Civilinė byla Nr. 2S – 820 – 198 / 2011
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04024-2011-7
Procesinio sprendimo kategorija:
34.5; 121.14; 122.4; 129.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 19 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens – apelianto G.M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6809-400/2011 pagal pareiškėjo antstolio Sauliaus Ramanausko pareiškimą suinteresuotiems asmenims D.S. (M.), G.M., AB Ūkio bankas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.
Teisėja, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas pateikė prašymą pakeisti pradinį skolininką V.M. į D.S., kadangi pradinis skolininkas mirė, o jos turtą paveldėjo D.S. Suinteresuotas asmenys dėl pareiškėjo prašymo prieštaravimų nepareiškė.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0102/08/12239 skolininką V.M. į jos teisių ir prievolių perėmėjus D.S. ir G.M., vykdant išieškojimą pagal 2008-11-24 Panevėžio miesto 5-jo notarų biuro vykdomąjį įrašą dėl 269 800,20 Lt išieškojimo iš V.M. išieškotojo AB Ūkio bankas naudai. Nurodė, jog pradinis skolininkas V.M. mirė 2010-09-28. Po skolininkės mirties palikimą priėmė D.S. ir G.M. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.1. str. 2 d. nuostatas palikėjo turtinės prievolės yra paveldimos. Priėmę palikėjos turtą, vadovaujantis CK 5.1 str. nuostatomis, įpėdiniai paveldėjo ir palikėjos (pradinio skolininko) turtines prievoles.
Atskiruoju skundu G.M. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartį ir civilinę bylą Nr. 2-6809-400/2011 nutraukti. Nurodo, kad mirus V.M., praleidęs įstatymo nustatytus paveldėjimui priimti terminus, kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su prašymu dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir turto apyrašo sudarymo, tačiau teismas prašymą dalyje dėl turto apyrašo sudarymo atmetė, nurodydamas, kad V.M. palikimas jau yra priimtas pagal turto apyrašą visų jos įpėdinių atžvilgiu. Apeliantas kreipėsi į antstolio kontorą, kurioje paaiškino, jog dėl V.M. turto apyrašo sudarymo nesikreipė joks palikėjas, o Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro notarė V.Jankovskaja patvirtino, kad paveldėjimo byla notaro kontoroje dėl V.M. palikimo priėmimo neužvesta. Pažymi, kad 2011-04-07 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su pareiškimu, prašydamas priimti sprendimą, kurio pagrindu būtų sudarytas mirusios V.M. palikimo apyrašas, tačiau nagrinėjant šį pareiškimą išsiaiškino, jog sesers D.S. pasirinktas antstolis sudarinėja mirusios mamos turto apyrašą. Nurodo, kad iki šiol nėra natūroje priėmęs palikimo, tai pat neturi jokios informacijos apie turto apyrašą ir užvestą paveldėjimo bylą, nepasirašė jokio dokumento, kurio pagrindu būtų priėmęs V. M. palikimą, nėra gavęs jokio laiško iš antstolio kontoros ar notarų biuro. Kadangi iki šiol nepriėmė palikimo pagal apyrašą, kaip tai nurodo įstatymas, todėl nėra V.M. tinkamas teisių ir prievolių perėmėjas, dėl ko negali būti skolininku vykdomojoje byloje Nr. 0102/08/12239.
AB Ūkio bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartį paliktį nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad G.M. nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog jis nepriėmė palikimo. Apeliantas skunde pagrįstai neargumentuoja, kodėl teismo nutartis yra naikintina. Byloje buvo nustatyta faktinė aplinkybė, kad apeliantas priėmė palikimą, kadangi teismas rėmėsi išrašu iš testamentų registro. Apeliantas šio fakto neginčija, o 2011-08-08 Panevėžio Apygardos teismas nutartyje šios faktinės aplinkybės nelaikė neįrodyta ar neteisinga. Nors apeliantas laiko, kad jis nėra natūroje priėmęs palikimo, faktinės aplinkybės byloje rodo priešingai. CK 4.262 str. nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nepateikta įrodymų, kad duomenys nurodytame registre nuginčyti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisės į Bankui įkeistą turtą nė vienas paveldėtojas neužsiregistravo, todėl mano, kad apeliantas vengia užsiregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą ir bankui įkeistą turtą tam, kad bankas negalėtų pradėti išieškojimo iš įkeisto turto.
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų skundžiamoje nutartyje nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 2008-11-27 antstolio Sauliaus Ramanausko kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0102/08/12239 dėl 269 800,20 Lt skolos išieškojimo iš V.M. išieškotojo AB Ūkio bankas naudai pagal Panevėžio miesto 5-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 12116. Bylos duomenys patvirtina, kad 2010-09-28 skolininkė V.M. mirė. Pareiškėjas antstolis Saulius Ramanauskas pateikė prašymą pakeisti pradinį skolininką V.M. į D.S.
Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese. Procesinis teisių perėmimas nereiškia, kad procesas ar tam tikra jo stadija turi būti pradėti iš naujo, teisių perėmėjui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, jį saisto ir priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011 nurodė, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. CK 5.63 straipsnis nustato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus, priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Tačiau šio straipsnio 3 dalyje imperatyviai numatyta, kad tokia kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, pagrįstiems hipoteka ar įkeitimu. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2005-10-28 AB Ūkio bankas su UAB „Lagūnos“ investicijų valdymo centru sudarė kredito sutartį Nr. 05/03-356, kurios prievolių įvykdymo užtikrinimui V.M. 2006-05-26 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 04/1/2006/0002013, įregistruotu Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-61). Darytina išvada, kad AB Ūkio bankas reikalavimas yra kilęs iš hipotekos teisinių santykių. Eant CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytai išimčiai, laikytina, kad išieškotojo AB Ūkio bankas reikalavimas kilęs iš hipotekos teisinių santykių, todėl kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę perimtų skolininko įpėdinis, neturi pareigos pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka.
CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą. Pirmiau nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nustatyta, kad G.M. ir D.S. yra V.M. pirmos eilės turto įpėdiniai. Iš bylos dokumentų matyti, kad po V.M. mirties D.S. kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Dėl termino pratęsimo palikimui priimti po tos pačios palikėjos mirties bei turto apyrašo sudarymo į teismą kreipėsi ir kitas palikėjos įpėdinis G.M., minėto fakto neginčija ir apeliantas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-03-03 nutartimi G.M. pareiškimą tenkino iš dalies – terminą palikimui po V.M. mirties priimti pratęsė, o prašymą dėl turto apyrašo sudarymo atmetė, nurodydamas, kad šis klausimas jau išspręstas 2011-01-26 teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-776-755/2011. Minėtoje byloje pagal D.S. prašymą pavesta antstoliui per 20 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos sudaryti palikėjos V.M. turto apyrašą, todėl laikytina, kad D.S. priėmė palikimą, kreipusis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą, todėl ir apeliantas G.M. laikomas priėmusiu palikimą. Minėtą faktą patvirtina ir Testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, jog tiek D.S., tiek G.M. laikomi priėmusiais V.M. palikimą (b. l. 6). CK 4.262 str. nustatyta, kad į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nepateikta įrodymų, kad duomenys nurodytame registre nuginčyti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nesiremti minėtais duomenimis. Atskirajame skunde apleliantas iš esmės nurodo faktines bylos aplinkybes, tačiau nepateikia jokių duomenų ir tai patvirtinančių įrodymų, kodėl jis neturėtų būti laikomas priėmusiu palikimą. Priešingai – atskirajame skunde G.M. pripažįsta, jog 2011-04-07 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl mirusios mamos V.M. turto apyrašo sudarymo, kas pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį laikytina įpėdinį priėmus palikimą. Atskirojo skundo argumentai, jog apeliantas neturi jokios informacijos apie turto apyrašą ar užvestą paveldėjimo bylą, nėra pasirašęs jokio dokumento, nėra gavęs jokio laiško iš notarų biuro ar antstolių kontoros nepaneigia fakto, jog G.M. kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ir dėl to jis laikomas priėmusiu palikimą pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino teisės normas, teisėtai ir pagrįstai pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0102/08/12239 skolininkę V. M. į jos teisių ir prievolių perėmėjus D.S. ir G.M., kurios naikinti minėtos nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Birutė Jonaitienė