Civilinė byla Nr. e2A-231-943/2019

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01270-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija

2.6.1.6.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

s P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „DWB Underground Technologies“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-219-567/2018 pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Piliuona“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pegama“ netiesioginį ieškinį nurodytiems atsakovams dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Viresita“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Piliuona“ kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, UAB „Pegama“ vardu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų A. S. ir UAB „DWB Underground Technologies“ ieškovo UAB „Pegama“ naudai 193 443 Eur dydžio žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei UAB „Piliuona“ naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, jog įsiteisėjusiu 2012 m. rugsėjo 4 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1119-601/2012 iš UAB „Pegama“ bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Saulės lietus“ kreditorių naudai priteista 621 994,20 Eur skolos, 6 procentų metinės procesinės palūkanos, taip pat iš UAB „Pegama“ ieškovei UAB „Piliuona“ priteista 1 448,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

3.       Ieškovė UAB „Piliuona“ reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pagrindu iš                         UAB „Marijampolės švara“, Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. ir Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, yra įgijusi reikalavimo teises į bankrutavusią ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotą UAB „Saulės lietus“, t. y. yra vienas iš šios įmonės kreditorių.

4.       Turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkei UAB „Pegama“ nuosavybės teise priklausantis turtas: sandėlis ir turtinė teisė (nuomos teisė) į žemės sklypą. Turtas realizuotas, jį pardavus varžytynėse, už jį gauta 495 281,61 Eur suma buvo pervesta BUAB „Saulės lietus“ administratoriui, kuris šias lėšas paskirstė proporcingai kiekvieno iš BUAB „Saulės lietus“ kreditorių, tarp jų ir ieškovės UAB „Piliuona“, reikalavimams tenkinti. Vykdymo proceso metu paaiškėjo, kad turtą UAB „Pegama“ buvo perdavusi neatlygintinai valdyti ir juo naudotis sandėliavimo veiklai UAB „DWB Underground Technologies“ pagal 2011 m. birželio 17 d. panaudos sutartį Nr. 01 ir 2014 m. liepos 1 d. priedą Nr. 1 prie panaudos sutarties Nr. 01. 2014 m. liepos 2 d. atsakovė UAB „DWB Underground Technologies“ sudarė negyvenamojo pastato nuomos (subnuomos) sutartį su UAB „ViaCon Baltic“, kurios pagrindu UAB „ViaCon Baltic“ nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. atlygintinai naudojosi UAB „Pegama“ nuosavybės teise priklausiusiu turtu už 3 475,44 Eur plius PVM kasmėnesinį nuomos mokestį. UAB „Pegama“ vadovu ir vieninteliu akcininku yra A. S.. Atsižvelgiant į tai, jog UAB „Pegama“, sudariusi panaudos sutartį, negavo pajamų, iš kurių būtų buvę galima atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, abiejų atsakovų veiksmai laikomi nesąžiningais ir jiems kyla pareiga atlyginti žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino.

6.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovės teisės pareikšti netiesioginį ieškinį, nurodė, jog UAB „Pegama“ ilgą laiką nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir negina savo teisių, siekdama padidinti turto apimtį, tokiu būdu yra pažeidžiami bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos BUAB „Saulės lietus“ kreditorių, kuriems reikalavimo teisė į UAB „Pegama“ yra pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teisėti interesai. Dėl to teismas sprendė, kad visų likviduotos ir iš Juridinių asmenų išregistruotos BUAB „Saulės lietus“ kreditorių vardu pareikštas netiesioginis ieškinys atitinka sąlygas tokiam ieškiniui pareikšti.

7.       Spręsdamas dėl atsakovės UAB „DWB Underground Technologies” reikalavimo įpareigoti ieškovę sumokėti žyminį mokestį, teismas nurodė, jog netiesioginį ieškinį pareiškusi bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos BUAB „Saulės lietus“ kreditorė taip pat yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštų reikalavimų nagrinėjimą.

8.       Vertindamas reikalavimą taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, teismas nurodė, jog apie panaudos sutartį ieškovė sužinojo iš antstolio, vykdančio priverstinį skolos išieškojimą iš UAB „Pegama“ BUAB „Saulės lietus“ kreditorių naudai, 2015 m. balandžio 29 d., netiesioginis ieškinys teisme gautas 2017 m. birželio 9 d., todėl senaties terminas nepraleistas.

9.       Teismas nustatė, kad 2010 m. gruodžio 29 d. UAB „Pegama“, atstovaujama vadovo A. S., ir UAB „DWB Underground Technologies“ sudarė rankpinigių sutartį dėl pardavėjai UAB „Pegama“ priklausančio nekilnojamojo turto – sandėlio ir žemės sklypo, nuomos teisės perleidimo pirkėjai UAB „DWB Underground Technologies“. 2011 m. balandžio 14 d. tarp šalių buvo sudaryta preliminari sutartis dėl turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Įvertinęs rankpinigių sutarties ir preliminariosios sutarties su priedais sąlygas, teismas sprendė, kad nei vienoje iš nurodytų sutarčių, šalys nesitarė dėl planuojamo parduoti UAB „Pegama“ turto perleidimo laikinai naudotis UAB „DWB Underground Technologies“ neatlygintinai panaudos pagrindais.

10.       UAB „Pegama“ turtu UAB „DWB Underground Technologies“ ne tik naudojosi neatlygintinai ir gavo iš jo pajamų, bet ir prisiteisė visas (papildomai su palūkanomis ir bauda) sumas, sumokėtas, vykdant tarp šalių sudarytas rankpinigių ir preliminariąją sutartis. Teismas nustatė ir tai, kad UAB „DWB Underground Technologies“ pagal panaudos sutartį valdomą UAB „Pegama“ turtą 2014 m. liepos 2 d. nuomos sutartimi nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. išnuomojo UAB „ViaCon Baltic“ už 4205,28 EUR/mėn. nuomos mokestį.

11.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog tarp UAB „Pegama“ ir UAB „DWB Underground Technologies“ sudaryta panaudos sutartis buvo naudinga išimtinai tik panaudos gavėjui UAB „DWB Underground Technologies“ ir nuostolinga bei ekonomiškai nenaudinga UAB „Pegama“, vadovaujamai A. S.. Teismas sprendė, kad UAB „Pegama“ už 46 mėnesių turto nuomos laikotarpį galėjo gauti mažiausiai 193 443 Eur pajamų.

12.       Teismas nurodė, kad žala UAB „Pegama“ atsirado dėl abiejų atsakovų neteisėtų kaltų veiksmų, kadangi jei bent vienas atsakovų nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų, žala nebūtų atsiradusi. Panaudos sutarties sudarymas ir vykdymas lėmė, kad UAB „Pegama“ beveik keturis metus negalėjo naudotis savo didelės vertės turtu ir gauti iš jo pajamų, todėl sprendė, kad abiejų atsakovų neteisėti veiksmai lėmė žalos atsiradimą, kurią jie privalo atlyginti solidariai.

13.       Teismas sprendė, kad ieškovė netiesioginiu ieškiniu pagrindė žalos dydį ir kitas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, todėl priteisė solidariai iš atsakovų 193 443 Eur (4205,28 Eur x 46 mėn.).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „DWB Underground Technologies“ teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą ir ieškovės UAB „Piliuona“ ieškinį palikti nenagrinėtą, o civilinę bylą nutraukti, jeigu šis prašymas būtų netenkintas – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti. Atsakovė šiuo metu nėra ieškovės UAB „Pegama“ skolininkė, priešingai – yra jos kreditorė.

14.2.                      Teismas nesant teisinio pagrindo nustatė visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.

14.3.                      Teismas nevertino, kokios aplinkybės susiklostė ir kaip vystėsi šalių santykiai preliminariosios sutarties bei rankpinigių sutarties sudarymo metu. Bylos duomenys leidžia spręsti, kad sudaryta panaudos sutartis atitiko abiejų šalių interesus.

14.4.                      Apeliantė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai – elgėsi atidžiai ir rūpestingai. Panaudos sutarties sudarymas atitiko UAB „Pegama“ interesus, nes galimybių grąžinti visas pagal rankpinigių ir preliminarią sutartį sumokėtas pinigines lėšas, pastaroji neturėjo.

14.5.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, jog bent vienas nuomininkas būtų susidomėjęs nekilnojamojo turto objektu, o UAB „Pegama“ būtų gavusi realias pajamas, kaip nuomos mokestį.

14.6.                      Nėra priežastinio ryšio tarp UAB „Pegama“ finansinės padėties pablogėjimo ir tariamiai nesąžiningų atsakovų veiksmų.

14.7.                      Apeliantė iš sudaryto sandorio naudos negavo (patyrė nuostolius), todėl ieškovės reikalavimas negali būti laikomas solidariu.

14.8.                      Nagrinėjamu atveju praleistas ieškinio senaties terminas, kadangi panaudos sutartis sudaryta 2011 m. birželio 21 d., o netiesioginis ieškinys pareikštas 2017 m. birželio 9 d.

14.9.                      Asmuo perėmęs bankrutavusios įmonės materialines teises, savaime neperima ir su bankrutuojančios įmonės statusu siejamų procesinių teisių, todėl ieškovei nesumokėjus žyminio mokesčio civilinė byla turi būti nutraukta.

15.       Atsakovas A. S. apeliaciniame skunde teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą iš dalies ir ieškinio reikalavimus apelianto atžvilgiu atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas turi būti siejamas su UAB „Pegama“, o ne UAB „Piliuona“ sužinojimu apie byloje ginčijamų veiksmų atlikimą, t. y. nuo 2011 m. lapkričio 30 d.

15.2.                      Nebuvo turtinės teisės, kurios UAB „Pegama“ neįgyvendina CK 6.68 straipsnio prasme.

15.3.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino tarp šalių susiklosčiusias faktines aplinkybes. Panaudos sutartis buvo sudaryta dėl to, jog ilgai nepavyko sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutarties.

15.4.                      Teismas nepagrįstai sprendė, jog panaudos sutartis buvo visiškai nenaudinga UAB „Pegama“.

15.5.                      Teismo priteista suma apskaičiuota neatėmus PVM mokesčio. Be to, UAB „Pegama“ nėra PVM mokėtoja.

16.       Atsiliepime į apelianto A. S. apeliacinį skundą atsakovė UAB „DWB Underground Technologies“ teismo prašo skundą tenkinti.

17.       Atsiliepime į apeliantų skundus trečiasis asmuo UAB „Verisita“ teismo prašo apeliacinius skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1.                      Teismas pagrįstai nusprendė, jog yra visos sąlygos netiesioginiam ieškiniui pareikšti.

17.2.                      Sudarant bei vykdant panaudos sutartį, buvo padaryta žala, kurią atsakovai privalo atlyginti solidariai. Panaudos sutarties, kaip dvišalio sandorio, sudarymas ir vykdymas yra abiejų atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl jie žalą turi atlyginti solidariai,

17.3.                      Panaudos sutartis buvo naudinga išimtinai tik atsakovei UAB „DWB Underground Technologies“.

17.4.                      UAB „Pegama“ būtų galėjusi gauti realias pajamas, gerokai viršijančias iš apeliantės gautas sumas.

17.5.                      Negyvenamojo pastato subnuomos sutartimi nustatytas nuomos mokestis atskleidžia realią turto nuomos rinkos kainą.

17.6.                      Ieškovei UAB „Piliuona“ apie panaudos sutartį tapo žinoma tik po to, kai šios sutarties kopiją pateikė antstolis, t. y. nuo 2015 m. balandžio 29 d.

17.7.                      Byloje keliami reikalavimai prilyginami bankrutavusios įmonės reikalavimams, todėl ieškovė neprivalėjo mokėti žyminio mokesčio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

Dėl bylos sustabdymo

19.       Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas apelianto (atsakovo) A. S. prašymas sustabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2615-258/2019 pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams UAB „Piliuona“ ir Danske Bank A/S Lietuvos filialui dėl 2011 m. spalio 25 d. tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir UAB „Piliuona“ sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. 2011/10/25, pagal kurią Danske Bank A/S Lietuvos filialas naujajam kreditoriui UAB „Piliuona“ perleido reikalavimo teises į 640 943,92 Eur (2 213 051,28 Lt) finansinį reikalavimą, pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento. Apelianto įsitikinimu, šios civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas gali turėti įtaką Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamai bylai, kadangi reikalavimo teisių perleidimo sutartį pripažinus niekine ir negaliojančia ieškovė prarastų teisę į ieškinio patenkinimą.

20.       Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė UAB „Piliuona“ reikalavimo teisę grindžia ne tik Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2615-258/2019 ginčijama reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, tačiau ir 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 11/09/14-1, pagal kurią UAB „Piliuona“ iš UAB „Marijampolės švara“ įgijo finansinį reikalavimą BUAB „Saulės lietus“, bei 2011 m. rugsėjo  14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 11/09/14-2, pagal kurią UAB „Piliuona“ iš Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. taip pat įgijo finansinį reikalavimą BUAB „Saulės lietus“ atžvilgiu.

21.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatas savaime nėra lemiantis ieškovės teisę pareikšti netiesioginį ieškinį. Tokio pobūdžio klausiami gali būti išspręsti ne tik taikant bylų sustabdymo institutą, bet ir kitas procesines priemones (pvz., sprendimų įvykdymo atgręžimą). Dėl nurodytų motyvų prašymas dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo netenkinamas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

22.       Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartimi iškelta UAB „Saulės lietus“ bankroto byla, 2009 m. spalio 22 d. sprendimu pripažinta, kad šios bendrovės veikla pasibaigė. BUAB „Saulės lietus“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2009 m. gruodžio 3 d.

23.       Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu priteisė iš atsakovės UAB „Pegama“ bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos UAB „Saulės lietus“ kreditorių naudai 621 994,20 Eur (2 147 621,56 Lt) skolos, 6 % metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtoje byloje teismas nusprendė paskirstyti iš atsakovės UAB „Pegama“ priteistą skolą UAB „Saulės lietus“ kreditoriams, laikantis UAB „Saulės lietus“ bankroto byloje Nr. B2-856-601/2007 Kauno apygardos teisme nustatyto kreditorių reikalavimo tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo, pavedė šį procesą atlikti ir kreditoriams skolos išieškojimo procese atstovauti, lėšų išieškojimą organizuoti bei administruoti bankroto administratorei UAB „Viresita“. Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliktas nepakeistas.

24.       2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ir 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė UAB „Piliuona“ perėmė UAB „Saulės lietus“ kreditorių (UAB „Marijampolės švara“, Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. ir Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą) finansinius reikalavimus

25.       Ieškovės BUAB „Saulės lietus“ kreditorių vardu UAB „Viresita“ buvo pateikusi netiesioginį patikslintą ieškinį atsakovams A. S. ir UAB „DWB Underground Technologies“, kuriuo kėlė reikalavimą priteisti UAB „Pegama“ 193 443 Eur žalos atlyginimo bei procesines palūkanas, Vilniaus apygardos teisme 2017 m. nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2108-619/2017. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi nusprendė netiesioginį ieškinį / patikslintą ieškinį atsakovams UAB „DWB Underground Technologies“, A. S., trečiajam asmeniui UAB „PILIUONA“ dėl žalos atlyginimo laikyti nepaduotu ir grąžinti ieškovams. Dėl šios nutarties pagrįstumo buvo spręsta Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-843-186/2017.

26.       Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-2108-619/2017 palikta nepakeista. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog Kauno apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pavesdamas UAB „Viresita“ atstovauti kreditoriams skolos išieškojimo procese, teismas nustatė specialųjį (išimtinį) atstovavimo visiems kreditoriams atvejį po įmonės pasibaigimo, konkrečiam veiksmui atlikti, t. y. tik dėl veikimo priteistos skolos išieškojimo procedūrose konkrečioje byloje. UAB „Viresita“ nebuvo suteikta teisė atlikti kitus teisinius veiksmus BUAB „Saulės lietus“ kreditorių vardu. Toje pačioje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo    2017 m. sausio 9 d. nutartyje konstatuota, kad „ginčo šalimi (ieškovais) yra jau neegzistuojančio juridinio asmens, BUAB „Saulės lietus“ neįvardijami kreditoriai, kurių vardu ieškinį teikia bankroto administratorė UAB „Viresita“ <...> UAB „Viresita“ privalo pateikti CPK nurodytus duomenis, kurie leistų teismui įsitikinti, kad jai yra suteikta teisė atstovauti visus BUAB „Saulės lietus“ kreditorius tiek inicijuojant naują civilinę bylą, tiek ir atliekant joje procesinius veiksmus“.

27.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „Piliuona“, kaip LUAB „Saulės lietus“ kreditorė, UAB „Pegama“ (BUAB „Saulės lietus“ skolininkė pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą) pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovams UAB „Pegama“ direktoriui ir vieninteliam akcininkui A. S. ir UAB „DWB Underground Technologies“ dėl žalos, kildinamos iš tarp UAB „Pegama“ ir UAB „DWB Underground Technologies“ 2011 m. birželio 17 d. sudarytos panaudos sutarties, atlyginimo.

Dėl teisės pareikšti netiesioginį ieškinį

28.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovės UAB „Piliuona“ teisės pareikšti netiesioginį ieškinį iš Juridinių asmenų registro išregistruotos BUAB „Saulės lietus“ skolininkės UAB „Pegama“ skolininkams (atsakovams) ‑ UAB „Pegama“ vadovui bei vieninteliam akcininkui A. S. ir UAB „DWB Underground Technologies“. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės teisę reikšti netiesioginį ieškinį, motyvuodamas tuo, jog UAB „Pegama“ ilgą laiką nevykdo įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimo ir negina savo teisių, siekdama padidinti turto apimtį, tokiu būdu yra pažeidžiami bankrutavusios ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotos BUAB „Saulės lietus“ kreditorių, kuriems reikalavimo teisė į UAB „Pegama“ yra pripažinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teisėti interesai. Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija tokius pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus vertina kritiškai, t. y. kaip stokojančius teisinės motyvacijos suteikti teisę likviduotos bendrovės kreditoriams pažeistas teises bei interesus ginti neapibrėžtą laiką, jeigu bankroto byloje nebuvo patenkinti visi jų pareikšti finansiniai reikalavimai. Atitinkamai svarbu atkreipti dėmesį, kad įmonės bankrotas visuomet yra susijęs su rizika, jog kreditorių reikalavimai gali būti nepatenkinti. Dėl to pats bankroto procesas turi būti ekonomiškas, koncentruotas, vykdomas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos.

29.       Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog bankroto proceso pagrindinis tikslas – įstatyme reglamentuota tvarka nustatyti nemokią įmonę, apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018). Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Bankrutavusios įmonės likvidavimo procedūra gali būti užbaigta tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje 2-454-381/2016).

30.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno apygardos teismo nagrinėtoje išskirtinėje teisinėje ir faktinėje situacijoje, kai bankroto proceso metu nebuvo imtasi visų reikiamų priemonių apginti bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, buvo apgintos bankrutavusios UAB „Saulės lietus“ kreditorių teisės ir teisėti interesai. Minėtoje byloje netiesioginiu ieškiniu ieškovei UAB „Piliuona“ bankrutavusios UAB „Saulės lietus“ vardu pareiškus reikalavimą pastarosios skolininkei UAB „Pegama“ buvo priteista skola, tačiau toks teismo sprendimas savaime nesuteikia teisės UAB „Saulės lietus“ kreditoriams ginčyti bet kokių paskesnių (po BUAB „Saulės lietus“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro) buvusių jos skolininkų sudarytų sandorių. Kitoks susidariusios situacijos teisinis aiškinimas neatitiktų civilinių teisinių santykių pastovumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principų bei paneigtų sutarties stabilumo (favor contractus) principą. Tokią išvadą teisėjų kolegija priėjo įvertinusi Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinto netiesioginio ieškinio paskirtį bei juridinio asmens pabaiga sukeliamas teisines pasekmes (CK 2.95 straipsnis).

31.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje, išaiškinta, kad netiesioginio ieškinio instituto tikslas – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę į trečiąjį asmenį pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui). Tačiau kreditorius gali priverstinai įgyvendinti ne visas skolininko teises. CK 6.68 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius neturi teisės reikalauti įgyvendinti tų skolininko teisių, kurios susijusios išimtinai su skolininko asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2014).

32.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad šiuo kreditorių teisių gynimo būdu (netiesioginiu ieškiniu) teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014); netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.).

33.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog civilinis teisinis santykis tai – civilinių teisės normų pagrindu dėl materialinių ar nematerialinių gėrybių atsirandantis teisinis santykis, kurio dalyviai turi teisinį savarankiškumą bei turtinį atskirumą ir dalyvauja tame santykyje kaip lygiateisiai teisių ir pareigų subjektai. Civilinių teisinių santykių subjektai – tai asmenys tarp kurių susiklosto arba atsiranda civilinis teisinis santykis. Be kita ko, civilinių teisinių santykių subjektais gali būti ir juridiniai asmenys. Tačiau pagal CK 2.95 straipsnio 3 dalį juridinis asmuo nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro momento pasibaigia, t. y. nustoja egzistuoti kaip teisinių santykių subjektas. Nagrinėjamu atveju BUAB „Saulės lietus“ nebeegzistuoja kaip teisinių santykių subjektas (neegzistavo ir šioje byloje ginčijamos panaudos sutarties sudarymo metu), todėl, atitinkamai, pasibaigė ir jos teisė reikalauti žalos atlyginimo iš jos skolininkės UAB „Pegama“. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2011 m. rugsėjo 14 d. reikalavimo perleidimo sutartimis ir 2011 m. spalio 25 d. reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė UAB „Piliuona“ perimdama UAB „Saulės lietus“ kreditorių (UAB „Marijampolės švara“, Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notarės Ž. P. ir Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą) finansinius reikalavimus į likviduotą juridinį asmenį turėjo suprasti, jog likviduojant juridinį asmenį jo turėtos teisės nėra perimamos, juridinio asmens teisės ir pareigos negali pereiti kitiems asmenims, todėl jo prievolės ir pareigos, atitinkamai ir teisės, baigiasi. Dėl nurodytų priežasčių negalima pripažinti, jog UAB „Pliuona“, būdama neegzistuojančios bendrovės kreditore, gali reikšti BUAB „Saulės lietus“ vardu netiesioginį ieškinį jos skolininkės UAB „Pegama“ hipotetiniams skolininkams atsakovams A. S. ir UAB „DWB Underground Technologies“.

34.       Dar daugiau, minėta, jog viena netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygų yra tai, kad skolininkas turi turėti neabejotiną, galiojančią ir vykdytiną turtinę teisę savo skolininkui (atsakovui), t. y. kad kreditoriaus (ieškovo) skolinininko skolininkas (atsakovas) turėtų pareigą vykdyti savo prievolę. Bylos duomenimis, UAB „Pegama“ su atsakove UAB „DWB Underground Technologies“ 2011 m. birželio 17 d. sudarė panaudos sutartį. Ieškovė netiesioginiu ieškiniu prašo solidariai atlyginti dėl šio sandorio atsiradusią žalą UAB „Pegama“. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas A. S., sudarydamas ginčo sandorį, pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas bendrovei, o UAB „DWB Underground Technologies“ pažeidė bendrąsias pareigas veikti atidžiai ir rūpestingai, kadangi neužtikrino, jog būtų saugomi sandorio kontrahentės UAB „Pegama“ kreditorių (nagrinėjamu atveju nebeegzistuojančios kreditorės) interesai. Nagrinėjamu atveju UAB „Piliuona“ nėra nei UAB „Pegama“, nei UAB „DWB Underground Technologies“ kreditorė, t. y. neturi galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovams, todėl ir dėl šios priežasties neturi teisės pareikšti netiesioginį ieškinį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju netiesioginiu ieškiniu tik siekiama sukurti turtinę teisę į atsakovus.

35.       Papildomai pažymėtina, jog UAB „Piliuona“ neturi reikalavimo teisės į atsakovą A. S. dar ir tuo aspektu, jog reikalaujamą žalos atlyginimą sieja su jo, kai UAB „Pegama“ vadovo ir akcininko lojalumo pareigos ir kitų pareigų bendrovei (UAB „Pegama“) pažeidimu. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017, 13 punktas). Taigi tokios juridinio asmens vadovo ir dalyvio pareigos jį saisto tik juridinio asmens, o ne trečiųjų asmenų atžvilgiu. Net ir minėtų pareigų pažeidimo atveju, kreditoriai ne visais atvejais įgyja teisę reikšti tiesioginius reikalavimus juridinio asmens vadovui. Šiuo atveju reikšminga ir aplinkybė, jog UAB „Pegama“ bankroto byla nėra iškelta.

36.       Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir valdymo organo nariui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Kreditoriaus ieškiniui tenkinti turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą (kreditoriaus klaidinimą, apgaulingos informacijos teikimą bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017, 12 punktas; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 39 punktas).

37.       Šioje byloje nustatyta, jog BUAB „Saulės lietus“ ir jos kreditorius UAB „Piliuona“ neturi reikalavimo teisės UAB „Pegama“ atžvilgiu, taigi negalimas ir kreditoriaus reikalavimas UAB „Pegama“ vadovui A. S.. Pažymėtina ir tai, jog reikalaujant žalos atlyginimo iš A. S. nebuvo įrodinėjamas ir joks specifinis jo kaip bendrovės vadovo ir akcininkų teisių pažeidimas, nukreiptas į trečiuosius asmenis. Be to, tokio pobūdžio A. S. veiksmai nagrinėjamoje situacijoje turėtų būti nukreipti jau likviduoto juridinio asmens atžvilgiu. Kas taip pat daro jo atsakomybę pareikšto ieškinio pagrindu negalima. Netiesioginio ieškinio instituto išplėtimas ir tokių asmenų atžvilgiu prieštarautų netiesioginio ieškinio paskirčiai – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. Tai reikštų, jog netiesioginiais ieškiniais būtų leidžiama ginti savo teises reikalavimus nukreipiant ne tik į skolininko skolininką, bet ir jų skolininkus.

38.       Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad kadangi ginčo panaudos sandoris buvo sudarytas po BUAB „Saulės lietus“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, nėra ir kitos netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygos – jos kreditorių teisių pažeidimo, nes atsakovė UAB „BWD Underground Technologies“ negalėjo numanyti, jog sandorio sudarymas su UAB „Pegama“ gali pažeisti neegzistuojančios, iš Juridinių asmenų registro išregistruotos BUAB „Saulės lietus“ kreditorių, kurių reikalavimo teisės galėjo atsirasti iki bankroto bylos UAB „Saulės lietus“ iškėlimo, teises ir teisėtus interesus. Vertinant priešingai susidarytų situacija, jog tretieji asmenys, sudarydami sandorius, turėtų atlikti neįmanomą sudaromų sandorių teisėtumo patikrą, t. y. įvertinti ar jų sudaromas sandoris nepažeidžia praeityje jų kontrahento įgytų kreditorių ir jų kreditorių reikalavimo teisų, kaip nors neapriboja jų patenkinimo.

Dėl procesinės bylos baigties

39.       Teisėjų kolegijai konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė netiesioginio ieškinio pareiškimo sąlygas, neatsižvelgė į įmonės pabaiga sukeliamas teisines pasekmes, juridinio asmens vadovo ir akcininko įsipareigojimų bendrovei ir jos kreditoriams apimtį (CPK 330 straipsnis), dėl to nepagrįstai sudarė prielaidas ieškovei reikšti ieškinį neegzistuojančio teisinio santykio subjekto vardu ir interesais, tokiu būdu neužtikrino teisinių santykių stabilumo principo, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

40.       Nagrinėjamu atveju nustačius, jog ieškinys pareikštas asmens, neturinčio subjektinės teisės, kiti apeliacinių skundų argumentai teisiškai nereikšmingi, nelemiantys kitokios bylos baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinių skundų argumentų, susijusių su atsakovų civilinės atsakomybės pagrindais nevertina ir dėl jų nepasisako.

41.       Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog nagrinėjamu atveju ieškovė neturi teisės pareikšti netiesioginį ieškinį, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovų atžvilgiu taikytos ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. spalio 2 d. nutartimis pakeistos laikinosios apsaugos priemones panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Taip pat atsakovei UAB „DWB Underground Technologies“ grąžinamos į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą sumokėtos lėšos (2018 m. rugpjūčio 13 d. mokėjimu įmokėta 88 037,96 Eur ir 2019 m. gegužės 22 d. mokėjimu įmokėta 33 950,37 Eur). Atsakovei UAB „DWB Underground Technologies“ grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo bei apeliacinio skundo padavimą, iš viso 2 616 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

43.       Apeliacinės instancijos teismas, patenkinęs apeliantų (atsakovų) apeliacinius skundus, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegijai konstatavus, jog ieškovė neturi teisės į ieškinio patenkinimą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovai A. S. ir UAB „DWB Underground Technologies“. Atsakovas A. S. pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (143 Eur), patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš atsakovės UAB „DWB Underground Technologies“ pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, matyti, jog proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovė už advokatų teisinę pagalbą iš viso sumokėjo 3 775,20 Eur.

44.       Kaip matyti iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos, valstybės naudai už atsakovui A. S. teiktą antrinę teisinę pagalbą prašoma priteisti 325 Eur, o apeliantė UAB „DWB Underground Technologies“ pateikė įrodymus patyrusi 3 146 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatų teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, vertina civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, taikytinas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių gausą, šalių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, atsižvelgia į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, konstatuoja, jog prašomos priteisti sumos yra pagrįstos, todėl atsakovams priteisiamos iš ieškovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir UAB „DWB Underground Technologies“, juridinio asmens kodas 124933219, atžvilgiu taikytas ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d., 2017 m. spalio 2 d. nutartimis pakeistas laikinąsias apsaugos priemones (turto arešto akto identifikavimo kodas 2017032301).

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DWB Underground Technologies“, juridinio asmens kodas 124933219, 121 988,33 Eur (šimto dvidešimt vieno tūkstančio devynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 33 centų) sumą, sumokėtą į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DWB Underground Technologies“, juridinio asmens kodas 124933219, 2 616 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiolika eurų) žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Piliuona“, juridinio asmens kodas 122652732, Lietuvos valstybei už atsakovui A. S. byloje suteiktą antrinę teisinę pagalbą 468 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus).

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Piliuona“, juridinio asmens kodas 122652732, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DWB Underground Technologies“, juridinio asmens kodas 124933219, 6 921,20 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt vieną eurą 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                        Danutė Gasiūnienė

                                        Kazys Kailiūnas

                                        Egidija Tamošiūnienė