadangi kiekvienu atveju sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, bet sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K?3-286/2004).

29.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Dėl visapusiško vaiko vystymosi turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013), todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė po 190,00 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui.

30.       Teisėjų kolegija nesutinka su šalių teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jų turtinę padėtį, nedetaliai vertino įrodymus. Priešingai, iš sprendimo turinio matyti, jog teismas detaliai vertino šalių turtinę padėtį, nustatė jų gaunamo darbo užmokesčio dydį ir turimą turtą, spręsdamas priteistino iš atsakovo išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovės (motinos) ir atsakovo (tėvo) turtinę padėtį, jų sutuoktinių turtinę padėtį, taip pat vaiko poreikius, t. y. vadovavosi nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažintais reikšmingais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, t. y. jų gaunamas pajamas ir turimą turtą, atsižvelgęs į dukters amžių (16 metų), jos interesus, laisvalaikį, pomėgius, aplinkybę, kad atsakovas turi dar vieną mažametę dukterį, konstatavo, jog dukters išlaikymui per mėnesį abu tėvai turėtų skirti po 190 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis. Tokia išlaikymo suma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra teisinga, atitinka bylos duomenis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra pakankama šalių dukters išlaikymui.

31.       Nors ieškovė ieškinyje ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog dukters išlaikymui per mėnesį skiria ne mažiau kaip 500 Eur, ir šiems teiginiams pagrįsti pateikė 2017 m. gruodžio ir 2018 m. sausio mėnesio vaiko poreikių apskaičiavimus (suvestinę), pirkimo kvitus, medicininių dokumentų išrašus ir pan., tačiau visos minėtos sumos reikalingumo būtiniesiems vaiko poreikiams patenkinti ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės byloje pateikti pirkimo kvitai, mokėjimo nurodymai gali būti vertintini kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar konkrečios maisto, vaistinės ir pramoninės prekės ir kiti pirkiniai, kurie nenurodyti mokėjimo pavedimuose, buvo pirkti būtent vaikui ir pan. Be to, neracionalu manyti, jog pagal per mėnesį sukauptus kvitus bus nustatyti tikrieji vaiko poreikiai, ypač vertinant tai, jog kai kurios prekės ir patirtos išlaidos yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos ir patiriamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui (pvz., higienos ir švaros prekės, kosmetika, vaistai pan.), taip pat manytina, jog kiekvieną mėnesį vaikui nėra perkami drabužiai, batai, juo labiau jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas ne tik mokėjo priteistą išlaikymą dukrai, bet ir pirko jai drabužius, batus, dovanas, organizavo laisvalaikį, šventes.

32.       Sutiktina, kad dėl visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog užsiėmimų / būrelių lankymas yra neabejotinai susijęs su papildomomis vaiko išlaikymo išlaidomis, todėl jie turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, t. y. turėdami finansinių galimybių, tėvai gali didesne dalimi prisidėti prie vaikų ugdymo, lavinimo ir apmokėti didesnes užsiėmimų / būrelių lankymo išlaidas, o tokių galimybių neturint turėtų būti pasirenkami mažesnių išlaidų reikalaujantys papildomi užsiėmimai / būreliai. Tas pats pasakytina ir apie ieškovės nurodomas šeimos išvykas laisvalaikiu, kurios, jos teigimu, skiriamos dukrai ir kurių išlaidos sudaro apie 50 Eur per mėnesį.

33.       Pažymėtina, jog ieškovė dukters išlaikymui priskyrė būsto kredito ir būsto draudimo bei papildomų būsto draudimo paslaugų išlaidas. Ieškovės teigimu, būsto kredito įmoka sudaro 145,09 Eur, ją padalijus iš 3 asmenų, dukteriai tenkanti dalis sudaro 48,36 Eur per mėnesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, mokėdama būsto kredito įmokas ir būsto draudimą, šias išlaidas patirtų net ir neturėdama dukters, todėl tai nelaikytina išlaidomis, turinčiomis tiesioginės įtakos dukters išlaikymui skiriamos sumos dydžiui.

34.       Ieškovės teigimu, jai gyvenant kartu su dukra ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis, užtikrinti dukters poreikių tenkinimą, priežiūrą slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi sutiktina su ieškovės teiginiais, kad jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad ieškovės turtinė padėtis dėl to tampa daug blogesnė ir yra pagrindas priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą (perkelti didesnę išlaikymo naštą). Tuo tarpu atsiradus papildomų būtinųjų vaiko išlaidų, kurios nėra susijusios su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu (pvz., būtinų baldų, dviračio ar kitų didesnių pirkinių įsigijimo ir pan. išlaidos), tėvai (šalys) turėtų tarpusavyje susitarti dėl tokių išlaidų pasidalijimo (atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovas papildomai prisidėdavo prie dukters išlaikymo nupirkdamas jai kai kuriuos daiktus, aprangą, avalynę ir pan.).

35.       Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, atsižvelgtina į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims, kitų išlaikytinių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai dydį, pagrįstai vadovavosi proporcingumo kriterijumi, vertino abiejų tėvų turtinę padėtį, realias galimybes teikti tam tikro dydžio išlaikymą. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, byloje nesant duomenų apie kokius nors jo fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, už kurį mokamas bent jau minimalus atlyginimas, kad galėtų išlaikyti save, mažametę dukterį bei teikti pakankamą išlaikymą savo dukrai, gyvenančiai skyriumi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino turimus duomenis apie šalių materialinę padėtį, šalių galimybes teikti išlaikymą, atsižvelgė į Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, todėl apelianto argumentai, kad teismas nenustatė reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgė į jo galimybes, nepagrįsti. Priešingai, teismas, įvertinęs konkrečias bylos aplinkybes, ieškovės prašomą priteisti 250 Eur per mėnesį sumą sumažino iki 190 Eur. Pažymėtina, jog pareigą išlaikyti skyriumi gyvenančią nepilnametę dukterį turi atsakovas, todėl nepagrįsti trečiojo asmens atsakovo sutuoktinės teiginiai, kad ši pareiga perkelta jai.

36.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų ieškovė ir atsakovas, nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis ir panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą. Pažymėtina, jog apeliacinė instancija skirta ne dar kartą pasibylinėti, o įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl nepagrįsti šalių argumentai, jog apeliacinės instancijos teismas turi iš naujo vertinti įrodymus ir nustatyti faktines aplinkybes.

37.       Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018 ir kt.).

38.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimą, taip pat procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

39.       Atsakovo ir trečiojo asmens (apeliantų) apeliaciniai skundai atmesti, todėl jiems nepriteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

40.       Apeliantai prašė perskirstyti išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme. Ieškovė prašė išlaidų, atsakovo ir trečiojo asmens patirtų pirmosios instancijos teisme, jiems nepriteisti. Ieškovės prašymas nepagrįstas ir nesuderinamas su bylinėjimosi išlaidų atlyginimo instituto paskirtimi.

41.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą, kurios priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė du savarankiškus reikalavimus, t. y. dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Antrasis reikalavimas atmestas, o pirmasis reikalavimas patenkintas iš dalies, vietoje prašyto išlaikymo po 250 Eur per mėnesį priteistas išlaikymas po 190 Eur per mėnesį. Skaičiuojant matematine proporcija ieškovės ieškiniu patenkintų reikalavimų dalis sudaro 38 procentus. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, todėl tikslintinas jų paskirstymas.  

42.       Iš ieškovės atsakovui priteista 150 Eur atstovavimo išlaidų, nors, skaičiuojant proporcingai ieškovės atmestų reikalavimų daliai, teismas atsakovui turėjo priteisti 310 Eur patirtų išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai. Nors 2017-12-07 pinigų priėmimo kvite, serija LAT, Nr. 907421, kuriuo atsakovas sumokėjo advokato padėjėjui 500 Eur, nedetalizuotos konkrečios jo suteiktos teisinės paslaugos, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia atsakovo patirtų išlaidų pagrįstumo ir realumo. Iš bylos duomenų matyti, jog advokato padėjėjas atstovavo atsakovui 2018-01-09, 2018-02-07, 2018-02-21 teismo posėdžiuose, rengė atsiliepimą į ieškinį ir patikslintą ieškinį. Išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti dydis yra daug mažesnis nei nustatytas Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), todėl konstatuotina, jog iš ieškovės atsakovui priteistina 310 Eur patirtų išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai.

43.       Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl išlaidų trečiajam asmeniui atlyginimo, nors trečiasis asmuo prašė atlyginti advokato padėjėjo pagalbai apmokėti patirtas išlaidas. Ieškovė argumentuoja, kad nesutiko su trečiojo asmens – atsakovo sutuoktinės įtraukimu trečiuoju asmeniu, tačiau pažymėtina, kad pati ieškovė prašė išreikalauti duomenis ir vertinti atsakovo sutuoktinės turtinę padėtį, ieškinį grindė jos pareiga padėti sutuoktiniui ir pan. Teisėjų kolegija šiuo atveju atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas įtraukė atsakovo sutuoktinę trečiuoju asmeniu, nes nusprendė, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, o trečiojo asmens išlaidų atsiradimą sąlygojo būtent ieškovės veiksmai pareiškiant ieškinį. Ieškovės nepritarimas dėl trečiojo asmens dalyvavimo byloje šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Trečiasis asmuo dalyvavo atsakovo pusėje, jos patirtas išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai įrodo 2018-01-09 pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 907430, kuriuo trečiasis asmuo sumokėjo advokato padėjėjui 400 Eur, todėl šios nutarties 40 punkte išdėstytų motyvų pagrindu trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinas 248 Eur patirtų išlaidų atlyginimas.

44.       Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo priteistinas 55 Eur žyminis mokestis valstybei.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Patikslinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą:

priteisti iš atsakovo E. B. valstybės naudai 55,10 Eur (penkiasdešimt penki eurai 10 centų) žyminio mokesčio,

priteisti iš ieškovės J. L. atsakovo E. B. naudai 310,00 Eur (trys šimtai dešimt eurų) išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą,

priteisti iš ieškovės J. L. trečiojo asmens J. V.-B. naudai 248,00 Eur (du šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai) išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai                                                                           Žydrūnas Bertašius

                                                                                                              Irma Čuchraj

                                                                                                                  Marius Dobrovolskis