Civ. b. Nr. 2S-240-262/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-44948-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.3; 122.4

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. Z. ir E. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų V. Z. ir E. Z. ieškinį atsakovui draudimo kompanijai UAB „PZU Lietuva“ dėl nuosavybės priteisimo, taikant restituciją, ir skundų pripažinimo negaliojančiais ab initio, trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. Z. ir E. Z. kreipėsi į teismą prašydami pripažinti 2014-11-14 UAB DK „PZU Lietuva“ skolinga V. Z. nuosavybę: vidutinį darbo užmokestį nuo 2003 m. kovo su mokėtinomis vidutinio socialinio draudimo įmokomis, tame tarpe už 2004 m. birželį 680 Lt ir išieškoti V. Z. iš UAB DK „PZU Lietuva“ mokėtiną už V. Z. valstybinio socialinio draudimo mokestį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 69331,14 Lt ir įsiskolinimą vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą 173414,56 Lt su 0,07% delspinigių iki teismo sprendimo įvykdymo, pripažinti UAB DK „PZU Lietuva“ skolinga V. Z. nuosavybę: atostoginius ir išieškoti V. Z. iš UAB DK „PZU Lietuva“ mokėtiną už V. Z. valstybinio socialinio draudimo mokestį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 4331,16 Lt ir įsiskolinimą atostoginių 10833,31 Lt (už laikotarpį nuo 2000-06-19 iki 2006-08-04) su 0,07% delspinigių iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat išieškoti atostoginius 233 k.d. iš UAB DK „PZU Lietuva“ V. Z. už buvimą priverstinėje pravaikštoje nuo 2006-08-04 iki 2014-12-01 159756,45 Lt ir socialinio draudimo mokestį 63870,62 mokėtiną Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su 0,07% delspinigių iki teismo sprendimo įvykdymo, pripažinti UAB DK „PZU Lietuva“ skolinga V. Z. nuosavybę: išeitinę išmoką su socialinio draudimo įmoka nuo jos ir išieškoti V. Z. iš UAB DK „PZU Lietuva“ mokėtiną už V. Z. socialinio draudimo mokestį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 3313,61 Lt ir įsiskolinimą išeitinės išmokos 8288,18 Lt su 0,07% delspinigių iki teismo sprendimo įvykdymo nuo keturių mėnesių išeitinės išmokos, pripažinti šešių mėnesių išeitinę išmoką V. Z. nuo 2006-08-04 iki 2014-12-01 ir išieškoti iš UAB DK „PZU Lietuva“ 1959 Lt V. Z. su 0,07% delspinigių iki teismo sprendimo įvykdymo ir 783,21 Lt socialinio draudimo įmokų mokėtinų už V. Z. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pripažinti UAB „Nord/LB draudimo“ skyriaus - Kauno struktūrinio padalinio skundus Nr. 352 (2004-06-10) ir Nr. 380 (2004-07-07) niekiniais, negaliojančiais CK 1.78 str., 1.5 d, 1.80 str. 1 ir 2 d. ab initio ir panaikinti ab initio bei įpareigoti UAB DK „PZU Lietuva“ darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir darbuotojo asmeninėje uždarbio kortelėje 2004 m. birželyje atstatyti, kad V. Z., E. Z. dirbę po 4 val. darbo dienomis, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš UAB DK „PZU Lietuva“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti ir jis grąžintas ieškovams; ieškovams išaiškinta, kad jie turėtų kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus.

Teismas nurodė, kad Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovai prašo priteisti iš darbdavio su darbo santykiais susijusias sumas. Pagal nuo 2013 m. sausio 1 d. galiojančias procesinės normas (DK 287, 299 str.) darbo ginčams dėl su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo yra privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Nuo 2013 m. sausio 1 d. tokius darbo ginčus nagrinėja darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovai nustatyta tvarka kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Todėl konstatuotina, kad ieškovai dėl individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo turi privalomai kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovai atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą iš esmės, pripažįstant, kad teismas pažeidė ieškovų teisę į tinkamą teismo procesą.

Nurodo, kad teismas ieškovams nurodydamas kreiptis į darbo ginčų komisiją, klaidina ieškovus, nes darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsiima tik patarimu darbdaviams - rekomendacijų teikimu, tačiau ji nekompetentinga įpareigoti vykdyti nors vieną darbo kodekso straipsnį. Tokiais veiksmais teismas pažeidė proceso veiksmingumo, efektyvumo, proceso koncentracijos, skaidrumo, sąžiningumo, teisingumo principus, pažeidė DK 286 str. 2 d. Teismas pažeidė tiesioginės teisminės gynybos prieinamumo principą ieškovams, dirbtinai blokuoja ieškinio priėmimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovai reikalauja priteisti nesumokėtą darbo užmokestį, kompensacijas už priverstinę pravaikštas, atostoginius ir kt. Taigi, ieškinio reikalavimai yra kildinami iš darbo teisinių santykių, nors ieškovai ir nurodo, jog prašo priteisti jiems priklausančią nuosavybę. Todėl šiuo atveju taikomos DK normos bei CPK normos reglamentuojančios, bylų, kylančių iš darbo teisinių santykių nagrinėjimą.

DK 286 str. yra nurodyta, kad individualius darbo ginčus, jeigu šis kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos, nagrinėja:

1) darbo ginčų komisija;

2) teismas.

DK 287 str. 1 d. yra nurodyta, kad darbo ginčų komisija yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos.

DK 299 str. 2 d. yra nurodyta, kad nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai:

1) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva;

2) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva;

3) dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo;

4) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Taigi, įstatymas numato du darbo ginčų sprendimo būdus – darbo ginčų komisijoje ir teisme. Tačiau kreipimąsi į teismą tiesiogiai (prieš tai nesikreipus į darbo ginčų komisiją), įstatymas numato tik keliais atvejais: kai kyla ginčas dėl darbuotojo nušalinimo arba atleidimo ir kt. Kitais atvejais yra privaloma pirmiausia kreiptis į darbo ginčų komisiją ir tik po to į teismą. Iš sisteminės minėtų normų analizės darytina išvada, kad ginčai dėl darbo užmokesčio ir kitų su juo susijusių išmokų, nepriklauso tai kategorijai atvejų, dėl kurių įstatymas suteikia teisę tiesiogiai kreiptis į teismą, todėl ginčams dėl darbo užmokesčio ir kt. išmokų priteisimo turi būti laikomasi privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

CPK 412 str. 1 d. yra nurodyta, kad jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ieškovams, kad jų ginčas su darbdaviu UAB DK „PZU Lietuva“ pirmiausia turi būti sprendžiamas darbo ginčų komisijoje ir tik po to ieškovai turės teisę kreiptis į teismą. Todėl teismas, atsisakydamas priimti ieškinį jokių imperatyvių teisės normų nepažeidė, o priešingai – jas teisingai taikė. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                       Ona Gasiulytė