Nuorašas
Pranešėjas E.
Mockevičius Civilinė
byla Nr. 2S-178-368/2011
Teisėjas J. Lisas
Teisminio proceso Nr. 2-41-3-02110-2010-7
Procesinio sprendimo kategorija 110.1., 122.4.
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 14 d.
Šiauliai
Šiaulių
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,
kolegijos teisėjų Reginos Agotos
Gutauskienės, Vytauto Kursevičiaus
teismo posėdyje
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės
teismo 2011 m. sausio 4 d. nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias
apsaugos priemones.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas M. Č. pateikė Šiaulių
rajono apylinkės teismui pareiškimą suinteresuotiems asmenims Šiaulių AVMI, D. Č., S. B. dėl juridinę reikšmę
turinčio fakto nustatymo, prašydamas taikyti
laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarę
N. M. sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo pagal
testamentą išdavimą S. B. į (duomenys neskelbtini) mirusios
E. Č. palikimą ir sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo
pagal įstatymą išdavimą S. B. į (duomenys neskelbtini) mirusio
A. Č. palikimą, iki bus išnagrinėta civilinė byla, kadangi,
nesiėmus šios laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali
pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios
instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio
4 d. nutartimi pareiškėjo M. Č. prašymą dėl laikinųjų
apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas taikė laikinąsias apsaugos
priemones – įpareigojo Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro notarę N.
M. sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimo
pagal testamentą išdavimą S. B. į (duomenys
neskelbtini) mirusios E. Č.
palikimą ir sustabdė paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą
išdavimą S. B. į (duomenys neskelbtini) mirusio A. Č. palikimą, iki bus išnagrinėta civilinė byla. Nurodė, kad
paveldimas turtas, dėl kurio prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tapo ginčo objektu, todėl
sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas
gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pažymėjo, kad taikant laikinąsias
apsaugos priemones vertinamas ne įrodymų pakankamumas, o kitos aplinkybės, t.
y. grėsmė, jog galimas palankus pareiškėjui teismo sprendimas bus neįvykdytas.
III.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju
skundu apeliantas S. B. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės
teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį. Atskirajame
skunde nurodoma, kad pareiškėjo M. Č. pareiškimas
negalėjo būti priimtas, kadangi ginčai turi vykti ieškinine tvarka ir pagal
pareiškimą negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Pažymima, kad pareiškėjas M.
Č. negali kreiptis į teismą, nes yra paieškomas. Teigiama, kad teismas
privalėjo perduoti pareiškėjo pareiškimą
policijai, taip pat, kad pareiškėjo parašas suklastotas. Apelianto vertinimu, negali
būti sustabdytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas į E. Č. turtą, kadangi byla dėl testamento nuginčijimo
baigta, sprendimas įsiteisėjęs, testamentas nenuginčytas.
Atsiliepimu į
apelianto atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Šiaulių AVMI prašo atskirąjį
skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pritaria teismo sprendimui taikyti
laikinąsias apsaugos priemones.
IV. Apeliacinės
instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai
ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis
ir teisinis pagrindas, ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų
patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas
tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik
analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme
nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės
instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi teisę bet kurioje civilinio
proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas
(CPK 144 straipsnio
1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria
siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms
pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl
laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo
sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui (pareiškėjui), įvykdymą ir taip
garantuoti šio sprendimo privalomumą. Pagal CPK nuostatas teismas dalyvaujančių
byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kurių pobūdis
turi būti susijęs su ieškinio reikalavimais, jeigu, jų nesiėmus, teismo
sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, remdamasis
ekonomiškumo ir kitais civilinio proceso principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis,
17 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Prevencinį
laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį, kurį nulemia jomis nustatomi draudimai ir
ribojimai atlikti tam tikrus veiksmus, konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių
taikymo tikslingumą, mastą, būdą lemia aplinkybės, susijusios su byloje
pareikšto materialinio teisinio reikalavimo dalyku, jo pobūdžiu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas M. Č. pateikė Šiaulių rajono apylinkės teismui
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, prašydamas turto
paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Be to, pareiškėjas
ginčija suinteresuoto asmens S. B. teisę paveldėti A.
ir E. Č. turtą. Todėl pirmosios instancijos teismas
pagrįstai sprendė, kad paveldimas turtas, dėl kurio prašoma taikyti laikinąsias
apsaugos priemones tapo ginčo objektu ir,
kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas
gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pirmosios instancijos teismo
pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamuoju atveju yra susijusios
su pareiškimo reikalavimais, atitinka ekonomiškumo, šalių procesinio
lygiateisiškumo, proporcingumo principus, pagal kuriuos turi būti atsižvelgiama
į abiejų šalių interesus (CPK 17 straipsnis, 145 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Apelianto
atskirojo skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo pasunkėjimo ar
neįvykdymo grėsmės buvimo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių
taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau
svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų
suinteresuoto asmens (apelianto) teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams
užtikrinti. Tam, kad būtų įvykdytas teisingumas (LR Konstitucijos 109
straipsnio 1 dalis) ir priimtas teismo sprendimas, kuriuo būtų išspręstas kilęs
ginčas, o vėliau šis teismo sprendimas
realiai ir tinkamai įvykdytas, įstatymas
nustato įvairias procesines priemones. Viena jų yra laikinųjų apsaugos
priemonių taikymas siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą.
Atkreiptinas
dėmesys į tai, kad CPK normos nereikalauja,
sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įvertinti ir
ieškinio (pareiškimo) pagrįstumą. Ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos
nagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme proceso stadijos pabaigoje,
priimant sprendimą dėl ginčo esmės, o
spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas prašymo teisinius bei faktinius
argumentus privalo įvertinti tik ta apimtimi, kad jie turi būti pakankami, kad prima
facie patvirtintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir
teisiniais argumentais, gali būti patenkintas (Lietuvos apeliacinio teismo
2009 m. birželio 18 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje Nr. 2-698/2009).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisėjas ir teismai, vykdydami
teisingumą, yra nepriklausomi; teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109
straipsnio 2, 3 dalys, Teismų įstatymo 3 straipsnis, CPK 21
straipsnis). Todėl apelianto skundo argumentai dėl Šiaulių rajono apylinkės
teismo pareigų ir įrodymų vertinimo plačiau neanalizuojami, kadangi šios bylos
kontekste neturi teisinės reikšmės.
Pažymėtina, kad apeliacinės
instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios
instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo
sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama
ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009
m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Kiti atskirojo
skundo teiginiai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro pagrindo naikinti
skundžiamos nutarties. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos
teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas. Apelianto atskirajame skunde
nurodytais motyvais naikinti nutarties nėra įstatymo pagrindo, atskirasis
skundas atmestinas, o Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartis
paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Apeliacinės
instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu
n u t a r i a :
Šiaulių
rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkas
Egidijus
Mockevičius
Teisėjai
Regina Agota
Gutauskienė
Vytautas
Kursevičius
Nuorašas tikras
Teisėjas Egidijus Mockevičius