Administracinė byla Nr. eTA-684-662/2021

 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02240-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN, pataisos namai, atsakovas) direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1337 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2S-3851 „Dėl D. D. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas). 

2.       Pareiškėjas skunde nurodė: 

2.1.                      Pravieniškių PN direktoriaus Nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų. Nutarime konstatuota, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 24 d. apie 22.20 val. sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokojo kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų nusiraminti.

2.2.                      Pareiškėjas šių pažeidimų nepadarė, minėtame nutarime nurodytu metu miegojo savo lovoje. Apie 02.00 val. į kamerą įsiveržė kaukėti pareigūnai ir ėmė nuteistuosius mušti, vėliau pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais buvo išvestas į lauką, o paskui nubaustas drausmine nuobauda. Pareiškėjas nesuprato, už ką ši nuobauda jam buvo skirta. Be to, pareiškėjas negalėjo būti laikomas sistemingai ar itin piktybiškai pažeidinėjančiu bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, kadangi neturėjo galiojančių drausminių nuobaudų (tik paskatinimus). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui negalėjo būti skiriama tokia griežta nuobauda, kaip perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų. Nutarime dėl nuobaudos skyrimo nebuvo įvardinti nei konkretūs pareiškėjo neteisėti veiksmai, nei būtent šiais veiksmais sukelta žala, nepaaiškinta, kokį inventorių pareiškėjas niokojo. Nutarime vartojamos šabloninės frazės, nuobauda paskirta vadovaujantis vien pareigūnų rašytiniais tarnybiniais pranešimais be jokių kitų objektyvių įrodymų. Nei pareiškėjui, nei jo atstovui nebuvo leista susipažinti su minėtais tarnybiniais pranešimais ar vaizdo registratoriaus medžiaga, nors pareiškėjo gyvenamosios patalpos filmuojamos visą parą.

2.3.                      Nuobauda paskirta nepagrįstai, formaliai, nesuteikus galimybės pasiaiškinti ar susipažinti su atlikto tyrimo medžiaga, taip pat neįrodžius, kad pareiškėjas atliko jam inkriminuojamus veiksmus. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjo formaliai ir priėmė nepagrįstą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą dėl paskirtos nuobaudos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiami Nutarimas ir Sprendimas yra nepagrįsti, neteisėti ir naikintini.

3.       Atsakovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1.                      Nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą: viešos tvarkos pažeidimą, dienotvarkės nesilaikymą, teisėtų pareigūnų nurodymų nevykdymą. Pareiškėjas atlieka bausmę 12 būryje. Neramumai kilo visose 9, 10, 11 ir 12 būrių kamerose, nuteistiesiems nuraminti buvo pasitelktos specialiosios priemonės. Identifikuoti, kurie nuteistieji šaukė ir daužė kamerų duris, buvo neįmanoma, kadangi kameros buvo užrakintos. Dėl šio įvykio yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris šiuo metu dar nėra baigtas. Skiriant nuobaudą, nekilo jokių objektyvių abejonių, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo rėžimo pažeidimą, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų. Paskirta nuobauda buvo adekvati ir proporcinga, nėra pagrindo abejoti pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais, taip pat nebuvo pažeistos nuobaudos skyrimo taisyklės, nustatytos teisės aktuose. 

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, t. y. panaikino Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 69-1337 ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 2S-3851 „Dėl D. D. skundo išnagrinėjimo“.

5.       Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas ginčijamu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 69-1337 buvo nubaustas drausmine nuobauda (perkėlimu į kamerų tipo patalpas 30 parų) už tai, kad 2019 m. liepos 24 d. naktį sąmoningai, bendru sutarimu su kitais nuteistaisiais kėlė masinius neramumus, niokodamas kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, tuo šiurkščiai pažeisdamas bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, viešąją tvarką. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą, ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362. Kalėjimų departamento Sprendime konstatuota, kad pareiškėjo kaltę įrodo Pravieniškių PN-AK Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. liepos 25 d. tarnybiniais pranešimais Nr. 46-1508a ir 2019 m. liepos 24 d. pranešimas Nr. 46-1509b (toliau – tarnybiniai pranešimai), vaizdo registratoriumi užfiksuota medžiaga.

6.       Iš byloje pateiktų tarnybinių pranešimų teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 24 d. apie 22.20 val. masinis triukšmas ir neramumų kėlimas prasidėjo 11–12 būrių kamerose, o po kelių akimirkų ir iš 9–10 būrio kamerų. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų nustatyti, kurie konkretūs nuteistieji daužė kameros duris, šaukė necenzūrinius žodžius. Tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog šių aplinkybių nustatyti buvo neįmanoma, kadangi nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. Teismas šiuo aspektu atkreipė dėmesį, kad nors Nutarime užfiksuota, jog nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas jokio akto dėl sugadintų durų ar inventoriaus į bylą nepateikė. Nutarime pareiškėjo kaltė nėra individualizuota, nenurodyta, kurioje konkrečioje kameroje pareiškėjas kalėjo, kokius konkrečius veiksmus atliko būtent jis, neįvardinta, kokį turtą jis suniokojo. Skiriant nuobaudą buvo apsiribojama vien abstrakčiu, bendro pobūdžio teiginiu, jog pareiškėjas bendru sutarimu kėlė masinius neramumus, niokojo duris ir inventorių (nenurodant kokį).

7.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus liudytojų, tarnybinius pranešimus surašiusių pareigūnų, K. J.-G. ir L. N. parodymus, sprendė, kad šie parodymai negali būti pagrindas pripažinti, jog nuobauda pareiškėjui skirta pagrįstai ir teisėtai. Vadovaujantis pareigūnės K. J.-G. parodymais, ji masinių neramumų metu pareiškėjo apskritai nematė, negalėjo įvardinti, kokius neteisėtus veiksmus jis atliko. Tuo tarpu nors liudytojas L. N. teigė, kad matė pareiškėją pažeidžiant bausmės atlikimo rėžimą, šio fakto neužfiksavo savo tarnybiniame pranešime – priešingai, pranešime nurodė, jog konkrečių nuteistųjų veiksmų identifikuoti buvo neįmanoma.

8.       Teismas priėjo prie išvados, kad pagal Nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes, nėra neginčijamų ir pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus ir patvirtinančių, kad jis padarė Nutarime nurodytą nusižengimą. Kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu. Teismas pripažino, kad tiek Pravieniškių PN-AK Nutarime dėl nuobaudos skyrimo, tiek Kalėjimų departamento Sprendime nėra nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės (motyvai), kuriomis remiantis pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda. Vien dviprasmiški liudytojo paaiškinimai apie pareiškėjo atliktus veiksmus negali būti pagrindas konstatuoti, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta tinkamai laikantis BVK ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

9.       Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs bylos įrodymus, teismas sprendė, jog skundžiamame Pravieniškių PN-AK direktoriaus Nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas yra formalus ir abstraktus, nuobauda skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės). Teismas vertino, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Nutarimu skirtos nuobaudos, objektyvaus ir nešališko vertinimo šiuo atžvilgiu neatliko ir Kalėjimų departamentas, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamus administracinius aktus.

III.

10.       Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti, arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma:

10.1.                      Nagrinėdamas bylą ir priimdamas baigiamąjį procesinį sprendimą teismas padarė proceso teisės normų esminių pažeidimų: visapusiškai neištyrė visų reikšmingų aplinkybių, padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl kurių neteisingai nustatė faktines aplinkybes, buvo pasyvus.

10.2.                      Pareiškėjas teismui pateikė savo išgalvotą versiją apie įvykio aplinkybes, neva jis Nutarime nurodytu metu miegojo savo lovoje. Teismas pareiškėjo paaiškinimais patikėjo ir jais pagrindė savo sprendimą, nors tokius pareiškėjo paaiškinimus paneigia byloje esantys pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti rašytiniai įrodymai. Teismas pareiškėjo, kuris yra suinteresuotas išvengti teisinės atsakomybės už pataisos įstaigoje nustatyto rėžimo šiurkštų pažeidimą, paaiškinimams suteikė aukštesnį patikimumo laipsnį nei statutinių pareigūnų, davusių priesaiką Lietuvos valstybei ir neturinčių jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Toks įrodymų patikimumo vertinimas neatitinka įrodymų vertinimo taisyklų reikalavimų.

10.3.                      Atsakovo atsiliepime nurodyta, kad dėl minėtų įvykių visa medžiaga pridėta prie pataisos namų Kriminalinės žvalgybos skyriuje 2019 m. rugpjūčio 7 d. pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalimi ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini, šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Pravieniškių PN-AK nei vaizdo įrašų, ne kitos medžiagos teismui negalėjo pateikti, kadangi visi duomenys, vaizdo įrašai ir kiti dokumentai perduoti ir yra ikiteisminio tyrimo byloje. Teismas į tai privalėjo atsižvelgti ir savo iniciatyva išreikalauti iš prokuratūros reikiamus vaizdo įrašus, kitą medžiagą. Šiuo atveju teismas privalėjo spręsti, ar nėra pagrindo bylos nagrinėjimą sustabdyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla dėl galimai nusikalstamų veiksmų, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas.

10.4.                      Atsakovas nesutinka su teismo argumentu, kad nors Nutarime užfiksuota, jog nuteistieji niokojo kamerose esančias duris ir kitą inventorių, tačiau atsakovas nepateikė į bylą jokio akto dėl sugadinto inventoriaus. Turto sugadinimas ar sulaužymas nėra privalomasis nustatyto rėžimo pažeidimo požymis – nuteistiesiems draudžiama daužyti kamerų duris, kitą inventorių ir tokiu būdu kelti triukšmą. Jeigu teismas vertino, kad tokių duomenų trūksta ir be jų negalima teisingai išspręsti bylos, vykdydamas įstatymu nustatytą pareigą būti aktyviam, ex offrcio (teismas savo iniciatyva) privalėjo tokius duomenis išreikalauti iš atsakovo.

10.5.                      Teismas neįvertino aplinkybių, kad masiniuose neramumuose dalyvavo ir analogiškus pažeidimus padarė 98 nuteistieji. Tokiu būdu buvo sukelta ypatingai pavojinga situacija – nuteistieji iš anksto suderintais organizuotais veiksmais siekė išsiveržti iš kamerų ir tik pataisos įstaigos pareigūnų ryžtingais profesionaliais veiksmais nuteistųjų ketinimai buvo nutraukti. Kita vertus, pataisos įstaiga privalėjo imtis ryžtingų veiksmų – užkardyti galimus pakartotinus tokius nuteistųjų inter alia (be kita ko) ir pareiškėjo veiksmus, todėl vienintelė teisėta priemonė yra sugriežtinti pareiškėjo kalinimo sąlygas, skiriant jam nuobaudą perkelti jį į kamerų tipo patalpas 30 parų.

11.       Trečiasis suinteresuotas asmuo ABTĮ 135 straipsnio pagrindu pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, kuriame nurodė, kad surinko ir išsamiai išnagrinėjo visą iš Pravieniškių PN-AK gautą medžiagą, susijusią su pareiškėjui skirta nuobauda, ir nenustatė jokių pažeidimų ar prieštaravimų galiojantiems teisės aktams. Kalėjimų departamentas palaiko visus Pravieniškių PN-AK apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus bei prie jų prisideda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

12.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 69-1337 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų, ir Kalėjimų departamento 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimo Nr. 2S-3851 „Dėl D. D. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus Nutarimo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

13.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir skundžiamus Nutarimą bei Sprendimą panaikino. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir BVK įtvirtintus nuobaudų skyrimo pagrindus, teismas sprendė, kad byloje esančių duomenų nepakanka vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuotą pažeidimą ir taikyti jam drausminę atsakomybę.

14.       Atsakovas ir prie apeliacinio skundo prisidėjęs trečiasis suinteresuotas asmuo su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nebuvo aktyvus, į bylą neišreikalavo vaizdo registratorių įrašų, kurie pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, nepagrįstai nesprendė dėl administracinės bylos sustabdymo ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atsakovas laikosi pozicijos, kad byloje yra pateikta pakankamai įrodymų pareiškėjo teisės aktų reikalavimų neatitinkantiems veiksmams nustatyti, taip pat pripažinti, kad drausminė atsakomybė pareiškėjui taikyta pagrįstai.

15.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16.       Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 ir kt.).

17.       Apeliacinės instancijos teismas, atsakovo apeliacinio skundo ribose patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus, sprendime išdėstė nuoseklius ir išsamius motyvus, kurių pagrįstumu nėra pagrindo abejoti, todėl, jų nebekartodama, teisėjų kolegija pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

18.       Byloje nustatyta, kad Nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų, už tai, kad jis 2019 m. liepos 24 d. naktį sąmoningai, bendru sutarimu su kitais nuteistaisiais kėlė masinius neramumus, niokodamas kameros duris ir kitą inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų nurodymų, tuo šiurkščiai pažeisdamas bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus, t. y. pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 50 punktą bei nuteistųjų dienotvarkę, patvirtintą Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-362. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo padarytus pažeidimus patvirtina pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Skundžiame Kalėjimų departamento Sprendime nurodyta, kad dėl minėto pažeidimo buvo surašyti pataisos įstaigos 3-ojo Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. liepos 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. 46-1508a ir 2019 m. liepos 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. 46-1509b. Iš šių tarnybinių pranešimų (I t., b. l. 37, 38) matyti, kad buvo nustatyta, jog 2019 m. liepos 24 d. apie 22:20 val. 11–12 būrių kamerose prasidėjo masinis triukšmo ir neramumų kėlimas, daužant duris iš kamerų vidaus. Dar po kelių akimirkų triukšmas pradėjo sklisti ir iš 9–10 būrių kamerų. Į pareigūnų duodamus nurodymus nuteistieji visiškai nereagavo, nustatyti, kurie nuteistieji daužė kamerų duris iš vidaus, nebuvo galimybės, nes nuteistieji tuo metu buvo užrakinti kamerose. 11–12 būrių nuteistieji apie 10–15 min. sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodami kamerose esančias duris ir grotas, tokiu būdu šiurkščiai pažeidinėdami viešąją tvarką bei nustatytų vidaus tvarkos rėžimo reikalavimus, nevykdė teisėtų duodamų nurodymų nusiraminti. Pareiškėjas 2019 m. liepos 25 d. rašytiniame paaiškinime prašė leisti susipažinti su tarnybiniais pranešimais, nes nežino, dėl ko turi pasiaiškinti (I t., b. l. 41).

19.       Pažymėtina, kad nuteistieji už nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą atsako tik tada, kai bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką; be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį principą in dubio pro reo visi neaiškumai vertinami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).

20.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovo surinktais duomenimis apie pareiškėjo galbūt padaryto drausmės pažeidimo aplinkybes, atsižvelgdama į aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo pateiktuose įrodymuose užfiksuoti duomenys nepatvirtina pareiškėją atlikus veiksmus, už kuriuos jam skirta drausminė nuobauda. Sutiktina, kad atsakovo byloje pateikti rašytiniai duomenys (2019 m. liepos 25 d. tarnybinis pranešimas Nr. 46-1508a, 2019 m. liepos 24 d. tarnybinis pranešimas Nr. 46-1509b, Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Drausmės komisijos 2019 m. liepos 25 d. teikimas Nr. 63-3096 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, Pravieniškių PN-AK trečiojo sektoriaus Drausmės komisijos 2019 m. liepos 25 d. protokolas Nr. 3099 ir kt.) leidžia teigti apie kilusius masinius neramumus tam tikruose būriuose, tačiau juose nėra jokios su pareiškėju susietos informacijos, patvirtinančios, kad pareiškėjas kėlė neramumus, taip pat niokojo kameros duris ir inventorių, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų nusiraminti, rodė nepagarbą pareigūnams ir pan., t. y. pareiškėjo veiksmai, galbūt pažeidę bausmės atlikimo tvarką, yra visiškai neindividualizuoti.

21.        Dėl atsakovo apeliacinio skundo teiginio, kad teismas visapusiškam bylos išnagrinėjimui turėjo išreikalauti duomenis iš medžiagos, pridėtos prie ikiteisminio tyrimo, pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad su nagrinėjamu ginču susijusių duomenų pats negali išreikalauti iš ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro, taip pat nenurodė, kokie konkretūs duomenys, susiję su pareiškėju, yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Atsakovas teismui neteikė jokių prašymų dėl būtinybės išreikalauti ir ištirti papildomus įrodymus, apklausti liudytojais ginčo įvykyje dalyvavusius asmenis ir pan. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad teismo 2020 m. gegužės 13 d. posėdyje buvo apklausti liudytojai K. J.-G. ir L. N., tačiau jie nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima nustatyti, kad būtent pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad procesas iš esmės turėtų būti grindžiamas rungimosi principu (žr., pvz., 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-36/2009). ABTĮ 12 straipsnyje nustatyta teismo pareiga šalims padėti įgyvendinti jų procesines teises negali būti suprantama kaip įpareigojimas veikti kurios nors šalies naudai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ reikalavimus teismui būti aktyviam.

22.       Nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nusikalstamų veiksmų, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas, teisėjų kolegija pastebi, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo, kokį prejudicinį ryšį su nagrinėjama administracine byla turi pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, byloje nėra duomenų, kad, priimant ginčijamą Pravieniškių PN-AK direktoriaus Nutarimą, ikiteisminio tyrimo medžiagą sudarantys duomenys buvo vertinami ir jais grindžiami ginčijami aktai. Nesant tokių duomenų, darytina išvada, kad nebuvo jokio pagrindo pirmosios instancijos teismui spręsti administracinės bylos sustabdymo klausimą ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

23.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti, remiantis atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė