Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-02-14][nuasmeninta nutartis byloje][eCIK-106-2024].docx
Bylos nr.: eCIK-106/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Palangos miesto savivaldybės administracija 125196077 atsakovas
Jan De Nul N.V. 0406 041 406 Ieškovas
"MT Group“ 302203568 Ieškovas
UAB "Hidrosfera" 110470031 trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra 288779560 trečiasis asmuo
Kategorijos:



DOK-432

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00162-2022-2 

(S)

 

img1 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2024 m. vasario 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės, 

susipažinusi su 2024 m. sausio 30 d. paduotu ieškovių UAB „MT Group“ ir bendrovės „Jan De Nul N. V.“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 23 d. nutarties peržiūrėjimo

,

 

n u s t a t ė :

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 23 d. nutartimi iš esmės paliko nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė ieškinį dėl 607 775,69 Eur skolos (arba, alternatyviai, nuostolių atlyginimo dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo), 21 879,92 Eur delspinigių ir 8 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje konstatavo, kad viešojo pirkimo metu sudarytoje Palangos paplūdimio papildymo atvežtiniu smėliu darbų atlikimo sutartyje nurodyta fiksuota pirkimo objekto kaina. Šalys susitarė, kad, jei reikia įsigyti daugiau nei 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės, pirkimo dokumentuose ir sutartyje nurodytų darbų apimties, visi darbai, viršijantys 15 proc. ribą, yra laikomi papildomais darbais ir turi būti įsigyjami vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio nuostatomis (nutarties 35 punktas). Ieškovės, siekdamos gauti apmokėjimą už daugiau nei 15 proc. padidėjusį smėlio kiekį nei techninėje specifikacijoje numatyto orientacinio, privalėjo inicijuoti sutarties pakeitimą vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nustatyta procedūra, tačiau ieškovės neiniciavo sutarties pakeitimo, todėl neturi teisės gauti apmokėjimo už daugiau nei 15 proc. padidėjusį smėlio kiekį nuo techninėje specifikacijoje numatyto orientacinio kiekio (nutarties 37 punktas).

Kasaciniu skundu ieškovės UAB „MT Group“ ir bendrovė „Jan De Nul N. V.“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 23 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti.

Ieškovių kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. 

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovių kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.        Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovės informuodavo apie į Palangos paplūdimį atvežtą ir Palangos paplūdimiui papildyti sunaudotą smėlio kiekį (kub. m), vadovaujantis Darbo projekte suderintu ir tarptautinėje praktikoje plačiai taikomu bei pripažįstamu smėlio kiekio apskaitos sprendiniu (sertifikuotomis laivo lentelėmis). Vis dėlto atsakovė neatsiskaitė už atgabentą smėlio kiekį, viršijantį 15 proc. smėlio kiekio padidėjimo riziką (skundo 7 p.). 

2.        Nors statybos techninis reglamentas (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.4 p. bei 14 p.) aiškiai nustato, jog darbo projektai yra dokumentai, kuriuose detalizuojami statinio projekto sprendiniai bei kurių pagrindu yra atliekami statybos darbai, tačiau teismai nelaikė parengto ir su projektuotoju suderinto darbo projekto kaip teisiškai reikšmingo bei šalis įpareigojančio dokumento ir atitinkamai nebėra aišku, kokią teisinę reikšmę turi darbo projektas (skundo 14.1 p.). 

3.        Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar formalaus perkančiosios organizacijos/subjekto sutikimo papildomam sutartyje numatytų darbų kiekiui nebuvimas, nors visa pirkimo vykdymo situacija liudijo esant pritarimui, visuomet pašalina pirkėjų (perkančiųjų subjektų) atsakomybę dėl atsiskaitymo už papildomus kiekius bei atitinkamai visa rizika perkeliama tik išimtinai tiekėjams; ar viešojo pirkimo darbų sutartys, kurių apimtys pirkimo dokumentuose yra išreikštos tik preliminariu darbų kiekiu, o tiekėjų pasiūlymuose šis kiekis yra įvertintas įkainiais žiniaraščiuose bei darbų kiekio apimtys tikslinamos sutarties metu, gali būti laikomos fiksuotos kainos sutartimis (skundo 14.2 p.). 

4.        Ieškovės apeliaciniame skunde nurodė, jog viešojo pirkimo sąlygų 2.5.3 p. yra aiškiai nustatyta, kad viešojo pirkimo sutarties darbus rangovui reikės įvykdyti vadovaujantis Aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 46A-2002 „Grunto kasimo jūrų ir jūrų uostų akvatorijose ir iškasto grunto šalinimo taisyklės“, kuris yra patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-26 įsakymu Nr. 775. Taisyklėse nustatyta, kad informacija apie sunaudotą smėlio kiekį yra apskaitoma pagal duomenis, esančius laivo žurnale (kitaip tariant, pagal sertifikuotas laivo lenteles). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 306 str. 2 d., nepagrįstai nuspręsdamas, jog apeliaciniame skunde nurodomas teisės aktas (Taisyklės) yra nauja aplinkybė, kuri nebuvo nurodyta pirmosios instancijos teisme bei negalima nagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės (skundo 25 punktas). 

5.        Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020 išaiškinimų, jog atlyginimas už viešojo pirkimo sutartyje numatytą preliminarų darbų kiekio pokytį nėra kvalifikuotinas kaip papildomi darbai, o yra sutarties vykdymas (skundo 28-32 p.). 

6.        Teismai spręsdami, jog tarp perkančiosios organizacijos bei tiekėjo nebuvo sudarytas sutarties pakeitimas dėl apmokėjimo už papildomą darbų kiekį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020, 2020-10-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 ir 2022-04-26 nutartimi civilinėje byloje e3K-3-202-969/2022 suformuotos praktikos, kuria remiantis viešųjų pirkimų sutarčių faktinis vykdymas (šalių faktiniai veiksmai bei pozicijos) gali būti laikomi kaip viešojo pirkimo sutarties pakeitimai net atvejais, kai dėl atitinkamų veiksmų ir nėra formalaus susitarimo, o pirkėjas negali turėti pernelyg didelės diskrecijos darbų pripažinimo papildomais bei atlyginimo už juos (skundo 33-37 p.). 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties ir sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

        

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti ieškovei UAB „MT Group(j. a. k. 302203568) 5698 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. sausio 30 d. Luminor banke mokėjimo nurodymu Nr. 04989.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

 

Teisėjos                                                                Sigita Rudėnaitė 

 

                                                                                                            Jūratė Varanauskaitė 

 

                                                                                                            Dalia Vasarienė