Administracinė byla Nr. A2.6.-3100-201/2016

                                                                     Teisminio proceso Nr. 4-06-3-02544-2016-7                                                                      

   Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3.

(S)

Registro objektas ROIK: 16058681939

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. birželio 22 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Liauksminei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau  - ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas N. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 4 klasių išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m.,  administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi,

n u s t a t ė:

N. J. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, 2016-06-02, apie 07.15 val., vairuodamas automobilį „Audi 100“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai bus saugu ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Vairuotojas apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,126, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

N. J. pažeidimus pripažino, nuoširdžiai gailėjosi.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. ATPK 127 straipsnio 2 dalies normoje nurodyta žala – kitų asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimas, vertintinas kaip būtinasis šio pažeidimo sudėties objektyvusis požymis. Nustačius, kad dėl N. J. veikos padaryta žala kitų asmenų turtui, eismo įvykio metu apgadinta ne tik jo vairuojama transporto priemonė, bet ir A. P. priklausantis automobilis „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl konstatuotina, kad N. J. veikoje yra pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje sudėtis.

ATPK 130 straipsnio 1 dalis inter alia numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t.y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai.

N. J. paaiškinime nurodė, kad 2016-06-02 apie 08.16 val. vairuodamas jam priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiuojant iš savo kiemo pro (duomenys neskelbtini), norėjo apsisukti ir važiuodamas atbuline eiga kliudė stovėjusį automobilį, išlipęs pažiūrėjo, kad jam nieko nenutiko, o sudaužė tik savo automobilį, todėl išvažiavo. Dėl padaryto pažeidimo gailisi.

S. S. paaiškinime nurodė, kad 2016-06-02, 07.15 val. išgirdo automobilių susitrenkimo garsą, pažiūrėjęs per langą pamatė, kad kieme automobilis Audi 100 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį „VW Passat“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Vairuotojas, neišlipęs iš automobilio, iš įvykio vietos nuvažiavo. Apie įvykį jis pranešė automobilio „VW Passat“ šeimininkui.

N. J. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio                     1 dalyje įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, N. J. paaiškinimu, S. S. ir A. P. paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema, foto lentelėmis, bei kita bylos medžiaga.

N. J. atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs teisės pažeidimus  ir dėl to gailisi, bei kad teisės pažeidimus padarė sulaukęs 65 metų (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 10 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę –baustas administracine tvarka vieną kartą, galiojančių nuobaudų neturi, į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

ATPK 301 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 301 str. ir pažeidėjui skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Ši išvada grindžiama tuo, kad pažeidėjas yra 86 metų amžiaus, anksčiau už analogiško administracinio teisės pažeidimo padarymą nebaustas, per daugiau nei penkiasdešimties metų vairavimo stažą administracine tvarka už KET pažeidimą buvo baustas tik vieną kartą, tačiau už kitos rūšies KET pažeidimą ir labai seniai (2002 m.), tai rodo, kad jis nėra piktybinis KET pažeidėjas, yra nustatytos pažeidėjo atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais laiko pagrįstu pažeidėjo atžvilgiu taikyti ATPK 301 str. ir skirti švelnesnes nuobaudas nei numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose, nuobaudas subendrinant apėmimo būdu (ATPK 33 straipsnis) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimaliam terminui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 293 straipsniu, 313 straipsniu,

n u t a r ė:

N. J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 20 Eur (dvidešimt eurų) dydžio baudą;

N. J. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., nuobaudas subendrinti, paskirti N. J. galutinę nuobaudą – 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. 

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio teisės pažeidimo bylos registro objekto numerį 16058681939, įmokos kodą - 1001.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                   Adolfina Simaitienė