Civilinė byla Nr. e2-637-464/2024

Teisminio proceso numeris 2-55-3-00435-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.3.8; 3.1.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

        N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės T. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Torado“ ieškinį atsakovams J. V., T. J. ir A. J. dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia, restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Torado“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, jame prašydama: 1) pripažinti 2023 m. sausio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 532, sudarytą tarp atsakovių J. V. ir T. J., negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio); 2) taikyti 2023 m. sausio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 532 atžvilgiu restituciją, grąžinant atsakoves J. V. ir T. J. į teisinę padėtį, kuri buvo iki 2023 m. sausio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 532 sudarymo.

2.       Atsakovė T. J. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime, be kita ko, suformulavo prašymą įpareigoti ieškovės LUAB „Torado“ nemokumo administratorių į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5 000 Eur užstatą dėl atsakovės T. J. ateityje būsimų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme užtikrinimo.

3.       Atsakovės teigimu, yra visi pagrindai ieškovės elgesį pripažinti nesąžiningu, piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi ji: 1) sistemingai inicijuoja nepagrįstus teisminius procesus; 2) reiškia ieškinius kitų asmenų vardu ir interesais, neturėdama tam teisinio pagrindo bei reikalavimo teisių; 3) sąmoningai teikia teismui tiesos neatitinkančias aplinkybes; 4) kelia atskiras bylas, nors galėjo teikti vieną ieškinį. Toks elgesys byloje vertintinas kaip nesąžiningas, nes ieškovė turi tik konkretų tikslą – per kitus asmenis daryti spaudimą atsakovui A. N. Sąmoningi, tyčiniai, neteisėti ieškovės veiksmai sukelia tiesiogines neigiamas pasekmes ne tik atsakovei, bet ir jos nepilnamečiui vaikui. Pažymėjo, kad būsimos jos bylinėjimosi išlaidos bus ne mažesnę kaip 5 000 Eur, todėl prašė teismo įpareigoti ieškovę sumokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Eur dydžio užstatą, užtikrinant atsakovės ateityje šioje byloje atsirasiančias bylinėjimosi išlaidas. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 21 d. nutartimi atsakovės T. J. prašymo dėl užstato sumokėjimo netenkino.

5.       Teismas neįžvelgė pagrindo sutikti su atsakove, kad ieškovė inicijuoja nepagrįstus teisminius procesus. Įvertinęs Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis apie ieškovės inicijuotas bylas, teismas padarė išvadą, kad nėra duomenų, jog ieškovė savo teisėmis naudojasi ne pagal paskirtį, siekia kitoms proceso šalims sąmoningai sukelti esminės žalos. Pažymėjo, kad atsakovė vien deklaratyviai teigia apie ieškovės inicijuojamus nepagrįstus ieškinius, jokių konkrečių ir pagrįstų duomenų savo teiginiams pagrįsti nepateikdama. Vien tai, kad ieškovė siekia ginti savo teises teisme, bet, atsakovės vertinimu, ieškovės ieškiniai yra nepagrįsti ar ji nesutinka su ieškovės dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis, nesant jokių duomenų, jog kreipimaisi neatitinka civilinio proceso reikalavimų, negali būti vertinama kaip ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Toks vertinimas pažeistų ieškovės teisę į teisminę gynybą. 

6.       Teismas taip pat nesutiko su atsakovės pozicija, kad vien ieškovės statusas (likviduojama dėl bankroto bendrovė) leidžia padaryti išvadą, jog atsakovei galbūt palankaus teismo sprendimo atveju bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš ieškovės gali būti apsunkintas. Tokia aplinkybė, kad ieškovės finansinė padėtis yra sudėtinga, nepagrindžia nei galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nei gali tapti sąlyga nustatyti jai pareigą sumokėti užstatą kitos šalies galimoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad, priėmus ieškovei nepalankų teismo galutinį procesinį sprendimą, atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos būtų atlygintos ne iš likviduojamos dėl bankroto bendrovės lėšų, o iš ieškovės bankroto administravimui skirtų išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7.       Atsakovė T. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jos prašymą dėl užstato sumokėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:   

7.1.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnio 3 dalis numato, kad tam, jog būtų taikytas bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo institutas, būtina ne įrodyti jau esantį piktnaudžiavimą, bet įrodyti tikimybę, kad taip gali nutikti. Pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad atsakovė nurodė tik deklaratyvius teiginius apie ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, reikalauja atsakovės įrodinėti daugiau aplinkybių, nei numato teisinis reguliavimas, t. y. įrodyti jau įvykusį piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

7.2.       Atsakovė T. J. išsamiai išdėstė pirmosios instancijos teismui objektyvias aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti ieškovę piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis: 1) ieškovė reiškia nepagrįstus ieškinius; 2) ieškovė neturi reikalavimo teisių; 3) ieškovė pasirinko netinkamą gynybos būdą; 4) ieškovė nėra kreditorė, o atsakovė – skolininkė; 5) ieškovė teikia teismui klaidingus duomenis. Taigi, ieškovės elgesys šioje byloje yra visiškai nesuderinamas su sąžiningo ir ekonomiško bylinėjimosi standartais.

7.3.       Ieškovė neatlygins atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, kadangi jai yra iškelta bankroto byla, kreditorių finansiniai reikalavimai nėra patenkinti, ieškovė jokio turto neturi.

8.       Atsakovė J. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.       Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

8.2.       Ieškovė neturi jokių galimybių atlyginti atsakovų šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų.

9.       Ieškovė LUAB „Torado“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.       Vien tai, kad atsakovės savaip interpretuoja ieškinio pagrįstumą, nesudaro pagrindo kaltinti ieškovę piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Ši aplinkybė gali būti nustatyta tik išnagrinėjus atitinkamą civilinę bylą ir teismui priėmus galutinį teismo sprendimą, kuriame motyvuotai būtų įvertinta atitinkama aplinkybė.

9.2.       Atsakovė T. J. nepateikia jokių įrodymų, kad: 1) ieškovė ateityje vengtų galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo; 2) ieškovė pareikštu ieškiniu siektų sukelti esminę žalą. Todėl pirmoji sąlyga dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis neįrodyta.

9.3.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tai, kad ieškovas yra bankrutuojantis juridinis asmuo, savaime nesuponuoja jo pareigos atlikti išankstinius antrosios ginčo šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinančius mokėjimus atsiradimo. Todėl atsakovė laikytina neįrodžiusi ir antrosios CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos.

10.                      Atsakovė A. N. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Ieškinio turinys, klaidingų teiginių pateikimas ir absoliutus įrodymų trūkumas leidžia manyti, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, negina savo subjektinių teisių ir neturi reikalavimo teisės (neegzistuoja subjektinių teisių pažeidimas).

10.2.                      Atmetus ieškinį, ieškovė negalės padengti bylinėjimosi išlaidų atsakovei T. J., nes ieškovė neturi turto ir piniginių lėšų, kuriomis galėtų padengti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

10.       Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

11.       Neabejotina, kad procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi būti naudojamasi pagal paskirtį. CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos dalyvaujančių byloje asmenų pareigos sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, šių pareigų dalyvaujantiems byloje asmenims nustatymas ir reikalavimas jas vykdyti nėra savitiksliai įstatymų leidėjo veiksmai – tokiomis priemonėmis siekiama civilinio proceso tikslų, reglamentuotų CPK 2 straipsnyje, tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021).

12.       Procesinės teisinės pasekmės byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiavusiam procesinėmis teisėmis, įtvirtintos CPK 95 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.

13.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais kitai proceso šaliai sąmoningai sukeliama esminė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiavimas yra ne tik tada, kai veiksmas sukelia materialinę žalą, bet ir tada, kai kenkia teisinei sistemai, objektyviai neatitinka sąžiningo elgesio standartų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

14.       Pasisakydamas dėl teisinės atsakomybės pagal CPK 95 straipsnį taikymo kasacinis teismas taip pat yra pateikęs ir tokį išaiškinimą, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais ir reiškia ne tik byloje dalyvaujančio asmens veiksmus nesąžiningai pareiškiant nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą ar kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikiant prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (CPK 95 straipsnio 1 dalis), bet ir naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

15.       Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

16.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos paskirtis – apsaugoti byloje dalyvaujančių asmenų teises į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, esant tikimybei, kad asmuo gali piktybiškai vengti jas atlyginti, arba yra duomenų, jog asmuo piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą, dėl ko byloje dalyvaujantys asmenys gali patirti bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-502-381/2018). Šio instituto taikymui įstatymas nustato dviejų sąlygų egzistavimą: 1) galimas procesinį dokumentą pateikusio asmens piktnaudžiavimas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis ir; 2) išnagrinėjus bylą iš esmės, tas asmuo gali neatlyginti kitai šaliai priteistų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-181-178/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė abiejų CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų buvimo. 

17.       Tiek iš CPK 95 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, tiek iš aptartos Lietuvos apeliacinio teismo praktikos matyti, kad dalyvaujantis byloje asmuo, siekdamas CPK 95 straipsnio 3 dalies taikymo, turi procesinę pareigą įrodyti, jog yra pagrindas manyti, kad atitinkamą procesinį dokumentą pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio procesinės pareigos įtvirtinimas reiškia ne tai, kad asmuo, siekdamas ją įvykdyti, turi įvardyti vien savo abejonėmis bei prielaidomis grindžiamą abstraktaus pobūdžio tikimybę dėl kitos šalies galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Priešingai, toks asmuo turi pagrįsti, kokie konkrečiai kitos šalies veiksmai, kaip konkrečiai ir kokiu mastu gali pažeisti atitinkamus civilinio proceso tikslus bei principus. 

18.       Nagrinėjamu atveju, siekdama pagrįsti savo teiginius apie ieškovės galimą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, apeliantė nurodė, kad: 1) ieškovė sistemingai inicijuoja nepagrįstus teisminius procesus; 2) reiškia ieškinius neturėdama tam teisinio pagrindo bei reikalavimo teisių; 3) sąmoningai teikia teismui tiesos neatitinkančias aplinkybes; 4) iškėlė civilinę bylą Nr. e2-85-1141/2024 ir kaip atskirą ginčą inicijavo šį teisminį procesą, nors galėjo teikti vieną ieškinį. Atskirajame skunde papildomai nurodė, kad ieškovė pasirinko neegzistuojantį gynybos būdą, nes ieškovė nėra apeliantės kreditorė, o apeliantė nėra jos skolininkė.

19.       Šiame kontekste pažymėtina, kad vien naudojimasis procesinėmis teisėmis, ieškovei pareiškiant skirtingo pobūdžio ieškinius teismuose, t. y. dėl žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-545-603/2024), dėl bankroto pripažinimo tyčiniu (civilinė byla Nr. eB2-979-614/2024), dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (civilinė byla Nr. e2-85-1141/2024) (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kuriais siekiama skirtingų materialiųjų teisinių padarinių, pati savaime nėra aplinkybė, patvirtinanti ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis tikimybę, kaip šį faktą interpretuoja apeliantė.

20.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, kad ieškovė, išskyrus šią nagrinėjamą bylą, teismuose nėra pareiškusi apeliantei jokių kitų reikalavimų, taigi aiškiai stokoja pagrįstumo apeliantės teiginiai apie sistemingą nepagrįstų teisminių procesų pradėjimą. Apeliantė nenurodo, kokiu teisėtu pagrindu ji atstovauja kitiems asmenims, kurių atžvilgiu ieškovė yra inicijavusi bylas (žr. nutarties 19 punktą), ir vertina jiems pareikštų reikalavimų pagrįstumą, nors bylos dar neišnagrinėtos. 

21.       Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad ieškovė nėra jos kreditorė, o apeliantė nėra ieškovės skolininkė, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės į apeliantę. Kaip matyti iš nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio turinio, jame suformuluoti reikalavimai grindžiami, be kita ko, ir apsimestinio sandorio, dalyvaujant apeliantei, sudarymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 straipsnio 2 dalis), kitaip tariant, tokiais faktais, kurie šioje bylos proceso stadijoje neleidžia sutikti su apeliantės argumentais dėl neegzistuojančio pagrindo pareikšti jai ieškinį dėl sandorio nuginčijimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, aplinkybė, kad ieškovės ir apeliantės nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, nesuponuoja kitokios išvados, nei dėl apeliantės prašymo padarė pirmosios instancijos teismas.  

22.       Aktualu ir tai, kad klausimas dėl ieškovės pareikštų šioje ir kitose įvardytose bylose reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo bus išspręstas tik išnagrinėjus bylas iš esmės, teismams įvertinus visų šalių pateiktus argumentus bei įrodymus. Vien apeliantės subjektyvaus tų ieškinių reikalavimų (ne)pagrįstumo įvertinimo aiškiai nepakanka ieškovės piktnaudžiavimo procesu faktui pripažinti ar sutikti su apeliantės pozicija, kad tokia tikimybė egzistuoja. Juo labiau kad konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą, kuri realizuojama pareiškus reikalavimus teisme ir pasirinkus konkretų tam asmeniui priimtiną savo teisių bei interesų gynimo būdą (CPK 5, 13 straipsniai), yra gerokai platesnė nei teisė į ieškinio reikalavimų patenkinimą. Todėl ieškinio, net vėliau ir pripažinto nepagrįstu bei atmesto, padavimas pats savaime nėra piktnaudžiavimas teise, jeigu nenustatomas kitų tikslų, inicijuojant civilinę bylą, turėjimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-330/2023).

23.       Tokie apeliantės argumentai, kad ieškovė sąmoningai teikia teismui klaidingus duomenis apie faktines bylos aplinkybes, šioje bylos proceso stadijoje nėra aktualūs, jų pagrįstumas gali būti įvertintas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nesuponuoja piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis tikimybės ir tokie atskirojo skundo teiginiai, kad ieškovė iškėlė civilinę bylą Nr. e2-85-1141/2024 dėl vieno sandorio pripažinimo negaliojančiu, o vėliau kaip atskirą ginčą inicijavo šį teisminį procesą jau dėl kito sandorio pripažinimo negaliojančiu, nors galėjo teikti vieną ieškinį. Pati šalis, siekdama savo teisių ir interesų gynimo teisme, pasirenka atitinkamą, pagal įstatymą nedraudžiamą elgesį ir procesines priemones, ir tik ji pati nusprendžia, ar reikšti kelis susijusius reikalavimus vienoje, ar skirtingose bylose. Vertinti tai, kas pagal teisę yra leidžiama, kaip piktnaudžiavimą procesu ar tokio piktnaudžiavimo tikimybę nėra jokio pagrindo.

24.       Darytina išvada, kad apeliantė nepagrindė savo argumentų, jog ieškovė, naudodamasi jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, jas įgyvendino ne pagal jų paskirtį arba kitais, nei numato civilinis procesas, tikslais, jomis piktnaudžiaudama.

25.       Apeliantė taip pat neįrodė ir antrosios CPK 95 straipsnio 3 dalyje įvirtinto instituto taikymo sąlygos, t. y. grėsmės, kad byloje priėmus apeliantei palankų teismo sprendimą ieškovė gali neatlyginti apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų. 

26.       Kaip minėta, tokios grėsmės buvimą apeliantė sieja su faktu, kad ieškovė yra likviduojama bendrovė, kuri neturi turto, iš kurio galėtų būti atlyginamos apeliantės bylinėjimosi išlaidos. Bankrutuojančios (likviduojamos dėl bankroto) bendrovės bylose patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos bankroto proceso administravimo išlaidoms, kurios apmokamos specialia Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 73 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 74–75 straipsniai). Duomenų, kad šioje byloje apeliantei galbūt priteistinos bylinėjimosi išlaidos negalės būti apmokėtos iš ieškovės bankroto proceso administravimo išlaidų, nėra.

27.       Priešingai, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-556-794/2024 ieškovei LUAB „Torado“ yra priteista: 1) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Dolreta“ 32 793,18 Eur ir 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) iš atsakovo A. N. (kuris taip pat yra ir nagrinėjamos bylos atsakovas) – 21 528 Eur skola ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) iš atsakovų UAB „Dolreta“, A. N., akcinės bendrovės „Vilniaus paukštynas“ – 6 702,19 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis, iš kiekvieno iš atsakovų po 2 234,06 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-250-330/2024 ieškovei LUAB „Torado“ priteista iš atsakovų UAB „Dolreta“ ir A. N. 4 065,60 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos, išieškant iš kiekvieno atsakovo po 2 032,80 Eur. Taigi, ieškovė jau turi reikalavimo teisę į pakankamai dideles pinigų sumas, kurių dalis gali būti skirta ir bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti.

28.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau pateiktus išaiškinimus, kad vien faktas, jog asmuo yra nemokus, savaime nesuponuoja jo pareigos atlikti išankstinius antrosios ginčo šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimą užtikrinančius mokėjimus atsiradimo; tokio reikalavimo CPK normose nėra įtvirtinta (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinės bylos Nr. e2-700-464/2022; 2023 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-330/2023).

29.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl užstato CPK 95 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu sumokėjimo, yra teisėta ir pagrįsta, o aptarti ir kiti atskirojo skundo argumentai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                Dalia Kačinskienė